Byla A-1571-629/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir K. D., atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir K. D. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Energetikas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vesta“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai M. S. ir K. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (galutiniais patikslintais skundais (III t., b. l. 2–12; 59), prašydami: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 1 d. raštą Nr. S12-2793-(17.36) ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės natūra atkurti nuosavybės teisių į M. Z. priklausiusią žemę; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. S12-3865-(17.36) ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės natūra atkurti nuosavybės teisių į M. Z. priklausiusią žemę; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 50S-43 1.5. punktą; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 50S-44 1.5. punktą; 5) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus, esančius ( - ), Druskininkų mieste, nuosavybės teisėms į pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti; 6) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į 1,2654 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Druskininkuose.

71.1.

8Pareiškėjai paaiškino, jog Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. liepos 1 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių į žemę Druskininkuose“ Nr. S12-2793-(17.36) bei 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) Druskininkuose“ Nr. S12-3865-(17.36) informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius), kad Druskininkų miesto administracinėse ribose iki nacionalizacijos savininkų valdytoje žemėje, kurią būtų galima grąžinti natūra, laisvos valstybinės žemės nėra. 2015 m. birželio 9 d. NŽT, atstovaujama Druskininkų skyriaus, sprendimu Nr. 50S-43 nusprendė atkurti nuosavybės teises į K. D. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,4100 ha žemės: perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0900 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (1.4. p.), likusią žemės dalį kompensuojant pinigais už 9,3200 ha žemės (1.5. p.). 2015 m. birželio 9 d. NŽT, atstovaujama Druskininkų skyriaus, sprendimu Nr. 50S-44 nusprendė atkurti nuosavybės teises į M. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,4100 ha žemės: perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0900 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (1.4. p.), likusią žemės dalį kompensuojant pinigais už 9,3200 ha žemės (1.5. p.).

91.2.

10Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai (jų dalys) yra neteisėti bei nepagrįsti. Iš atsakovų byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjų močiutės M. Z. turėtoje žemės sklypų teritorijoje iki šiol laisvi ir neužstatyti bei privatiems asmenims (juridiniams ir fiziniams) neperduoti, t. y. laisvi, yra keturi žemės sklypai, kurie suformuoti detaliaisiais planais: 1) pagal Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 patvirtintą ( - ) detalųjį planą suformuotas bei yra laisvas žemės sklypas detaliajame plane pažymėtas K1-1-3, kurio plotas 12 654 kv. m; 2) pagal ( - ) gatvių išdėstymo schemą su geltonai pažymėtais sklypais, priklausančiais privatiems asmenims, laisvi yra 3 žemės sklypai, pažymėti 19, 27 ir 31 numeriais. Pagal VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenis žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, VĮ Registrų centre neregistruoti, t. y. neregistruotos ir jokios daiktinės teisės į šiuos žemės sklypus, juose jokio registruoto nekilnojamojo turto nėra, o 12 654 kv. m komercinės paskirties žemės sklypui, suformuotam Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543, patvirtintu ( - ) gatvės detaliuoju planu, suteiktas adresas ( - ), Druskininkai, šis žemės sklypas yra laisvas ir nuo 2016 m. sausio 27 d., t. y. jau vykstant ginčui teisme, pagal atsakovo NŽT sprendimą Nr. 50SK-19-(14.50.98.) priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovai akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir vengia šioje byloje teikti objektyvius duomenis apie laisvus žemės sklypus.

111.3.

12Pareiškėjai nurodė, kad skundžiami Druskininkų savivaldybės administracijos raštai prieštarauja esminiams viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose, bei VAĮ 8 straipsnio 1 daliai. Skundžiamuose Druskininkų savivaldybės administracijos raštuose nėra nurodyti jokie motyvai ir bet kokie kiti faktai, kurie patvirtintų, jog visa 19 ha ploto M. Z. nuosavybės teise priklausiusi žemė yra valstybės išperkama. Be to, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punktą apie nelaisvą ir užstatytą žemę informacija turėjo būti pateikta kartografinėje medžiagoje, tačiau šioje byloje iki šios bylos nagrinėjimo stadijos atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija vis dar nėra pateikusi kartografinės medžiagos. Akivaizdu, kad Druskininkų savivaldybės administracija apskritai neatliko jokio faktinio ir / arba teisinio vertinimo dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo ar nebuvimo, visiškai neanalizavo, ar M. Z. buvusi žemėvalda yra reikalinga visuomenės poreikiams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei (plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 350; išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177; 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Taip pat pagal teismų praktiką žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jei jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas (t. y. žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, bet ne inžinerinių tinklų, skirtų kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti), bei šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-431/2006 ir kt.). Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pateiktą išaiškinimą išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinama, o išperkama valstybės, jei turtas būtinas visuomenės poreikiams, o šie visuomenės poreikiai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra. Taigi, pareiškėjų įsitikinimu, Druskininkų mieste yra laisvos (neužstatytos) žemės buvusioje M. Z. žemėvaldoje, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Šiuos duomenis patvirtina NŽT pateiktas planas. Šiuo atveju pareiga įrodyti, jog visa M. Z. buvusi žemė yra užstatyta ir valstybės išperkama, tenka ne pareiškėjams, o Druskininkų savivaldybės administracijai.

132.

14Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą, o jeigu skundas nebus paliktas nenagrinėtu – administracinę bylą nutraukti. Jeigu skundas nebus paliktas nenagrinėtu ir administracinė byla nebus nutraukta – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė iš pareiškėjų priteisti Druskininkų savivaldybės administracijai visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

152.1.

16Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą dėl individualių administracinių aktų, kurie pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnį skundžiami privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau nepateikė įrodymų, jog buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

172.2.

18Pažymėjo, jog skundas taip pat buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą. Druskininkų savivaldybės administracijos priimtų aktų esmė, t. y. kad laisvos valstybinės žemės pretendentų nurodytoje vietoje nėra ir nuosavybė natūra nebus atkuriama, pareiškėjams buvo žinoma dar iki jų nurodomo tariamo sužinojimo apie šiuos sprendimus, t. y. gavus NŽT 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 50S-44, gavus NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-654, gavus NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-653, gavus NŽT 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1969, gavus NŽT 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1968, gavus NŽT 2014 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1757. Tai patvirtina ir pačių pareiškėjų pasirašyti dokumentai – pareiškėjų 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas NŽT Druskininkų skyriui, kuriame dėstomas nesutikimas dėl žemės pripažinimo užstatyta ir valstybės išperkama, pareiškėjų 2003 m. kovo 18 d. pareiškimas Alytaus apskrities administracijos viršininkui, Druskininkų miesto merui, Alytaus apskrities Viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, kuriame dėstoma, kad sulaukdavo vienareikšmio neigiamo atsakymo motyvuojant, jog nusavinta žemė yra miesto teritorijoje bei užimta, dėstoma, kad, pareiškėjų vertinimu, tokia situacija, t. y. žemės pripažinimas užstatyta ir nelaisva, pažeidžia jų teises, pareiškėjų 1998 m. rugsėjo 30 d. pareiškimas, kuriame teigiama, kad žemėtvarkos tarnyba nuolat tvirtina, jog laisvos žemės miesto ribose jau nebėra, bei dėstoma, kad, pareiškėjų vertinimu, tokia situacija, t. y. žemės pripažinimas užstatyta ir nelaisva, pažeidžia jų teises. Be to, iš pareiškėjų byloje pateiktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija ir kitos institucijos (pagal kompetenciją) jau ne kartą yra nusprendusios, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra užstatyta ir priskiriama valstybės išperkamai, t. y. priėmusios analogiško turinio administracinius aktus, o pareiškėjai jau ne kartą yra raštu reiškę nesutikimą su anksčiau Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktais analogiško turinio administraciniais aktais (tačiau jų nustatyta tvarka neskundė), t. y. Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. raštas Nr. S-61-(1.10), 2003 m. balandžio 22 d. aktas, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 1.28-4-339, kuriuo pareiškėjai informuoti, kad „Jūsų paveldima žemė yra užstatyta, t. y. priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl jos natūra grąžinti negalima“, bei Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra valstybės išperkama.

192.3.

20Teigė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog M. Z. iki 1940 m. turėta žemė (jos ribos) sutampa su skundo 5 ir 6 reikalavimuose nurodomų žemės sklypų ribomis. Pareiškėjai įrodinėja, kad M. Z. žemė buvo rėžinio kaimo dalis. Tačiau teismui pateiktame istoriniame žemėlapyje nėra jokių duomenų apie tai, kurioje vietoje buvo M. Z. žemė.

212.4.

22Atsakovo teigimu, jei, kaip teigia pareiškėjai, M. Z. žemė buvo rėžinio kaimo dalis, tai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu, visų pirma turi būti nustatyta kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius, t. y. turi būti priimtas atitinkamas NŽT administracinis aktas. Nesant priimto atsakovo Tarnybos akto dėl kaimo ribos, ploto ir buvusių savininkų skaičiaus, žemės sklypų projektavimas (kurio reikalaujama skundu) negali būti atliekamas. Šis reikalavimas ir procedūrų sekos (etapų) išlaikymas yra reikšmingas, nes juo yra saugomi visų buvusių savininkų interesai, kadangi žemės sklypai rėžinio kaimo pretendentams grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Šiuo atveju pareiškėjai įrodinėja, kad žemė buvo rėžiniame kaime, tačiau neteisėtai siekia, jog žemė būtų suteikta tik jiems, o ne kitiems pretendentams, pretenduojantiems į buvusio rėžinio kaimo žemę. Taigi pareiškėjų reikalavimas suprojektuoti žemę grąžinti tik pareiškėjams yra neteisėtas.

232.5.

24Atkreipė dėmesį į tai, jog Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinys ir tekstinės dalies ištrauka bei kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad skundo 6 reikalavime nurodytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), patenka į infrastruktūros teritorijas, t. y. šis žemės sklypas yra aerodromo teritorijos dalis, todėl yra valstybės išperkamas. Nekilnojamojo turto registro (Nr. duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad žemės sklype, esančiame ( - ), Druskininkuose, stovi nebaigtas statyti gyvenamas namas, kuris nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Energetikas“. Taip pat atsakovas NŽT pareiškėjų prašymu byloje pateikė 2016 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 50SD-680-(14.50.92.), kuriame aiškiai pagrindė, kad žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, yra valstybės išperkami. Abu šie žemės sklypai buvo suteikti UAB „Vesta“ Druskininkų miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 186-v.

253.

26Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti, o jeigu administracinė byla nebus nutraukta – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

273.1.

28Nurodė, kad yra praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti. NŽT Druskininkų skyrius 2014 m. rugsėjo 15 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-1516 ir Nr. 50SD-(14.50.92.)-1517 „Dėl sprendimo projekto atkurti nuosavybės teises parengimo“ kreipėsi į pareiškėjus, informuodamas, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. 13.30 val. bus svarstomi minėtų sprendimų projektai. Pareiškėjas M. S. 2014 m. rugsėjo 26 d. atvyko į NŽT Druskininkų skyrių ir buvo supažindintas su „Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vertės nustatymo išvada“, kurioje buvo nurodyta valstybės išperkamos žemės iš M. S. vertė pinigais, o patį faktą, kad M. S. susipažino su minėta išvada, patvirtina jo parašas. Pareiškėjas M. S. 2014 m. rugsėjo 26 d. NŽT Druskininkų skyriuje vykusiame posėdyje buvo supažindintas su ginčijamais Druskininkų savivaldybės administracijos raštais, nes šių raštų pagrindu buvo priimti minėti sprendimų projektai, t. y. tik gavus Druskininkų savivaldybės administracijos raštus atsirado teisinis pagrindas priimti NŽT 2015 m. birželio 9 d. sprendimus. 2014 m. rugsėjo 26 d. susipažinę su ginčijamais Druskininkų savivaldybės administracijos raštais ir NŽT Druskininkų skyriaus parengtu sprendimo projektu bei „Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vertės nustatymo išvada“, pareiškėjai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad NŽT Druskininkų skyriuje įvykusiame posėdyje siūlomos sąlygos nepriimtinos, o iš šio pareiškimo turinio tampa aišku, jog pareiškėjai žinojo faktą, kad jų senelės M. Z. valdyta žemė, už kurią jiems siūloma kompensuoti pinigais, yra priskirta valstybės išperkamai ir nebus grąžinama natūra. Taigi pareiškėjas M. S. (atstovaudamas ir brolį) 2014 m. rugsėjo 26 d. NŽT Druskininkų skyriuje vykusiame susirinkime buvo supažindintas su ginčijamais Druskininkų savivaldybės administracijos raštais, kurių pagrindu buvo parengta „Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vertės nustatymo išvada“, po kuria pasirašė ir pažymėjo, kad nesutinka su sprendimu dėl kompensavimo už turėtą žemę pinigais. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui dėl šių aktų paduoti suėjo 2014 m. spalio 26 d. (imtinai). Pareiškėjai nenurodo termino praleidimo priežasčių. Dėl to, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, byla nutrauktina.

293.2.

30Pažymėjo, kad pareiškėjų ginčijami Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 1 d. raštas Nr. S12-2793-(17.36.) (jo dalis) bei 2014 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. S12-3865-(17.36.) (jo dalis), vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, turi būti skundžiami išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau pareiškėjų skundas pateiktas nesilaikant išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).

313.3.

32Teigė, jog NŽT Druskininkų skyrius, įgyvendindamas teisės aktų nustatytas pareigas, atliko visus veiksmus, siekdamas tinkamai atsiskaityti su asmenimis už jų (protėvių) iki nacionalizacijos valdytą žemę. Kaip numatyta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte, Druskininkų savivaldybės administracija pateikė informaciją, jog nėra galimybės nuosavybės teises pareiškėjams atkurti natūra, todėl NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalimi, priėmė skundžiamus 2015 m. birželio 9 d. sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo juos naikinti.

333.4.

34Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Druskininkų skyriuje nėra kartografinės ar kitos medžiagos apie tikslias pareiškėjų senelių turėtos žemės ribas bei duomenų apie pareiškėjų skunde minimo rėžinio kaimo ribas bei plotą. Per visą pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėjai nėra pateikę tikslios kartografinės ar kitos medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti apie tikslią pareiškėjų senelių turėtos žemės buvimo vietą, todėl nėra galimybės identifikuoti, kad turėta žemė buvo būtent toje vietoje, kurioje pareiškėjai prašo suformuoti jiems žemės sklypus.

353.5.

36Nurodė, kad, kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės bendrojo plano, žemės sklypas, esantis ( - ) (žymėjimas detaliajame plane – K1-1-3), Druskininkuose, yra priskirtas oro uosto teritorijai (infrastruktūros teritorijos ir komunikaciniai koridoriai), todėl yra valstybės išperkamas. Taip pat NŽT Druskininkų skyrius 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 50SD-680-(14.50.92.) nurodė, kad žemės sklype, esančiame ( - ), Druskininkuose, yra registruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio įregistravimo pagrindas – 2007 m. sausio 4 d. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13-418/2007, o nuosavybės teisė į minėtą pastatą priklauso Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Energetikas“. Žemės sklypas, esantis ( - ), Druskininkuose, vadovaujantis Druskininkų miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 186-v, yra suteiktas UAB „Vesta“.

373.6.

38Pažymėjo, kad dar 1998 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 354 ir 1998 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 355 Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba informavo pareiškėjus, jog jų paveldimas 9,500 ha žemės sklypas patenka į Druskininkų miesto administracines ribas ir yra valstybės išperkama žemė. Atsakydami į minėtus raštus, pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką, Alytaus apskrities viršininko administraciją, Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininką ir šiuose kreipimuose pažymėjo, kad jie žino, jog laisvos valstybinės žemės Druskininkų miesto administracinėse ribose nėra, o jų senelei priklausiusi žemė yra priskirta valstybės išperkamai. Taip pat 2003 m. vasario 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius raštu Nr. V-3-296 informavo pareiškėjus, kad jų senelei priklausiusi žemė yra valstybės išperkama ir siūlė jiems pasirinkti alternatyvius kompensavimo būdus už nusavintą žemę. Atsakydami į minėtą raštą, 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjai pažymėjo, kad žino apie Druskininkų savivaldybės išvadas, jog laisvos valstybinės žemės Druskininkų miesto administracinėse ribose nėra. Be to, 2003 m. balandžio 22 d. komisija, sudaryta Alytaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 690-ž, išnagrinėjo pareiškėjų pareiškimą, Druskininkų žemėtvarkos skyriuje nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančią dokumentaciją ir nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjų senelės žemė užstatyta. Pareiškėjai su minėta išvada, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 128-4-339 „Dėl žemės“ buvo supažindinti ir jiems išaiškinta, kad jų paveldima žemė yra užstatyta, t. y. priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl nėra galimybės žemę grąžinti natūra. Taigi pareiškėjai buvo informuoti, jog jų paveldima žemė yra užstatyta, t. y. priskirta valstybės išperkamai žemei, šią aplinkybę pareiškėjai žinojo iš minėtų valstybės institucijų raštų, o pareiškėjų reikalaujami suformuoti žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės pareiškėjams į juos negali būti atkurtos.

394.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“ atsiliepime į pareiškėjų skundą pritarė atsakovų pozicijai. Pridūrė, kad Druskininkų miesto valdybos 1990 m. spalio 15 d. potvarkiu Nr. 11/52-pp buvo paskirti žemės sklypai individualių namų monolitinės statybos bendrovei „Vesta“ 0,06 ha ploto, esantys adresu ( - ). Žemės sklypai, esantys ( - ), vadovaujantis Druskininkų miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 186-v, buvo suteikti UAB „Vesta“. 1994 m. korporacija Matininkai paruošė žemės sklypų planus, buvo derinta su gretimo sklypo savininke. Buvo vykdoma statyba sklype, esančiame ( - ), gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta, likusiuose sklypuose buvo pradėta statyba, tačiau nebaigta dėl vieno akcininko mirties, dėl ko buvo sustabdyta veikla. Šiuo metu yra paskirtas naujas direktorius, pradėta rūpintis įmonės dokumentų tvarkymu. 2014 m. rugsėjo 17 d. buvo užsakyta nebaigtų statybų kadastro darbų paslauga, atlikti matavimai, suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, suteikti registro numeriai žemės sklypams, esantiems adresu ( - ). Planuojama tęsti tolimesnių dokumentų tvarkymą, siekiant baigti pradėtą statybą. Trečiajam suinteresuotas asmeniui UAB „Vesta“ Druskininkų savivaldybės administracija niekuomet nebuvo pranešusi ar įspėjusi, kad pasikeitė 1990 m. spalio 15 d. priimtas potvarkis Nr. 11/52-pp ir 1994 m. birželio 23 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkis Nr. 186-v, nebuvo įteikti jokie kiti pranešimai ar dokumentai dėl šių sklypų perdavimo kitiems asmenims.

415.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Gyvenamojo namo statybos bendrija „Energetikas“ atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) taip pat nurodė, kad palaiko atsakovų atsiliepimuose išdėstytus argumentus bei prašo administracinę bylą nutraukti, o jei byla nebus nutraukta – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai nurodė, kad Gyvenamojo namo statybos bendrija „Energetikas“ yra fizinių asmenų susivienijimas, kuris siekė aprūpinti savo narius gyvenamosiomis patalpomis. Druskininkų miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 21 d. potvarkio Nr. 10/44 „Dėl statybų“ 1.2. punktu buvo nuspręsta skirti Druskininkų Šiluminių tinklų rajonui 0,15 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), 8 butų gyvenamojo namo statybai ūkio būdu. 1992 m. vasario 6 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 10/92 gyvenamajam namui, esančiam ( - ), Druskininkuose, statyti, o leidimas statyti namą ( - ), Druskininkuose, neišsaugotas, tačiau toks leidimas buvo išduotas 1992 m. spalio 12 d., statybos leidimo Nr. 27/92. Taigi buvo pradėti statybos darbai, tačiau pritrūkus lėšų, statybos buvo baigtos. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-418/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamųjų namų pamatai, esantys ( - ), Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Energetikas“, sprendimas įsiteisėjęs. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 26 d. pažyma Nr. (9.9)-ST6-38/07 apie nebaigtą statyti statinį patvirtina, kad gyvenamasis namas (daugiabutis), esantis ( - ), Druskininkuose, kurio unikalus Nr. ( - ), yra 11 proc. užbaigtumo ir statytojo Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Energetikas“ yra statomas be esminių nukrypimu nuo projekto, kurį 1992 m. parengė Druskininkų miesto valstybinis architektūros ir planavimo skyrius. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (9.9)-ST6-39/07 apie nebaigtą statyti statinį patvirtina, kad gyvenamasis namas (daugiabutis), esantis ( - ), Druskininkuose, kurio unikalus Nr. ( - ), yra 10 proc. baigtumo ir statytojų Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Energetikas“ bei VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 1992 m. parengė Druskininkų miesto valstybinis architektūros ir planavimo skyrius. Taigi šios pažymos patvirtina, kad nebaigtų statyti pastatų statyba yra teisėta. Minėtų dokumentų pagrindu Gyvenamojo namo statybos bendrija „Energetikas“ 2007 m. kovo 29 d. VĮ „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teises į minėtus nebaigtus statyti gyvenamuosius namus. Atsižvelgus į tai, matyti, kad jau 1992 m. žemės sklypuose, esančiuose ( - ), buvo pradėti statyti pastatai, pastatų statyba yra teisėta, statybos leidimai statiniams statyti buvo išduoti, o statyba nebaigta dėl finansinių resursų trūkumo. Nuosavybės teisė į nebaigtus statyti pastatus įregistruota VĮ „Registru centras“, todėl šie žemės sklypai laikomi užstatytais, taigi negrąžintinais Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu.

436.

44Pareiškėjai 2017 m. vasario 14 d. pareiškimu atsisakė savo skundo reikalavimo įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, nuosavybės teisėms į pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti.

45II.

467.

47Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, nuosavybės teisėms į pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti, o kitą skundo dalį atmetė.

488.

49Pasisakydamas dėl skundžiamiems Druskininkų savivaldybės administracijos administraciniams aktams taikomos apskundimo tvarkos, teismas pažymėjo, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Druskininkų savivaldybės administracijos administraciniai aktai, kuriais nustatyta, kad Druskininkų miesto administracinėse ribose iki nacionalizacijos savininkų valdytoje žemėje, kurią būtų galima grąžinti natūra buvusiems žemės savininkams bei pretendentams, laisvos valstybinės žemės nėra, buvo priimti iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl galėtų patekti į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją. Kadangi administracinėje byloje keliamas ginčas yra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, tai reikštų būtinybę remtis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau po šių administracinių aktų priėmimo, kurie laikytini tik visos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros dalimi, jau yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neturi būti taikoma. Be to, teismo vertinimu, byloje abu reiškiami reikalavimai dėl minėtų sprendimų panaikinimo yra laikytini tarpusavyje neatsiejamai susijusiais, nes Druskininkų savivaldybės administracijos aktai iš esmės eliminuoja pareiškėjams tolimesnę galimybę atkurti nuosavybės teises natūra į likusią negrąžintą žemės dalį turėtoje vietoje. Nustatyta, kad šioje byloje ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimais Nr. 50S-43 ir Nr. 50S-44 buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjams tenkančias nekilnojamojo turto dalis. Šie sprendimai nėra savarankiški administraciniai aktai, jie tarpusavyje neatsiejamai susiję, vieno sprendimo teisėtumo neįvertinimas sudarytų kliūtis vertinti kito sprendimo teisėtumą, o tai sudarytų kliūtis tinkamai apginti pareiškėjų teises. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčijami Druskininkų savivaldybės administracijos administraciniai aktai atskirai ikiteismine tvarka neturėjo būti skundžiami ir juos pagrįstai prašoma panaikinti toje pačioje administracinėje byloje kartu su tiesiogiai teismui ginčijamais NŽT sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017).

509.

51Spręsdamasis klausimą, ar skundas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos priimtų administracinių aktų panaikinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų jo padavimo terminų, teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą 2015 m. liepos 23 d. (I t., b. l. 8–17), o pareiškėjas K. D. – 2015 m. gruodžio 10 d. (II t., b. l. 31–39), tačiau pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-2430-554/2016 pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo nutartimi skundo padavimo terminas jau yra atnaujintas (II t., b. l. 71, 72).

5210.

53Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo M. S. skundo padavimo termino, teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese NŽT tenkanti pareiga nėra formalaus pobūdžio procedūra, rengdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kiekvienu konkrečiu atveju ji turi užtikrinti jo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog nesutikdama atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra tuo pagrindu, jos žemės sklypas, į kurį pretenduojama, yra valstybės išperkamas, turi pagrįsti savo nesutikimo teisėtumą iš esmės ir negali remtis tik kito subjekto formaliu atsakymu. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovai savo atsiliepimuose, pareiškėjo M. S. teisės kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti siejama nei su ankstesniais Tarnybos priimtais sprendimais ir Druskininkų savivaldybės administracijos aktais, pagal kuriuos, atsakovų nuomone, pareiškėjams buvo žinomi priimtų ginčijamų aktų turinys ir esmė, nei su ankstesniais pačių pareiškėjų pareiškimais, kuriuose jie nurodydavo žinantys apie tai, kad žemė Druskininkų miesto teritorijoje yra užimta, nei su 2014 m. rugsėjo 26 d., kai pareiškėjas buvo atvykę į NŽT Druskininkų skyrių svarstant sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo projektus. Atsakovų minimuose ankstesniuose Druskininkų savivaldybės administracijos aktuose nėra nurodyti esminiai individualaus administracinio akto elementai: argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Iš šių ankstesnių raštų ir juo labiau NŽT sprendimų turinio pareiškėjas M. S. negalėjo spręsti apie galimą savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, taigi negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Jis negalėjo žinoti, kokia apimtimi turi gintis, dėl kokių konkrečių faktų reiktų teikti įrodymus, siekiant ginčyti administracinius aktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami Druskininkų savivaldybės administracijos raštai buvo adresuoti ne pareiškėjams, bet NŽT Druskininkų skyriui. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent su šiais ginčijamais aktais pareiškėjas M. S. buvo asmeniškai susipažindintas anksčiau, nei su jais susipažino jo advokatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo interesus atstovaujančiam advokatui nuosavybės teisių atkūrimo byla kartu su ginčijamais aktais susipažinti buvo pateikta 2015 m. liepos 3 d., todėl spręstina, kad skundą paduoti turėjo teisę iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad NŽT Druskininkų skyrius pakartotinai 2014 m. birželio 17 d. raštu ir 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie galimybes grąžinti žemę natūra buvusiems savininkams bei pretendentams turėtoje vietoje. Būtent į šiuos paklausimus buvo atsakyta ginčijamais Druskininkų savivaldybės administracijos raštais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pati Tarnyba leido pareiškėjams pagrįstai tikėtis, jog nuosavybės teisės gali būti atkurtos natūra, nepriklausomai nuo ankstesnės Druskininkų savivaldybės administracijos pozicijos. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad terminas skundui dėl Druskininkų savivaldybės 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. S12-2793-(17.36) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. S12-3865-(17.36) paduoti nepraleistas. Tokią praktiką iš esmės analogiškoje byloje suformavo ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-209/2014).

5411.

55Pasisakydamas dėl ginčijamų NŽT sprendimų bei reikalavimo įpareigoti atsakovus atlikti skundo reikalavimuose nurodytus veiksmus, teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 4 dalies, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatomis, atsižvelgęs į bylos duomenis, kad pareiškėjai 1991 m. gruodžio 17 d. padavė prašymus atstatyti nuosavybės teises į maždaug 20 ha žemės natūra savo tėvų buvusios nuosavybės ribose (I t., b. l. 89, 113), tačiau neturėdami nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu (I t., b. l. 107) į Druskininkų apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., M., valdė nuosavybės teise Druskininkų mieste 19 ha žemės, kuris 1993 m. vasario 11 d. sprendimu nuosavybės teisės atkūrimo tikslu, vadovaudamasis liudytojų parodymais, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. S. ir jo brolio K. D. senelė M. Z., M., nuosavybės teise dabartinėje Druskininkų miesto teritorijoje valdė 19 ha žemės (I t., b. l. 91), padarė išvadą, kad ginčo žemė – 19 ha, yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje – Druskininkų miesto teritorijoje, tačiau teismas akcentavo tai, kad šiuo Druskininkų apylinkės teismo sprendimu konkreti buvusios savininkės žemės buvimo vieta nėra nustatyta. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkrečią buvusios savininkės M. Z. turėtos žemės buvimo vietą, jos ribas, byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje teismas, siekdamas padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises, ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka siūlė pareiškėjams tikslinti skundo reikalavimus, pateikiant teismui rašytinius ir kitus įrodymus, patvirtinančius turėtos žemės vietą, konkrečiai nurodant buvusio savininko turėtos žemės ribas, taip pat ginčo žemės patekimą į rėžinio kaimo ribas, tačiau pareiškėjai, jų atstovai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo (II t., b. l. 148, 192).

5612.

57Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai teigia, kad M. Z. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų, planų ar bet kokios kitos informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, jog absoliučiai visa 19 ha ploto M. Z. nuosavybės teise priklausiusi žemėvalda yra reikalinga visuomenės poreikiams. Pareiškėjai pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktą medžiagą daro išvadą, kad Druskininkų mieste, jų nuomone, buvusios savininkės M. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės turėtoje vietoje žemės sklypai, esantys ( - ), priklausantys UAB „Vesta“, ir ( - ), Druskininkuose, priklausantis nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, yra laisvi. Teismo vertinimu, Atkūrimo įstatymas (5 str. 2 d. 1 p.) reglamentuoja laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimą natūra tik turėtoje vietoje, o nesant jokių duomenų apie tikslią turėtos žemės vietą, patys pareiškėjai nenurodė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu, sprendžiant jų nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, minėti, jų teigimu, laisvi žemės sklypai galėtų būti formuojami ne savininko turėtoje vietoje, o bet kurioje Druskininkų miesto valstybinės žemės vietoje, kuri iki nacionalizacijos nepriklausė buvusiai savininkei.

5813.

59Teismo vertinimu, byloje nesant jokių M. Z. turėtos žemės buvimo vietą patvirtinančių įrodymų, patiems pareiškėjams neįrodžius, kad jie siekia nuosavybės teisių atkūrimo buvusios savininkės M. Z. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, nėra jokio teisinio pagrindo analizuoti bei spręsti dėl skundo reikalavimuose nurodytų konkrečių, pareiškėjų nuomone, laisvų žemės sklypų, esančių ( - ), Druskininkuose, priskirtinumo valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais, pasisakyti dėl konkretaus, aiškiai išreikšto visuomenės poreikio pageidaujamiems grąžinti natūra žemės sklypams egzistavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012).

6014.

61Teismas pažymėjo, jog ir savo teiginį, kad M. Z. turėta žemė buvo rėžinio kaimo dalis, patvirtinančių įrodymų teismui pareiškėjai nepateikė. Byloje pateiktas 1935 m. istorinis žemėlapis „Druskininkų vandenvietės žemėlapis“ (II t., b. l. 18–28), kuriame nurodytos vietovės pagal žemėlapio koordinates, paties pareiškėjo M. S. žodiniai paaiškinimai nepagrindžia nei konkrečios M. Z. turėtos žemės vietos, nei jos patekimo į rėžinio kaimo ribas fakto. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, šios aplinkybės nepagrindžia ir tai, kad pareiškėjų senelei priklausė apie 40 arų namų valda ( - ), Druskininkų mieste (anksčiau ( - )) Dėl minėtų argumentų, nenustačius konkrečios buvusios savininkės turėtos žemės vietos ir ribų, daryti išvadą apie ginčo žemės pateikimą į tą Druskininkų miesto teritorijos dalį, kurioje buvo rėžių sistema, nėra pagrindo. Be kita ko, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad esant neginčijamiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems kad M. Z. iki nacionalizacijos turėta žemė buvo rėžinėje žemėvaldos sistemoje, rėžinio kaimo pretendentams turėtų būti taikomos visiškai kitos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, administraciniu aktu nustatant kaimo ribą, plotą, buvusių savininkų skaičių, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjams manant, kad buvusios savininkės turėtas žemės sklypas patenka į rėžinio kaimo ribas, jų nurodytas skundo pagrindas ir dalykas iš esmės prieštarauja Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto reikalavimams.

6215.

63Teismas pareiškėjų atstovų argumentus, kad turėtos žemės buvimo vieta yra nustatyta ir pripažįstama paties atsakovo – NŽT, kadangi raštuose (pvz., 2014 m. rugsėjo 14 d. Nr. 50SD-(14.50.92)-1552) nurodoma, jog pareiškėjai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Druskininkų miesto senamiesčio teritorijoje, vertino kaip nepagrįstus, nes tik tokie duomenys objektyviai nepatvirtina iki nacionalizacijos turėtos žemės vietos ir ribų, o NŽT nuoroda į Druskininkų miesto senamiesčio teritoriją paremta ne objektyviais duomenimis, bet tik pačių pareiškėjų prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo (I t., b. l. 89, 113) įvardytomis tariamai turėtos žemės vietomis, jiems nurodžius, kad M. Z. turėta žemė buvo prie dabartinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Žaliosios gatvės dalyje, prie Nemuno, taip pat iki aerouosto galo ties Nemuno upės posūkiu. Be kita ko, nurodydami tokius duomenis, pareiškėjai nepateikė jokių juos pagrindžiančių dokumentų.

6416.

65Dėl pareiškėjų teiginių, kad skundžiami Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimai priimti pažeidžiant viešojo administravimo principus ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, teismas, atsižvelgęs į tai, kas minėta anksčiau ir įvertinęs skundžiamus Druskininkų savivaldybės administracijos administracinius aktus, sprendė, kad iš tiesų šie aktai yra su trūkumais, tačiau, kita vertus, jie buvo adresuoti ne pareiškėjams, bet NŽT, be to, tai nesutrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą teisminės gynybos, taigi jie tinkamai suprato akto priėmimo teisinį bei faktinį pagrindus, savo teisių pasikeitimą, jų apimtį. Teismas pabrėžė ir tai, kad atsakovas, nesant duomenų apie buvusios savininkės turėtą žemės vietą, priešingai nei teigia pareiškėjai, neturėjo galimybės detaliai analizuoti konkrečios teritorijos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Įvertinus išdėstytas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, vien dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti priimtus aktus.

6617.

67Teismas pažymėjo, jog kadangi Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, t. y. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, taigi NŽT negali nesivadovauti savivaldybės administracijos pateiktais įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčytais duomenimis ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą, ir neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, kas priskirta atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015), šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjams šioje byloje vertinamu atveju nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos ne kompensuojant pinigais už likusią 9,32 ha žemės dalį žemės, bet natūra, todėl skundžiami NŽT sprendimai pagrįsti ir teisėti.

6818.

69Nustatęs, kad pareiškėjų ginčijami raštai teisėti ir pagrįsti, teismas atmetė išvestinius reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus.

7019.

71Kadangi pareiškėjai skundo reikalavimo dalies įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, nuosavybės teisėms į pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti atsisakė, bylos nutraukimo pasekmės jiems žinomos, todėl teismas šią bylos dalį nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 d. 3p.).

72III.

7320.

74Pareiškėjai M. S. ir K. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7520.1.

76Teismas neįsigilino į pareiškėjų skundo reikalavimus ir nukrypo nuo ginčo esmės. Pareiškėjai teismo prašė panaikinti administracinius aktus, kuriuose tiesiog nurodoma, jog Druskininkų mieste laisvos valstybinės žemės nėra, ir kad pareiškėjams grąžintina žemės dalis išperkama valstybės kompensuojant pinigais, tačiau nenurodoma jokių konkrečių argumentų. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl to, jog pareiškėjai nesutiko su atsakovų administraciniuose aktuose nurodomu faktu, kad nėra laisvos grąžintinos žemės Druskininkų mieste. Todėl teismas turėjo vertinti ne tik administracinių aktų atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir juose nurodytų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

7720.2.

78Teismas privalėjo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl konkrečių, pareiškėjų nurodytų, sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, net ir teismui laikant, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti laisvą žemę natūra turėtoje vietoje, nes nėra tiksliai nustatyta turėtos žemės riba. Pasitvirtinus pareiškėjų turimai informacijai, kad sklypai nėra užstatyti ar būtini visuomenės poreikiams, pareiškėjai turėtų Atkūrimo įstatymo reglamentuojamą teisę į neatlygintinai nuosavybėn perduodamą naują žemės sklypą individualiai statybai mieste, kuriame buvo turėtoji žemė.

7920.3.

80Spręsdamas klausimą, ar yra nustatyta konkreti iki nacionalizacijos buvusios savininkės turėtos žemės buvimo vieta bei jos ribos, neatsižvelgė į byloje esančius administracinius aktus, kurie patvirtina, kad buvo žinoma pareiškėjams grąžintinos žemės vieta, t. y. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 15-104, Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1998 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 354, Alytaus miesto apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1.28-4-339, NŽT Druskininkų skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1552, Komisijos, sudarytos Alytaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio l d. įsakymu Nr. 690-ž, nustatytus faktus, Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 22d. raštą Nr. S12-3865-(17.36), kuriuose nurodytas M. Z. turėtos žemės Druskininkų miesto administracinėse ribose buvimo faktas. Taip pat Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 6 d. vykusio pirmojo teismo posėdžio metu nebuvo ginčo tarp šalių, kad grąžintina pareiškėjams žemė, taip vadinama ginčo žemė, yra senamiesčio teritorija. T. y. atsakovai patys nurodė konkrečią pareiškėjams grąžintinos žemės vietą situacijos schemoje, tuo patvirtindami, kad konkrečiai pareiškėjų senelei priklausiusios ir jiems grąžintinos žemės ribos buvo žinomos tiek NŽT Druskininkų skyriui, tiek Druskininkų apskrities administracijai.

8120.4.

82Teismas taip pat neįvertino, jog pareiškėjui M. S. dar 1993 m. kreipusis dėl nuosavybės teisės atkūrimo, 1996 m. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė neatlygintinai perduodant tik 0,09 ha žemės sklypą, ir nurodant, kad likusi 9,41 ha žemės sklypo dalis valstybės išperkama, t. y. nesant laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės. Tačiau rengiant 2000 m. ir 2002 m. detaliuosius planus buvo formuojami nauji žemės sklypai, siekiant juos grąžinti kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą Druskininkų mieste, būtent, kaip nurodė pats Druskininkų apskrities administracijos atstovas teismo posėdyje, pareiškėjams grąžintinoje žemėje. Taigi 1993 m., kuomet pareiškėjai kreipėsi dėl nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos M. Z. valdytą žemės sklypą atkūrimo, pareiškėjams grąžintinas žemės sklypas buvo laisvas, tačiau, kaip atsakovo atstovas, cituodamas teisės akte numatytą tokią galimybę, teismui patvirtino, Druskininkų apskrities administracija pareiškėjams grąžintinoje žemėje suformavo žemės sklypus ir juos grąžino kitiems asmenims, kažkada turėjusiems žemės Druskininkų mieste. Tai reiškia, jog kitiems pretendentams žemė Druskininkų mieste buvo grąžinama neatsižvelgiant į konkrečiai jų turėtos žemės vietą, nes jiems buvo neatlygintinai perduoti pareiškėjams grąžintini sklypai.

8320.5.

84Teismas visiškai abstrakčiai nurodė, kad konkrečios M. Z. turėtos žemės vietos, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nepagrindžia tai, jog pareiškėjų senelei priklausė apie 40 arų namų valda ( - ) Druskininkų mieste (anksčiau ( - )). Toks teismo teiginys paneigtinas byloje esančiais įrodymais – be minėtų, raštu dėl nacionalizuoto turto, nurodant tikslų turto buvimo adresą, ir M. Z. namų valdos dabartinėje ( - ) sklypo planu.

8520.6.

86Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkte numatyta galimybė grąžinti pretendentams naują žemės sklypą mieste, kuriame buvo turėtoji žemė bei byloje esantys duomenys, jog Druskininkų mieste pretendentams žemė atkuriama neatsižvelgiant į konkrečią buvusios žemės vietą, sukuria teismui ne tik teisinį pagrindą, bet ir pareigą analizuoti ir spręsti dėl skundo reikalavimuose nurodytų konkrečių sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo. Dėl to teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti daugybę atsakovais patrauktų valstybės institucijų tarnautojų veiksmų ir sprendimų dėl pareiškėjams grąžintinos žemės priskirtinumo valstybės išperkamai, kurie kelia dvejonių dėl jų priimamų sprendimų teisėtumo ir juos priėmusių tarnautojų sąžiningumo. Tačiau konstatavęs, kad skundžiami administraciniai aktai yra su trūkumais, juose tik abstrakčiai nurodomas laisvos valstybinės žemės nebuvimo faktas ir visiškai nedetalizuojama, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, kurie nesutrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą teisminės gynybos, teismas įvertino tik administracinių aktų turinio ir formos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nevertino administraciniuose aktuose nurodytų sprendimų teisėtumo.

8720.7.

88Teismas neįvertino to, jog atsakovams 1996 m. nurodžius, kad laisvos žemės Druskininkų mieste nėra, buvo tikėtasi, kad pareiškėjai sutiks su valstybės siūloma pinigine kompensacija, kuri visiškai neatitinka realios pareiškėjams priklausančios žemės rinkos vertės, ir tokiu būdu liks laisvi sklypai, kurie galės būti realizuoti jau rinkos ekonomikos sąlygomis. Be to, nurodant konkrečią pinigų sumą, kaip piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, nėra nurodoma jokia kompensacijos apskaičiavimo metodika bei konkretūs paskaičiavimai, kurie pagrįstų, kad nurodomas kompensacijos dydis yra teisingai ir teisėtai apskaičiuotas.

8920.8.

90Teismas neįvertino, jog NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 50SD-1997(14.50.92), kuriame nurodyta, kad išnagrinėję Nekilnojamo turto registro duomenis bei turimą archyvinę medžiagą nustatė, jog adresu ( - ), Druskininkai, žemės sklypai yra nesuformuoti, ne tik prieštarauja NŽT atstovų teisme palaikomai pozicijai, kad minėti sklypai užimti ir negali būti neatlygintinai perduoti pareiškėjams kaip grąžintina žemė, bet ir pagrindžia pareiškėjų teikiamo skundo reikalavimo pagrįstumą ir jame nurodomų laisvų sklypų faktą. Taip pat toks NŽT raštas patvirtina, kad NŽT specialistai galbūt piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, siekdami pareiškėjus įtikinti, kad nėra laisvos žemės Druskininkų miesto teritorijoje, į kurią galėtų būti atkurta nuosavybės teisė natūra, ir galbūt siekdami sudaryti prielaidas minėtus sklypus realizuoti komerciniu būdu rinkos kainomis, iš to gaudami asmeninės finansinės naudos.

9120.9.

92Klaidingas teismo teiginys, kad pareiškėjų kaip laisvi įvardijami žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, priklauso UAB „Vesta“, o ( - ) – valstybei. 1994 m. birželio 23 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkiu valstybinė žemė ( - ) nuomos būdu perduota UAB „Vesta“, numatant konkrečią šių sklypų perdavimo paskirtį – namų statybą, tačiau UAB „Vesta“, nuomos būdu perėmusi valstybinę žemę, veiklos nevykdė ir namas buvo pastatytas tik sklype, esančiame ( - ). Nors UAB „Vesta“ teismui nurodo, jog yra pastatyti pamatai, tačiau jie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. ( - ) sklypų VĮ „Registrų centras“ išraše su istorija nėra nurodytas joks savininkas. Be to, UAB „Vesta“ išduotas statybos leidimas yra statybai ( - ), o pareiškėjų minimi sklypai yra ( - ). Taip pat žemės sklypą, esantį ( - ), Druskininkuose, NŽT suformavo ir valstybės vardu įregistravo jau vykstant šiai bylai ir pareiškėjams reikalaujant nustatyti laisvus žemės sklypus bei pretenduojant atkurti nuosavybės teises į juos, tačiau nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kokių visuomenės poreikių tenkinimui jis yra būtinas.

9320.10.

94Teismas ne tik nukrypo nuo ginčo esmės, netaikė, sprendžiant šį ginčą, aktualių materialiosios teisės normų, bet ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, objektyviai nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos, neatliko jų sisteminės analizės.

9521.

96Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kurioje skundas buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtą, o jeigu skundas nebus paliktas nenagrinėtu – administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9721.1.

98Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog po aktų, kurie atitinka Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies požymius, priėmimo buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neva panaikina pareiškėjų pareigą laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. To nenumato nei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, nei teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-829/2014). Tokiu būdu šie pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad ginčas dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų patenka tarp ginčų, kuriems privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-829/2014).

9921.2.

100Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017, kadangi joje buvo sprendžiama ne dėl savivaldybės administracijos priimto individualaus akto, o dėl kito (tarpinio) tos pačios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos – priimto akto. Taigi teismas visiškai kitoje teisinėje situacijoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles pritaikė šioje byloje, nepagrįstai nepaisydamas faktinių ir teisinių ginčų aplinkybių skirtumų bei pažeisdamas rėmimosi precedentais taisykles.

10121.3.

102Teismas nepagrįstai rėmėsi administracinėje byloje su skirtingomis aplinkybėmis suformuotu precedentu, tačiau neatsižvelgė į atsakovo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose situacijose, t. y. sprendžiant klausimus dėl savivaldybės sprendimų dėl žemės pripažinimo laisva (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-8874-561/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2107-624/2009 ir jose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

10321.4.

104Kadangi pareiškėjų skundas yra pateiktas dėl individualių administracinių aktų, kuriems yra privaloma išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl turėjo būti priimtas vienas iš ABTĮ 103 straipsnyje arba 105 straipsnyje numatytų sprendimų bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą.

10521.5.

106Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas M. S. nepraleido termino kreiptis į teismą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos priimtų aktų esmė, t. y. kad laisvos valstybinės žemės pretendentų nurodytoje vietoje nėra ir nuosavybė natūra nebus atkuriama, pareiškėjui M. S. buvo žinoma dar iki jo nurodomo tariamo sužinojimo apie skundžiamų Druskininkų savivaldybės administracijos aktų priėmimą dienos – gavus NŽT 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 50S-44, gavus NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-654, gavus NŽT 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-653, gavus NŽT 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1969, gavus NŽT 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1968, gavus NŽT 2014 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1757. Taip pat aplinkybę, kad pareiškėjui anksčiau negu buvo gautas NŽT 2015 m. birželio 30 d. raštas buvo žinomas šioje administracinėje byloje skundžiamų administracinių aktų turinys (esmė), patvirtina ir paties pareiškėjo pasirašyti dokumentai – pareiškėjo M. S. (kartu su K. D.) 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas NŽT Druskininkų skyriui, kuriame dėstomas nesutikimas dėl žemės pripažinimo užstatyta ir valstybės išperkama, pareiškėjo M. S. (kartu su K. D.) 2003 m. kovo 18 d. pareiškimas Alytaus apskrities administracijos viršininkui, Druskininkų miesto merui, Alytaus apskrities Viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, kuriame dėstoma, kad „sulaukdavome vienareikšmio neigiamo atsakymo motyvuojant, jog nusavinta žemė yra miesto teritorijoje bei užimta“, dėstoma, kad, pareiškėjo vertinimu, tokia situacija, t. y. žemės pripažinimas užstatyta ir nelaisva, pažeidžia jo teises, taip pat M. S. (kartu su K. D.) 1998 m. rugsėjo 30 d. pareiškimas, kuriame teigiama, kad „Žemėtvarkos tarnyba nuolat tvirtina. kad laisvos žemės miesto ribose jau nebėra“ bei dėstoma, kad, pareiškėjo vertinimu, tokia situacija, t. y. žemės pripažinimas užstatyta ir nelaisva, pažeidžia jo teises. Be to, iš M. S. byloje pateiktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija ir kitos institucijos (pagal kompetenciją) jau ne kartą yra nusprendusios, kad žemė, į kurią pretenduoja M. S., yra užstatyta ir priskiriama valstybės išperkamai, t. y. priėmusi analogiško turinio administracinius aktus, o pareiškėjai jau ne kartą yra raštu reiškę nesutikimą su jais, tačiau jų nustatyta tvarka neskundė, be kita ko, Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. raštas Nr. S-61-(1.10), 2003 m. balandžio 22 d. aktas, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 1.28-4-339, kuriuo pareiškėjai informuoti, kad „Jūsų paveldima žemė yra užstatyta, t. y. priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl jos natūra grąžinti negalima, ir Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, yra valstybės išperkama. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pakartotinis kreipimasis nesudaro pagrindo iš naujo skaičiuoti kreipimosi į teismą terminą, kuris skaičiuotinas nuo pirmojo administracinio akto priėmimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1078-07/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1568/2005).

10722.

108Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10922.1.

110Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas teisingai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes bei teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie konkrečią buvusios savininkės M. Z. turėtos bei valdytos žemės buvimo vietą. Nesant kartografinės ar kitos medžiagos apie tikslias pareiškėjų senelės M. Z. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribas, pareiškėjų skundo patenkinimo atveju, susidarytų situacija, kuomet galbūt laisvi žemės sklypai būtų formuojami ne buvusio savininko turėtoje vietoje, o bet kurioje Druskininkų miesto valstybinės žemės vietoje, kuri galbūt net nepriklausė buvusiai savininkei M. Z.. Esant tokiai situacijai, būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas padėti pareiškėjams įgyvendinti procesines jų teises, ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka siūlė pareiškėjams pateikti papildomus rašytinius ir kitus įrodymus, patvirtinančius turėtos žemės vietą, tačiau patys pareiškėjai ir jų atstovai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, kad buvusios savininkės M. Z. turėta žemė buvo rėžinio kaimo dalis, kuris yra nekartografuojamas.

11122.2.

112Žemė, esanti ( - ), Druskininkuose, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Druskininkų miesto valdybos 1990 m. spalio 15 d. potvarkiu Nr. 11/52-pp buvo priskirti žemės sklypai individualių namų monolitinės statybos bendrovei „Vesta“ 0,06 ha ploto, adresu: ( - ). Žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, vadovaujantis Druskininkų miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 186-v buvo suteikti UAB „Vesta“. Druskininku miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkis Nr. 186-v yra galiojantis ir privalomas, pareiškėjai šio potvarkio savo skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo, todėl žemės sklypų perdavimas UAB „Vesta“ nėra nuginčytas. Taip pat minėtuose žemės sklypuose UAB „Vesta“ buvo pradėjusi statybą. Žemės sklype, adresu ( - ), Druskininkai, gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta, o sklypuose, adresu ( - ), Druskininkai, statyba buvo pradėta dar 1991 m., tačiau neužbaigta dėl vieno akcininko mirties ir veiklos sustabdymo. Tačiau 2014 m. rugsėjo 17 d., dar gerokai ankščiau iki pareiškėjams kreipiantis į teismą, UAB „Vesta“ jau buvo užsakiusi nebaigtų statybų kadastro darbų paslaugą, buvo atlikti matavimai, suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, suteikti registro numeriai. Taigi dar iki UAB „Vesta“ suteikiant ginčo sklypus, juose jau buvo pradėta statinių statyba ir pastatyti pamatai. Tai reiškia, kad žemė, esanti ( - ), Druskininkuose, negali būti grąžinta natūra, kaip reikalauja pareiškėjai, kadangi yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pasiautiems) eksploatuoti. Taip pat, nors pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nėra įregistruota nebaigtų statyti statinių, esančių ( - ), Druskininkuose, nuosavybės teisė UAB „Vesta“ vardu, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemės sklypuose yra nebaigtos statybos statiniai, todėl nuosavybės teisė pareiškėjams į šiuos žemės sklypus negali būti atkurta, nes pareiškėjų reikalaujami suformuoti žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Be to, fakto, kad ginčo sklypuose yra UAB „Vesta“ pradėti statyti statiniai (pamatai) pareiškėjai neginčijo, taip pat neįrodė, kad statomų statinių statyba yra neteisėta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-60/2011). Kaip minėta, nebaigtiems statyti statiniams yra atlikti matavimai, suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, suteikti registro numeriai, statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi pareiškėjams nuosavybės teisės yra atkurtos tinkamai, pagrįstai ir teisingai už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigine kompensacija.

11323.

114Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11523.1.

116Kartografinės medžiagos, kurioje būtų nurodyta tiksli M. Z. valdytos žemės vieta, pareiškėjai teismui nepateikė, nors tokia galimybė jiems buvo sudaryta.

11723.2.

118Atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams nebuvo grąžinama žemė natūra, bet buvo perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, taigi pareiškėjams žemė buvusioje vietoje nebuvo grąžinama nei 1998 m. birželio 20 d. sprendimais, nei 2015 m. birželio 9 d. sprendimais.

11923.3.

120Pareiškėjų nurodomi dokumentai neįrodo M. Z. valdytos žemės vietos, o net ir pripažinus, kad 1998–2003 m. Alytaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma M. Z. valdytos žemės vieta, tai nekeistų esamos situacijos, kadangi dokumentų, kuriuose būtų nurodyta žemės vieta, NŽT Druskininkų skyrius neturi. Pareiškėjai, manydami, kad Alytaus apskrities viršininko administracija buvo nustačiusi valdytos žemės vietą, turėjo galimybę kreiptis į Kauno regioninio apskrities archyvo Alytaus filialą, kuriame saugomi kitoms institucijoms neperduoti buvusios Alytaus apskrities viršininko administracijos dokumentai, ieškant papildomų skundo aplinkybes įrodančių dokumentų.

12123.4.

122Nesutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl konkrečių, pareiškėjų nurodytų, sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, net ir laikant, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti laisvą valstybinę žemę natūra turėtoje vietoje, nes nėra tiksliai nustatyta turėtos žemės riba. Teismas nagrinėja bylą pareiškėjų galbūt pažeistų teisių kontekste ir neprivalo vertinti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios neturi įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Teismo sprendime yra išsamiai pasisakyta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo vertinti aplinkybių dėl konkrečių žemės sklypų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei.

12323.5.

124Byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl valstybės tarnautojų atsakomybės, todėl teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti konkrečių valstybės tarnautojų veiksmų, priešingu atveju teismas būtų nusprendęs dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o, vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, toks teismo sprendimas galėtų būti panaikintas.

12523.6.

126Pareiškėjai skunde nekėlė klausimų dėl kompensacijos už valstybinę žemę apskaičiavimo pagrįstumo, taigi piniginės kompensacijos dydis nebuvo ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, todėl teismui nebuvo pagrindo apie tai pasisakyti sprendime. Su žemės vertės apskaičiavimo išvada M. S. buvo supažindintas 2014 m. rugsėjo 26 d. jam atvykus į NŽT Druskininkų skyrių.

12723.7.

128NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 50SD-1997-(14.50.92.) „Dėl papildomų duomenų pateikimo administracinėje byloje Nr. 1-1657-406/2016“ tik buvo nurodyta, kad adresais ( - ), Druskininkų miestas, žemės sklypai nėra suformuoti. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra nustatyto reikalavimo suformuoti žemės sklypą tam, kad jis būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, taigi minėtame rašte nurodomos aplinkybės neprieštarauja NŽT teisme pareikštai pozicijai.

12923.8.

130Kiti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės identiški pareiškėjų skunde dėstomiems argumentams, dėl kurių yra pasisakyta NŽT atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

13123.9.

132Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas tinkamai argumentavo, todėl priėmė teisėtą ir teisingą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkantį sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomais ar kitais pagrindais.

13324.

134Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13524.1.

136Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje kreipdamiesi savo teisių teisminės gynybos ir siekdami, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į jų skundo reikalavime nurodytą žemę (žemės sklypus), pareiškėjai privalėjo įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimą, t. y. kad ginčo žemės sklypai patenka į M. Z. iki 1940 m. turėtą žemę, į kurią jie pretenduoja.

13724.2.

138Veikdami nesąžiningai, pareiškėjai siekia iš konteksto išimtus teiginius pristatyti kaip neva pagrindžiančius jų teiginius, jog bylos nagrinėjimo metu išsakyta atsakovų atstovų pozicija leidžia pripažinti įrodyta faktinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypai patenka į M. Z. iki 1940 m. turėtą žemę. Druskininkų savivaldybės administracija niekada nesutiko su pareiškėjų skundu ir jame išdėstytais argumentais, o teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeitė šios aiškios pozicijos. Taip pat vien tik anksčiau priimti administraciniai aktai ar institucijų surašyti kiti dokumentai, nesant kitų patikimų objektyvių įrodymų, negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai, kurie pagrįstų pareiškėjų teiginius apie M. Z. iki 1940 m. turėtą žemę ir jos vietą. Juo labiau, kad nei viename iš anksčiau surašytų dokumentų nebuvo konkrečiai apibrėžtos M. Z. iki 1940 m. turėtos žemės ribos, iš jų negalima spręsti, kad ginčo žemės sklypai, nurodyti teismui pateikto skundo reikalavimuose, patenka į M. Z. iki 1940 m. turėtos žemės ribas (apimtį). Be to, teigdami, kad neva egzistuoja duomenys apie konkrečiai apibrėžtą M. Z. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą, pareiškėjai veikia nesąžiningai, nes šie teiginiai prieštarauja jų pačių skunde teismui nurodytai faktinei aplinkybei, jog M. Z. žemė neva buvo rėžinio kaimo dalis. Be to, pareiškėjams teigiant, kad M. Z. žemė buvo rėžinio kaimo dalis, jų skundo pagrindas ir dalykas prieštarauja Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto reikalavimams, kad, visų pirma, turi būti nustatyta kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius, t. y. turi būti priimtas atitinkamas NŽT administracinis aktas. Nesant priimto atsakovo NŽT administracinio akto dėl kaimo ribos, ploto ir buvusių savininkų skaičiaus, žemės sklypų projektavimas (kurio buvo reikalaujama pareiškėjų skunde) negali būti atliekamas. Šis reikalavimas ir procedūrų sekos (etapų) išlaikymas yra reikšmingas, nes juo yra saugomi visų buvusių savininkų interesai, kadangi žemės sklypai rėžinio kaimo pretendentams grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Šiuo atveju pareiškėjai įrodinėja, kad žemė buvo rėžiniame kaime, tačiau neteisėtai siekia, jog žemė būtų suteikta tik jiems, o ne kitiems pretendentams, pretenduojantiems į buvusio rėžinio kaimo žemę.

13924.3.

140Pareiškėjų teiginys, jog ginčo žemės sklypai yra nesuformuoti ir neįregistruoti, todėl neva negali būti pripažinti valstybės išperkama žeme, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis valstybės išperkamos žemės institutą, nenumato žemės sklypo suformavimo kaip būtinos sąlygos tam tikrą žemę pripažinti valstybės išperkama. Byloje pateikti įrodymai – Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinys ir tekstinės dalies ištrauka bei kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), patenka į infrastruktūros teritorijas, t. y. šis žemės sklypas yra aerodromo teritorijos dalis, todėl yra valstybės išperkamas. Taip pat byloje pateikti įrodymai, be kita ko, Nekilnojamojo turto registro (Nr. 44/702813) išrašas patvirtina, kad žemės sklype, esančiame ( - ), Druskininkuose, stovi nebaigtas statyti Gyvenamas namas, kuris nuosavybės teise priklauso Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Energetikas“. Be to, žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, yra valstybės išperkami, kadangi abu buvo suteikti UAB „Vesta“ Druskininkų miesto valdybos 1994 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 186-v.

14125.

142Atsakovas NŽT atsiliepime į atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14325.1.

144Kaip teisingai nustatyta teismo sprendime, tam, kad administracinio akto apskundimui būtų taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, administracinis aktas turi būti priimtas ir skundas dėl jo teikiamas iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

14525.2.

146Apeliaciniame skunde nurodomų bylų faktinė situacija neatitinka šios bylos faktinės situacijos, kadangi, skirtingai nei nagrinėjamoje situacijoje, apeliaciniame skunde minimose bylose nebuvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, todėl remtis jose pateiktu, nors ir teisingu, teisės aiškinimu nėra pagrindo.

14725.3.

148Net ir pripažinus, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Druskininkų savivaldybės administracijos priimti sprendimai turėjo būti skundžiami NŽT Druskininkų skyriui, pareiškėjams kartu skundžiant ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, toks skundas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, priskirtinas teismo kompetencijai.

14925.4.

150Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017, svarbu nustatyti ne skundžiamus administracinius aktus priėmusių institucijų tapatumą, bet tai, ar skundžiami administraciniai aktai patenka į tą pačią skundų kategoriją, t. y. ar administracinių aktų apskundimui turėtų būti taikomi tie patys teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Druskininkų savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti administraciniai aktai gali būti skundžiami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017 konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo teisę vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017.

15125.5.

152Pareiškėjas M. S. praleido terminą skundui dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. S12-2793-(17.36.) dalies ir 2014 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. S12-3865-(17.36.) dalies panaikinimo paduoti, todėl sutiktina su apeliacinio skundo dalimi, kurioje nurodoma, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas M. S. nepraleido termino skundui paduoti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundo reikalavimai pagrįstai nebuvo tenkinti, manytina, kad teismo sprendimo dalis apeliacinio skundo 2 dalyje nurodytais pagrindais neturėtų būti naikinama. Išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad egzistuoja pagrindas skundą palikti nenagrinėtu ar bylą nutraukti ir skundo reikalavimų netenkinti, prioritetas turi būti teikiamas skundo reikalavimų netenkinimui, kadangi tokia bylos baigtis nepalieka pareiškėjų nežinioje dėl tariamo jų teisių pažeidimo.

15326.

154Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas atsakovo prašymas dėl bylos nutraukimo (arba palikimo nenagrinėtu). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15526.1.

156Atsakovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja motyvuotą ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei teisės aktais pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog pareiškėjų reikalavimams šioje byloje netaikoma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teisminės gynybos prioriteto principą. Šiam principui prieštarauja ir atsakovo nurodoma šiai bylai neaktuali ir pakankamai sena 2006 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje AS2-56/2006, jog administracinių aktų bei veiksmų, kurie atliekami iki nuosavybės teisių atkūrimo, apskundimui taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienoje naujausių 2017 m. nutarčių administracinėje byloje pateiktu išaiškinimu (2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017). Atsakovas klaidingai nurodo, kad ši praktika byloje netaikytina, nes neva teisės aiškinimo taisyklės suformuotos visiškai kitoje teisinėje situacijoje, nes cituotoje byloje buvo sprendžiama ne dėl savivaldybės administracijos priimto individualaus akto, o dėl kito tos pačios institucijos – NŽT – priimto akto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017 išaiškino ir taikė įstatyme įtvirtintą teisminės gynybos principą, kai ginčijama keletas tarpusavyje susijusių administracinių aktų, ir visiškai nesvarbu, kokios konkrečiai valstybės institucijos ar institucija yra priėmusios administracinius aktus, jei jie yra tarpusavyje susiję. Šiuo atveju Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto prasme Druskininkų savivaldybės administracijos ir NŽT priimti administraciniai aktai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese yra neatsiejamai tarpusavyje susiję.

15726.2.

158Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjams dar iki jų nurodomo tariamo sužinojimo apie skundžiamų Druskininkų savivaldybės administracijos aktų priėmimą buvo žinoma šių aktų esmė, t. y. kad laisvos valstybinės žemės pretendentų nurodytoje vietoje nėra ir nuosavybė natūra nebus atkuriama. Byloje neginčijamas faktas, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 22 d. ir NŽT 2015 m. birželio 9 d. priėmė administracinius aktus, todėl negali būti ginčijama pareiškėjų teisė juos skųsti. Be to, skundžiami yra konkretūs administraciniai aktai ir juose nurodyti punktai, todėl nepagrįsti argumentai, kad jau buvo priimti ankstesni analogiško turinio administraciniai aktai. Pareiškėjams nenustojant kovoti už savo pažeistas teises ir nesusitaikant su valdininkų galimu savavaldžiavimu, atsakovams pavyko jų nurodytoje užstatytoje žemėje po keliolikos metų „atrasti“ ir neužstatytų sklypų. Viename akte nurodžius, kad laisvos žemės nėra, kitame jau numatomas neatlygintinai grąžintinas laisvas žemės sklypas. Todėl pareiškėjai niekaip negalėjo, o ir neturėjo iš ankstesnių aktų numatyti šiuo metu skundžiamų aktų turinio. Ankstesni administraciniai aktai ir kompetentingų institucijų tarnautojų veiksmai leido pareiškėjams suprasti tik tai, kad kompetentingos valstybės institucijos primygtinai bandė įtikinti juos, kad nėra laisvos jiems grąžintinos žemės. Tačiau tai tik leidžia daryti prielaidas dėl nesąžiningų valstybės tarnautojų veiksmų, bet nepanaikina pareiškėjų teisės apskųsti konkrečius administracinius aktus, kurių apskundimo terminas nėra praėjęs. Taip pat faktas, jog pareiškėjai neskundė ankstesnių administracinių aktų teisme, nepanaikina jų teisės pasinaudoti konkrečių administracinių aktų apskundimo teismui teise dabar. Atsakovas, akcentuodamas rėmimosi precedentais taisyklę, pats savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinamais byloje, kurios faktinės aplinkybės ir nutartyje suformuluotos išvados visiškai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių (administracinė byla Nr. A2-1568/2005). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo M. S. skundas pateiktas nepraleidus termino.

159Teisėjų kolegija

konstatuoja:

160IV.

16127.

162Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjų M. S. ir K. D. teisės atkurti nuosavybės teises, perduodant žemės sklypus natūra buvusioje iki nacionalizacijos savininkės M. Z. turėtos žemės, esančios Druskininkų mieste, ribose.

16328.

164Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16529.

166Dėl atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentų, išdėstytų Nutarties 21.1-21.4 punktuose, jog pareiškėjų skundas yra pateiktas dėl individualių administracinių aktų, kuriems yra privaloma išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl turėjo būti priimtas vienas iš ABTĮ 103 straipsnyje arba 105 straipsnyje numatytų sprendimų bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į skundžiamų Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. S12-2793-(17.36) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. S12-3865-(17.36) priėmimo aplinkybes, adresatą bei sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjams. Minėti sprendimai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra savarankiški administraciniai aktai, nes tarpusavyje yra neatsiejamai susiję su ginčijamais Tarnybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 50S-43 bei 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 50S-44 1.5. punktais, nebuvo adresuoti pareiškėjams, o vieno sprendimo teisėtumo neįvertinimas sudarytų kliūčių vertinti kito sprendimo teisėtumą bei išspręsti ginčą iš esmės. Taigi, nors nagrinėjamos bylos ir cituojamos pirmosios instancijos teismo sprendime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eAS-121-429/2017 faktinės aplinkybės nėra tapačios ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog jau yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams, darytina išvada, kad nebuvo paneigta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka, o pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, nes kitoks šių normų aiškinimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų protingumo ar kitiems bendriesiems teisės principams.

16730.

168Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, arba jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 8 p., 9 p.). Įstatymų leidėjas ABTĮ bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą.

16931.

170Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

17132.

172Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Taigi cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu.

17333.

174Vertindama atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus Nutarties 21.5 punkte, bei vadovaudamasi Nutarties 30-32 punktuose išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant pareiškėjo M. S. teisės kreiptis į teismą eigos pradžią būtina atsižvelgti į skundžiamų Druskininkų savivaldybės administracijos aktų turinį, jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuose sprendimuose nėra nurodyti esminiai individualaus administracinio akto elementai, t. y. argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ginčijami Druskininkų savivaldybės raštai, kaip jau pažymėta Nutarties 29 punkte, buvo adresuoti ne pareiškėjams, bet NŽT Druskininkų skyriui. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent su šiais ginčijamais aktais pareiškėjas M. S. buvo asmeniškai supažindintas anksčiau, nei su jais susipažino jo advokatas (2015 m. liepos 3 d.), todėl spręstina, kad skundą pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir nurodyto termino nepraleido.

17534.

176Pareiškėjai taip pat reiškė reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 5OS-43 ir 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 5OS-44 1.5 punktus bei įpareigoti atsakovus atlikti jų skundo reikalavimuose nurodytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus, esančius ( - ), Druskininkų mieste, nuosavybės teisėms į pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti bei atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į 1,2654 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Druskininkuose.

17735.

178Įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, inter alia (be kita ko) Konstitucijos 23 straipsnio, įtvirtinančio nuosavybės teisių apsaugą, 29 straipsnio, garantuojančio asmenų lygiateisiškumą, konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitus reikalavimus; įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas kitų Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).

17936.

180Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad asmenys neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą, kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai). Tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai).

18137.

182Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

18338.

184Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taigi minėtoje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai.

18539.

186Vadovaudamasi Nutarties 35-38 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgusi į pareiškėjų pageidavimą atkurti nuosavybės teises į žemę būtent natūra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad visų pirma turi būti vertinama, ar yra nustatyta konkreti ir tiksli iki nacionalizacijos buvusios savininkės M. Z. turėtos bei valdytos žemės buvimo vieta bei jos ribos Druskininkų mieste. Pažymėtina, jog tik šios reikšmingos aplinkybės konstatavimas sudarytų teisines prielaidas spręsti dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių, kuriomis jie grindžia skundo reikalavimus, pagrįstumo, t. y. ginčo žemės patekimo (ar nepatekimo) į rėžinio kaimo ribas, taip pat atitinkamai nustatinėti, ar pareiškėjų įvardijami kaip laisvi žemės sklypai, esantys ( - ), Druskininkuose, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai, patenka į buvusios savininkės turėtos žemės ribas, ar jie tikrai yra laisvi, ar jie nėra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir ar atsakovai turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka formuoti šiuos žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra į pareiškėjams tenkančias nekilnojamojo turto dalis.

18740.

188Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama kritiškai pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 20.3-20.5 punktuose, pažymi, jog byloje nėra surinkta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkrečią buvusios savininkės M. Z. turėtos žemės buvimo vietą, jos ribas. Kartografinės medžiagos, kurioje būtų nurodyta tiksli M. Z. valdytos žemės vieta, pareiškėjai teismui nepateikė, nors teismas, siekdamas padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises, ABTĮ 10 straipsnio tvarka siūlė pareiškėjams tikslinti skundo reikalavimus ir pateikti teismui rašytinius bei kitus įrodymus, patvirtinančius turėtos žemės vietą, konkrečiai nurodant buvusio savininko turėtos žemės ribas, taip pat ginčo žemės patekimą į rėžinio kaimo ribas. Pareiškėjams buvo suteikta galimybė papildomai rinkti įrodymus, kreipiantis į Kauno regioninio apskrities archyvo Alytaus filialą, kuriame saugomi kitoms institucijoms neperduoti buvusios Alytaus apskrities viršininko administracijos dokumentai, ieškant papildomų skundo aplinkybes įrodančių dokumentų, tačiau nei pareiškėjai, nei jų atstovai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo (II t., b. l. 148, 192). Pastebėtina, jog atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams nebuvo grąžinama žemė natūra, bet buvo perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, taigi pareiškėjams žemė buvusioje vietoje nebuvo grąžinama nei 1998 m. birželio 20 d. sprendimais, nei 2015 m. birželio 9 d. sprendimais.

18941.

190Savo ruožtu, neįsitikinus, kad pareiškėjai reikalauja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, negali būti tenkinamas pareiškėjų reikalavimas atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą natūra turėtoje vietoje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad nėra jokio teisinio pagrindo analizuoti bei spręsti dėl skundo reikalavimuose nurodytų konkrečių, pareiškėjų nuomone, laisvų žemės sklypų, esančių ( - ), priskirtinumo valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytais pagrindais, pasisakyti dėl konkretaus, aiškiai išreikšto visuomenės poreikio pageidaujamiems grąžinti natūra žemės sklypams egzistavimo.

19142.

192Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

19343.

194Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų ir atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.), sprendime pateikė išsamią ir aiškią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę, išsprendė visus pareiškėjų suformuluotus reikalavimus, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Nesutikti su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nenustatė pagrindo. Tai, kad bylos proceso dalyviai (šiuo atveju pareiškėjai) nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas išvadoms, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

19544.

196ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

19745.

198Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

19946.

200Vadovaujantis Nutarties 41-42 punktais, pastebėtina, jog Nutarties 20.6-20.8 punktuose pareiškėjų nurodomi valstybės tarnautojų atsakomybės klausimai bei piniginės kompensacijos dydis nebuvo ginčo objektais nagrinėjamoje byloje, todėl negalėjo būti keliami ir apeliaciniame skunde.

20147.

202Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų bei atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai atmetami.

20348.

204Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, t. y. skundas atmestas, jie neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

20549.

206Tačiau atsižvelgiant į tai, jog galutiniu teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės buvo patenkintos (apgintos) trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šiuo atveju jie (konkrečiai – prašymą atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą pareiškęs trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“) turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

20750.

208Kartu su atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“ pateikė ir bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (450 Eur rengiant ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą), pagrindimą (III t., b. l. 185–186). Pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir prašomas priteisti išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (yra net daugiau nei du kartus mažesnis už rekomenduojamą), todėl 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas priteisiamas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vesta“ iš pareiškėjų lygiomis dalimis.

209Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

210Pareiškėjų M. S. ir K. D. apeliacinį skundą atmesti.

211Atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

212Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

213Priteisti iš pareiškėjų M. S. ir K. D. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus), iš viso 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų), bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vesta“.

214Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai M. S. ir K. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą... 7. 1.1.... 8. Pareiškėjai paaiškino, jog Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m.... 9. 1.2.... 10. Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai (jų dalys) yra neteisėti bei... 11. 1.3.... 12. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiami Druskininkų savivaldybės... 13. 2.... 14. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į... 15. 2.1.... 16. Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą dėl... 17. 2.2.... 18. Pažymėjo, jog skundas taip pat buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos... 19. 2.3.... 20. Teigė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog M. Z. iki 1940 m.... 21. 2.4.... 22. Atsakovo teigimu, jei, kaip teigia pareiškėjai, M. Z. žemė buvo rėžinio... 23. 2.5.... 24. Atkreipė dėmesį į tai, jog Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo... 25. 3.... 26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir... 27. 3.1.... 28. Nurodė, kad yra praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti. NŽT... 29. 3.2.... 30. Pažymėjo, kad pareiškėjų ginčijami Druskininkų savivaldybės... 31. 3.3.... 32. Teigė, jog NŽT Druskininkų skyrius, įgyvendindamas teisės aktų nustatytas... 33. 3.4.... 34. Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Druskininkų skyriuje nėra kartografinės... 35. 3.5.... 36. Nurodė, kad, kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės bendrojo plano,... 37. 3.6.... 38. Pažymėjo, kad dar 1998 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 354 ir 1998 m. rugsėjo 8... 39. 4.... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“ atsiliepime į pareiškėjų... 41. 5.... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gyvenamojo namo statybos bendrija... 43. 6.... 44. Pareiškėjai 2017 m. vasario 14 d. pareiškimu atsisakė savo skundo... 45. II.... 46. 7.... 47. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė... 48. 8.... 49. Pasisakydamas dėl skundžiamiems Druskininkų savivaldybės administracijos... 50. 9.... 51. Spręsdamasis klausimą, ar skundas dėl Druskininkų savivaldybės... 52. 10.... 53. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo M. S. skundo padavimo termino, teismas... 54. 11.... 55. Pasisakydamas dėl ginčijamų NŽT sprendimų bei reikalavimo įpareigoti... 56. 12.... 57. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai teigia, kad M. Z.... 58. 13.... 59. Teismo vertinimu, byloje nesant jokių M. Z. turėtos žemės buvimo vietą... 60. 14.... 61. Teismas pažymėjo, jog ir savo teiginį, kad M. Z. turėta žemė buvo... 62. 15.... 63. Teismas pareiškėjų atstovų argumentus, kad turėtos žemės buvimo vieta... 64. 16.... 65. Dėl pareiškėjų teiginių, kad skundžiami Druskininkų savivaldybės... 66. 17.... 67. Teismas pažymėjo, jog kadangi Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą atkurti... 68. 18.... 69. Nustatęs, kad pareiškėjų ginčijami raštai teisėti ir pagrįsti, teismas... 70. 19.... 71. Kadangi pareiškėjai skundo reikalavimo dalies įpareigoti Druskininkų... 72. III.... 73. 20.... 74. Pareiškėjai M. S. ir K. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 75. 20.1.... 76. Teismas neįsigilino į pareiškėjų skundo reikalavimus ir nukrypo nuo ginčo... 77. 20.2.... 78. Teismas privalėjo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl konkrečių,... 79. 20.3.... 80. Spręsdamas klausimą, ar yra nustatyta konkreti iki nacionalizacijos buvusios... 81. 20.4.... 82. Teismas taip pat neįvertino, jog pareiškėjui M. S. dar 1993 m. kreipusis... 83. 20.5.... 84. Teismas visiškai abstrakčiai nurodė, kad konkrečios M. Z. turėtos žemės... 85. 20.6.... 86. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 punkte numatyta galimybė grąžinti... 87. 20.7.... 88. Teismas neįvertino to, jog atsakovams 1996 m. nurodžius, kad laisvos žemės... 89. 20.8.... 90. Teismas neįvertino, jog NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d.... 91. 20.9.... 92. Klaidingas teismo teiginys, kad pareiškėjų kaip laisvi įvardijami žemės... 93. 20.10.... 94. Teismas ne tik nukrypo nuo ginčo esmės, netaikė, sprendžiant šį ginčą,... 95. 21.... 96. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo... 97. 21.1.... 98. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog po... 99. 21.2.... 100. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo... 101. 21.3.... 102. Teismas nepagrįstai rėmėsi administracinėje byloje su skirtingomis... 103. 21.4.... 104. Kadangi pareiškėjų skundas yra pateiktas dėl individualių administracinių... 105. 21.5.... 106. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas... 107. 22.... 108. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vesta“ atsiliepime į pareiškėjų... 109. 22.1.... 110. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas teisingai... 111. 22.2.... 112. Žemė, esanti ( - ), Druskininkuose, yra priskirta valstybės išperkamai... 113. 23.... 114. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jo... 115. 23.1.... 116. Kartografinės medžiagos, kurioje būtų nurodyta tiksli M. Z. valdytos... 117. 23.2.... 118. Atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams nebuvo grąžinama žemė natūra,... 119. 23.3.... 120. Pareiškėjų nurodomi dokumentai neįrodo M. Z. valdytos žemės vietos, o net... 121. 23.4.... 122. Nesutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas... 123. 23.5.... 124. Byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl valstybės tarnautojų atsakomybės,... 125. 23.6.... 126. Pareiškėjai skunde nekėlė klausimų dėl kompensacijos už valstybinę... 127. 23.7.... 128. NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr.... 129. 23.8.... 130. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės identiški pareiškėjų... 131. 23.9.... 132. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus,... 133. 24.... 134. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į... 135. 24.1.... 136. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje... 137. 24.2.... 138. Veikdami nesąžiningai, pareiškėjai siekia iš konteksto išimtus teiginius... 139. 24.3.... 140. Pareiškėjų teiginys, jog ginčo žemės sklypai yra nesuformuoti ir... 141. 25.... 142. Atsakovas NŽT atsiliepime į atsakovo Druskininkų savivaldybės... 143. 25.1.... 144. Kaip teisingai nustatyta teismo sprendime, tam, kad administracinio akto... 145. 25.2.... 146. Apeliaciniame skunde nurodomų bylų faktinė situacija neatitinka šios bylos... 147. 25.3.... 148. Net ir pripažinus, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Druskininkų... 149. 25.4.... 150. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vadovautis Lietuvos... 151. 25.5.... 152. Pareiškėjas M. S. praleido terminą skundui dėl Druskininkų savivaldybės... 153. 26.... 154. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo Druskininkų savivaldybės... 155. 26.1.... 156. Atsakovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja motyvuotą ir naujausią Lietuvos... 157. 26.2.... 158. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjams dar iki... 159. Teisėjų kolegija... 160. IV.... 161. 27.... 162. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjų M. S. ir K. D.... 163. 28.... 164. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 165. 29.... 166. Dėl atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinio skundo... 167. 30.... 168. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1... 169. 31.... 170. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti... 171. 32.... 172. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas... 173. 33.... 174. Vertindama atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinio... 175. 34.... 176. Pareiškėjai taip pat reiškė reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės... 177. 35.... 178. Įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 179. 36.... 180. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad... 181. 37.... 182. Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti... 183. 38.... 184. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės... 185. 39.... 186. Vadovaudamasi Nutarties 35-38 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei... 187. 40.... 188. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama kritiškai... 189. 41.... 190. Savo ruožtu, neįsitikinus, kad pareiškėjai reikalauja atkurti nuosavybės... 191. 42.... 192. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui... 193. 43.... 194. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų ir atsakovo Druskininkų... 195. 44.... 196. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti... 197. 45.... 198. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 199. 46.... 200. Vadovaujantis Nutarties 41-42 punktais, pastebėtina, jog Nutarties 20.6-20.8... 201. 47.... 202. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 203. 48.... 204. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai... 205. 49.... 206. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog galutiniu teismo sprendimu išnagrinėjus... 207. 50.... 208. Kartu su atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą trečiasis... 209. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 210. Pareiškėjų M. S. ir K. D. apeliacinį skundą atmesti.... 211. Atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 212. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti... 213. Priteisti iš pareiškėjų M. S. ir K. D. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt... 214. Nutartis neskundžiama....