Byla 2A-851-370/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-586-210/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ ieškinį atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Namita“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Namita“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šis atsakovas pakeistas jo teisių perėmėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) (toliau – atsakovas) 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, 11 032,87 Lt palūkanų, 9,75 proc. metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad, atsakovui 2007 m. paskelbus konkursą, UAB „Eriadas“ pateikė pasiūlymą išnuomoti patalpas ( - ). Pasibaigus deryboms, šalys 2007 m. lapkričio 10 d. pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį 9 metų ir 10 mėnesių terminui. Nuomotojas UAB „Eriadas“ savo lėšomis įrengė patalpas pagal atsakovo pageidavimus. 2008 metais, atsakovui sutikus, patalpos (taip pat nuomotojo teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį) buvo perleistos nuomotojo UAB „Eridas“ dukterinei įmonei UAB „Namita“ (ieškovui). Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. raštu informavo ieškovą, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. Reaguodamas į šiuos atsakovo veiksmus ieškovas pareikalavo sumokėti 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartos kompensacijos dėl dalies ieškovo negautų pajamų atsakovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį. Vadovaujantis nuomos sutarties 5.4 punktu ir priedu Nr. 7 „Nuomininko mokėjimai atsisakius nuomos“, šalių iš anksto sutartas minimalių nuomotojo nuostolių dydis vienašališko nuomos sutarties nutraukimo dieną (2013 m. gegužės 1 d.) apskaičiuojamos patalpų nuomos kainą per mėnesį padauginant iš koeficiento 21. Ieškovo teigimu, prašoma priteisti 241 535,28 Lt suma yra šalių iš anksto sutarti nuomotojo nuostoliai (angl. liquidated damages), t. y. nuostoliai, kurių nuomotojui nereikia įrodinėti. Skelbdamas konkursą atsakovas siekė ilgam terminui išsinuomoti specialiai jo veiklai ir pagal jo pageidavimus įrengtas patalpas, šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti nuomos sutartį ilgam terminui, nuomotojas investavo lėšas ir šalys aiškiai iš anksto susitarė dėl minimalių nuomotojo nuostolių dydžio ir dėl patalpų įrengimo sumos įskaitymo į nuomos mokestį. Sudarydamas nuomos sutartį su biudžetine įstaiga nuomotojas pagrįstai tikėjosi ilgalaikio ir stabilaus nuomos sandorio.

5Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktus bei priedą Nr. 7 negaliojančiais.

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteista 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutarties 5.4 punkte ir priede Nr. 7 nustatyta iš anksto sutarta minimalių nuomotojo nuostolių suma, padarė išvadą, jog savo esme nuomos sutarties 5.4 punktas laikytinas susitarimu dėl netesybų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisia ieškovui iš atsakovo minimalius nuostolius, bet ne netesybas. Pažymėjo, kad, nevertindamas nuomos sutarties 5.4 punkto kaip susitarimo dėl netesybų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatliko netesybų dydžio kontrolės funkcijos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį, 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 15 494,07 Eur netesybų, 362,94 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1 097,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pasak teismo, ieškovas savo patirtus nuostolius iš esmės grindė planuotomis, bet negautomis pajamomis, t. y. netiesioginiais nuostoliais, ir išlaidomis, patirtomis remontuojant patalpas po atsakovo išsikėlimo iš jų, taip pat nuomos mokesčio suma, kurios ieškovas negavo nuo nuomos sutarties nutraukimo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. liepos mėn., bei sumažėjusia nuomos suma, gaunama iš naujų nuomininkų. Pažymėjęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, bet ne tikėtinomis pajamomis, o ieškovo pateikti įrodymai (nuomos sutartys su naujais patalpų nuomininkais) patvirtina, jog patalpos naujiems nuomininkams buvo išnuomotos jau 2013 m. liepos 1 d. ir rugpjūčio 1 d., prieš tai atlikus patalpų kosmetinį (apdailos) remontą, teismas konstatavo, kad, atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieškovas realiai patyrė 21 365,20 Lt nuostolių negaudamas nuomos mokesčio nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Vertindamas ieškovo paaiškinimus apie naujas nuomos sutartis teismas pabrėžė akivaizdų skirtumą tarp nuomos mokesčio dydžio, sutarto su naujais nuomininkais, t. y. nuo 14 Lt iki 50 Lt už kv. m. Teismo teigimu, ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo nuomos kainų skirtumo tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad dėjo maksimalias pastangas išnuomoti patalpas naujiems nuomininkams kuo aukštesne kaina. Šiuo atveju tokių įrodymų ieškovas nepateikė, išskyrus skaičiavimus, kuriuos teismas laikė tik prognozių lygio, o ne realiais. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl nuomos kainų skirtumo, atsakovui nutraukus nuomos sutartį. Kadangi patalpos, jas įrengiant ir išnuomojant atsakovui, tiko ir kitai administracinei veiklai vykdyti, teismas ieškovo teiginį, kad jo nuostolius sudaro ir specialus patalpų pritaikymas tik atsakovo veiklai, nelaikė pakankamu pagrindu konstatuoti, jog dėl patalpų įrengimo ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos visus privalo atlyginti atsakovas. Atsakovas per visą nuomos sutarties vykdymo laikotarpį sumokėjo ieškovui 728 682,82 Lt nuomos mokesčio, į kurį įskaičiuotas ir patalpų pritaikymo mokestis. Kadangi ieškovas nuomoja patalpas naujiems nuomininkams, kurie jomis naudojasi savo veiklai vykdyti, teismas padarė išvadą, kad patalpų pritaikymas galimas ne tik konkretaus subjekto – atsakovo veiklai, bet ir bet kokiai administracinei veiklai vykdyti. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai patalpų įrengimą, kuris nebuvo specifinis, įskaičiavo į minimalius nuostolius. Be to, ieškovas nepagrįstai į patirtus nuostolius įskaičiavo kreditavimo sutarties išlaidas, kurias patyrė pirkdamas patalpas iš UAB „Eriadas“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 10 d., todėl jos pabaiga – 2017 m. spalio 31 d. o ne 2018 m. spalio 31 d., kaip nepagrįstai nurodė ieškovas. Ieškovas į nuostolius įskaičiavo ir patalpų einamąjį remontą, kurį atliko atsakovui nutraukus nuomos sutartį, siekdamas sėkmingiau išnuomoti patalpas naujiems nuomininkams, tačiau, teismo vertinimu, toks remontas (48 199,11 Lt) negali būti priskiriamas vien tik ieškovo patirtiems nuostoliams dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas iš bylos duomenų apie patalpų apdailos (einamojo remonto) darbus, taip pat iš patalpų perdavimo–priėmimo akte ir jo priede nurodytų faktų apie dalinius patalpų sugadinimus, sprendė, kad išlaidas dėl patalpų einamojo remonto, įvertinus tai, jog ieškovas patalpas turėjo atskirti ir pritaikyti keliems nuomininkams, šalys turi prisiimti tokiomis dalimis: 1/3 – ieškovas, 2/3 – atsakovas. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovas dėl nuomos sutarties nutraukimo patyrė dar 32 132,74 Lt nuostolių, o iš viso (su jau minėtais 21 365,20 Lt nuostoliais, patirtais du mėnesius negaunant nuomos mokesčio) – 53 497,94 Lt.

10Pasisakydamas dėl netesybų pripažinimo neprotingomis ir jų mažinimo teismas pakartojo, kad netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, būtent dėl šios priežasties teismas tyrė ir aiškinosi, kokio dydžio nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas patyrė. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nuomos sutartį vykdė beveik šešerius metus, yra sumokėjęs 728 682,76 Lt nuomos mokesčio, apie sutarties nutraukimą ieškovą informavo prieš šešerius mėnesius, atsakovas patalpas už rinkos kainą išnuomojo praėjus dviem mėnesiams po sutarties nutraukimo, patalpų pritaikymas nebuvo specialus ir skirtas naudotis tik atsakovui, sprendė, jog netesybos turi būti mažinamos iki teismo nustatytų realių ieškovių nuostolių dydžio – 53 497,94 Lt.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl nepagrįsto netesybų mažinimo instituto taikymo iš anksto sutartų nuostolių dydį patvirtinančiai nuomos sutarties sąlygai. Sutarties 5.4 punktas ir priedas Nr. 7 yra ne susitarimas dėl netesybų dydžio, o susitarimas dėl iš anksto sutartų ieškovo nuostolių (angl. liquidated damages) dydžio. Kasacinio teismo praktika pripažįsta šalių teisę iš anksto susitarti dėl minimalių nuostolių. Joje pažymėta, kad galimi du skirtingi prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai: netesybos ir iš anksto šalių aptarti nuostoliai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teisės doktrinoje. Nagrinėjamu atveju šalys iš anksto susitarė dėl nuomotojo minimalių nuostolių, siekdamos konkretaus nuomos sutarties pažeidimo (vienašališko nutraukimo anksčiau sutarto termino) padarinių apibrėžtumo, teisinio tikrumo, o taip pat siekdamos išvengti ginčo, susijusio su nuostolių dydžio įrodinėjimu. Skundžiamu sprendimu šalių iš anksto sutartus nuostolius neteisėtai be jokių motyvų ir nesiaiškinant tikrų šalių ketinimu kvalifikavus netesybomis ir nepagrįstai jas sumažinus, buvo pažeistos CK 6.70 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio ir 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatos.

142. Dėl teismo motyvų, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma priteisti suma atitinka ieškovo patirtus nuostolius. Nors ieškovas ir nesutinka, kad prašoma priteisti suma yra netesybos, tačiau teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ji yra žymiai mažesnė, negu ieškovo patirti nuostoliai – negautos pajamos. Atsižvelgdamas į su atsakovu sutartą nuomos kainą ir kitas nuomos sutarties sąlygas bei pagrįstai tikėdamasis, kad atsakovas laikysis sutarties, ieškovas apskaičiavo tokias projekto pajamas: 1 826 848,3 Lt arba 1 502 888,40 Lt (be indeksavimo atsižvelgiant į metinę infliaciją). Pajamos, skaičiuojamos atsižvelgiant į šalių 2009 m. lapkričio 30 d. susitarimą dėl ieškovo vienašalės nuolaidos taikymo, - 1 488 387,70 Lt. Kadangi atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, ieškovas neteko planuotų pajamų, sudarė naujas nuomos sutartis mažesne kaina, todėl pajamos atitinkamai sumažėjo, t. y. faktinės nuomos pajamos iki 2013 m. gegužės 1 d. – 728 682,82 Lt, nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. – 87 658,78 Lt, prognozuojamos pajamos nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 229 030,20 Lt, iš viso 1 045 371,80 Lt. Dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ieškovo pajamos (taip pat prognozuojamos) sumažėjo 443 015,90 Lt (1 488 387,70 Lt – 1 045 371,80 Lt). Šis pajamų sumažėjimas sudaro ieškovo faktinius nuostolius ir jie yra didesni nei reikalaujami priteisti šalių iš anksto sutarti nuostoliai (241 535,28 Lt). Teismo motyvas atmesti visus ieškovo įrodymus ir argumentus dėl negautų pajamų, nes ieškovas neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas išnuomoti patalpas naujiems nuomininkams kuo aukštesne kaina, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šis motyvas turėtų būti vertintinas, kaip konstatavimas, kad ieškovas neįrodė, jog naujos nuomos sutartys nebuvo sudarytos už mažesnę, negu rinkos kaina. Skundžiamas sprendimas pažeidžia šalių rungimosi principą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovas naujas nuomos sutartis sudarė už mažesnę negu rinkos kainą. Priešingai, atsakovas nuosekliai teigė, kad patalpų nuomos rinkos kainos ženkliai sumažėjo. Ieškovo sudarytose naujose nuomos sutartyje kainos svyravo nuo 16,94 Lt iki 73,20 Lt už kv. m, o vidutinė kaina sudarė 25 Lt už kv. m, t. y. buvo žymiai didesnė už atsakovo pripažintą rinkos kainą (16,50 Lt už kv. m). Teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažino neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas naujas nuomos sutartis sudarė apdairiai ir sąžiningai, dėdamas maksimalias pastangas gauti didžiausią naudą. Kitas teismo motyvas atmesti visus ieškovo įrodymus ir argumentus dėl negautų pajamu, nes ieškovo teismui teikti skaičiavimai yra tik prognozių lygio, todėl nelaikytini realiais, taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismų praktika, kuria rėmėsi teismas, buvo suformuota teismams nagrinėjant ginčus dėl nuostolių priteisimo, bet ne netesybų priteisimo, todėl teismas pažeidė rėmimosi precedentais taisykles. Priešingai, teismų praktika bylose dėl netesybų priteisimo (jų mažinimo, dydžio nustatymo) pripažįsta, kad tokiu atveju kreditorius įrodinėja tikėtinus nuostolius. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo šioje byloje nebuvo pareikštas, todėl nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo taisyklių taikymas šioje byloje taip pat neturi pagrindo. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, o ieškovas neturi pareigos jų įrodinėti. Vėliau per ieškovo pareigą pagrįsti netesybų atitikimą nuostoliams teismas faktiškai paneigė šią netesybų sampratą, nustatydamas ieškovui pareigą įrodyti patirtų nuostolių dydį. Akivaizdu, kad nuostolių dydžio įrodinėjimo pareiga CK 6.73 straipsnio 2 dalies atveju negali būti prilyginama įrodinėjimo pareigai tais atvejais, kai yra pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo. Šios kategorijos bylose pareiga įrodyti, kad netesybos yra per didelės, tenka jas prašančiam mažinti atsakovui. Negautų pajamų atveju ieškovas neišvengiamai turi remtis nuostolių prognozėmis, nes objektyviai negali laukti faktinio nuostolių atsiradimo momento (iki 2018 m.), kadangi netesyboms yra nustatytas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Atmesdamas ieškovo prognozes teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, nes nenurodė, kodėl prognozės yra netinkamos. Vienintelė teismo nurodyta aplinkybė dėl prognozių netikslumų yra susijusi su terminu, iki kurio buvo skaičiuojamos pajamos (nuomos sutarties pabaiga yra 2017 m. spalio 31 d., o ne 2018 m. spalio 31 d.). Nors ši aplinkybė ir turi įtakos skaičiuojant ieškovo nuostolius, tačiau ji yra itin nereikšminga, nes reikalaujamos netesybos vis tiek yra žymiai mažesnės už patirtus nuostolius, t. y. minėta negautų pajamų suma – 443 015,90 Lt sumažėja iki 365 962,46 Lt ir bet kuriuo atveju yra didesnė negu reikalaujami priteisti iš anksto sutarti nuostoliai (241 535,28 Lt). Siekdamas pagrįsti, kad prašoma priteisti suma yra protinga ir nereikš nepagrįsto praturtėjimo, ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad turto nuomos projektas ieškovui yra nuostolingas, o atsakovo neteisėti veiksmai ieškovo patiriamus nuostolius tik padidino. Ieškovas ne kartą teismui akcentavo, kad projekto vykdymo išlaidomis reikalaujamos sumos atitikimas ieškovo patirtiems nuostoliams nebuvo grindžiamas, nes šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo negautų pajamų suma, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai didžiąją dalį skundžiamo sprendimo skyrė ieškovo išlaidų analizei.

153. Dėl netinkamo CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, vertinant tik ieškovo nuostolių dydį, bet neatsižvelgiant į kitus netesybų taikymo instituto ypatumus ir kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kriterijų, į kuriuos kiekvienu atveju atsižvelgiama sprendžiant dėl netesybų dydžio, sąrašas yra nebaigtinis. Teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes nenurodė jokių kriterijų, nepasisakė dėl netesybų mažinimo pagrindų, o automatiškai sumažino netesybų dydį iki teismo nustatyto ieškovo nuostolių dydžio. Toks automatinis visų netesybų, viršijančių ieškovo nuostolių dydį, pripažinimas neprotingomis prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir teismų praktikai, nes šis nuostolių dydis yra riba, žemiau kurios netesybas draudžiama mažinti, o ne dydis (atskaitos taškas), iki kurio teismas netesybas turi mažinti. Pagal teismų praktiką CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio; minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Skundžiamame sprendime nebuvo sprendžiama dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo, o jo buvo nepriteistos automatiškai. Nepagrįstai sumažintos netesybos nebeatlieka ne tik nuostolių kompensavimo, bet ir prevencinės funkcijos. Aplinkybė, kad atsakovas sąmoningai, siekdamas finansinės naudos, pažeidė nuomos sutartį, t. y. iš anksto suplanavo sutarties pažeidimą, turėjo būti įvertinta nagrinėjamu atveju kaip sudaranti pagrindą nemažinti Sutartyje numatytų netesybų.

164. Dėl dalinio prievolės įvykdymo kaip pagrindo mažinti netesybas. Nors dalinis prievolės įvykdymas yra pagrindas mažinti netesybas, tačiau nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes nuomos sutarties punktas ir priede Nr. 7 esanti lentelė netesybų dydį nustatė jau atsižvelgiant į tai, kiek sutartis iki jos nutraukimo bus galiojusi, kiek jos bus įvykdyta (kiek nuompinigių sutarties nutraukimo metu bus sumokėta). Minėtoje lentelėje ir numatyta taisyklė, kad kuo vėliau nuomininkas sutrauks sutartį, tuo mažesnę sumą turės sumokėti ieškovui. Netesybų mažinimas dar kartą tuo pačiu pagrindu yra neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo teises ir teisėtus interesus.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

181. Apelianto teigimu, patalpų pritaikymas atsakovo poreikiams pareikalavo didelių piniginių investicijų, kurios įtraukiamos į nuomos mokestį. Tačiau ieškovas byloje ir neįrodinėjo, kad patalpų remontas (pritaikymas) buvo skirtas konkrečiam nuomininkui – atsakovui. Priešingai, ieškovas neneigė aplinkybės, kad nuomos patalpos yra tinkamos ir kitiems nuomininkams administracinei veiklai vykdyti.

192. Apelianto teigimu, nuomos sutarties vykdymo metu jis geranoriškai sutiko taikyti atsakovui reikšmingas nuolaidas savo nuostolių sąskaita, o atsakovas elgėsi neteisėtai, iš anksto nesąžiningai planavo sutarties nutraukimą. Su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes tikroji nuomos sutarties nutraukimo priežastis buvo esminis sutarties vykdymo varžymas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, kai dėl Lietuvoje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties buvo sumažintas atsakovo finansavimas ir tapo labai sunku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

203. Apelianto teigimu, teismas neteisėtai šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius kvalifikavo netesybomis ir nepagrįstai jas sumažino. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, kad nuomos sutarties priede Nr. 7 yra numatytos netesybos, o ne iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai, todėl skundžiamame sprendime nebuvo spendžiamas šis klausimas. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas buvo sutartinių netesybų mažinimas. Pagal teismų praktiką, kilus netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu.

214. Teismui nagrinėjant klausimą dėl netesybų mažinimo ieškovas teikia paaiškinimus, kad jo nuostolius sudaro negautos pajamos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nuostoliai atsirado dėl negautų prognozuojamų pajamų. Tačiau anksčiau ieškovas savo patirtus nuostolius grindė patalpų pritaikymu atsakovo poreikiams. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimai, teikti prieš nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovas nenuosekliai įrodinėja savo patirtus nuostolius, keičia nuostolių atsiradimo pagrindus, nurodydamas, kad jo patirti nuostoliai susiję su nuomos projekto prognozuojamomis pajamomis, o ne išlaidomis, patirtomis dėl patalpų pritaikymo atsakovo poreikiams. Skundžiamo sprendimo motyvacija paremta kasacinio teismo netiesioginės žalos (nuostolių) atsiradimo sampratos išaiškinimu. Nors teismo minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių, kasacinis teismas pateikė bendro pobūdžio teisės normų aiškinimą, kurio turi būti laikomasi nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose kyla netiesioginių nuostolių nustatymo klausimai. Ieškovo apskaičiuoti netiesioginiai nuostoliai, grįsti prognozuojamų pajamų, jei nuomos sutartis nebūtų nutraukta, ir prognozuojamų pajamų po sutarties nutraukimo skirtumu (241 535,28 Lt), yra tikėtini, o ne įrodyti ir neišvengiami.

225. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs patirti nuostoliai. Teismas nustatė, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai yra negautas nuomos mokestis už du mėnesius ir 2/3 patalpų remonto po nuomos sutarties nutraukimo išlaidų. Teismas sumažino netesybas atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuota netesybų mažinimo taisyklę – nustatė realius ieškovo patirtus nuostolius, įskaitė juos į sutartyje numatytą netesybų dydį, o likusią netesybų dalį sumažino atsižvelgdamas į netesybų santykį su nuostoliais, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Vadovaujantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi, šios bylos ribos yra apibrėžtos siauriau nei ieškinyje ir priešieškinyje, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo tik klausimą dėl prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo.

252. Teismas, nusprendęs mažinti netesybas iki 15 494,07 Eur, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Kadangi teismas privalėjo nustatyti kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo remiamasi netinkamais precedentais. Įvertinti netesybų dydžio pagrįstumą neapskaičiavus ieškovo patirtų faktinių nuostolių nėra galimybės.

263. Vien aplinkybė, kad apeliantas antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nesugeba nurodyti tikslios patirtų nuostolių sumos, leidžia manyti, jog jo realūs nuostoliai yra žymiai mažesni nei deklaruojamos sumos. Teismas teisingai pripažino, kad už du mėnesius negauta nuomos mokesčių suma (21 365,20 Lt) yra vienintelės ieškovo realiai negautos pajamos, nes nuo 2013 m. liepos 1 d. ieškovas jau gavo pajamas iš patalpų nuomos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos nuomos kainos ne visos yra teisingos, t. y. atitinka pateiktas nuomos sutartis.

274. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į du faktorius: nuomos sutartis buvo ilgalaikė, be to, 2008 m. pabaigoje Lietuvos prasidėjo krizė, o atsakovas negalėjo numatyti šios aplinkybės sutarties sudarymo metu. Ieškovas sumažino atsakovui nuomos kainą tik vieną kartą ir simboliškai nuo 42 Lt iki 40 Lt už kv. m, kai 2009 m. Šiaulių miesto centre vidutinė nekilnojamo turto nuomos kaina buvo nuo 18 Lt iki 23 Lt už kv. m. Akivaizdu, kad atsakovas nuo 2009 m. patalpas nuomojosi už beveik dvigubai didesnę nei rinkos vertę, taigi turėjo pagrindą reikalauti sutarties sąlygų pakeitimo teismine tvarka (CK 6.204 straipsnis). Šios aplinkybės rodo, kad net ir tuo atveju, jei sutartis būtų tęsiama, nuomos kaina neišvengiamai būtų sumažinta, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti nuostoliai yra tik hipotetiniai ir neįrodyti. Būtent ieškovas atsisakė bendradarbiauti ir siekti nuomos sutarties išsaugojimo nuolaidų būdu, todėl be pagrindo teigia, kad tik atsakovo veiksmai sąlygojo sutarties nutraukimą.

285. Apelianto teiginiai dėl teismo automatiško netesybų mažinimo yra nepagrįsti. Teismas nurodė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė mažindamas netesybas iki žemiausios ribos – realiai patirtų nuostolių. Ieškovas be pagrindo prilygina atsakovą privačiam juridiniam asmeniui ir neatsižvelgia į jo specifinį statusą, todėl nepagrįstai teigia, kad sumažintos netesybos neatlieka prevencinės funkcijos.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Dėl faktinių bylos aplinkybių

31Bylos duomenimis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) (toliau – atsakovas) 2007 metais paskelbė konkursą dėl patalpų, atitinkančių atsakovo pageidavimus, nuomos (t. 1, b. l. 114–120). UAB „Eriadas“ pateikus pasiūlymą išnuomoti patalpas ( - ), ir pasibaigus deryboms (t. 2, b. l. 1–5, 11–14), šalys 2007 m. lapkričio 10 d. pasirašė nuomos sutartį 9 metų ir 10 mėnesių terminui (t. 1, b. l. 15-27). Šalys nuomos sutarties 5.4 punkte numatė, kad nuomininkas, atsisakęs patalpų nuomos ir nutraukęs sutartį vienašališkai ankščiau numatyto termino, privalės atlyginti nuomotojui dalį pastarojo negautų pajamų už patalpų nuomą, proporcingą atsisakytam (nebaigtam) nuomoti laikotarpiui, pagal priedą Nr. 7. Šiame priede šalys numatė nuomotojui mokamos kompensacijos už negautas pajamas, nuomininkui atsisakius patalpų nuomos, dydžius, kurie priklauso nuo patalpų nuomos atsisakymo laikotarpio. Sudarius nuomos sutartį, nuomotojas UAB „Eriadas“ savo lėšomis įrengė atsakovo poreikius atitinkančias patalpas, o šalys sutartyje numatė, kad patalpų įrengimo kaina bus įskaitoma į nuomos mokestį (2.2 punktas). UAB „Eriadas“, atsakovui sutikus, 2008 m. balandžio 15 d. pardavė patalpas savo dukterinei įmonei UAB „Namita“ (ieškovui) (t. 1, b. l. 65–76). Nuomos sutartis liko galioti naujam savininkui (CK 6.494 straipsnis). Atsakovo iniciatyva šalys nuo 2009 m. sausio 30 d. vedė derybas dėl nuomos mokesčio nedidinimo (neindeksavimo) ir jo sumažinimo (t. 1, b. l. 29–36). Šalys 2009 m. lapkričio 30 d. sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, juo patalpų nuomos mokestį sumažino nuo 42 Lt už kv. m iki 40 Lt (t. 1, b. l. 37–38). Atsakovas 2010 m. rugsėjo 13 d. inicijavo naujas derybas dėl nuomos mokesčio mažinimo iki 20 Lt už kv. m motyvuodamas pasikeitusia ekonomine situacija ir sumažėjusia rinkos nuomos kaina, tačiau ieškovas su tuo nesutiko (t. 1, b. l. 39–41). Atsakovas 2010 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ieškovą prašydamas sutarties priedą Nr. 7 pripažinti negaliojančiu ir šalims numatyti vienodą (esant vienašališkam sutarties nutraukimui) baudos dydį – keturių mėnesių nuomos mokesčio baudą, tačiau ieškovas nesutiko ir su šiuo atsakovo prašymu (t. 1, b. l. 42–45). Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. raštu informavo ieškovą, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį (t. 1, b. l. 46). Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 5.4 punktu ir priedu Nr. 7, 2012 m. gruodžio 10 d. pareikalavo atsakovo sumokėti 241 535,28 Lt kompensacijos (t. 1, b. l. 47). Šalių derybos, tarpininkaujant ir Teisingumo ministerijai, dėl iš anksto sutartų minimalių nuostolių atlyginimo buvo nesėkmingos (t. 1, b. l. 48–58), todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šių nuostolių atlyginimo, o atsakovas pateikė priešieškinį dėl nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktų bei priedo Nr. 7 pripažinimo negaliojančiais.

32Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteista 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

33Dėl nuomos sutarties 5.4 punkte numatytos kompensacijos, nuomininkui anksčiau termino nutraukus sutartį, kvalifikavimo

34Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismo grąžintą bylos dalį, laikė, jog šalys nuomos sutarties 5.4 punkte numatė netesybas, kurias, esant ginčui dėl jų dydžio, teismas gali sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Apelianto (ieškovo) teigimu, sutarties 5.4 punkte šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai be jokių motyvų bei nesiaiškinant tikrųjų šalių ketinimų kvalifikavo netesybomis ir jas sumažino. Pritardama atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą išreikštoms pozicijoms teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

35Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą, ieškinį patenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas su tuo nesutiko ir 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog savo esme nuomos sutarties 5.4 punktas laikytinas susitarimu dėl netesybų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas sutarties 5.4 punkto kaip susitarimo dėl netesybų, nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatliko netesybų dydžio kontrolės funkcijos. Būtent dėl šių priežasčių bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi ieškovas kasaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties neskundė, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas grąžintą bylos dalį, pagrįstai tyrė tik aplinkybes, susijusias su netesybų dydžiu. Ieškovo bandymas ginčyti įsiteisėjusią nuo priėmimo momento ir neapskųstą kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo nutartį neturi teisinio pagrindo, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su nuomos sutarties 5.4 punkto kvalifikavimu, ir dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo klausimą tik dėl nuomos sutarties 5.4 punkte ir priede Nr. 7 numatytų netesybų dydžio pagrįstumo.

36Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą

37Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismui suteikta teisė netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą patirtų nuostolių dydis yra labai aktualus sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos pagrįstai išsamiai tyrė, kokio dydžio nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo patyrė ieškovas.

38Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė ieškovui pareigą įrodyti patirtų nuostolių dydį, nes, apelianto nuomone, šios kategorijos bylose pareiga įrodyti, jog netesybos yra per didelės, tenka jas prašančiam mažinti asmeniui. Vertindama šią apelianto poziciją teisėjų kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas per ieškovo pareigą pagrįsti netesybų atitikimą patirtiems nuostoliams paneigė netesybų sampratą, pagal ją sutartyje nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais. Pažymėtina, kad, kilus netesybų mažinimo klausimui, šalys turi būti aktyvios ir teikti teismui turimus įrodymus. Akivaizdu, kad skolininko galimybė įrodyti kreditoriaus patirtų nuostolių dydį yra apribota dėl objektyvių priežasčių – tokių įrodymų neturėjimo.

39Pirmosios instancijos teismui sprendžiant netesybų mažinimo klausimą ieškovas įrodinėjo, kad prašoma priteisti suma (241 535,28 Lt) yra žymiai mažesnė, negu ieškovo patirti nuostoliai – negautos pajamos, todėl netesybos negali būti mažinamos. Ieškovo byloje pateiktais paskaičiavimais, dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo ieškovo pajamos (taip pat ir prognozuojamos) sumažėjo 365 962,46 Lt suma, kuri ir laikytina ieškovo faktiniais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo paskaičiavimus laikė nerealiais ir tik prognozių lygio. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovo paskaičiavimų vertinimu, paremtu kasacinio teismo netiesioginės žalos (nuostolių) sampratos išaiškinimu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai teigia, kad nors skundžiamame sprendime minėtų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, jose kasacinis teismas pateikė bendro pobūdžio teisės normų išaiškinimą, kurio gali būti laikomasi nagrinėjant bylas, kuriose kyla netiesioginių nuostolių nustatymo klausimai. Taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo taisyklių taikymas šioje byloje neturi teisinio pagrindo ir kad nuostolių dydžio įrodinėjimo pareiga CK 6.73 straipsnio 2 dalies atveju negali būti prilyginama įrodinėjimo pareigai tais atvejais, kai yra pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo.

40Teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo motyvaciją, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovas patirtus netiesioginis nuostolius įrodinėjo prognozuojamomis nuomos pajamomis, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 9 metams ir 10 mėnesių, o praėjus 1 metams po jos sudarymo (2008 m. pabaigoje) Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, nuomos kainos žymiai nukrito (šią aplinkybę patvirtina ir šalių byloje teiktos turto vertintojų išvados dėl nuomos kainų Šiaulių mieste), atsakovas nuolat inicijuodavo šalių derybas dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo, ieškovas sutiko iš dalies sumažinti kainą ir ji sutarties galiojimo metu buvo sumažinta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad iki nuomos sutartyje numatyto termino pabaigos šalių sutarta nuomos kaina būtų išlikusi ta pati. Be to, ieškovas negautas pajamas įrodinėjo po nuomos sutarties nutraukimo sumažėjusia iš naujų nuomininkų gaunama nuomos kaina. Pažymėtina, kad, atsakovui atlaisvinus patalpas, ieškovo su naujais nuomininkais (kurie moka ieškovui mažesnį nuomos mokestį, nei mokėjo atsakovas) sudarytos sutartys yra trumpalaikės. Tai taip pat sudaro pagrindą abejoti, kad iki su atsakovu sudarytoje nuomos sutartyje numatyto termino pabaigos ieškovas gautų mažesnes nuomos pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovo apskaičiuoti netiesioginiai nuostoliai, grįsti prognozuojamų pajamų, jei nuomos sutartis nebūtų nutraukta, ir prognozuojamų pajamų po sutarties nutraukimo skirtumu, yra tikėtini, o ne įrodyti ir neišvengiami. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pateiktus paskaičiavimus laikė tik prognozių lygio.

41Apeliantas teisingai nurodo, kad viso nuomos projekto vykdymo išlaidomis ieškiniu reikalaujamos sumos atitikimas ieškovo patirtiems nuostoliams nebuvo grindžiamas, o šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo tik negautų pajamų suma. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai didžiąją dalį skundžiamo sprendimo skyrė ieškovo išlaidų analizei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl nuomos sutarties nutraukimo patyrė 53 497 Lt nuostolių, t. y. negavo 21 365,20 Lt nuomos pajamų už du mėnesius ir turėjo 32 132,74 Lt išlaidų dėl patalpų einamojo remonto atsakovui atlaisvinus patalpas. Tačiau teisėjų kolegija dėl nurodytų apelianto argumentų nepasisako, nes šiuo atveju gali būti pažeistas CPK 313 straipsnyje numatytas draudimas dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą.

42Dėl netesybų mažinimo kriterijų ir minimalios ribos

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kasacinio teismo praktikoje netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2001; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).

44Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes netaikė jokių kriterijų, nepasisakė dėl netesybų mažinimo pagrindų, o automatiškai sumažino netesybų dydį iki teismo nustatyto ieškovų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus nepripažįsta pagrįstais. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad nustatytas nuostolių dydis yra riba, žemiau kurios netesybas draudžiama mažinti, o ne dydis (atskaitos taškas), iki kurio teismas netesybas turi mažinti. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje; kt.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali riba, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje šalių sutartos netesybos pagrįstai buvo sumažintos iki teismo nustatyto ieškovų patirtų nuostolių dydžio. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė netesybų mažinimo kriterijų, o jas sumažino automatiškai. Skundžiamame sprendime šiuo klausimu pateikti išsamūs motyvai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas nuomos sutartį vykdė beveik šešerius metus, yra sumokėjęs ieškovui 728 682,76 Lt nuomos mokesčio, apie sutarties nutraukimą informavo prieš šešis mėnesius, ieškovas patalpas naujiems nuomininkams išnuomojo praėjus vos dviem mėnesiams po sutarties nutraukimo, patalpų įrengimas ir pritaikymas nebuvo specialus ir skirtas tik atsakovui. Teisėjų kolegija šią motyvaciją laiko pagrįsta ir sudarančia pagrindą nagrinėjamu atveju šalių sutartas netesybas sumažinti iki pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškovo dėl nuomos sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydžio.

45Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad atsakovas nesąžiningai planavo ir pasirinko nuomos sutarties pažeidimą (nutraukimą prieš terminą), kaip būdą sutaupyti biuro išlaikymo išlaidas, ir kad dėl šios aplinkybės netesybos neturėjo būti mažinamos. Minėta, kad dėl ekonominės krizės ir su ja susijusių neigiamų pasekmių atsakovo finansavimui pastarasis kelis kartus inicijavo derybas dėl šalių sutartos nuomos kainos sumažinimo. Tai parodo, kad atsakovas stengėsi išsaugoti šalis siejančius nuomos teisinius santykius, tačiau ieškovas tik kartą sutiko nežymiai sumažinti nuomos kainą. Beveik visą iki nuomos sutarties nutraukimo laikotarpį ieškovas sąžiningai vykdė nuomos sutartį, nepaisant to, kad sutarta nuomos kaina buvo apie du kartus didesnė nei tuometinė rinkos kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovas nebuvo suinteresuotas nuomos sutarties išsaugojimu nuolaidų būdu, todėl nepagrįstai kaltina atsakovą nesąžiningu elgesiu nusprendus ją nutraukti.

46Teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apelianto argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

47Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

49Šiaulių apygardos teismo 2015m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Namita“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį,... 9. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai... 10. Pasisakydamas dėl netesybų pripažinimo neprotingomis ir jų mažinimo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 13. 1. Dėl nepagrįsto netesybų mažinimo instituto taikymo iš anksto sutartų... 14. 2. Dėl teismo motyvų, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma priteisti suma... 15. 3. Dėl netinkamo CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, vertinant tik ieškovo... 16. 4. Dėl dalinio prievolės įvykdymo kaip pagrindo mažinti netesybas. Nors... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo... 18. 1. Apelianto teigimu, patalpų pritaikymas atsakovo poreikiams pareikalavo... 19. 2. Apelianto teigimu, nuomos sutarties vykdymo metu jis geranoriškai sutiko... 20. 3. Apelianto teigimu, teismas neteisėtai šalių iš anksto sutartus... 21. 4. Teismui nagrinėjant klausimą dėl netesybų mažinimo ieškovas teikia... 22. 5. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs patirti nuostoliai.... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti, o... 24. 1. Vadovaujantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio... 25. 2. Teismas, nusprendęs mažinti netesybas iki 15 494,07 Eur, tinkamai... 26. 3. Vien aplinkybė, kad apeliantas antrą kartą nagrinėjant bylą... 27. 4. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į du faktorius: nuomos... 28. 5. Apelianto teiginiai dėl teismo automatiško netesybų mažinimo yra... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 31. Bylos duomenimis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba... 32. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 33. Dėl nuomos sutarties 5.4 punkte numatytos kompensacijos, nuomininkui anksčiau... 34. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, iš... 35. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią... 36. Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, sprendžiant netesybų mažinimo... 37. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 38. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai... 39. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant netesybų mažinimo klausimą... 40. Teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo motyvaciją, kad... 41. Apeliantas teisingai nurodo, kad viso nuomos projekto vykdymo išlaidomis... 42. Dėl netesybų mažinimo kriterijų ir minimalios ribos... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nustatant, ar netesybos,... 44. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73... 45. Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad atsakovas nesąžiningai... 46. Teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apelianto argumentus. Kiti... 47. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Šiaulių apygardos teismo 2015m. balandžio 8 d. sprendimą palikti...