Byla e2-718-881/2018
Dėl neteisėto Bendrijos dizaino naudojimo, nacionalinio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, nesąžiningos konkurencijos, turtinių autoriaus teisių pažeidimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo ir atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miltonas“ priešieškinį ieškovei Waltcher GmbH dėl Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovės Waltcher GmbH atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei, atsakovui M. R., atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miltonas“ atstovams advokatui Mariui Intai, advokato padėjėjai Eglei Bakštytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Waltcher GmbH ieškinį atsakovams M. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Miltonas“ dėl neteisėto Bendrijos dizaino naudojimo, nacionalinio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, nesąžiningos konkurencijos, turtinių autoriaus teisių pažeidimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo ir atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miltonas“ priešieškinį ieškovei Waltcher GmbH dėl Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Waltcher GmbH (toliau – ir ieškovė) pareiškė atsakovams M. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Miltonas“ (toliau – ir atsakovė) ieškinį, prašydama:
    1. pripažinti atsakovo M. R. nacionalinio dizaino „Kepiniai“ registraciją Nr. 1785 negaliojančia;
    2. įpareigoti atsakovus M. R. ir uždarąją akcinę bendrovę „Miltonas“ nutraukti neteisėtą gaminių, kurių vaizdai pateikti Antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti bet kokį siūlymą tokius gaminius parduoti, gaminių pardavimą, pateikimą į rinką, importą, eksportą, kaupimą ir naudojimą bet kokių gaminių ar jų dalių, ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje visų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose;
    3. įpareigoti atsakovus M. R. ir uždarąją akcinę bendrovę „Miltonas“ savo lėšomis sunaikinti gaminius, kurių vaizdai pateikti Antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118;
    4. įpareigoti atsakovus M. R. ir uždarąją akcinę bendrovę „Miltonas“ savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos Rytas“ paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį;
    5. priteisti solidariai iš atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „Miltonas“ ieškovės naudai 93 467,29 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d.;
    6. priteisti iš atsakovo M. R. ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
    7. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miltonas“ ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
    8. priteisti solidariai iš atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „Miltonas“ ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodo, jog yra registruotų Bendrijos dizainų Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 savininkė. Ieškovės registruotų Bendrijos dizainų prioriteto data – 2013 m. sausio 3 d. Ieškovė pastebėjo, jog Lietuvoje 2014 m. balandžio 14 d., t. y. ženkliai vėliau nei ieškovės dizainų prioriteto data, M. R. vardu buvo pateikta dizaino „Kepiniai“ paraiška Nr. 2014 006, kurios pagrindu 2014 m. spalio 30 d. buvo įregistruotas nacionalinis dizainas Reg. Nr. 1785, tuo tarpu M. R. vadovaujama UAB „Miltonas“ platina produktus – grybuko formos sausainius „Linksmučiai“, kurių išorinė išvaizda yra iš esmės tapati ieškovės dizainams. Šią aplinkybę patvirtina antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-16-1118. Tokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip registruoto dizaino bei autoriaus turtinių teisių savininkės teises bei teisėtus interesus.
  3. Ieškovės vertinimu, vėlesnis atsakovo M. R. vardu registruotas nacionalinis (Lietuvos) dizainas Nr. 1785 yra iš esmės tapatus ankstesniems ieškovės dizainams, kurie yra saugomi ir kaip autoriaus teisių objektas, kas sudaro pagrindą dizaino registraciją Nr. 1785 pripažinti negaliojančia. Nagrinėjau atveju bet kuris informuotas vartotojas dalį ginčo nacionalinio dizaino Nr. 1785 pavyzdžių vertins kaip tapačius ankstesniems ieškovės dizainams, tuo tarpu likę pavyzdžiai vertintini kaip labai artimi ieškovės dizainams, nuo jų besiskiriantys tik neesminėmis detalėmis, nesudarančiomis skirtingo bendrojo įspūdžio. Tai sudaro Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą dizaino registraciją Nr. 1785 pripažinti negaliojančia.
  4. Pagal Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino. Reikšdamas reikalavimus dėl dizaino savininko teisių pažeidimo, registruoto dizaino savininkas, be kita ko, turi teisę prašyti teismo įpareigoti nutraukti neteisėtus oponento veiksmus – dizaino naudojimą, uždrausti oponentui atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, atlyginti dizaino savininko teisių pažeidimu padarytą turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas.
  5. Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis. Objektyviai vertinant, atsakovės UAB „Miltonas“ platinami gaminiai yra ieškovės Bendrijos dizaino Reg. Nr. 002161554-0001 identiškas atkartojimas, atsakovės naudojamas prekių dizainas nuo ieškovės Bendrijos dizaino ir gaminio nesiskiria ne tik esminėmis, bendrą įspūdį sudarančiomis detalėmis, bet ir smulkesnėmis gaminių savybėmis, kas reiškia, jog atsakovė, be ieškovės sutikimo ar leidimo siūlydama parduoti bei parduodama ieškovės Bendrijos dizainui iš esmės identiškas prekes, pažeidė ieškovės, kaip registruotų Bendrijos dizainų savininkės bei teisėtos jų naudotojos, teises bei teisėtus interesus (Reglamento 19 straipsnio 1 dalis, Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, kuri turi būti atlyginta.
  6. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis neteisėtais, todėl draudžiamais, veiksmais pripažįsta kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos. Atsakovai savo komercinėje veikloje neteisėtai naudodami gaminius, kurie yra tapatūs ieškovės Bendrijos dizainų vaizdams, bei dėl to gaudami komercinės naudos, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Tokiais veiksmais siekiama nesąžiningai pasinaudoti ieškovės gaminių gera reputacija ir nesąžiningai konkuruoti. Atsakovų veiksmai prieštarauja sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams, atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytą nesąžiningos konkurencijos veiksmų apibrėžimą bei yra įstatymo uždrausi, todėl turi būti nutraukti, o tokiais veiksmais padaryta žala – atlyginta (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
  7. Atsakovai komercinėje veikloje neteisėtai naudodami gaminius, kurie yra tapatūs ieškovės Bendrijos dizainų vaizdams, taip pat pažeidžia ir ieškovės turimas autoriaus turtines teises į dizainus. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnis nurodo, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. ATGTĮ 77 straipsnis nustato, jog autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, inter alia įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, neturtinę žalą, sumokėti kompensaciją. Nacionalinėje teismų praktikoje nustatyta, kad dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 165/2008). Tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatas yra laikytinas minimaliu originalumo reikalavimu. Ieškovė teises į gaminio formą, kaip autoriaus teisių objektą, yra įgijusi pagal sutartį su autoriais.
  8. Dizaino įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog dizaino savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Civilinė atsakomybė atsiranda esant šių sąlygų visetui: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei kaip civilinės atsakomybės sąlygai bei žalai ir nuostoliams. Atsakovai savo gaminiams naudodami registruotus Bendrijos dizainus pažeidžia ieškovės turimas autoriaus turtines teises į Bendrijos dizainus bei nusižengia Konkurencijos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, taigi atlieka veiksmus, akivaizdžiai prieštaraujančius tiek Lietuvos Respublikos įstatymams, tiek tarptautiniams teisės aktams, todėl pastarieji veiksmai laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Žalingi padariniai ieškovei kyla būtent iš neteisėtų atsakovų veiksmų, kitaip tariant, jeigu atsakovai nepažeidinėtų ieškovės teisių į registruotus Bendrijos dizainus, kūrinius bei neveiktų priešingai Konkurencijos įstatymo nuostatoms, ieškovė nepatirtų nuostolių. Ieškovės patiriami nuostoliai kyla tiesiogiai iš atsakovų atliekamų veiksmų, dėl ko egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovų veiksmai nėra ne tik neteisėti, bet ir atlikti esant tyčiai. Atsakovai buvo ne kartą įspėti apie tai, jog pažeidžia ieškovės teises, tačiau patys nenutraukė savo neteisėtų veiksmų ir toliau pardavinėja ieškovės teises pažeidžiančias prekes bei taip daro tiesioginę žalą ieškovei bei jos ūkinei komercinei veiklai. Teisės doktrinoje pasisakoma, kad tuo atveju, jeigu tarp autoriaus teisių subjekto vyko derybos dėl atitinkamo objekto panaudojimo ir derybų metu nebuvo susitarta dėl kainos, o po to derybų kontrahentas ar kitas asmuo neteisėtai panaudojo šį objektą, tai teisės pažeidėjas privalo sumokėti teisės subjekto reikalautą derybų metu sumą. Pateikiama elektroninė korespondencija patvirtina, jog atsakovas pripažįsta, kad vyko diskusijos tarp ieškovės ir atsakovo, o ieškovė prašė 10 procentų licencinio atlyginimo nuo gautų pajamų iš ginčo dizaino panaudojimo atsakovės UAB „Miltonas“ veikloje. Be to, patys atsakovai yra pateikę įrodymus apie tai, kad tarp šalių vyko derybos dėl ne mažesnio kaip 8 procentų licencinio atlyginimo. Iš UAB „Apskaitos praktika“ 2017 m. sausio 11 d. pažymos matyti, kad atsakovė UAB „Miltonas“ iš konditerinių gaminių (grybukų, kuriuose panaudotas ginčo dizainas) veiklos 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu gavo 1 335 247 Eur (301 394 Eur 2014 m. ir 1 033 853 Eur 2015 m.) pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojo ginčo dizainą savo komercinėje veikloje beveik du metus, prekiavo visoje Lietuvos teritorijoje ir gavo iš to per minėtą laikotarpį daugiau kaip pusę savo pajamų, naudojami buvo du nuosavybės objektai (dizainas ir kūrinys) ieškovei pagrįstai priklausytų ne mažesnė kaip 7 proc. dydžio licencinio atlyginimo suma nuo gautų pajamų už ginčo dizaino panaudojimą, kas sudaro 93 467,29 Eur.
  1. Atsakovai prašo ieškinį atmesti.
  2. Nurodo, kad konditeriniai gaminiai – grybuko formos kepiniai, kuriuos sudaro šokolado skonio kepurėlė, pagaminta iš cukraus ir augalinių riebalų, bei sausainio pagrindo kotelis, jau daugelį metų yra gaminami ir platinami ne vienoje pasaulio valstybėje. Dar 1975 m. Šokoladinius grybukus, pavadinimu „Kinoko No Yama“ pradėjo gaminti Japonijos bendrovė Meiji Seika Kaisha, Ltd. Palaipsniui Šokoladinius grybukus ėmė gaminti ne viena užsienio bendrovė. Šokoladinių grybukų gamybos tradicijas 2004-2005 m. plačiu mastu pratęsė Pietų Korėjos maisto pramonės bendrovė ORION CORPORATION, pradėjusi gaminti visame pasaulyje žinomą gaminį – Šokoladinius grybukus „Choco Boy“. Šokoladinių grybukų „Choco Boy“ dizainą bei įvairias pakuotes ORION CORPORATION yra užregistravusi kaip dizainą ar prekių ženklus ne vienoje pasaulio valstybėje. Šokoladinių grybukų dizainas dar 2005 m. buvo pateiktas registracijai ir sėkmingai įregistruotas bei platinamas Rusijoje. Ieškovė paraiškas registruoti Šokoladinių grybukų dizainus kaip Bendrijos dizainus pateikė 2013 m. sausio 3 d., todėl akivaizdu, jog Šokoladinių grybukų kaip konditerijos gaminio dizainas bei jų gamybos, platinimo ir reklamos teisės nepriklauso išskirtinai ieškovei – kadangi Šokoladiniai grybukai tapo prieinami visuomenei ir plačiai žinomi vartotojams visame pasaulyje beveik 40 metų anksčiau („ex injuria jus non oritur“).
  3. Atsakovas M. R. yra atsakovės UAB „Miltonas“ direktorius. M. R. dar 2011 metais sugalvojo gaminti ir platinti Šokoladinius grybukus – jau tuomet M. R. pradėjo domėtis Šokoladinių grybukų gamybos ir pakavimo galimybėmis Lietuvoje bei mąstyti, kaip būtų galima patobulinti Šokoladinių grybukų dizainą taip, kad jo sukurti ir gaminami konditeriniai gaminiai būtų paprasti pagaminti, tačiau išskirtiniai, įsimintini ir patrauklūs vartotojams. M. R. sukūrė ir ištobulino kelis unikalius ir originalius Šokoladinių grybukų dizainus, kuriuos pateikė registruoti Valstybiniam patentų biurui 2014 m. balandžio 14 d. kaip dizainą „Kepiniai“. Dizainas „Kepiniai“ su aštuoniais dizaino pavyzdžiais buvo įregistruotas Valstybiniame patentų biure 2014 m. spalio 30 d., paskelbtas 2014 m. lapkričio 25 d., protestų dėl šio dizaino registracijos negauta. Visus dizaino „Kepiniai“ pavyzdžius, kuriuos pateikė registracijai Valstybiniam patentų biurui, M. R. išbandė gamindamas praktikoje, visų šių pavyzdžių (tiek kepurėlių, tiek kotelių) matmenys ir proporcijos yra realios ir tinkamos gamybai. Visi aštuoni dizaino „Kepiniai“ pavyzdžiai nėra vien kompiuteriu piešti piešinėliai, tai realiai galimų pagaminti gaminių pavyzdžiai. Gaminti ir platinti Šokoladinius grybukus pagal savo dizainą „Kepiniai“ pavadinimu „Linksmučiai“ UAB „Miltonas“ pradėjo 2014 m. rudenį, sukurdama apie 30 naujų darbo vietų Kauno rajono gyventojams.
  4. Tuo tarpu ieškovė nei anksčiau, nei šiuo metu negamina gaminių pagal registruotus Bendrijos dizainus, nei kitokių Šokoladinių grybukų, o užsiima iš esmės kito pobūdžio gamybine veikla – konditerijos ir šokolado pramonės įrenginių eksportu ir importu. Nei oficialiame ieškovės puslapyje http://waltcher.com/, nei apskritai viešojoje erdvėje nėra jokios informacijos apie ieškovės gaminamus ar platinamus Šokoladinius grybukus.
  5. Ieškovės direktorius D. S. dar 2015 m. gegužės mėn. galimai nesąžiningais veiksmais, imituodamas potencialų pirkėją, pradėjo siekti kontakto su pagal dizainą „Kepiniai“ gaminamų Šokoladinių grybukų platintojais. 2015 m. gegužės 13 d. atsakovės verslo partnerio UAB „Sanitex“ atstovė D. O. gavo ieškovės direktoriaus D. S. paklausimą elektroniniu paštu, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymą dėl 5 000 kg kepinių „Linksmučiai“ pardavimo. UAB „Sanitex“ suformavo ir išsiuntė pasiūlymą D. S..
  6. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog M. R. vardu registruotas nacionalinis dizainas „Kepiniai“ yra iš esmės tapatus ieškovės registruotiems Bendrijos dizainams. Dizainu „Kepiniai“ įregistruoti dizaino pavyzdžiai ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai nėra nei panašūs, nei, juo labiau, tapatūs. Be to, pagrįstų abejonių kelia pačios ieškovės registruotų Bendrijos dizainų registracijos pagrįstumas. Ieškovės registruoti Bendrijos dizainai atkartoja dar prieš 40 metų visuomenei prieinamus ir / ar oficialiai registruotus Šokoladinio grybuko dizainus, todėl net negalėjo būti oficialiai registruojami ieškovės vardu, todėl ieškovės siekis uždrausti Šokoladinių grybukų gamybą, platinimą ir reklamą yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas. Konditerijos gaminiai Šokoladiniai grybukai nuo seno žinomi vartotojams visame pasaulyje ir gaminami įvairiose pasaulio šalyse. Šokoladinio grybuko dizainai ne kartą buvo registruojami kaip pramoninės nuosavybės objektai, o oficialios registracijos galioja iki šiol. Šokoladinių grybukų gaminio dizainas taip pat registruotas ir Rusijoje, registracija galioja iki šiol. Dar 2005 m. balandžio 29 d. Rusijos Federacijos Federaliniam pramoninės nuosavybės institutui buvo pateikta paraiška registruoti 17 konditerinio gaminio Šokoladinio grybuko dizaino pavyzdžių (dizaino autorės ir savininkės – B. I. I. ir P. O. N.). Dizainas su visais 17 pavyzdžių Federalinio pramoninės nuosavybės instituto įregistruotas ir viešai paskelbtas 2007 m. vasario 16. Šiuo registruotu dizainu apsaugoti gaminiai vizualiai itin panašūs į ieškovės registruotus Bendrijos dizainus. Šokoladinius grybukus jau 2007 m. gamino, platino bei reklamavo ir kitas Rusijos Federacijoje veikiantis subjektas – Jelisejevskio konditerijos namai, kurie šią informaciją viešai skelbia savo reklaminiuose leidiniuose. Laikantis nuomonės, kad visi Šokoladiniai grybukai yra tapatūs (panašūs) ir bet kuris dizainas, kuriame vaizduojamas konditerinis gaminys ruda kepurėle ir gelsvu koteliu, neturi individualių savybių – akivaizdu, jog pačios ieškovės registruoti Bendrijos dizainai yra tapatūs (panašūs) į Japonijos korporacijos Meiji, Pietų Korėjos maisto pramonės giganto ORION CORPORATION ir nurodytų Rusijos įmonių jau anksčiau į rinką pateiktus gaminius Šokoladinius grybukus. Įvertinus faktą, jog ieškovė pati niekada neužsiėmė Šokoladinių grybukų gamyba, jos siekis uždrausti atsakovui naudoti atsakovei oficialiai registruotą dizainą „Kepiniai“ kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės tikslų sąžiningumo.
  7. Šokoladiniai grybukai skirti masinei gamybai ir, siekiant optimizuoti gamybos kaštus, turi būti kuo paprastesnės formos. Dizainu „Kepiniai“ atsakovas M. R. Valstybiniame patentų biure įregistravo aštuonis dizaino pavyzdžius. Visi aštuoni pavyzdžiai akivaizdžiai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma; dalis dizaino pavyzdžių dėl savo stilizuotų kepurėlių net nėra panašūs į tipinius grybukus – vidutiniam vartotojui jie gali būti panašūs į gėlytes ar kitus stilizuotus objektus. Vienas iš dizaino pavyzdžių kardinaliai skirtingas – nuo visų kitų dizaino pavyzdžių skiriasi tiek jo kotelio spalva ir ornamentika, tiek kepurėlės spalva ir kepurėlės forma.
  8. Ieškovė atskirais Bendrijos dizainais yra įregistravusi keturis dizainus. Net be papildomos analizės akivaizdu, jog ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai tarpusavyje skiriasi, nes visi keturi dizainai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma; dizainai skiriasi kotelio forma – pirmųjų dviejų dizainų kotelių apačia ovali, kitų dviejų dizainų kotelių apačia stačiakampė; dizainas (registruotas Bendrijos dizainu Nr. 002161554-0003) nuo visų kitų ieškovės registruotų Bendrijos dizainų skiriasi tiek kepurėlės forma ir spalva, tiek kotelio spalva.
  9. Šokoladiniai grybukai visame pasaulyje jau gaminami ne vieną dešimtmetį ir ieškovė to negalėjo nežinoti – 2013 m., pateikdama paraiškas registruoti Bendrijos dizainus ir Bendrijos ženklo CHOCOBABY, ieškovė negalėjo manyti, jog taip įgys absoliučią teisę drausti bet kokiems tretiesiems asmenims toliau gaminti, platinti ar reklamuoti Šokoladinius grybukus, kurie nėra tapatūs ir identiški ieškovės registruotiems Bendrijos dizainams.
  10. 2015 m. vasarą atsakovė gamino ir Lietuvoje platino Šokoladinius grybukus pagal dizaino „Kepiniai“ pavyzdį Nr. 1. Ieškovė Šokoladinių grybukų apskritai negamina. Ieškovė, teikdama ieškinį ir siekdama panaikinti dizaino „Kepiniai“ registracija Valstybiniame patentų biure, tapatumą įžvelgia tarp atsakovo registruoto dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdžio Nr. 1 ir ieškovės registruoto Bnedrijos dizaino Nr. 002161554-0001. Atsakovai negali nesutikti su faktu, jog tiek atsakovo registruoto Dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1, tiek ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 yra panašūs, nes abu dizainai vaizduoja Šokoladinį grybuką, kurį sudaro rudos spalvos kepurėlė ir gelsvos spalvos kotelis. Visgi akivaizdu, jog atsakovo registruoto Dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 skiriasi šiomis esminėmis savybėmis: atsakovo gaminio kepurėlės apačia yra lygi, o ieškovės gaminio kepurėlės apačia yra dvisluoksnė (registruoto dizaino piešinyje akivaizdžiai matomas iškilimas gaminio kepurėlės apačioje), kas rodo, jog šie gaminiai turėtų būti gaminami skirtingu gamybos būdu. Atsakovės gaminio kotelio kraštai užapvalinti ir aptakūs (kotelio skersmuo ovalo formos). Ieškovės gaminio kotelio kraštai stačiakampiai (kojelės skersmuo griežto stačiakampio formos, simetriškomis lygiagrečiomis kraštinėmis). Kotelio forma akivaizdžiai skirtinga. Šis skirtumas (tiek grafiniame piešinyje, tiek lyginant pagal registruotus dizainus pagamintus gaminius) akivaizdžiai pastebimas bet kuriam informuotam vartotojui. Atsakovės gaminio kotelis vienspalvis. Tuo tarpu ieškovės gaminio kotelis paženklintas, taigi kotelių forma yra akivaizdžiai skirtinga. Šis skirtumas (tiek grafiniame piešinyje, tiek lyginant pagal registruotus dizainus pagamintus gaminius) akivaizdžiai pastebimas bet kuriam informuotam vartotojui. Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis. Dizaino įstatymo 6 straipsnis numato, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino jam sudaryto bendro įspūdžio. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą. Vertinant dizainerio laisvę kuriant gaminio dizainą, būtina įvertinti faktą, jog buvo siekiama sukurti masinei gamybai skirto smulkių gabaritų konditerijos gaminio Šokoladinio grybuko formos gaminio dizainą – su grybams būdingos formos kepurėle ir grybams būdingos formos koteliu. Atsižvelgiant į tai, kad dizainerio (atsakovo M. R.) laisvė kuriant dizainą šiuo atveju buvo ribota, akivaizdu, jog analizuojami dizainai skiriasi esminėmis savybėmis (kepurėlės forma, kotelio forma ir kotelio ornamentika), o atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 turi individualių savybių, todėl informuotam vartotojui šio dizaino sukuriamas įspūdis skirtųsi nuo ieškovės registruoto Bendrijos dizaino sukuriamo įspūdžio. Atitinkamai, galėtų būti gretinami ir analizuojami ir kiti atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdžiai ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai, kurie taip pat skiriasi esminėmis detalėmis ir bet kuriam informuotam vartotojui sukurtų visiškai skirtingą bendrą įspūdį.
  11. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmens, kurio teisėti interesai buvo pažeisti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisių ir teisėtų interesų gynybos būdus. Šie gynybos būdai gali būti taikomi tik esant dviejų sąlygų visumai: pirma, pažeidėjas ir nuo galimai nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo yra konkurentai; antra, pažeidėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Kalbant apie pirmąją Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų gynybos būdų taikymo sąlygą – buvimą konkurentais, paminėtina, kad, pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie veikia toje pačioje atitinkamoje prekės ir geografinėje rinkoje, t. y. šioje rinkoje susiduria ar gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Kaip matyti iš informacijos, pateikiamos oficialioje ieškovės svetainėje waltcher.com ir viešojoje erdvėje, ieškovė – Vokietijoje įsteigta įmonė – užsiima konditerijos ir šokolado pramonės įrenginių eksportu ir importu (dar 2015 m. vasarą interneto svetainėje www.waltcher.com buvo skelbiama, jog Waltcher GmbH prekiauja automobilių įpurškimo sistemomis, o konditerijos ir šokolado pramonės įrenginiai net nebuvo minimi). Viešojoje erdvėje nėra jokios informacijos apie tai, kad ieškovė užsiima ir Šokoladinių grybukų gamyba ar platinimu. Tuo tarpu atsakovės UAB „Miltonas“ – Lietuvoje įsteigtos įmonės – pagrindinė ir vienintelė veiklos sritis yra Lietuvoje vykdoma Šokoladinių grybukų gamyba, jų platinimas Lietuvoje bei šių produktų eksportas į kelias kitas Rytų Europos valstybes. Taigi ieškovė ir atsakovė negali būti laikomos konkurentėmis, kadangi jos užsiima iš esmės skirtinga ūkine komercine veikla ir atitinkamai veiklą vykdo skirtingose prekių ir geografinėse rinkose. Be to, remiantis teismų praktikoje ir teisinėje literatūroje formuluojamomis taisyklėmis, minėtos Konkurencijos įstatymo nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai yra nustatytos visos įstatyme nurodytos sąlygos, t. y., kai imituojamas gaminys ar jo pakuotė arba kopijuojama gaminio ar pakuotės forma, spalva ar kiti skiriamieji požymiai, tačiau vien imitavimas ar kopijavimas nėra pakankamas pagrindas veiksmus pripažinti nesąžininga konkurencija, nes turi būti papildomai įrodyta bent viena iš dviejų alternatyvių sąlygų: šie atlikti veiksmai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos. Atsakovų veiksmai neatitinka nei vienos šių nurodytų sąlygų, nes M. R. registruotas dizainas „Kepiniai“ nėra tapatus ieškovės registruotiems Bendrijos dizainams. Ieškovė apskritai negamina ir neplatina Šokoladinių grybukų. Atitinkamai, dizaino „Kepiniai“ pagrindu gaminami, reklamuojami ir platinami Šokoladiniai grybukai neimituoja ieškovės gaminių ir nekopijuoja jų formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių ar, tuo labiau, pakuotės. Dizainas „Kepiniai“ ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai nėra tapatūs ir informuotam vartotojui sukurią skirtingą įspūdį, be to, ieškovė apskritai negamina ir neplatina Šokoladinių grybukų. Ant atsakovės gaminamų ir platinamų Šokoladinių grybukų pakuotės pagrindiniame regimajame lauke aiškiai nurodomas jų gamintojas – UAB „Miltonas“ ir registruotas prekių ženklas MILTONAS LINKSMUČIAI ŠOKOLADO SKONIO GRYBUKAI. Atsakovė gamindama gaminius dizaino „Kepiniai“ pagrindu neklaidina dėl gaminio tapatybės. Be to, atsakovė nesiekė ir neturėjo jokio objektyvaus tikslo siekti „pasinaudoti“ ieškovės reputacija, nes ieškovė nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse, į kurias gaminius eksportuoja UAB „Miltonas“, apskritai nėra žinoma. UAB „Miltonas“ savo iniciatyva rūpinasi dizaino „Kepiniai“ pagrindu gaminamų Šokoladinių grybukų reklama, taip didindama tiek šio gaminio, tiek pačios UAB „Miltonas“ žinomumą ir reputaciją. Taigi atsakovai neatliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
  12. Ieškovė taip pat remiasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsniu, kuriame numatyta, jog autorius turi teisę uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, taip pat uždrausti platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant. Remdamasi autorių teise, ieškovė lygina nebe dizaino „Kepiniai“ pavyzdžių bei ieškovės registruotų Bendrijos dizainų tapatumą ar panašumą, o atsakovės dizaino „Kepiniai“ pagrindu gaminamų Šokoladinių grybukų ir ieškovės registruotų Bendrijos dizainų realų panašumą. Tačiau atsakovės gaminami ir platinami Šokoladiniai grybukai nėra panašūs į ieškovės registruotus Bendrijos dizainus. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nepažeidžia ieškovės autoriaus turtinių teisių.
  13. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai akcentuoja, jog ieškovės registruoti Bendrijos dizainai Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 saugomi ir kaip autorių teisių objektai. Ieškovė teigia teises į gaminio formą, kaip autoriaus teisių objektą, yra įgijusi pagal sutartį su autoriais. Minėtą „sutartį“ dėl autorių teisių perdavimo su ieškove tariamai pasirašiusios I. I. B. teisiniai atstovai, tiek asmeniškai pati I. I. B. patvirtino, jog ji niekada nepasirašinėjo analizuojamo susitarimo, taip pat nėra suteikusi teisių savo vardu jį pasirašyti kitiems asmenims. Be to, šioje „sutartyje su autoriais“ nėra identifikuojamas jį pasirašęs ieškovės atstovas. Taigi ieškovės minima „sutartis su autoriais“ nėra tinkamas dokumentas ir negali būti pagrindu konstatuoti, kad ieškovės registruotų Bendrijos dizainų autoriai savo autorių turtines teises pardavė ieškovei.
  14. Faktas, jog ginčijamas Bendrijos dizainas 2013 m. buvo užregistruotas kaip Bendrijos dizainas ES Vidaus rinkos derinimo tarnyboje savaime nereiškia, jog jo išraiškos forma registracijos metu buvo nauja ar originali. Ginčijamam Bendrijos dizainui, kaip autorių teisių objektui, autorių teisių apsauga formaliai galėtų būti taikoma todėl, kad jis yra įregistruotas kaip dizainas. Jei ginčijamo Bendrijos dizaino registracija būtų pripažinta negaliojančia, sprendžiant, ar jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas, reiktų vertinti, ar jis atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus. Akivaizdu, jog ginčijamas Bendrijos dizainas – grybuko rusva kepurėle bei gelsvu koteliu piešinėlis ir juo vaizduojamas gaminys – nėra nei naujas, nei savitas ar originalus kūrinys. Ginčijamas Bendrijos dizainas tiesiog atvaizduoja įprastą grybuką ir nepasižymi jokiu išskirtiniu elementų apdorojimu, be to, niekaip nebūtų įmanoma atskirti nuo kasdienių įprastai suvokiamų ir numanomų grybuko formos produktų. Grybukas dažniausiai yra vaizduojamas rusva kepurėle ir gelsvu koteliu, tad ginčijamo Bendrijos dizaino piešinėlio nebūtų galima atskirti nuo kitų panašių grybuko piešinėlių, pateikiamų pieštų grybų rinkiniuose ar knygose vaikams. Kūrinio originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl esant ginčui tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų praktikoje neatitinkančiais originalumo reikalavimų buvo pripažinti gerokai sudėtingesni už elementarų šokoladinio grybuko dizainą neregistruoto dizaino atvejai (kuriuos siekta ginti kaip autorių teisės objektus) – pvz., medinio sodo namelio dizainas, baldų dizainas ar kt. Visais atvejais, kūriniu gali būti laikomas tik savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas. Analizuojamu atveju ginčijamo Bendrijos dizaino autorystę ieškovė bandė pagrįsti tariama „sutartimi“ su autoriais, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra fiktyvi. Atsižvelgiant į tai, apskritai neaišku, kas yra ginčijamo Bendrijos dizaino ir kitų ieškovės registruotų dizainų autorius. Ieškovė nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kas sukūrė minėtus dizainus bei kas, kam, kada ir kaip perdavė ginčijamo Bendrijos dizaino ir kitų ieškovės registruotų dizainų autoriaus turtines teises, todėl spręstina, ar ieškovė apskritai turėjo teisę registruoti Bendrijos dizainą bei kitus ieškovės registruotus dizainus ir reikšti atsakovams reikalavimus dėl savo kaip registruotų Bendrijos dizainų ir autoriaus turtinių teisių turėtojo teisų pažeidimų.
  15. Savo registruojamo dizaino teisinės apsaugos apimtį apibrėžia pats pareiškėjas, pateikdamas dizainą registruojančiai institucijai dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus. Todėl ieškovė, pateikusi ESINT paraišką su grafiniais piešiniais, kuriuose akivaizdžiai matyti dvisluoksnė kepurėlė bei – ypač aiškiai – stačiakampio formos kojelė, neturi teisėto pagrindo teigti, jog jos dizaino apsauga galioja ir konditerijos gaminių su lygia kepurėlės apačia bei ovalo formos kojele (ar dizaino, kuriuose vaizduojami būtent tokie gaminiai) atžvilgiu.
  16. Ieškovė ieškiniu iš atsakovų reikalauja priteisti iš anksto nenumatytas gauti pajamas, kas draudžiama tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. CK 6.249 straipsnis numato, kad žala, kaip ir neteisėti atsakovo veiksmai, yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri nėra preziumuojama. Taigi, siekdama įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovė privalo įrodyti ir žalos padarymo faktą, ir žalos dydį. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Tačiau ieškovė nei žalos, nei jos dydžio neįrodo. Ieškovė tiesiog prašo priteisti iš atsakovų solidariai 93 467,29 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 7 proc. licencinio atlyginimo suma nuo gautų pajamų už ginčijamo Bendrijos dizaino panaudojimą UAB „Miltonas“ veikloje 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 14 d. Ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, pavyzdžių ar kalkuliacijų dėl licencinio atlyginimo, kuris paprastai mokamas už teisėtą saugomo dizaino ir tokio ar panašaus kūrinio naudojimą (nors, kaip pats yra teigęs, esą užsiima konditerijos gaminių gamyba ir realizavimu jau daugiau nei 20 metų ir gamina virš 170 pavadinimų gaminių). Praktikoje licencinio atlyginimo dydis už intelektinės nuosavybės objektų naudojimą nustatomas įvairiais būdais (pvz., vienkartinis ar periodinis fiksuotas licencinis atlyginimas, periodinis fiksuotas procentinis atlyginimas nuo gaminio pardavimo apimčių, kintamo dydžio procentinis atlyginimas, priklausantis nuo pardavimo apimčių ar gautų pardavimo pajamų, ir kt.). Licenciniai mokesčiai paprastai nėra viešai skelbiami, dėl jų licenciatas su licenciaru susidera privačiai, tačiau bet kuriuo atveju, licencinis mokestis praktikoje nustatomas atsižvelgiant į daugelį kriterijų, pvz., dizaino/autorių teisių objekto sukūrimo kaštus, licencijos rūšį (išimtinė, neišimtinė), suteikiamos licencijos terminą ir teritoriją, paties licenciaro indėlį populiarinant licencijuojamą gaminį ir didinat visuomenės susidomėjimą juo, licenciaro veiksmus ir įsipareigojimus reklamuojant gaminį, ir kt. Ieškovė taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl savo atliktų darbų, panaudotų priemonių ar bet kokio kito indėlio kuriant ar vystant ginčijamą Bendrijos dizainą ir kitus ieškovės registruotus Bendrijos dizainus Lietuvoje ar kitose pasaulio valstybėse. Kadangi iki šalių ginčo pradžios, ieškovė apskritai nevykdė jokios veiklos, susijusios su šokoladinių grybukų gamyba ar jų dizaino licencijomis – nei juos gamino, nei platino, nei savo dizainų pagrindu siūlė gaminti ar platinti kitiems subjektams (ieškovės pateikti dokumentai – nepasirašytas Vokietijos įmonės atstovo „patvirtinimas“ dėl šokoladinių grybukų gamybos bei „komercinis pasiūlymas“ Maxima prekybos tinklui kelia pagrįstu abejonių dėl šių dokumentų įrodomosios galios ir autentiškumo). Savo gaminamus šokoladinius grybukus Lietuvoje savo lėšomis reklamavo ir populiarino išskirtinai tik atsakovė UAB „Miltonas“. Jei atsakovė UAB „Miltonas“ nebūtų atlikusi aktyvių marketingo veiksmų bei investavusi savo lėšų į šokoladinių grybukų reklamą ir pristatymus vartotojams (tai stipriai padidino jų populiarumą ir atvėrė kelius naujoms mažmeninės prekybos nišoms bei naujiems pirkėjams), šokoladinių grybukų pardavimų apimtys Lietuvoje būtų buvusios gerokai mažesnės. Atsižvelgiant į tai, gerokai mažesnės būtų ir UAB „Miltonas“ iš šių gaminių pardavimo gautos pajamos, kurias licenciniu atlyginimu bando „apmokestinti“ ieškovė.
  17. Be to, ieškovė klaidina teismą teigdama, jog tarp šalių buvo vykdomos derybos dėl licencinės ginčijamo Bendrijos dizaino naudojimo sutarties sudarymo. Ieškovė pateikia kelis el. laiško fragmentus, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl realių šalių susitarimų dėl licencinio mokesčio už ginčijamo Bendrijos dizaino naudojimą. Vienašališki ieškovės reikalavimai ar nuomonė dėl galimo licencinio mokesčio už ginčijamo Bendrijos dizaino naudojimą negali būti laikomi ginčo šalių bendrai suderėtu licenciniu atlyginimu bei, atitinkamai, atskaitos tašku reikalaujant tokio niekuo nepagrįsto licencinio atlyginimo teismine tvarka. Ginčijamo Bendrijos dizaino licencija net negalėtų būti suteikiama naudojimui, nes piešinyje pavaizduotas gaminys techniškai negali būti pagamintas.
  18. Ieškovės registruotas Bendrijos dizainas yra niekinis, nes juo saugomo gaminio net techniškai neįmanoma pagaminti.
  1. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, jog atsakovai į bylą su atsiliepimu teikė kitų įmonių gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų, jų pakuočių vaizdus, kurie buvo pareikšti registruoti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, taip pat Rusijoje, tačiau kaip išaiškinta ESTT praktikoje, ankstesnis Bendrijos dizainas galioja ir teisės į šį dizainą ginamos tol, kol nėra pateikta įrodymų, t. y. galutinio teismo sprendimo, jog ankstesnis Bendrijos dizainas, kuriuo remiamasi ginče yra pripažintas negaliojančiu (ESTT 2011 m. kovo 29 d. sprendimas C-96/09P byloje). Ieškovės registruoti Bendrijos dizainai yra galiojantys, todėl atsakovų teiginiai, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai neturi jokio teisinio pagrindo. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog ieškovė neužsiima šokoladinių grybukų, apsaugotų registruotais Bendrijos dizainais gamyba. Šokoladinius grybukus, kuriuose naudojami ieškovės registruoti Bendrijos dizainai gamina Vokietijos įmonė A&D Nurnberger Feinbackwaren ir platina kita Vokietijos įmonė Kuchenmeister Gmbh ir taip pat žymi ieškovei priklausančiu Bendrijos prekių ženklu „CHOCOBABY“. Kita vertus, paties registruoto Bendrijos dizaino naudojimo faktas jo teisinei apsaugai neturi teisinės reikšmės, nepriklausomai nuo to, ar jis naudojamas, ar ne toks dizainas yra teisiškai saugomas. Nors nustatant dizaino naujumą nėra apsiribojama Lietuvos ar Europos Sąjungos teritorija, tai nereiškia, kad jis turi būti neprieinamas niekur pasaulyje. Tai, kad ankstesni Japonijos ir Rusijos kompanijų dizainai buvo prieinami anksčiau minėtose teritorijose, nereiškia, kad minėti dizainai ir gaminiai galėjo tapti žinomi Bendrijoje atitinkamos srities specialistui, nes nėra jokių įrodymų, kad šiais gaminiais buvo prekiaujama Europos Sąjungos teritorijoje. Kita vertus, kaip išaiškinta Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro praktikoje, dizainui taikomas ir individualių savybių reikalavimas, todėl naujumas aiškinamas siaurai ir labai panašus dizainas nėra vertinamas kaip nenaujas (žr. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Nr. 2Ap-1752 sprendimą). Nuo ankstesnių dizainų ieškovės registruoti dizainai skiriasi kepurėlių forma ir kotelių forma, spalva bei ornamentika, todėl sutinkamai su išdėstytu lyginami dizainai nesukels informuotam vartotojui to paties įspūdžio. Kad ieškovės dizainas skiriasi nuo ankstesnių dizainų, pagrindžia ir tai, kad dalis atsakovų nurodomų dizainų yra registruoti, t. y. jų nepanašumas vienas kito atžvilgiu yra patvirtintas registracija. Be to, kai ankstesnio dizaino atvaizdas tinkamai neatspindi pavaizduoto dizaino ir todėl jo negalima palyginti su ginčijamu dizainu, tai nėra dizaino atskleidimas, kaip to reikalaujama pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalį (2008m. kovo 10 d. sprendimas Barbecues R 586/2007-3). Kita vertus, lyginant ankstesnius šokoladinių grybukų dizainus su ieškovės registruotu Bendrijos šokoladinio grybuko pavyzdžio dizainu, pirmoji lyginamų dizainų pora informuotam vartotojui nebūtų tapati, nes skirtųsi esminėmis savybėmis. Kitos grybukų poros taip pat skiriasi grybo kepurėlės forma ir ornamentika bei grybų kotelių forma, spalva ir ornamentika. Minėtos savybės nėra nulemtos techninės funkcijos. Todėl skirtingai nei teigia atsakovai, darytina išvada, jog lyginami ankstesni dizainai ir ieškovės registruoti Bendrijos dizainai nesudarytų informatyviam vartotojui to paties įspūdžio.
  2. Išsamesnis lyginamų dizainų palyginimas buvo pavestas atlikti specialistei – Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentei, LDIS sąjungos, Lietuvos Grafinio Dizaino Asociacijos (LGDA) narei, kurios profesinė patirtis siekia 24 metus, – M. K., kuri parengė savo išvadą. Kaip matyti iš Specialisto išvadoje pateiktos gaminių palyginamosios lentelės Nr. 1, lyginami dizainai sutampa šiais požymiais: gaminių rūšimi (visi yra kepiniai), bendra gaminių forma ir struktūra (grybuko forma, kepurėle ir pailgu koteliu), gaminių kepurėlės forma. Specialisto išvada patvirtina, jog lyginamų gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas yra labai panašūs. Kai kurių iš pateiktų pavyzdžių erdvinės formos yra tapačios arba labai panašios. Papildomi dekoravimo elementai (smulkūs, nekontrastingi, atliekantys pagalbinę funkciją) neįtakoja arba mažai įtakoja bendrą vaizdą, dėl to negali būti traktuojami kaip esminiai skirtumai. Gaminių spalvinį sprendimą nulemia pasirinkti produktai (šokoladas, miltai) ir gamybos technologijos (kepimas), kurios sąlygoja dalinį, bet neesminį kiekvieno gaminio skirtingumą nuo kitų to pačio dizaino gaminių. Specialistės M. K. nuomone, semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatūs, o atsižvelgiant į tai, kad jie priklauso tai pačiai produktų grupei, atsiranda galimybė suklaidinti vartotoją. Tokioje situacijoje esminiu skiriamuoju bruožu yra gaminio erdvinė forma bei jos proporcijos. Tai tampa lemiamu kriterijumi identifikuojant produktą ir atskiriant jį nuo kitų tos pačios grupės gaminių. Taip pat nesutiktina su atsakovų vertinimu dėl to, kad atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 00216554-0001 nėra tapatūs. Skirtingai nei nurodo atsakovai, tokie požymiai kaip atsakovo registruoto dizaino grybuko kepurėlės apačios lygumas lyginant su tuo, kad ieškovės grybuko apačia yra sluoksniuota bei tai, kad ieškovės grybuko kotelis dekoruotas brūkšneliniais ornamentais nėra tie esminiai skirtumai, kurie informuotam vartotojui darytų skirtingą lyginamų grybukų vaizdą. Kaip nurodė specialistė M. K. papildomi dekoravimo elementai (smulkūs, nekontrastingi, atliekantys pagalbinę funkciją) neįtakoja bendro vaizdo, dėl to negali būti traktuojami kaip esminiai skirtumai. Be to, atsakovų faktiškai naudojamas gaminys turi dekoruotą brūkšneliniais ornamentais kotelį.
  3. Priešingai nei teigia atsakovai, ieškovės ir atsakovės UAB „Miltonas“ veiklos sritys yra panašios ar tapačios, todėl jos laikytinos konkurentėmis nesąžiningos konkurencijos draudimo taikymo prasme. Ieškovė siekia patekti į Lietuvos rinką, ką įrodo pridedamas laiškas UAB ,,Maxima“. Kita vertus, tai, kad šiuo metu nėra fiziškai prekiaujama Lietuvoje, nereiškia, kad ieškovė neplanuoja to daryti ateityje.
  4. Nesąžiningi konkurencijos veiksmai iš UAB „Miltonas“ pusės pasireiškia ieškovės gaminio, apsaugoto registruotais Bendrijos dizainais, imitavimu, gaminio formos, spalvos ir kitų skiriamųjų požymių kopijavimu ir minėtų esminių ieškovės gaminio dizaino požymių imitavimas gali suklaidinti dėl gaminio tapatybės. Specialistės M. K. išvadoje pabrėžiama galimybė suklaidinti vartotoją, kuri atsiranda dėl to, jog semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatūs ir jie priklauso tai pačiai produktų grupei. Tokioje situacijoje esminiu skiriamuoju bruožu yra gaminio erdvinė forma bei jos proporcijos. Tai tampa lemiamu kriterijumi identifikuojant produktą ir atskiriant jį nuo kitų tos pačios grupės gaminių. Taigi atsakovai, naudodami ginčo dizainus savo gaminius, menkina ieškovės reputaciją – gaminiai gaminami iš blogos kokybės medžiagų, ką įrodo atsakovės gaminio receptūra.
  5. Atsakovų veikloje naudojami gaminiai – sausainiai „Linksmučiai“ – yra ieškovei išimtinėmis teisėmis priklausančio Bendrijos dizaino reg. Nr. 002161554-0001 bei naudojamo gaminio identiškos kopijos, taigi atsakovai pažeidė ir ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių į Bendrijos dizainus, teises bei teisėtus interesus.
  6. Atsakovų pateikiamas ginčijamo dizaino originalumo vertinimas yra pagrįstas vien tik atsakovų subjektyviais bendro pobūdžio vertinimais, pateikiant keletą piešinių iš interneto ir vaikiškos knygos, taip pat nurodant bendrai į ankstesnius teiktus grybukų pavyzdžius, ir teigiant, kad ginčijamas dizainas nėra originalus, nes pateiktuose pavyzdžiuose grybukai vaizduojami su rusva galvute ir gelsvu sausainio koteliu, nenagrinėjant jų specifinių detalių. Spalva ar spalvinė gama yra tik viena iš gaminio vaizdo (dizaino) ornamentikos specifinių savybių. Vertinant taikomosios dailės kūrinio, šiuo atveju gaminio šokoladinio grybuko dizaino originalumą būtina nagrinėti ir kitas jo ornamentikos specifines savybes. Ginčijamas dizainas pasižymi ne tik ruda kepurėle ir gelsvu koteliu, tačiau ir tuo, kad ant kotelio matomi skersiniai rudos spalvos įspaudai, kepurėlė yra iš šokolado, o kotelis – iš biskvito ir pan. Minėti grybukų skirtumai nuo atsakovų byloje pateiktų grybukų pavyzdžių leidžia teigti, kad ginčo dizainas yra savarankiškas autoriaus intelektinės veiklos rezultatas. Skirtingai nei teigia atsakovai dizaino originalumo lygis autorių teisės apsaugos požiūriu yra pakankamas, nes įmanoma šį dizainą atskirti nuo įprastai gamtoje esančių grybų formų ir kitų atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų grybų piešinių pavyzdžių pagal formą, spalvą ir kitus aukščiau nurodytus ornamentikos specifinius skiriamuosius bruožus –- t. y. šis dizainas nėra nė vieno atsakovo nurodyto grybo dizaino pavyzdžio kopija. Visiems žinomas faktas, kad Lietuvos rinkoje nuo seno yra paplitę kitokio dizaino kepiniai – grybukai, kurie nuo ieškovės dizaino skiriasi ir savo forma, linijomis, kontūrais, spalvine gama bei medžiagiškumu. Taigi ieškovės dizaino ornamentikos specifinių požymių visuma objektyviai nėra būdinga atitinkamos rūšies kepiniams – grybukams.
  7. Ieškovė teikė į bylą įrodymą – autorinę sutartį, patvirtinančią turtinių teisių į ginčo dizainą turėjimą. Pagal Tarybos reglamento dėl Bendrijos dizaino ir Komisijos reglamento nuostatas, Bendrijos dizaino paraiškoje nėra būtina nurodyti dizainerių – dizaino autorių, tuo tarpu dizaineriai turi teisę nuginčyti Bendrijos dizainą, jeigu jis buvo užregistruotas kito asmens be teisinio pagrindo, tačiau jokių ginčų dėl dizaino autorystės ir turtinių teisių tarp dizaino autorių ir ieškovės nėra. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovės autorių turtinių teisių turėjimą į ginčo dizainą. Vienos iš keturių autorių tvirtinimas, kuris nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriame nepatvirtintas parašo autentiškumas, nežinia dėl kokių priežasčių, kad ji nepasirašė autorinės sutarties, negali patvirtinti, kad ieškovė neturi autorių turtinių teisių į ginčo dizainą.
  8. Skirtingai nei teigia atsakovai, ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo, paskaičiuoto remiantis negautomis pajamomis, vadovaujasi ne bendrosiomis CK 6.249 straipsnio žalą reguliuojančiomis teisės normomis, o specialiomis, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis žalos paskaičiavimo taisyklėmis, taip pat numatytomis ATGTĮ ir Dizaino įstatyme. Pagal Dizaino įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis įstatymo saugomu dizainu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą dizaino naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl dizaino naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalis iš esmės numato analogišką negautų pajamų nustatymo būdą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, dėl kokio dydžio atlyginimo už dizaino naudojimą buvo tariamasi su atsakovais ir prašo netgi vienu procentu mažesnio atlyginimo negu buvo reikalaujama derybų metu. Tai, kad atlyginimo suma, kai tariamasi pagal sutartį dėl kūrinio panaudojimo, gali būti paskaičiuojama tam tikru procentu nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, yra aiškiai įtvirtina ATGTĮ 48 straipsnio 2 dalyje. Vykstant deryboms dėl dizaino teisių įsigijimo, tikėtina, kad duomenys apie panašius sandorius, gali padėti naudotojui derėtis siekiant įsigyti teises pigiau, tą bandė ir nurodyti atsakovas, jog Disney kompanija prašo 1 proc. už licencijas. Tačiau nesant nustatytų atlyginimo tarifų ar atlyginimo dydžio už kūrinio / dizaino naudojimo, teisių turėtojas pats sprendžia dėl licencijos suteikimo sąlygų, tame tarpe ir dėl atlyginimo dydžio už naudojimąsi savo kūriniu (dizainu). Naudotojas gali bandyti nusiderėti, bet jeigu nepavyksta, jis turi arba sutikti su siūlomomis sąlygomis ir tokiu būdu įsigyti teisę naudoti kūrinį / dizainą, arba jo tiesiog nenaudoti, naudoti kitokį dizainą. Nesant derybų su atsakovu rezultatų ir kūrinį / dizainą panaudojant neteisėtai būtų pagrįsti atsakovų teiginiai, kad būtų reikalinga pateikti teisių turėtojo su kitais asmenimis sudaromas licencines sutartis ar atlikti ekspertizes, kokie paprastai atlyginimai yra mokami už tapačiose ar analogiškose situacijose naudojamus dizainus. Tačiau šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui spręsti ieškovės negauto atlyginimo dydį už neteisėtą dizaino naudojimą atsakovės UAB „Miltonas“ veikloje.
  9. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turi būti minusuojamos išlaidos, kurių neva būtų turėjusi ieškovė, ir pelno mokestis. Nesuprantama, kokias išlaidas ieškovė galėtų patirti dėl jam pervedamo pagal sutartį atlyginimo.
  10. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ginčijamo Bendrijos dizaino licencija negalėtų būti pritaikoma praktiškai, nes šokoladiniai grybukai pagal šį dizainą negalėtų būti pagaminti dėl techninių priežasčių. Tokie atsakovų teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, tai tik subjektyvi atsakovų nuomonė. Remiantis ekspertizės išvada ir byloje esančiais įrodymais, kad praktiškai identiško dizaino grybukai sėkmingai UAB ,,Miltonas“ gaminami ir platinami Lietuvoje, atsakovų teiginiai, kad pagaminti grybukai negali techniškai turėti ginčijamo dizaino vaizdo yra visiškai nepagrįsti.
  1. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo papildomai nurodo, jog dublike ieškovė siekia įrodyti, jog užsiima šokoladinių grybukų, apsaugotų Bendrijos dizainais Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004, Nr. 002161554-0005, gamyba. Šiuo tikslu pateikia Vokietijos įmonės A&D Nuernberger Feinbackwaren GmbH atstovo patvirtinimą, tačiau šio rašto įrodomoji galia yra abejotina, nes raštas nėra pasirašytas rašto pabaigoje nurodyto asmens K. K., pateikdama šį patvirtinimą, ieškovė nepateikia nei gaminamo gaminio „Shoko baby“ pakuotės, nei gaminių pavyzdžių, viešojoje interneto erdvėje nėra jokios informacijos, kad gaminys „Schoko Baby“ būtų gaminamas ar platinamas vartotojams. Be to, ieškovės minimas prekių ženklas „CHOCOBABY“ nesutampa su A&D Nuernberger Feinbackwaren GmbH nurodytu pavadinimu „Schoko Baby“ – todėl nėra aišku, kokį gaminį galimai gamina ir platina minėtos Vokietijos bendrovės, ir ar šokoladiniai grybukai vienu iš šių pavadinimu apskritai yra gaminami ir platinami. Ieškovės pozicija yra prieštaringa, nes dublike teigiama, kad Bendrijos dizainai pareikšti registruoti tik prieš keletą metų, t. y. 2013 m. sausio 1 d., o gaminio gamybos ir platinimo procesų tinkamas organizavimas užtrunka, todėl jei šiuo metu nėra gaminamas ir platinamas gaminys apsaugotas registruotu Bendrijos dizainu, tai nereiškia, kad jis negali būti pateiktas į rinką pačios ieškovės ar su ja ekonomiškai susijusių asmenų ateityje. Siekdama pagrįsti, jog planuoja teikti gaminius Lietuvos rinkai, ieškovė pateikia laiško UAB Maxima kopiją, tačiau šis įrodymas taip pat nieko neįrodo, nes yra be datos, nepasirašytas, nėra nurodytas laiško adresatas, laiške nurodoma, jog įmonė Waltcher GmbH Germany konditerijos gaminių gamyba bei realizavimu užsiima virš 20 metų (nors įmonė buvo įkurta tik 2009 m.), laiške pateikiant siūlomų gaminių sąrašą nurodomi sausainiai pavadinimu „Chocogrib“, tačiau laiško priede, gaminių lentelėje pateikiamas sausainių pakuotės „CHOCOBABY“ paveikslėlis. Minėtoje nuotraukoje esantys konditerijos gaminiai (šokoladiniai grybukai garbanota kepurėle, kurios apačia yra rudos spalvos) nėra panašūs į jokį ieškovės registruotą ir šioje byloje analizuojamą Bendrijos dizainą. Vienintelis ieškovės registruotas Bendrijos dizainas garbanota kepurėle yra Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0003, tačiau šiuo Bendrijos dizainu apsaugoto gaminio kepurėlė yra ne ruda, o marga su baltos spalvos apačia. Be to, kainos komerciniuose pasiūlymuose paprastai nurodomos indikuojant, jog pateikiama kaina yra su (arba be) PVM. Šiuo atveju „Komerciniame pasiūlyme“ nėra jokių indikacijų dėl PVM skaičiavimo. Taigi ieškovės laiške („Komerciniame pasiūlyme“) demonstruojamas gaminys nėra apsaugotas ieškovės registruotais Bendrijos dizainais, todėl niekaip nepatvirtina fakto, jog ieškovės veikla, susijusi su ieškovės registruotais Bendrijos dizainais, yra nukreipta į Lietuvos Respublikos rinką. Be to, svarbu įvertinti faktą, jog „Komerciniame pasiūlyme“ pateikiami gaminiai paženklinti rusų kalba. Jei gaminys gaminamas Vokietijoje, eksportas iš Rusijos Federacijos prieštarautų elementariai ekonominei logikai (kadangi prekių eksportui iš Rusijos Federacijos taikomas ženkliai didesnis akcizas, nei pateikiant prekes Lietuvos Respublikos rinkai iš kitos Europos Sąjungos valstybės).
  2. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog atsakovės gaminiai yra gaminami iš blogos kokybės medžiagų – neva, taip menkinama ieškovės reputacija. Atsakovės gaminiai absoliučiai atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos reikalavimus, susijusius su maisto produktų sudedamosiomis dalimis ir leidžiamais jų kiekiais. UAB „Miltonas“ niekada nėra gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos ar kitų rinkos priežiūros institucijų, kontroliuojančių maisto produktų kokybę, saugą ir ženklinimą, pretenzijų. UAB „Miltonas“ taip pat niekada nėra gavusi vartotojų skundų dėl produktų kokybės ar skoninių savybių, atvirkščiai, vartotojų susidomėjimas UAB „Miltonas“ produkcija įrodo, jog vartotojams šie gaminiai yra priimtini ir patrauklūs.
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog ieškovės dizainas skiriasi nuo ankstesnių dizainų, pagrindžia tai, kad dalis atsakovų nurodytų dizainų yra registruoti, t. y. jų nepanašumas vienas kito atžvilgiu yra patvirtintas registracija. VRDT tikrina tik registruojamo Bendrijos dizaino atitiktį formaliesiems reikalavimams, tačiau netikrina nei dizaino naujumo, nei individualių savybių. Atsižvelgiant į tai, faktas, jog tam tikras dizainas buvo registruotas kaip Bendrijos dizainas automatiškai nereiškia, jog toks dizainas atitinka naujumo ir individualių savybių kriterijus. Tai reiškia tik faktą, jog tokio Bendrijos dizaino galiojimas iki šiol nebuvo ginčijamas.
  4. Ieškovė, cituodama Valstybinio patentų biuro praktiką, teigia, jog dizainas turi būti atskleistas visuomenei taip, kad jis taptų įprastu būdu žinomas Europos Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams įprastu būdu naudojant dizainą. Nėra jokių įrodymų, kad šiais gaminiais buvo prekiaujama Europos Sąjungos teritorijoje ir kad jie buvo žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Tačiau VRDT, spręsdama ankstesnio dizaino atskleidimo klausimą, laikosi priešingos nuomonės. Pasak VRDT, ankstesnio dizaino paskelbimas bet kuriame pasaulyje leidžiamame pramoninės nuosavybės biuletenyje yra laikomas tokio dizaino atskleidimu ir šiai taisyklei išimtis taikoma tik tais atvejais, kai šis paskelbimas negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Todėl pareiškėjui pateikus dizaino paskelbimo įrodymus, laikoma, kad dizainas buvo atskleistas ir, atsižvelgiant į rinkų globalizaciją, būtent savininkas turi pateikti šią aplinkybę paneigiančius faktus, argumentus arba įrodymus, t. y., kad ankstesnio dizaino paskelbimas negalėjo tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2009 m. spalio 27 d. sprendimas R 1267/2008-3; 2008 m. liepos 7 d. sprendimas R 1516/2007-3). Dizaino atskleidimas bet kurioje pasaulio vietoje vykstančioje tarptautinėje parodoje yra įvykis, kuris gali tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2010 m. kovo 26 d. sprendimas R 9/2008-3, 2012 m. birželio 1 d. sprendimas R 1622/2010-3). Naudojimas versle yra kitas Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas dizaino atskleidimo būdo pavyzdys, nepaisant to, ar dizainas naudojamas ES viduje, ar už jos ribų (2010 m. kovo 26 d. sprendimas R 9/2008-3). Dizainas gali būti atskleidžiamas dėl jo naudojimo versle net ir tais atvejais, kai nėra dokumentinių įrodymų apie tai, kad gaminiai, kuriuose pritaikytas ankstesnis dizainas, buvo faktiškai pateikti Europos rinkai. Pakanka to, kad parduodamos prekės buvo siūlomos dalijamuose kataloguose (2007 m. spalio 22 d. sprendimas R 1401/2006-3), arba importuotos į Europos Sąjungą iš trečiosios valstybės (2011 m. birželio 14 d. sprendimas T-68/10), arba prekybos sutartį dėl jo sudarė du Europos ekonominės veiklos vykdytojai (2012 m. kovo 9 d. sprendimas T-450/08). Be to, internete arba internetinėse duomenų bazėse atskleista informacija yra prieinama visuomenei tą dieną, kai informacija buvo paskelbta internete. Turi būti galimybė nustatyti informacijos įkėlimo į internetą datą. Pakanka, jeigu susipažinti su informacija svetainėje galima be jokių konfidencialumo reikalavimų, ir prieigos reikalavimus gali lengvai įvykdyti atitinkamos srities Europos specialistai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesni šokoladinio grybuko dizainai, tapatūs ieškovės registruotiems Bendrijos dizainams ar informuotam vartotojui sukuriantys panašų bendrą įspūdį, buvo gaminami, platinami, eksponuojami tarptautinėse parodose, reklaminiuose kataloguose ir skelbiami internete. Remiantis VRDT praktika, tai laikoma tinkamu ankstesnio dizaino atskleidimu.
  5. Ieškovė pateikė 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros doc. M. K. išvadą, kurioje Ekspertė lygina ieškovės registruotų Bendrijos dizainų ir atsakovo M. R. registruoto dizaino „Kepiniai“ panašumą. Dviejų dizaino objektų sukeliamas įspūdis turėtų būti vertinamas ne vidutinio vartotojo, o specialiųjų žinių turinčio informuoto vartotojo atžvilgiu, tuo tarpu Ekspertės išvada pagrįsta vidutinio vartotojo standartu ir analizuojama per vidutinio vartotojo suvokimo prizmę, todėl Ekspertės išvada neatitinka bazinių reikalavimų, kuriais remiantis turėtų būti vertinamas dizainas.
  6. Jokios derybos tarp šalių dėl licencinio mokesčio, priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo vedamos. Po to, kai ieškovė atliko fiktyvią pirkimo užklausą UAB „Sanitex“, jos atstovai su oficialia pretenzija kreipėsi į atsakovą. Siekdami išspręsti ginčą taikiai, nenorėdami veltis į teisminius procesus ir vengdamas žalos gerai UAB „Miltonas“ reputacijai, atsakovai nutarė nesileisti į papildomas diskusijas dėl ieškovės dizainų registracijos teisėtumo ir nusprendė išsiaiškinti, kokios sumos ji reikalauja už „uzurpuoto“ dizaino naudojimą. 2015 m. liepos 14 d. M. R. kreipėsi į ieškovę el. paštu. Dėl galimo bendradarbiavimo buvo komunikuojama el. paštu ir telefonu, todėl dalis derybų metu išdėstytos abiejų šalių informacijos (skleistos telefonu) liko neužfiksuota. Atsakovas M.R. pasiūlė sumokėti ieškovei 3 650 Eur atlyginimą, tačiau ieškovė nurodė, jog ši suma per maža ir pasiūlė 3 650 Eur metinį atlyginimą už licencijos naudojimą bei papildomą mokestį, sudarantį 8 proc. nuo mėnesinių pajamų už kepinių „Linksmučiai“ pardavimus. Atsakovams, siekiantiems taikiai spręsti susiklosčiusią situaciją, šis neadekvatus mokestis pasirodė per didelis ir derybos nutrūko. Atsakovai niekada nėra nurodę, jog pripažįsta ieškovės, kaip vienintelio šokoladinių grybukų dizainų savininko teises. Priešingai, atsakovai nesutinka su neteisėtais ieškovės reikalavimais, kurie reiškiami uzurpavus visame pasaulyje naudojamą dizainą ir siekiant iš to gauti nepagrįstos naudos.
  7. Atsakovai pateikė ne vieną įrodymą, jog šokoladiniai grybukai su šokoladine kepurėle ir į ją įstatytu sausainio koteliu pasaulyje žinomi nuo 1975 m. Maža to, dar 2005 m. tokie šokoladiniai grybukai buvo registruoti kaip pramoninės nuosavybės objektas, 2008 m. tokie buvo viešai demonstruojami tarptautinėje maisto parodoje, pateikiami lankstinukuose ir naudojami versle, šokoladinių grybukų gamybos būdai 2011 m. jau filmuojami ir viešinami internete. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šokoladinio grybuko – šokoladinės kepurėlės ir į ją įstatomos sausainio kojelės – dizainą ji sukūrė pirmiau nei bet kokie kiti dizaineriai. Atsižvelgiant į visas susidariusios situacijos aplinkybes, galima tik išvada, jog iki šiol neidentifikuotas asmuo tiesiog „perpiešė“ rinkoje jau platinamo šokoladinio grybuko dizainą (tiesa, padarydamas vieną kopijavimo klaidą – piešdamas šokoladinio grybuko gaminio vaizdą „iš apačios“, nupiešė ne ovalią, o stačiakampę šio gaminio kojelę, nors visų rinkoje esančių šokoladinių grybukų kojelė, žiūrint iš apačios, yra ovali). Šį nukopijuotą dizainą ieškovė pateikė registruoti Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybai, kuri, patikrinusi tik registruojamo Bendrijos dizaino atitiktį formaliesiems reikalavimams, tačiau netikrindama naujumo, jį įregistravo kaip Bendrijos dizainą. Be to, analogiškas ieškovės Bendrijos dizainui šokoladinis grybukas rinkoje pradėtas platinti gerokai anksčiau, nei ieškovė pateikė Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybai paraišką registruoti Bendrijos dizainą. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai, kas nėra originalu, nėra autorių teisių apsaugos objektu, ir negali įgyti teisinės apsaugos, taigi ir apsaugos nuo kopijavimo. Todėl akivaizdu, jog ieškovė, nepateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad jos Bendrijos dizainas skiriasi nuo anksčiau rinkoje esančių šokoladinių grybukų kokiomis nors išskirtinėmis savybėmis (spalva, forma ar kitais skiriamaisiais požymiais), niekaip neįrodo, kad jos Bendrijos dizainas išsiskiria pakankamu autorių teisės saugomam objektui būtinu originalumu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovės registruotas Bendrijos dizainas negali būti saugomas nei kaip pramoninės nuosavybės objektas (nes neatitinka Bendrijos dizaino reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytų naujumo ir individualių savybių reikalavimų), nei kaip autorių teisių objektas (nes tai tik „perpieštas“ anksčiau rinkoje esančių konditerijos gaminių šokoladinių grybukų vaizdas).
  8. Svarbi yra aplinkybė, kad dar 2015 m. pati I. I. B., kurią ieškovė įvardiją kaip vieną iš grybukų dizaino autorių (veikdama per tą patį patentinį patikėtinį A. A. Š.), kreipėsi tiesiogiai į atsakovus su pasiūlymu išduoti licenciją atsakovams jų veikloje naudoti I. I. B. sukurtą ir Rusijos Federacijos dizainu saugomą grybuko formos gaminį. Ši aplinkybė reikšmingai patvirtina, kad nei I. I. B., nei kiti tretieji asmenys neperdavė ieškovei jokių autoriaus turtinių teisių į ieškovės registruotą Bendrijos dizainą.
  9. Ieškovės prašomi priteisti 93 467,29 Eur nuostoliai, kuriuos sudaro 7 proc. licencinio atlyginimo suma nuo gautų pajamų už Bendrijos dizaino panaudojimą UAB „Miltonas“ veikloje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., yra niekuo nepagrįsti ir neproporcingai per dideli, palyginus su atlyginimu, kurį teisėtas konditerijos gaminių šokoladinių grybukų dizaino savininkas siūlo mokėti už jo turimo dizaino (kaip pramoninės nuosavybės objekto ir, kartu, kaip kūrinio) naudojimo teises. Ieškovės atstovas, kreipdamasis į atsakovus dar 2015 m. liepos 1 d. ir reikalaudamas nutraukti atsakovų konditerijos gaminių „Linksmučiai“ gamybą ar siūlymą pirkti, siekiant išvengti teisminio proceso siūlė susimokėti

    37 000 Eur „baudą“ už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tai įrodo, kad savo tariamai patirtus nuostolius 2015 m. vasarą ieškovė vertino iš principo mažesne suma, nei patikslintame ieškinyje nurodyta tariamai patirtų 93 467,29 Eur nuostolių už ieškovės Bendrijos dizaino panaudojimą UAB „Miltonas“ veikloje per nepilnus dvejus metus suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės subjektyviai nustatytas licencinio mokesčio už vieno pavyzdžio Bendrijos dizaino naudojimą dydis yra nepagrįstai per didelis ir neatitinka rinkoje už teisėtą gaminio dizainą (kūrinį) mokamo atlyginimo.

  10. Tiek Dizaino įstatymas, tiek ATGTĮ nustato alternatyvias galimybes reikalauti iš pažeidėjo arba atlyginti negautas pajamas (tokiais atvejais negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant dizainą (kūrinį ar panašius kūrinius) teisėtai, taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (Dizaino įstatymo 48 straipsnio 3 dalis ir ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalis), arba sumokėti atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis dizainu (kūriniu) (Dizaino įstatymo 48 straipsnio 4 dalis bei ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalis). Tuo tarp ieškovė nereikalauja sumokėti atlyginimo, kuris būtų buvęs sumokėtas teisėtai naudojantis atitinkamu objektu. Ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius (negautas pajamas). Be to, ieškovė iš atsakovų reikalauja priteisti iš anksto nenumatytas gauti pajamas, kas draudžiama tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą jų aiškinimo ir taikymo praktiką. CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją. Todėl asmuo, patyręs žalą, visuomet privalo įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį, jog būtų kompensuoti asmens praradimai ir nebūtų sudaromos sąlygos praturėti žalą padariusio asmens sąskaita ir jį nubausti. Ieškovė reikalauja priteisti visas ir bet kokias „prarastas pajamas“ ir šis reikalavimas yra grindžiamas tariamomis ginčo šalių derybomis dėl neva licencinės ieškovės Bendrijos dizaino naudojimo sutarties sudarymo, tačiau nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Nesant šių įrodymų, ieškovės reikalaujama priteisti turtinė žala nėra pagrįsta, neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjamiems nuostoliams keliamų objektyvumo ir realumo kriterijų. Taip pat ieškovė reikalauja priteisti tariamai jos negautas pajamas, o ne jos tariamai negautą grynąjį pelną, dėl ko toks reikalavimas, nepaisant to, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas.
  1. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės Waltcher GmbH vardu registruotą Bendrijos dizainą Nr. 002161554-0001 (registracijos data 2013 m. sausio 3 d.) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovai nurodo, jog konditerijos gaminiai šokoladiniai grybukai ruda kepurėle ir gelsvu sausainio koteliu nuo seno žinomi vartotojams visame pasaulyje ir gaminami įvairiose pasaulio šalyse. Interneto erdvėje gausu informacijos apie įvairius šokoladinių grybukų gamintojus, pateikiamos šokoladinių grybukų nuotraukos ar pakuotės bei jų gamybos būdai. Šokoladiniai grybukai gaminami į plastikinę formą įpilant šokolado masę (suformuojama apversta šokoladinė kepurėlė) ir į ją įstatant sausainio kotelį. Tiek plastikines kepurėlės formas, tiek sausainio kotelius šokoladinių grybukų gamintojai užsisako iš įvairių (dažniausiai net ir tų pačių) plastikinių formų gamintojų, kurie šias plastikines formas gamina kaip masinės gamybos produktus. Atsižvelgiant į tai, standartiniai šokoladiniai grybukai (ovalia rudos spalvos kepurėle ir gelsvu koteliu) tėra bevardžiai masinės gamybos produktai, gaminami įvairių gamintojų visame pasaulyje, todėl joks subjektas negali turėti teisės registruoti tokio standartinio ir visiems įprasto konditerijos gaminio šokoladinio grybuko kaip tariamai savo sukurto dizaino, kurį saugo ir autorių teisės nuostatos. Šokoladiniai grybukai yra elementarios formos ir nesudėtingai pagaminamas produktas, todėl juos vartotojai lengvai gali pasigaminti ir buitinėmis sąlygomis namuose. Užsienio valstybėse platinami specialūs rinkiniai, kuriuos sudaro plastikinės grybukų kepurėlių formelės, tūbelės su skysta kakavos ar kita mase bei sausainių kojelės. Pašildę skystą masę, ją supylę į formeles ir įdėję sausainio kojelę vartotojai patys per kelias valandas gali pasigaminti šokoladinių grybukų. Tik subtilesnėms šokoladinių grybukų galvučių formoms, kurių dizainas kuriamas specialiai pasitelkiant maisto technologus bei dizainerius, kuriamos ir specialiai gaminamos vienetinės plastikinės kepurėlių liejimo formos, kurios masinėje gamyboje nėra platinamos ir skirtos tik jas užsakiusiam šokoladinių grybukų gamintojui.
  3. Laikantis nuomonės, kad visi konditerijos gaminiai šokoladiniai grybukai yra tapatūs ar sukuria panašų bendrą įspūdį informuotam vartotojui, o bet kuris dizainas, kuriame vaizduojamas konditerinis gaminys ruda kepurėle ir gelsvu koteliu, neturi individualių savybių – akivaizdu, jog pačios ieškovės registruoti Bendrijos dizainai yra tapatūs (panašūs) į Japonijos korporacijos Meiji, Pietų Korėjos maisto pramonės giganto ORION CORPORATION ir Rusijos įmonių „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ bei „PENZA FOOD“ jau anksčiau į rinką pateiktus gaminius šokoladinius grybukus. Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jei jis neatitinka šio reglamento 4 – 9 straipsnių reikalavimų (t. y. neatitinka naujumo kriterijaus ir neturi individualių savybių. Kadangi ieškovės registruotas Bendrijos dizainas neatitinka Bendrijos dizaino reglamente įtvirtintų naujumo ir individualių savybių reikalavimų, jis turi būti pripažintas negaliojančiu.
  4. Tai, kad ginčijamas Bendrijos dizainas gali būti tapatinamas ir sukurti panašų bendrą įspūdį kaip ir visi aukščiau nurodyti šokoladinių grybukų dizainai, patvirtina pačios ieškovės pateikta Ekspertės išvada. Sugretinus „Jeliseevskij Konditerskij Dom“ ir ginčijamo Bendrijos dizaino atvaizdus be papildomos ekspertinės analizės matyti, jog dizainai yra tapatūs (o jei ir skiriasi tam tikrais neesminiais elementais, neabejotinai sukuria informuotam vartotojui panašų bendrą įspūdį). Visgi Ekspertės išvada negali būti remiamasi besąlygiškai, kadangi savo išvadoje ji remiasi „vidutinio vartotojo“ suvokimu, nors dizaino teisėje, vertinant dizainų tapatumą ir panašų bendrą įspūdį turi būti remiamasi „informuoto vartotojo“ testu.
  5. VRDT gairėse nurodoma, jog tuomet, kai pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Bendrijos dizainas nėra naujas arba neturi individualių savybių, paraiškoje turi būti pateikti ankstesnio dizaino (-ų), kuris (-ie) galėtų būti kliūtimi ginčijamo Bendrijos dizaino naujumui arba individualioms savybėms, atvaizdą, taip pat dokumentus, kuriais įrodoma, kad buvo atskleistas (-i) ankstesnis dizainas (-ai). Konstatuoti, jog dizainas nėra naujas arba neturi individualių savybių, pakaktų bent vieno anksčiau už ginčijamo registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos padavimo dieną visuomenei atskleisto tapataus ar panašų bendrą įspūdį sukuriančio dizaino. Priešieškinyje pateikiama net keletas tarpusavyje nesusijusių praktinių pavyzdžių dėl gaminių – šokoladinių grybukų – kurie buvo užregistruoti dizaino tarnybose ir / arba gaminami, pateikti rinkai, demonstruojami parodose, skelbiami reklaminiuose kataloguose ar reklamuojami gerokai prieš tai, kai ieškovė pateikė paraišką registruoti ginčijamą Bendrijos dizainą: Šokoladinius grybukus jau 2007 m. gamino, platino bei reklamavo Rusijos Federacijoje veikiantis subjektas – įmonė „Jelisejevskij Konditerskij Dom“. 2008 m. rugsėjo mėn. „Jelisejevskij Konditerskij Dom“ šokoladiniai grybukai buvo eksponuojami tarptautinėje maisto pramonės parodoje „World Food Moscow“. Kasmetinė maisto pramonės paroda „World Food Moscow“, kuri Maskvoje organizuojama jau daugiau nei 20 metų, yra labai populiari tarp viso pasaulio maisto pramonės atstovų ir kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio (pavyzdžiui, planuojama, jog 2016 m. parodoje bus eksponuojama daugiau nei 1 500 reklaminių stendų (iš 62 valstybių) ir apsilankys daugiau nei 30 000 dalyvių (iš 96 valstybių). Parodos organizatoriai pateikė raštą, kuriuo patvirtino, jog 2008 m. rugsėjo mėn. parodoje „World Food Moscow 2008“ dalyvavo ir įmonė „Jeliseevskij Konditerskij Dom“. Prie rašto pridedamos nuotraukos, kuriose matomi įmonės stende eksponuojami šokoladiniai grybukai, darytos būtent 2008 m. rugsėjo mėn. vykusios parodos metu. Reklaminiame kataloge pateikiamos ir platinamų šokoladinių grybukų nuotraukos, nuotraukos pateikiamos ir Jelisejevskio konditerijos namų Prekių ženklų vadybininkės A. V. V. 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. siųsti komerciniai pasiūlymai, kuriuose pateikiamos šokoladinių grybukų nuotraukos. Šokoladinių grybukų gaminio dizainas taip pat registruotas ir Rusijoje (registracija taip pat galioja iki šiol). Dar 2005 m. balandžio 29 d. Rusijos Federacijos Federaliniam pramoninės nuosavybės institutui buvo pateikta paraiška registruoti 17 konditerinio gaminio Šokoladinio grybuko dizaino pavyzdžių. Dizainas su visais 17 pavyzdžių Federalinio pramoninės nuosavybės instituto įregistruotas ir viešai paskelbtas 2007 m. vasario 16 d. Vienas šiuo registruotu dizainu apsaugotų gaminių net be papildomos ekspertizė vizualiai yra tapatus Ginčijamam Bendrijos dizainui. Rusijos įmonė PENZA FOOD 2011 m. taip pat gamino šokoladinius grybukus su ruda galvute ir gelsvu koteliu. Tai patvirtinantis faktas – gamybos procesą fiksuojantis vaizdo įrašas, įkeltas į Youtube svetainę 2011 m. liepos 12 d.. Vaizdo įraše aiškiai matoma, jog plastikinėse formose (apversti žemyn kepurėlėmis) gaminami šokoladiniai grybukai rusva ovalo kepurėle ir gelsvu koteliu. Dar 1975 m. Šokoladinius grybukus, pavadinimu „Kinoko No Yama“ pradėjo gaminti viena iš Japonijos farmacijos ir maisto pramonės korporacijos Meiji įmonių Meiji Seika Kaisha, Ltd. Japonijoje Šokoladiniai grybukai „Kinoko No Yama“ vartotojams buvo gerai žinomi ir plačiai reklamuojami įvairiomis reklamos sklaidos priemonėmis, matomomis visame pasaulyje. Šokoladinio grybuko dizainai ne kartą buvo registruojami kaip pramoninės nuosavybės objektai, o oficialios registracijos galioja iki šiol. Pavyzdžiui, Pietų Korėjos bendrovė ORION CORPORATION Šokoladinių grybukų „Choco Boy“ dizainą bei įvairias pakuotes ORION CORPORATION yra užregistravusi kaip dizainą ar prekių ženklus ne vienoje pasaulio valstybėje, šie objektai yra registruoti ir Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure: Dizainas „Dėžutė konditerijos gaminiams“ (paraiškos padavimo data: 2004 m. liepos 5 d., registracijos Nr. 1504, registracijos data: 2005 m. sausio 4 d., galioja iki: 2019 m. liepos 5 d.); Dizainas „Konditerijos gaminys (paraiškos padavimo data: 2006 m. spalio 3 d., registracijos Nr. 1578, registracijos data: 2007 m. rugpjūčio 27 d., galioja iki: 2016 m. spalio 3 d.). Šio gaminio dizainas ORION CORPORATION vardu taip pat registruotas ir Estijoje (paraiška D2006000092), Latvijoje (paraiška D-06-39), Bulgarijoje (paraiška 702006000008566-0001, Čekijoje (paraiška 33706-0001). Visos paraiškos registracijai paduotos 2006 metais. Be to, kad buvo registruoti įvairiose Europos valstybėse, ORION CORPORATION šokoladiniai grybukai „Choco Boy“ buvo plačiai reklamuojami per televiziją.
  6. Kaip numatyta VRDT gairių 5.5.1.1 skyriuje, ginčijant Bendrijos dizaino galiojimą remiantis tuo, kad jis nėra naujas arba neturi individualių savybių, reikia įrodyti, kad ankstesnis dizainas, kuris yra tapatus arba sukelia panašų bendrą įspūdį, buvo atskleistas visuomenei iki paraiškos dėl registracijos padavimo dienos arba, jei prašoma pripažinti prioritetą, iki prioriteto datos. Dizainą oficialiai įregistruojant ir paskelbiant atitinkamose dizaino registracijos duomenų bazėse, pvz.: ORION CORPORATION Valstybiniame patentų biure registruotas dizainas „Konditerijos gaminys (paraiškos padavimo data: 2006 m. spalio 3 d., registracijos Nr. 1578, registracijos data: 2007 m. rugpjūčio 27 d.); Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas Nr. 61461 (paraiškos Nr. 2005501302, paraiškos data: 2005 m. balandžio 29 d., registracijos data: 2007 m. vasario 16 d.). Abi dizaino registracijos skelbiamos viešai, jas galima lengvai pasiekti per viešąsias duomenų bazes internete. Be to, dizainas buvo demonstruojamas parodose ir naudojamas versle, pvz.: „Jelisejevskij Konditerskij Dom“ šokoladinių grybukų reklaminiai katalogai ir Atsakovui siųsti komerciniai pasiūlymai, įrodantys, kad gaminiai 2010 m. (ir anksčiau) buvo realiai siūlomi įsigyti verslo partneriams bei galutiniams vartotojams; „Jelisejevskij Konditerskij Dom“ šokoladinio grybuko dizaino eksponavimas 2008 m. vykusioje tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ Maskvoje; ORION CORPORATION šokoladinių grybukų „Choco Boy“ 2010 m. televizijos reklamos (tai taip pat reiškia, jog produktai buvo pateikti į rinką ir platinami galutiniams vartotojams); PENZA FOOD šokoladinių grybukų gamybos ir pakavimo procesai (2011 m. video įrašas interneto svetainėje Youtube), įrodantys, jog gaminiai pakuojami pardavimui; Japonijos Meiji korporacijos vieša informacija, jog šokoladiniai grybukai „Kinoko No Yama“ gaminami nuo 1975 m.
  7. VRDT ankstesnėse savo bylose dėl ankstesnio dizaino atskleidimo jį demonstruojant parodose bei naudojant versle yra suformulavusi, be kita ko, šiuos principus: pirma, dizaino atskleidimas bet kurioje pasaulio vietoje vykstančioje tarptautinėje parodoje yra įvykis, kuris gali tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2010 m. kovo 26 d. sprendimas R 9/2008-3, 2012 m. birželio 1 d. sprendimas R 1622/2010-3); antra, naudojimas versle yra kitas Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas dizaino atskleidimo būdo pavyzdys, nepaisant to, ar dizainas naudojamas ES viduje, ar už jos ribų (2010 m. kovo 26 d. sprendimas R 9/2008-3); trečia, dizainas gali būti atskleidžiamas dėl jo naudojimo versle net ir tais atvejais, kai nėra dokumentinių įrodymų apie tai, kad gaminiai, kuriuose pritaikytas ankstesnis dizainas, buvo faktiškai pateikti Europos rinkai. Pakanka to, kad parduodamos prekės buvo siūlomos dalijamuose kataloguose (2007 m. spalio 22 d. sprendimas R 1401/2006-3), arba importuotos į Europos Sąjungą iš trečiosios valstybės (2011 m. birželio 14 d. sprendimas T-68/10), arba prekybos sutartį dėl jo sudarė du Europos ekonominės veiklos vykdytojai (2012 m. kovo 9 d. sprendimas T-450/08). Kadangi šokladiniai grybukai buvo naudojami versle ir demonstruojami parodose, akivaizdu, jog tai atitiko tinkamo ankstesnio dizaino atskleidimo reikalavimus.
  8. Be to, dizainas buvo skelbiamas internete, pvz.: ORION CORPORATION šokoladinių grybukų „Choco Boy“ reklaminis video klipas internete, į kanalą Youtube įkeltas 2010 m. lapkričio 15 d. (buvo transliuojama ir per televizijos kanalus Rusijos Federacijoje); PENZA FOOD video įrašas, kuriame fiksuojamas šokoladinių grybukų gamybos procesas, į kanalą Youtube įkeltas 2011 m. liepos 12 d.; Šokoladinių grybukų „Kinoko No Yama“ reklaminis įrašas, į Youtube įkeltas 2009 m. spalio 27 d. Laikoma, kad internete arba internetinėse duomenų bazėse atskleista informacija yra prieinama visuomenei tą dieną, kai informacija buvo paskelbta internete. Turi būti galimybė nustatyti informacijos įkėlimo į internetą datą. Pakanka, jeigu susipažinti su informacija svetainėje galima be jokių konfidencialumo reikalavimų, ir prieigos reikalavimus gali lengvai įvykdyti atitinkamos srities Europos specialistai. Visuotinai žinoma, jog interneto svetainė Youtube yra viena populiariausių interneto svetainių, kurioje lankosi lankytojai iš viso pasaulio. Svetainės įrašai yra prieinami, jie nėra koduoti, paslėpti ar apsaugoti slaptažodžiais, įrašams pamatyti nėra reikalinga registracija ar trečiųjų šalių leidimai. Youtube skelbiami šokoladinių grybukų vaizdo įrašai yra datuoti – aiškiai matoma šių įrašų įkėlimo data. Tai atitinka ankstesnio dizaino tinkamo atskleidimo taisykles. Taigi akivaizdu, jog ginčijamas Bendrijos dizainas neatitinka Bendrijos dizaino reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytų naujumo reikalavimų (nes ankstesnis dizainas buvo atskleistas iki paraiškos padavimo) ir individualių savybių reikalavimų (nes yra tapatus bei sukuria panašų bendrą įspūdį kaip anksčiau atskleistieji dizainai), todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
  1. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, kuriuo ginčija priešieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės dizainas yra registruotas dizainas, todėl būtent atsakovai privalo įrodyti šių dizaino gaminių neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Kaip išaiškinta ESTT praktikoje, ankstesnis Bendrijos dizainas galioja ir teisės į šį dizainą ginamos tol, kol nėra pateikta įrodymų, t. y. galutinio teismo sprendimo, jog ankstesnis Bendrijos dizainas, kuriuo remiamasi ginče yra pripažintas negaliojančiu (žiūrėti pagal analogiją, ESTT 2011 m. kovo 29 d. sprendimą C-96/09P). Ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 yra galiojantis, todėl atsakovų teiginiai, kad neva ieškinyje nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti, neturi jokio teisinio pagrindo.
  2. Atsakovų teiginys, jog konditerijos gaminiai šokoladiniai grybukai nuo seno yra žinomi vartotojams visame pasaulyje ir gaminami įvairiose pasaulio šalyse yra nepagrįstas, kadangi atsakovai nepateikė jokių tinkamų šiuos faktus įrodančių dokumentų. Atsakovų nurodomą šokoladinių grybukų populiarumą ir žinomumą paneigia ir paties atsakovo nurodomos atskirų gamintojų įvairių šokoladinių gaminių, kurių forma gali būti vertinama kaip įvairios šokoladinių grybukų interpretacijos, registravimas kaip dizaino gaminio. Šiuos gaminius registruojančios institucijos patvirtino gaminių išskirtinumą, naujumą ir individualias savybes. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog tiek plastikines kepurėlės formas, tiek sausainio kotelius šokoladinių grybukų gamintojai užsisako iš įvairių plastikinių formų gamintojų, kadangi nepateikia jokių šiuos faktus įrodančių dokumentų. Taip pat, atsakovų pateikta nuoroda į konditerijos gaminių formų gamintojo „BRUNNER“ internetinį tinklalapį neįrodo, kad šokoladinių grybukų gamintojai būtent iš šio konditerijos gaminių formų gamintojo užsisakinėja formas, skirtas tiek grybuko kepurėlės, tiek kotelio gaminimui. Visos internetiniame tinklalapyje pateiktos formos yra skirtos šokoladinių saldainių gaminimui. Tai įrodo ir pačių formų pavadinimai. Nors atsakovai pateikia dviejų Youtube internetiniame tinklalapyje patalpintų vaizdinių įrašų kaip buitinėmis sąlygomis vartotojai gali pasigaminti šokoladinius grybukus namuose nuorodas, tačiau konditerijos gaminiai yra nebrangios ir kasdien perkamos prekės. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju egzistuoja vartotojų mažas pastabumo lygis, galime daryti išvadą, jog vartotojai įprastai neskirs daug dėmesio ir pastangų kasdienių prekių (šiuo konkrečiu atveju – šokoladinių grybukų) paieškai internete.
  3. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog Rusijos Federacijos subjekto – Jelisejevskio konditerijos namų ir ieškovės Bendrijos dizaino Nr. 002161554-0001 atvaizdai be papildomos ekspertinės analizės yra pripažįstami tapačiais ir sukelia informuotam vartotojui tą patį įspūdį. Siekiant nustatyti, ar du dizainai informuotam vartotojui sukelia tą patį įspūdį, reikia išnagrinėti ankstesnio dizaino atskleidimo klausimą (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Nr. 2Ap-1752 sprendimas). Pagal Bendrijos dizaino reglamentą, taikant 5 ir 6 straipsnius, dizainas laikomas tapęs prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Tačiau dizainas nelaikomas prieinamu visuomenei vien dėl to, kad jis buvo atskleistas trečiajam asmeniui išreikštomis ar žodžiais neišreikštomis konfidencialumo sąlygomis. Ši nuostata reiškia, kad dizainas turi būti atskleistas visuomenei taip, kad jis taptų žinomu Europos Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams įprastu būdu naudojant dizainą (žr. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Nr. 2Ap-1752 sprendimą). Taigi, nors nustatant dizaino naujumą nėra apsiribojama Lietuvos ar Europos Sąjungos teritorija, tai nereiškia, kad jis turi būti neprieinamas niekur pasaulyje. Todėl tai, kad ankstesnis Rusijos Federacijos subjekto – Jelisejevskio konditerijos namų dizainas buvo prieinamas Rusijos Federacijos teritorijoje nereiškia, kad minėtas dizainas ir gaminys galėjo pagrįstai tapti žinomu įprastu būdu Bendrijoje atitinkamos srities specialistui, nes nėra jokių įrodymų, kad šiuo gaminiu buvo prekiaujama Europos Sąjungos teritorijoje ir, kad jis buvo žinomas Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Kita vertus, kaip išaiškinta Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro praktikoje, dizainui taikomas ir individualių savybių reikalavimas, todėl naujumas aiškinamas siaurai ir labai panašus dizainas nėra vertinamas kaip nenaujas (žr. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2016 m. kovo 29 d. Nr. 2Ap-1752 sprendimą).
  4. Nuo ankstesnio dizaino ieškovės registruotas dizainas skiriasi kepurėlių forma (ankstesniojo dizaino kepurėlė yra mažesnio dydžio) ir kotelių forma, ornamentika. Ankstesniojo dizaino kotelis per vidurį yra siauresnis, nepastebima jokių dekoro elementų, priešingai negu ant ginčijamo Bendrijos dizaino kotelio, kuris yra platesnis bei dekoruotas taisyklingai išdėstytais skersiniais įspaudais.
  5. Atsakovai nepagrįstai nurodo, jog Ekspertės išvados įrodomoji galia yra abejotina. Būtent dėl „informuoto vartotojo“ kriterijaus, išsamesnis lyginamų dizainų palyginimas buvo pavestas atlikti specialistei – Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentei, LDIS sąjungos, Lietuvos Grafinio Dizaino Asociacijos (LGDA) narei, kurios profesinė patirtis siekia 24 metus, – M. K..
  6. Atsakovų pateikti įrodymai ir argumentai nepaneigia, kad ieškovės registruotas Bendrijos dizainas yra naujas ir pasižymi individualiomis savybėmis. Atsakovai, siekdami įrodyti savo priešieškinio reikalavimus, privalo įrodyti, kad ieškovės dizainas Nr. 002161554-0001 nėra naujas ir nepasižymi individualiomis savybėmis (Bendrijos dizaino reglamento 4, 5, 6 str.). Ieškovės nuomone, atsakovai šių aplinkybių neįrodė. Kita vertus, atsakovai, teigdami, kad ieškovės registruotas dizainas negalėjo būti vertinamas kaip registruotinas dizainas, kadangi neatitinka dizainui keliamų reikalavimų, pripažįsta, kad ir atsakovų nacionalinio dizaino „Kepiniai“ registracija Nr. 1785 turi būti pripažinta negaliojančia papildomai ir dėl atsakovų priešieškinyje nurodomų aplinkybių.
  7. Ne visais atvejais dizaino paskelbimas bet kuriame pasaulyje leidžiamame pramoninės nuosavybės biuletenyje yra laikomas tokio dizaino atskleidimu – išimtis taikoma, kai šis paskelbimas negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2009 m. spalio 27 d. sprendimas R 167/2008-3; 2008 m. liepos 7 d. sprendimas R 1516/2007-3). Skirtingai nei teigia atsakovai, Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas Nr. 61461 (paraiškos Nr. 20005501302, paraiškos data: 2005 m. balandžio 29 d., registracijos data: 2007 m. vasario 16 d.) nebuvo lengvai pasiekiamas „per viešąsias duomenų bazes internete“ ir, todėl negalėjo būti žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamiems specialistams (dizaineriams, gamintojams ir prekybininkams). Rusija prie viešai prieinamos Europos Sąjungos dizainų duomenų bazės „Designview“ prisijungė tik nuo 2014 m. gruodžio 8 d., t. y. vėliau nei buvo paduota Bendrijos dizaino paraiška. Kita vertus, pati Rusija nesuteikia lengvai paieškomos Rusijos pramoninių dizainų paieškos – leidžia dizainų paiešką pagal numerį, kas tikrai negalėtų būti laikoma lengvai prieinama duomenų baze. Nepaisant to, Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas yra ne tapatus nė vienam iš ieškovės registruoto Bendrijos dizaino pirmajam pavyzdžiui: skiriasi grybo kepurėlės forma ir ornamentika bei grybų kotelių forma, spalva ir ornamentika. Minėtos savybės nėra nulemtos techninės funkcijos. Todėl skirtingai nei teigia atsakovai, lyginamas Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės institute registruotas dizainas ir ieškovės registruotas Bendrijos dizainas nesudarytų informatyviam vartotojui to paties įspūdžio.
  8. Tai, kad Pietų Korėjos Orion Corporation Valstybiniame patentų biure yra įregistravusi dizainą „Konditerijos gaminys, taip pat neturi jokios reikšmės, nes šio konditerinio gaminio dizainas skiriasi nuo ieškovės registruoto Bendrijos dizaino pavyzdžių. Ieškovės gaminio kepurėlė yra pusapvalė, taisyklinga, jos apačia yra dvisluoksnė, gaminio kotelis pailgas, tiesus, paženklintas brūkšneliniais ornamentais, tuo tarpu Pietų Korėjos įmonės grybukas turi subliuškusią grybelio kepurėlės formą, kuri dengia dalį kotelio, grybo kotelis pasviręs, todėl skiriasi savo esminiais požymiais ir nesudarytų informatyviam vartotojui to paties įspūdžio. Tuo pačiu taip pat nėra aktuali informacija, kad šio gaminio dizainas Pietų Korėjos Orion Corporation vardu taip pat registruotas ir Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Čekijoje 2006 metais. Dėl tos pačios priežasties neaktualu ir tai, kad 2010 m. lapkričio 15 d. šie grybukai buvo reklamuojami „Choco Boy“ televizijos reklamoje. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės registruoto dizaino vaizdas buvo viešai prieinamas.
  9. 2008 m. rugsėjo mėn. „Jelisevskij Konditerskij Dom“ šokoladinių grybukų eksponavimas tarptautinėje maisto pramonės parodoje „World Food Moscow“ negalėjo būti žinomas įprastinėmis verslo sąlygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam atitinkamame sektoriuje Europos Sąjungoje dėl šių priežasčių, nes paroda buvo skirta visai maisto pramonei, o ne specialiai konditeriniams gaminiams – kepiniams, todėl tikimybė, kad joje dalyvavo ir ES konditeriai bei atitinkamos srities verslininkai ir atitinkamai pastebėjo minėtus „Jelisevskij Konditerskij Dom“ šokoladinius grybukus nėra didelė, atsakovas tokių duomenų nepateikia. Atsakovas pateikia informaciją apie 2016 metais planuojamą parodą „World Food Moscow“, bet apie tai, kiek dalyvavo dalyvių iš kokių valstybių 2008 metais, nepateikiama, todėl nėra pagrindo teigti, jog galėjo būti žinomi „Jelisevskij Konditerskij Dom“ šokoladiniai grybukai įprastinėmis verslo sąlygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam konditerijos sektoriuje Europos Sąjungoje. Atsakovų nurodytas „Jelisevskij Konditerskij Dom“ reklaminis katalogas, kuriame nurodoma, jog įmonė figūrinius sausainius su šokoladu gamina nuo 2007 m., yra parengtas rusų kalba. Tuo tarpu didžioji dauguma ES piliečių nežino rusų kalbos – sutinkamai su Eurobarometras duomenis tik 5 proc. ES piliečių gali kalbėti rusiškai, labai abejotina, ar minėtas katalogas įprastu būdu ES veikiantiems konditerijos srities specialistams būtų suprantamas. Kita vertus, atsakovai nepateikė, jokių duomenų, kiek tokių katalogų buvo išleista, kur šie, apart Rusijos, buvo platinami ir pan., todėl tinkamo šio ankstesnio dizaino atskleidimo faktas yra neįrodytas. Kaip paaiškinta VRDT dizaino gairėse „atskleidimas negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, bet turi būti pateikta objektyvūs ir patikimi ankstesnio dizaino veiksmingo ir pakankamo atskleidimo įrodymai (2012 m. kovo 9 d. sprendimas T-450/08). Aplinkybės, kad Rusijos įmonė PENZA FOOD jau 2011 m. gamino šokoladinius grybukus, nepatvirtina įrašas, įkeltas į Youtube svetainę 2011 m. liepos 12 d. Iš pateiktos PENZA FOOD grybukų nuotraukos negalima susidaryti pilno vaizdo, kokios formos grybukai yra, todėl yra neįmanoma atlikti minėtų grybukų palyginimo. Kaip paaiškinta VRDT dizaino gairių 5.5.1.6. punkte, tais atvejais, kai ankstesnio dizaino pavaizdavimas nepateikia vaizdo tinkamai ir, todėl ginčijamo dizaino palyginimas tampa neįmanomas, tai nelaikoma atskleidimu Bendrijos dizaino reglamento 7(1) straipsnio prasme (2008 m. kovo 10 d. sprendimas R 0586/2007-3). Atsižvelgiant į tai, Rusijos įmonės PENZA FOOD grybukų vaizdai, įkelti į Youtube svetainę 2011 m. liepos 12 d., nelaikytini tinkamai atskleistu ankstesniu dizainu. Be to, Japonijos Meiji įmonių Meiji Seika Kaisha, Ltd. šokoladiniai grybukai taip pat nėra ankstesnis dizaino atskleidimas, nes ieškovės gaminio kepurėlė yra pusapvalė, taisyklinga, jos apačia yra dvisluoksnė, gaminio kotelis pailgas, tiesus, paženklintas brūkšneliniais ornamentais, tuo tarpu Japonijos įmonės grybuko kepurėlės forma nėra pusapvalė, o daugiau primena suskleistą skėtį, todėl skiriasi savo esminiais požymiais ir nesudarytų informatyviam vartotojui to paties įspūdžio. Nei Orion Corporation šokoladinių grybukų dizainas, kuris atsispindi „Choco Boy“ reklaminiame video klipe internete, Youtube įkeltas 2010 m. lapkričio 15 d., nei PENZA FOOD video įraše, kuriame fiksuojamas šokolodinių grybukų gamybos procesas, į kanalą Youtube įkeltas 2011 m. liepos 12 d., nei šokoladinių grybukų „Kinoko No Yama“ reklaminis įrašas, į Youyube įkeltas 2009 m. spalio 27 d. negali būti laikomas ankstesniu dizaino atskleidimu, nes šie dizainai ir ginčo Bendrijos dizainas yra nepanašūs. Be to, svarbu ir tai, kad didžioji dalis informacijos internete yra japonų ar rusų kalba, t. y. ne ES kalba.
  1. Atsakovai pateikė dubliką į priešieškinį, kuriame papildomai nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog vien tik faktas, kad šokoladinių grybukų dizainas registruotas, neva byloja apie tokio dizaino naujumą. Kaip numatyta Bendrijos dizaino registracijos procedūrą reglamentuojančiuose Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 45 – 48 straipsniuose ir nacionalinę dizaino registracijos procedūrą reglamentuojančiuose Ddizaino įstatymo 18 – 19 straipsniuose, skirtingai nei patentų registracijos atveju (kuomet tikrinamas išradimo naujumas), registruojant dizainą nei Valstybinis patentų biuras Lietuvoje, nei EUIPO, nei, analogiškai, kitos nacionalinės dizainą registruojančios institucijos netikrina registruojamo dizaino naujumo ir (ar) individualių savybių (atliekama tik formali analizė dėl paraiškos tinkamo užpildymo bei išsami paraiškos analizė dėl dizaino apibrėžimo atitikimo).
  2. Faktas, jog gaminant šokoladinius grybukus siekiama įterpti neesminių skirtingų detalių liudija nebent tai, kad šokoladinių grybukų gamintojai siekia išsiskirti iš vartotojams įprastų masinės gamybos šokoladinių grybukų, kurie sudaryti iš urmu perkamų sausainio kojelių ir elementarios pusrutulio formos šokoladinės kepurėlės.
  3. Ieškovė net nežino, kaip gaminami šokoladiniai grybukai, nors pateiktame komerciniame pasiūlyme klaidinančiai teigė, kad įmonė Waltcher GmbH gamina bei realizuoja konditerijos gaminius jau 20 metų, taip pat nurodė, jog gamina virš 170 pavadinimų prekių rūšių (nors įmonė Waltcher GmbH buvo įkurta tik 2009 m., o remiantis vieša informacija, pastaraisiais metais joje dirba tik 1 darbuotojas). Paprastai šokoladinio grybuko kepurėlė yra gaminama naudojant plastiko formas, kurios taip pat naudojamos šokoladinių rutuliukų gamybai (sudėjus dvi tokias formas vieną ant kitos taip, kad šių formų įdubos sudarytų rutulio formos ertmes, ir pripildžius tokią ertmę šokolado, gaunamas šokoladinis rutuliukas). Hans Brunner GmbH interneto svetainėje nėra pateikiamos plastiko formų nuotraukos, tačiau demonstruojami produktai, kurie gali būti pagaminami tokias formas naudojant, svetainėje pateikiamos dešimtys šokoladinių rutuliukų opcijų. Naudojant vieną formos pusę, ją pripildžius šokolado ir įstačius sausainio kojelę, jam pradėjus stingti gaunamas standartinis šokoladinis grybukas, kurį ieškovė bandė „apsaugoti“ ginčijamu Bendrijos patentu. Sausainio kojeles, kurios paprastai naudojamos gaminant šokoladinius grybukus, gamina vos keli konditerijos fabrikai, pvz., Kazachstano fabrikas „Kondiz“, Rusijos Federacijoje veikiantis OOO „SPTK-Konditer“ ir kt. Kojelių gamybos procesas nėra pigus, todėl šokoladinių grybukų gamintojai paprastai patys neužsiima jų gamyba. Internete galima rasti viešos informacijos apie tokias siūlomas parduoti kojeles, nurodomos jų kainos. Kaip matyti iš ais pateiktų daugelio gamintojų gaminamų šokoladinių grybukų atvaizdų, grybukų kojelių forma metams bėgant nepakito. Kojelės ,,kauliuko“ formą (t. y. nedidelį susiaurėjimą per vidurį) lemia ne dizainerio išradingumas ar laisvė sukurti išskirtinės formos konditerijos gaminio dizainą, o technologinis procesas. Pramoniniu būdu gaminant šokoladinius grybukus, gaminio kojelė turi būti būtent ,,kauliuko“ formos, kadangi būtinas svorio centro perkėlimas į kraštus, t. y. kojelės kraštai turi būti sunkesni už kojelės centrą. Tai, jog tiek grybukų kepurėlės, tiek sausainio kojelės gaminamos urmu tik paliudija, koks elementarus, paprastas ir net primityvus yra šokoladinio grybuko kaip gaminio dizainas.
  4. Dizaino atskleidimą internete EUIPO laiko tinkamu dizaino atskleidimu ir, kaip numatyta Registruotojo Bendrijos dizaino nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (Prekių ženklai ir Dizainas) gairių 5.5.1.4 skyriuje, pakanka, jeigu susipažinti su informacija svetainėje galima be jokių konfidencialumo reikalavimų, ir prieigos reikalavimus gali lengvai įvykdyti atitinkamos srities Europos specialistai. Be to, į interneto paiešką Google ar Youtube įvedus raktinius žodžius KINOKO NO YAMA, CHOCOLATE MUSCHROOMS ar CHOCO BOY, yra pateikiamos dešimtys nuorodų, susijusių su šokoladinių grybuku buitine gamyba namuose, vartotojų atsiliepimais juos ragaujant, reklaminiais siužetais ir pan.
  5. Siekiant atlikti išsamų ir kvalifikuotą ginčijamo Bendrijos dizaino ir ankstesnio dizaino palyginimą, buvo kreiptasi dėl išvados į Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Dizaino centro ekspertus, kuriems palyginimui pateikti ginčijamo Bendrijos dizaino bei anksčiau viešai atskleisto „Jeliseevskij konditersij dom“ gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų dizaino, skelbto tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ bei įmonės lankstinukuose atvaizdai. Išvadoje lyginami gaminių bruožai: forma ir sudedamosios dalys, linijos ir kontūrai, spalva, tekstūra, ornamentika, medžiagos. Konstatuojama, jog visi šie ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino požymiai yra panašūs. Ekspertizės išvadoje konstatuojama, jog atsižvelgiant į pateiktus pavyzdžius reikia pažymėti, jog lyginamų gaminių dizainų forma, gaminio sudėtinės dalys, spalva, linijos, kontūrai ir proporcijos yra analogiški, pateikti pavyzdžiai neišsiskiria vienas nuo kito originalia gaminio vizualine išvaizda, forma, dekoru, gaminio rūšis yra ta pati. Gaminio dizainai neturi absoliučiai jokių individualių detalių. Informuotam vartotojui gaminių dizaino sukuriamas bendras įspūdis nesiskirtų, t. y. tiek gaminių dizainai informuotam vartotojui sudarytų to paties gaminio dizaino bendrą įspūdį, todėl galima teigti, kad pateiktų gaminių dizainas yra tapatus.
  6. Ieškovė siekia įrodyti, jog šokoladinių grybukų dizaino registracija ir paskelbimas Rusijos Federacijos Federaliniame pramoninės nuosavybės instituto duomenų bazėje nėra tinkamas atskleidimo būdas. Tačiau kaip suformuluota praktikoje ir numatyta Vidaus rinkos derinimo tarnybos gairių 5.5.1.2 skyriuje, ankstesnio dizaino paskelbimas bet kuriame pasaulyje leidžiamame pramoninės nuosavybės biuletenyje yra laikomas tokio dizaino atskleidimu ir šiai taisyklei išimtis taikoma tik tais atvejais, kai šis paskelbimas negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. Todėl pareiškėjui pateikus dizaino paskelbimo įrodymus, laikoma, kad dizainas buvo atskleistas ir, atsižvelgiant į rinkų globalizaciją, būtent savininkas turi pateikti šią aplinkybę paneigiančius faktus, argumentus arba įrodymus, t. y., kad ankstesnio dizaino paskelbimas negalėjo tapti įprastu būdu žinomas Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams (2009 m. spalio 27 d. sprendimas R 1267/2008-3); 2008 m. liepos 7 d. sprendimas R 1516/2007-3). Atsižvelgiant į tai, būtent ieškovė turėtų įrodyti, kad dizainas nebuvo tinkamai atskleistas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikia.
  7. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog „Jeliseevskij konditerskij dom“ šokoladinių grybukų eksponavimas 2008 m. rugsėjo mėn. parodoje „World Food Moscow“ negalėjo būti žinomas įprastinėmis verslo sąlygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam atitinkamame sektoriuje Europos Sąjungoje. Kasmetinė paroda „World Food Moscow“ nėra lokalus renginys, skirtas vietinei rinkai. Tai – tarptautinė paroda, maisto pramonės specialistams gerai žinoma tarptautiniu mastu, kadangi Rusijos Federacijoje (140 milijonų gyventojų / vartotojų rinkoje) nori dirbti, reklamuotis ir pristatyti savo gaminius tiek didžiausios pasaulinės korporacijos, tiek mažesnės bendrovės. Kaip oficialiai nurodoma parodos svetainėje, 2008 m. parodoje dalyvavo 22 846 dalyviai iš 63 pasaulio valstybių (neabejotina, jog tarp jų buvo ir konditerijos specialistų iš Europos Sąjungos). Parodoje pristatomi įvairūs maisto gaminiai, o konditerijos gaminiams skiriamas ypatingas dėmesys (kaip matyt iš Priede 8 pateikiamos informacijos, parodos temų sąraše konditeriniai gaminiai nurodomi pirmu numeriu. „Jeliseevskij konditerskij dom“ stendas 2008 m. parodoje buvo itin populiarus dėl pasirinktos reklaminės pristatymo išraiškos.
  8. Ieškovė klaidina Teismą teigdama, jog „Jeliseevskij konditerskij dom“ reklaminis katalogas, parengtas rusų kalba, būtų nesuprantamas Europos Sąjungos konditerijos specialistams. Pirma, ieškovės vadovas D. S. yra rusakalbis. Be to, lankstinuke skelbiami šokoladinių grybukų dizaino pavyzdžiai, t. y. paveikslėliai, taigi kalbos nemokėjimas jų užfiksavimui ir suvokimui negali turėti įtakos.
  9. Youtube įrašai ir jais atliktas tinkamas dizaino atskleidimas neturėtų būti vertinami per nuorodą „mėgstančių“ vartotojų skaičių. Šiuo atveju, esminę reikšmę turi video įrašo įkėlimo data bei jo peržiūrų skaičius ir pats faktas, jog toks įrašas su dizaino atvaizdu buvo skelbiamas visame pasaulyje populiarioje Yotube svetainėje, kurioje įrašus gali žiūrėti visų demokratinės santvarkos pasaulio valstybių gyventojai. Ieškovės teiginiai, jog didžioji dalis informacijos internete yra rusų ar japonų kalbomis, šiuo atveju taip pat nėra aktualūs, svarbu, jog buvo atskleistas pats dizaino vaizdas (o ne susiję reklaminiai aprašymai).
  1. Ieškovė pateikė tripliką į atsakovų priešieškinį, kuriame papildomai nurodo, kad atsakovai pateikė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Dizaino centro išvadą, kurioje buvo lyginama tik ginčijamo dizaino bei „Jeliseevskij konditersij dom“ gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų dizaino, skelbto tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ bei įmonės lankstinukuose atvaizdai. Tai suponuoja i pagrįstą išvadą, kad patys atsakovai mano, kad tik ,,Jeliseevskij konditerskij dom“ gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų dizainas, skelbtas tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ galėtų būti tuo anksčiau viešai skelbtu dizainu, kuris galėtų „sugriauti“ ginčijamo dizaino registrabilumo reikalavimus: naujumą ir individualias savybes.
  2. Pagal atsakovų pateikiamą informaciją iš internetinių svetainių paroda, kurioje pasak atsakovų buvo išviešintas grybukų dizainas, truko 3 dienas, šioje parodoje dalyvavo 1 308 dalyviai iš 63 šalių (pasaulyje šiuo metu yra daugiau kaip 250 šalių) ir apsilankė 22 846 lankytojai. Tačiau nepaisant to, kad lankytojų skaičius kaip tokio lygio „pasaulinei“ parodai nėra labai didelis (pvz.: „EXPO 2015“ Milane buvo tikimasi, kad aplankys šią parodą daugiau kaip 20 milijonų lankytojų), pateikti dokumentai nepatvirtina, kad šioje parodoje lankėsi Europos Sąjungos piliečiai ir konditerijos specialistai. Santykinai nedidelis lankytojų skaičius įrodo, jog tai daugiau į Rusijos ir NVS šalis orientuota paroda. Taigi, atsakovai nepateikė tinkamų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad „Jeliseevskij konditerskij dom“ gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų dizainas galėjo būti žinomas įprastinėmis verslo sąlygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam konditerijos sektoriuje Europos Sąjungoje.
  3. Atsakovų pateikti įrodymai, kuriuose neva gaminamos grybukų detalės (sausainio kojelės) yra pateikti rusų kalba, nepateikiant vertimo į lietuvių kalbą. Šiuose įrodymuose nėra nurodytos datos, nuo kada šie konditerijos gaminiai gaminami ir, kada jų fotografijos buvo patalpintos. Šių išrašų iš interneto svetainių tikrumu taip pat galima abejoti ir dar dėl to, kad niekas nėra patvirtinęs šių svetainių statuso ir joje esančios informacijos teisingumo. Todėl šie įrodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, paneigiančiais ginčijamo dizaino naujumą.
  4. Pagal teismų praktiką, vertinant ginčijamo Bendrijos dizaino individualias savybes nėra imama palyginimui ankstesnių dizainų atskiros detalės. Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui daro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki registravimo paraiškos padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos. Priešingai nei nurodo atsakovai, informuotas vartotojas šio pobūdžio prekes visada lygins su tokiomis pat prekėmis (grybukus lygins su grybukais), bet ne su atskiromis grybukų detalėmis. Informuotam vartotojui atskiros detalės dizaino bendras įspūdis skirsis nuo grybuko dizaino bendro įspūdžio. Todėl šokoladinis rutuliukas ar sausainio kojelės atskirai negali būti laikoma tapačių dizainu ginčijamam dizainui ir dėl to anksčiau viešai atskleistu. Minėti Atsakovų įrodymai daugių daugiausiai gali patvirtinti, atskirų šio gaminio detalių paplitimą, bet ne tai, kad ginčijamas dizainas buvo atskleistas iki ginčijamo dizaino paraiškos padavimo datos.
  5. Ginčijamo dizaino unikalumas pasižymi tuo, kad jame sujungti egzistuojantys elementai, kurie formuoja unikalią stilizuotą grybuko formą. Atsakovų įrodymuose pateikti atvaizdai – sausainio kojelės – yra vaizduojami kaip savarankiški gaminiai ir, akivaizdu, kad jų vartojamoji reikšmė ir bendras įspūdis vartotojui bus skirtingas. Taip pat šokoladiniai kamuoliukai, vaizduojami pateiktuose įrodymuose, negali panaikinti ieškovės ginčijamo dizaino naujumo ne vien tik dėl prieš tai paminėtų priežasčių, bet ir dėl to, kad grybuko kepurėlė, kurią gamina ieškovė, ir šokoladinis kamuoliukas yra visiškai skirtingų geometrinių formų: grybuko kepurėlės forma yra pusrutulio formos, o šokoladinio kamuoliuko forma yra rutulio formos. Tai patvirtina, kad atsakovų argumentai yra akivaizdžiai išgalvoti, siekiant išvengti ieškovės reikalavimų patenkinimo.
  6. Atsakovų pateiktuose įrodymuose (ištraukos iš Youtube.com) nėra duomenų apie peržiūrų datas, juose tik pateikiami duomenys apie atliktas peržiūras, tačiau nėra duomenų, nuo kada tos peržiūros buvo daromos. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų įrodymuose yra tik du video filmai, kurie yra patalpinti vieno vartotojo, taigi atsakovų tvirtinimas, kad ginčijamas dizainas iki jo paraiškos datos buvo visuotinai žinomas kelia abejonių ir yra neparemtas pakankamais ir patikimais įrodymais.
  7. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų, techninės ar fizikinės prigimties argumentų, kodėl konditerinio gaminio, grybuko, kotelis turi būti būtent „kauliuko“ formos, t. y. kad yra būtinas svorio centro perkėlimas į kraštus, t. y. kojelės kraštai turi būti sunkesni už kojelės centrą, o negali būti trikampio, rutulio ar lazdelės formos. Technologinis procesas leidžia pagaminti bet kokios formos ir geometrinės figūros konditerijos gaminį: per vidurį įgaubtą, tiesios formos, siaurėjantį galuose ir išplėstą viduryje. Šiuo atveju grybukų kojelės forma yra autoriaus dizaino kūrybos rezultatas, kuriuo sukurtas unikalus produktas savo kategorijoje ir yra visiškai nesusijęs su kokiais nors techniniais apribojimais.
  8. Atsakovų pateikti įrodymai gali patvirtinti tik prielaidą, kad buvo gaminami identiški šokoladiniai grybukai namų sąlygomis, o prielaidomis pagrįsti teiginiai neturi įrodomosios galios.
  9. Atsakovai siekdami įrodyti, kad ginčijamas dizainas panašus į „Jeliseevskij konditersij dom“ gaminamą ir platinamą šokoladinių grybukų dizainą, skelbtą tarptautinėje parodoje „World Food Moscow 2008“ teikia į bylą Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Dizaino centro vadovės R. V. išvadą. Ekspertės R. V. išvada kelia abejonių ir, todėl šia išvada neturėtų būti vadovaujamasi. Ekspertės R. V. išvada neatitinka jai taikomų formaliųjų reikalavimų. Ši išvada nors pagal CPK ir yra laikytina paprastu rašytiniu įrodymu dėl to, kad ji nėra paskirta teismo, tačiau, pagal analogiją turėtų atitikti eksperto išvadai CPK 216 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį, Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Taikant analogiją išvadoje turėtų būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į užsakovo iškeltus klausimus, tačiau Ekspertės išvadoje nėra aprašyta, remiantis kokiais tyrimais yra prieita prie joje padarytų išvadų ir net nenurodyta, kam priklauso lyginami dizaino pavyzdžiai. Išvadoje taip pat nepaaiškinta, kaip buvo nustatyti pavyzdžių proporcijų parametrai. Abejonių dėl gaminių dizainų sudedamųjų dalių (kepurėlės ir kotelio) linijų ir kontūrų bei proporcijų analizės teisingumo ir objektyvumo kelia tai, kad nebuvo fotografiškai fiksuotas tyrimo atlikimas. Be to, išvada, kad lyginamų pavyzdžių proporcijos sutampa padarytas be išmatavimo atitinkamais matavimo prietaisais: nėra fotografijų, kuriose būtų abu lyginami vaizdai kaip nors matuojami, pvz., liniuote. Vieno pavyzdžio analizė iš viso buvo atlikta be paties objekto analizės tik remiantis jo schema, o nesant konkretaus objekto negalima nustatyti produkto sudedamųjų dalių. Jeigu buvo lyginamas ginčijamas dizainas su „Jeliseevskij konditersij dom“ gaminamų ir platinamų šokoladinių grybukų dizainu, skelbtu tarptautinėje parodoje „World Food Moscovv 2008“, tai nieko neįrodo, nes minėtas dizainas negalėjo būti žinomas įprastinėmis verslo sąlygomis asmenų ratui, besispecializuojančiam konditerijos sektoriuje Europos Sąjungoje.
  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Ieškovė Waltcher GmbH yra registruotų Bendrijos dizainų ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005 savininkė. Ieškovės registruotų Bendrijos dizainų prioriteto data – 2013 m. sausio 3 d.
  2. Ieškovės vardu registruoti dizainai atrodo taip:

4Nr. 002161554-0001

5Nr. 002161554-0003

6Nr. 002161554-0004

7Nr. 002161554-0005

  1. Atsakovas M. R. yra dizaino ,,Kepiniai“ Nr. 1785 savininkas. Jo vardu registruoti aštuoni dizaino pavyzdžiai. Paraiškos padavimo data – 2014 m. balandžio 14 d., registracijos data – 2014 m. spalio 30 d.
  2. Atsakovo vardu registruoti dizainai atrodo taip:
Dėl ieškinio reikalavimų
  1. Ieškovė Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktų pagrindu ginčija atsakovo M. R. vardu registruotą dizainą ,,Kepiniai“ Nr. 1785.
  2. Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog dizaino registracija pripažįstama negaliojančia, kai: 1) gaminio vaizdas neatitinka šio Įstatymo 4-8 straipsnio reikalavimų; 2) dizainas registruotas asmens, neturinčio teisių į šį dizainą, vardu; 3) dizainas tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas visuomenei po paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – po prioriteto datos; 4) dizaino sudedamoji dalis yra įregistruotas ar pareikštas registruoti ankstesnis dizainas; 5) dizainui panaudotas kitam asmeniui priklausantis prekių ženklas, juridinio asmens pavadinimas, jeigu nėra gautas to asmens sutikimas; 6) dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, jeigu autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo.
  3. Dizaino įstatymo 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas ankstesnis dizainas yra: dizainas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dizaino paraiškos padavimo datą; prireikus atsižvelgiama į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą; dizainas, kurio įregistravimo data įsigaliojus Hagos sutarčiai Lietuvos Respublikos atžvilgiu yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dizaino paraiškos padavimo datą, o kai prašoma prioriteto, – už suteikto prioriteto datą.
  4. Dizaino įstatymo 5 straipsnis nustato, jog dizainas yra naujas, jeigu Lietuvos Respublikoje joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos nebuvo prieinamas visuomenei. Dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą (Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalys).
  5. 2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jei jis neatitinka šio reglamento 4 – 9 straipsnių reikalavimų (t. y. be kita ko, neatitinka naujumo kriterijaus ir neturi individualių savybių). Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 2 – 5 dalyse numatyta, jog reiškiant reikalavimus dėl dizaino negaliojimo, pagrindais, numatytais 25 straipsnio 1 dalies c – g punktuose, gali remtis tik tiesiogiai susiję asmenys (t. y. pavyzdžiui, ankstesnės teisės pareiškėjas ar savininkas, subjektas, suinteresuotas naudotis dizainą ir kt.). Specialios sąlygos ginčyti Bendrijos dizaino galiojimą Bendrijos dizaino reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu (t. y., kai jis neatitinka 4 – 9 straipsnių reikalavimų) nėra numatytos. Vadinasi, šiuo pagrindu Bendrijos dizainą gali ginčyti bet kuris subjektas.
  6. Reglamento dėl dizaino 4 straipsnyje numatyta, jog dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.
  7. Apibrėždamas dizaino naujumą, Bendrijos dizaino reglamento 5 straipsnis numato, jog dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei: pirma, iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, jeigu tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas; antra, iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.
  8. Numatydamas, kokiais atvejais dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, Bendrijos dizaino reglamento 6 straipsnis nustato, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei: a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, jei tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas; b) iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jeigu tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
  9. Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnis numato, jog taikant 5 ir 6 straipsnius, dizainas laikomas tapęs prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.
  10. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, dizainas pripažįstamas nauju ir tokio dizaino naudojimas negalės būti laikomas įregistruoto dizaino savininko teisių pažeidimu, jeigu toks dizainas turės individualių savybių ir jeigu informuotam vartotojui sudarys bendrą dizaino įspūdį, kuris skirsis nuo įregistruotojo dizaino (Dizaino įstatymo 4, 5, 6, 36 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-304).
  11. Nors atsakovas M. R. nurodo, kad jis, būdamas UAB ,,Miltonas“ vadovu, dar 2011 m. sugalvojo gaminti ir platinti šokoladinius grybukus, pradėjo domėtis grybukų gamybos ir pakavimo galimybėmis Lietuvoje, tobulinti grybukų dizainą, taip, kad jo sukurti ir gaminami konditeriniai gaminiai būtų paprasti pagaminti, tačiau įsimintini ir patrauklūs vartotojams, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Dėl šio priežasties, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė paraišką registruoti Bendrijos dizainus pateikė 2013 m. sausio 3 d., o atsakovas paraišką Lietuvos Respublikos patentų biurui pateikė 2014 m. balandžio 14 d., teismas sprendžia, jog prioritetą laiko prasme turi ieškovės registruoti Bendrijos dizainai ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005. Prioriteto data laikoma 2013 m. sausio 3 d.
  12. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovo registruotas dizainas ,,Kepiniai“ Nr. 1785 yra iš esmės tapatus ieškovės anksčiau registruotiems dizainams ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005, pateikia Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės, LDIS sąjungos, Lietuvos Grafinio Dizaino Asociacijos (LGDA) narės, M. K. 2016 m. kovo 21 d. išvadą. Išvadoje nurodo, jog lyginami dizainai sutampa šiais požymiais: gaminių rūšimi (visi yra kepiniai), bendra gaminių forma ir struktūra (grybuko forma, kepurėle ir pailgu koteliu), dalies gaminių kepurėlės forma. Be to, lyginamų gaminių proporcijos, atskirų detalių ir bendras vaizdas yra labai panašūs. Kai kurių iš pateiktų pavyzdžių erdvinės formos yra tapačios. Papildomi dekoravimo elementai (smulkūs, nekontrastingi, atliekantys pagalbinę funkciją) nelemia arba mažai lemia bendrą vaizdą, dėl to negali būti traktuojami kaip esminiai skirtumai. Gaminių spalvinį sprendimą nulemia pasirinkti produktai (šokoladas, miltai) ir gamybos technologijos (kepimas), kurios sąlygoja dalinį, bet neesminį kiekvieno gaminio skirtingumą nuo kitų to pačio dizaino gaminių. Specialistės M. K. nuomone, semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatūs, o atsižvelgiant į tai, kad jie priklauso tai pačiai produktų grupei, atsiranda galimybė suklaidinti vartotoją. Tokioje situacijoje esminiu skiriamuoju bruožu yra gaminio erdvinė forma bei jos proporcijos. Tai tampa lemiamu kriterijumi identifikuojant produktą ir atskiriant jį nuo kitų tos pačios grupės gaminių. Pasak ieškovės, specialistės išvada įrodo, jog lyginami dizainų pavyzdžiai (išskyrus vieną pavyzdį) būtų tapatūs ir jų savybės skirtųsi tik neesminėmis detalėmis.
  13. Kaip jau buvo minėta, Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.
  14. Dizaino įstatymo 6 straipsnis numato, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą.
  15. Kaip numatyta tiek Dizaino įstatyme, tiek teismų praktikoje, dizaino individualias savybes vertina „informuotas vartotojas“. „Informuotas vartotojas“ – tai asmuo, kuris yra ne vidutinis tų prekių vartotojas, o vartotojas, turintis daugiau informacijos apie gaminius ir dizainą. Informuoto vartotojo kriterijus dizaino teisėje buvo parinktas siekiant platesnės dizaino teisinės apsaugos: esant didelei gaminių, kuriuose panaudotas dizainas, pasiūlai vidutinis vartotojas neįžvelgtų individualių dizaino savybių taip, kaip jas išskirtų vartotojas, susipažinęs su tam tikrų gaminių grupe ir jai būdingu dizainu. Informuotu vartotoju turėtų būti laikomas vartotojas, o ne gamintojas, tačiau vartotojas turėtų būti susipažinęs su gaminių ir dizaino įvairove rinkoje, be to, pakankamai informuotas, kad galėtų suprasti veiksnius, kurie daro poveikį dizainerio laisvei.
  16. Kaip teisingai nurodo atsakovai, vertinant dizainerio laisvę kuriant gaminio dizainą, būtina įvertinti faktą, jog nagrinėjamu atveju buvo siekiama sukurti masinei gamybai skirto smulkių gabaritų konditerijos gaminio šokoladinio grybuko formos gaminio dizainą – su grybams būdingos formos kepurėle ir grybams būdingos formos koteliu.
  17. Pats savaime grybas, kuris sutinkamas gamtoje, yra organizmas, turintis tipinę formą, kurią sudaro kepurėlė ir kotelis (www.žodynas.lt). Be to, daugelio gamtoje aprinkamų grybų kepurėlė yra ruda (nuo blyškiai rudos iki tamsiai rudos). Grybas, kaip organizmas, neišsiskiria ypatinga forma ar išvaizda, tačiau maisto pramonėje yra paplitę konditeriniai gaminiai – įvairūs stilizuoto grybuko formos kepiniai.
  18. Kaip patvirtina į bylą atsakovo pateikti įrodymai, jau daugelį metų yra gaminami ir platinami ne vienoje pasaulio valstybėje grybukų formos konditeriniai gaminiai. Dar 1975 m. šokoladinius grybukus, pavadinimu „Kinoko No Yama“, pradėjo gaminti Japonijos bendrovė Meiji Seika Kaisha, Ltd. Palaipsniui šokoladinius grybukus ėmė gaminti ne viena užsienio bendrovė. Šokoladinių grybukų gamybos tradicijas 2004-2005 m. plačiu mastu pratęsė Pietų Korėjos maisto pramonės bendrovė ORION CORPORATION, pradėjusi gaminti visame pasaulyje žinomą gaminį – šokoladinius grybukus „Choco Boy“. Šokoladinių grybukų „Choco Boy“ dizainą bei įvairias pakuotes ORION CORPORATION yra užregistravusi kaip dizainą ar prekių ženklus ne vienoje pasaulio valstybėje. Šokoladinių grybukų dizainas dar 2005 m. buvo pateiktas registracijai ir sėkmingai įregistruotas bei platinamas Rusijoje.
  19. Kadangi grybas (grybukas), kaip konditerinis gaminys, yra struktūriškai sudarytas iš kepurėlės ir kotelio, be to, yra plačiai paplitęs maisto pramonėje, pats savaime, dėl savo kilmės ir plataus naudojimo, nėra itin originalus, teismo vertinimu, net ir maži vieno ar kito grybuko dizaino ypatumai, lemia kiekvieno sukurto dizaino individualumą ir originalumą.
  20. Palyginęs ieškovės ir atsakovo registruotus dizainus (Sprendimo 83 ir 85 punktuose pavaizduotus dizainus), teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo registruotas dizainas ,,Kepiniai“ su aštuonių formų pavyzdžiais, yra tapatus ieškovės registruotiems Bendrijos dizainams ,,Iš duonos pagaminti lakštai, bandelės, ,,Petit four“ (maži pyragėliai)“ Nr. 002161554-0001, Nr. 002161554-0003, Nr. 002161554-0004 bei Nr. 002161554-0005.
  21. Teismo vertinimu, tam, kad konstatuoti ieškovės ir atsakovo grybukų dizaino tapatumą, nepakanka ieškovės pateiktoje Ekspertės išvadoje konstatuotų faktų, jog lyginami dizainai sutampa gaminių rūšimi (visi yra kepiniai), bendra gaminių forma ir struktūra (grybuko forma, kepurėle ir pailgu koteliu), dalies gaminių kepurėlės forma, ar, kad semantine prasme lyginamieji pavyzdžiai yra tapatūs ir priklauso kepinių grupei. Jau minėta, kad grybas (grybukas), kaip konditerinis gaminys, yra įprastai struktūriškai sudarytas iš kepurėlės ir kotelio, be to, yra plačiai paplitęs maisto pramonėje, todėl pats savaime, dėl savo kilmės ir plataus naudojimo, nėra itin originalus.
  22. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ir į tai, kad dizainerio (atsakovo M. R.) laisvė kuriant kepinių – šokoladinių grybukų – dizainą buvo ribota ir sąlygota objektyvių galimybių: siekio sukurti būtent grybuko formos konditerinio gaminio dizainą; gaminio paskirties ir gabaritų – konditerinis gaminys turėjo būti mažų gabaritų, kas lėmė, kad gaminys būtų kuo paprastesnių geometrinių formų; gaminys turėjo būti skirtas galutiniam vartojimui, taigi jo kaštai neturėjo būti dideli (tai neturėjo būti įmantrių formų gurmaniškas maisto produktas); kuriamo gaminio grybuko kotelio formą nulėmė techniniai gamybos ypatumai (pasak atsakovo, kuris eilę metų užsiima šokoladinių kepinių gamyba, gaminio kotelis turi būti „kauliuko“ formos (t. y. kotelio galai kiek platesni už patį kotelį), nes kitos formos kotelio įstatyti į kepurėlės formoje stingstančią šokolado skonio masę nebūtų įmanoma); siekio konditerijos gaminį gaminti masinėje gamyboje (atsižvelgiant į tai, kepurėlių forma turėjo būti kuo paprastesnė ir lengviau išliejama).
  23. Ieškovės registruoti Bendrijos dizainai ir atsakovo registruotas dizainas ,,Kepiniai“ su aštuonių formų pavyzdžiais skiriasi esminėmis savybėmis (erdviniu vaizdu, kepurėlės forma, kotelio forma ir kotelio ornamentika, aštuntasis atsakovo dizaino pavyzdys skiriasi spalva, kotelio forma, ornamentika ir stilistika), o atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 turi individualių savybių, lyginant su ieškovės registruotais dizainais, todėl informuotam vartotojui ieškovės ir atsakovo registruoti dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį.
  24. Kaip matyti iš sprendimo 85 punkto, atsakovo registruoti aštuoni dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdžiai net ir patys tarpusavyje nėra tapatūs ar panašūs, kadangi visi aštuoni pavyzdžiai skiriasi galvučių (kepurėlių) forma; pavyzdžiai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 dėl savo stilizuotų kepurėlių net nėra panašūs į tipinius grybukus – vidutiniam vartotojui jie gali būti panašūs į gėlytes ar kitus stilizuotus objektus; pavyzdys Nr. 8 kardinaliai skirtingas – nuo visų kitų dizaino pavyzdžių, nes skiriasi tiek jo kotelio spalva ir ornamentika, tiek kepurėlės bei kotelio spalva ir forma.
  25. Analogiškai ir paties ieškovo registruoti Bendrijos dizainai, nurodyti Sprendimo 83 punkte, tarpusavyje skiriasi, nes skiriasi visų keturių dizainų galvučių (kepurėlių) forma. Dizainai taip pat skiriasi kotelio forma – pirmųjų dviejų dizainų kotelių apačia ovali, kitų dviejų dizainų kotelių apačia stačiakampė. Trečiasis dizainas (registruotas Bendrijos dizainu Nr. 002161554-0003) nuo visų kitų ieškovės registruotų Bendrijos dizainų skiriasi tiek kepurėlės forma ir spalva, tiek kotelio spalva.
  26. Palyginus ieškovės ir atsakovo dizainus, akivaizdu, jog didžiausią panašumo lygį turi ieškovės Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotas grybukas. Tačiau teismo vertinimu, lyginant šiuos dizainus, yra pakankamai požymių, kurie juos individualizuoja ir leidžia laikyti netapačiais, bei konstatuoti, jog lyginami dizainai, atsižvelgiant į konditerinio gaminio – grybuko – platų paplitimą bei menką originalumą, kurio gamybai ir yra registruoti ieškovės ir atsakovo dizainai, jų savybės skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
  27. Kadangi pati ieškovė pripažįsta, jog didžiausią panašumo lygį turi ieškovės Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 ir atsakovo dizaino ,,Kepiniai“ Nr. 1785 pavyzdyje Nr. 1 pavaizduotas grybukas, teismas sprendžia, jog tikslinga yra palyginti tik šiuos dizainus:

8Ieškovo Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001 Atsakovo dizaino Nr. 1785 Pavyzdys Nr. 1

  1. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sprendimo 104, 106, 107, 108, 111 punktuose išdėstytus argumentus, atsakovo registruoto dizaino „Kepiniai“ pavyzdys Nr. 1 ir ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 002161554-0001, jų savybės, kaip tokio tipo dizainui, skiriasi pakankamai, t. y. esminėmis detalėmis (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). O būtent, atsakovo gaminio kepurėlės apačia yra lygi, o ieškovės gaminio kepurėlės apačia yra dvisluoksnė (registruoto dizaino piešinyje akivaizdžiai matomas iškilimas gaminio kepurėlės apačioje). Kaip teisingai nurodo atsakovai, savo registruojamo dizaino teisinės apsaugos apimtį apibrėžia pats pareiškėjas, pateikdamas dizainą registruojančiai institucijai dizaino fotografijas ar grafinius vaizdus. Todėl ieškovė, pateikusi ESINT paraišką su grafiniais piešiniais, kuriuose akivaizdžiai matyti dvisluoksnė kepurėlė bei – ypač aiškiai – stačiakampio formos kojelė, neturi teisėto pagrindo teigti, jog jo dizaino apsauga galioja ir konditerijos gaminių su lygia kepurėlės apačia bei ovalo formos kojele (ar dizaino, kuriuose vaizduojami būtent tokie gaminiai) atžvilgiu. Atsakovės dizaine grybuko kotelio kraštai užapvalinti ir aptakūs, kotelio skersmuo ovalo formos. Tuo tarpu ieškovės dizaine grybuko kotelis yra plokščias, kraštai stačiakampiai, kojelės skersmuo griežto stačiakampio formos, simetriškomis lygiagrečiomis kraštinėmis. Taigi kotelių forma akivaizdžiai skiriasi. Šis skirtumas (tiek grafiniame piešinyje, tiek lyginant pagal registruotus dizainus pagamintus gaminius) akivaizdžiai pastebimas bet kuriam informuotam vartotojui. Be to, dizainai skiriasi ne tik kotelių forma, bet ir kotelių spalva, dekoru. Atsakovės dizaine grybuko kotelis yra vienspalvis. Tuo tarpu ieškovės dizaine grybuko kotelis yra išmargintas tamsiai rudos (kepurėlės spalvos) spalvos įstrižomis, simetriškai išdėstytomis stačiakampėmis juostelėmis, kas vertinama kaip papildomas ieškovės dizainą individualizuojantis požymis, padedantis atskirti ieškovės ir atsakovės dizainus. Šie grybukų dizaine esantys skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi bet kuriam informuotam vartotojui.
  2. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas, nenustatęs Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų pažeidimų, ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo M. R. nacionalinio dizaino „Kepiniai“ registraciją Nr. 1785 negaliojančia atmeta.
  3. Dėl ieškovo nurodomo Dizaino įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nustatančio, kad dizainui panaudotas autorių teisių saugomas kūrinys, jeigu autorius ar jo teisių perėmėjas nėra davęs sutikimo, pažeidimo, papildomai pasisako, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo M. R. registruotą dizainą „Kepiniai“ registracijos Nr. 1785 sukūrė ieškovė ar, kad atsakovai kitokiais savo veiksmais būtų pažeidę ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių į Bendrijos Dizainus turėtojo, teises ir teisėtus interesus. Kadangi buvo konstatuota, jog ieškovės ir atsakovo dizainai nėra panašūs, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė UAB ,,Miltonas“ neteisėtai gamino, platino ieškovės sukurto autorinio kūrinio originalą ar kopijas.
  4. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo įpareigoti atsakovus M. R. ir UAB „Miltonas“ nutraukti neteisėtą gaminių, kurių vaizdai pateikti Antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti bet kokį siūlymą tokius gaminius parduoti, gaminių pardavimą, pateikimą į rinką, importą, eksportą, kaupimą ir naudojimą bet kokių gaminių ar jų dalių, ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje visų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose. Be to, ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus M. R. ir UAB „Miltonas“ savo lėšomis sunaikinti gaminius, kurių vaizdai pateikti Antstolio V. M. 2016 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1118, ir įpareigoti atsakovus M. R. ir UAB „Miltonas“ savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos Rytas“ paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
  5. Registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino (Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalis).
  6. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Bendrijos reglamento dėl dizaino 19 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.
  7. Reikšdamas reikalavimus dėl dizaino savininko teisių pažeidimo, registruoto dizaino savininkas, be kita ko, turi teisę prašyti teismo įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus – dizaino naudojimą, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, atlyginti dizaino savininko teisių pažeidimu padarytą turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas.
  8. Teismas, nenustatęs, kad atsakovai neteisėtai savo veikloje, konditerinių gaminių gamyboje, prekyboje, importe, eksporte naudojo ieškovės vardu registruotus dizainus ar ieškovei priklausančius autorinius kūrinius, atmeta Sprendimo 116 punkte nurodytus ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.
  9. Be to, ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. R. ir UAB „Miltonas“ ieškovės naudai 93 467,29 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. bei procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  10. Ieškovė nurodo, kad reikšdamas reikalavimus dėl dizaino savininko teisių pažeidimo, registruoto dizaino savininkas turi teisę ne tik prašyti teismo įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus – dizaino naudojimą, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, bet ir atlyginti dizaino savininko teisių pažeidimu padarytą turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas.
  11. Teisę į žalos atlyginimą ieškovė grindžia CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, Dizaino įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
  12. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda už atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).
  13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).
  14. Kadangi ginčo šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju sprendžiamas deliktinės atsakomybės taikymo klausimas.
  15. Civiliniame kodekse reglamentuota, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
  16. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas neteisėtais, todėl draudžiamais, veiksmais pripažįsta kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos.
  17. Ieškovė teigia, jog atsakovai savo komercinėje veikloje neteisėtai naudodami gaminius, kurie yra tapatūs ieškovės registruotų Bendrijos dizainų vaizdams, bei dėl to gaudami komercinės naudos, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, tokiais veiksmais siekiama nesąžiningai pasinaudoti ieškovės gaminių gera reputacija ir nesąžiningai konkuruoti.
  18. Kadangi teismas konstatavo, jog atsakovės UAB ,,Miltonas“ veikloje naudojamas konditerijos gaminių – grybukų – dizainas, kuris yra registruotas atsakovo M. R. vardu, nėra tapatus ieškovės registruotam Bendrijos dizainui, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dizaino ,,Kepiniai“ registracijos Nr. 1785 pagrindu gamindami, reklamuodami ir platindami šokoladinius grybukus.
  19. Dizaino įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, jog dizaino savininkas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą, o šis gali priimti sprendimą dėl nuostolių ar žalos (įskaitant ir neturtinę), atsiradusių dėl šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytas dizaino savininko teises pažeidusių veiksmų, atlyginimo, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, ar kompensacijos išmokėjimo.
  20. Kadangi teismas nenustatė Dizaino įstatymo 36 straipsnyje nurodytų dizaino savininko teises pažeidusių veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dizaino ,,Kepiniai“ registracijos Nr. 1785 pagrindu gamindami, reklamuodami ir platindami šokoladinius grybukus.
  21. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad dizainas gali būti saugomas pagal autorių teisę, atsakovai pažeidė ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių į Bendrijos dizainus turėtojo, teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovė remiasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsniu, kuriame numatyta, jog autorius turi teisę uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, taip pat uždrausti platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant. Kaip teisingai nurodo atsakovai, remdamasi autorių teise, ieškovė lygina nebe dizaino „Kepiniai“ pavyzdžių bei ieškovės registruotų Bendrijos dizainų tapatumą ar panašumą, o atsakovų dizaino „Kepiniai“ pagrindu gaminamų konditerinių gaminių - šokoladinių grybukų - ir ieškovės įregistruotų Bendrijos dizainų realų panašumą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas sprendė, jog atsakovo UAB ,,Miltonas“ gaminami ir platinami šokoladiniai grybukai nėra tapatūs ar klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus Bendrijos dizainus, be to, ieškovė neįrodė, kad ji yra šių gaminių ar dizaino autorė, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų autoriaus turtinių teisių kontekste.
  22. Teismas nenustatė ir kitų būtinųjų sąlygų (žalos (nuostolių), priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos, atsakovų kaltės) atsakovų deliktinei atsakomybei kilti, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai taip pat atmetami.
Dėl priešieškinio reikalavimų
  1. Atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, kaip gynybos priemonę pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės Waltcher GmbH vardu registruotą Bendrijos dizainą Nr. 002161554-0001 (registracijos data 2013 m. sausio 3 d.) Bendrijos reglamento dėl dizaino 4 ir 25 straipsnių pagrindu.
  2. Atsakovai nurodo, jog reikšdami priešieškinį atsakovai nekvestionuoja savo atsiliepime į ieškinį, triplike ir kituose atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, tačiau atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, tuo atveju, jeigu teismas visgi laikytųsi nuomonės, jog ieškovės registruoti Bendrijos dizainai ir atsakovo M. R. registruotas dizainas yra tapatūs ar sukuria panašų bendrą įspūdį, siekia, kad ieškovei nebūtų sudaroma galimybė nepagrįstai gauti naudos, ir įrodinėja, jog ieškovės registruotas Bendrijos dizainas Nr. 00261554-0001, kuriame vaizduojamas konditerinis gaminys ruda kepurėle ir gelsvu koteliu, neturi individualių savybių, todėl apskritai negalėjo būti registruojamas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.
  3. Minėta, jog Bendrijos reglamento dėl Dizaino 4 straipsnis nustato, jog dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių. Apibrėždamas dizaino naujumą, Bendrijos reglamento dizaino 5 straipsnis nustato, jog dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei: a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, jeigu tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas; b) iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.
  4. Numatydamas, kokiais atvejais dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, Bendrijos dizaino reglamento 6 straipsnis nurodo, jog dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei: a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, jei tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas; b) iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jeigu tai yra registruotasis Bendrijos dizainas. Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
  5. Bendrijos reglamento dėl dizaino 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jei jis neatitinka šio reglamento 4 – 9 straipsnių reikalavimų (t. y. neatitinka naujumo kriterijaus ir neturi individualių savybių).
  6. Dizaino įstatymo 47 straipsnio 6 dalis nustato, jog nagrinėjant dizaino savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia. Tokia teise ir naudojasi atsakovai. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl atsakovo dizaino pripažinimo negaliojančiu, kuomet buvo nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo dizainai pasižymi individualiomis savybėmis, nėra tapatūs ir toks dizaino skirtingumo lygis, įvertinus gaminių, kuriems yra registruoti, didelį paplitimą, yra pakankamai originalus, kad galėtų koegzistuoti kepinių rinkoje, priešieškinio pareiškimas tampa savitiksliu ir nesukuriančiu atsakovams siekiamų teisinių padarinių. Taigi teismui konstatavus, jog kepinių rinkoje gali koegzistuoti įvairios kepinių – grybukų – variacijos, kurios nors ir su neypatingais skirtumais, tačiau gali būti vertinamos kaip netapačios, besiskiriančios ne tik neesminiais skirtumais, bet pripažįstamos pakankamai originaliomis, teismas Sprendime jau išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu atsakovų priešieškinį ieškovei atmeta.
  7. Kita vertus, ko neneigia ir atsakovai, priešieškinį jie reiškia tik siekdami atsikirsti į ieškovės ieškinio reikalavimus, tokiu būdu įrodinėdami, kad pati ieškovė galimai neteisėtai yra įregistravusi dizainą. Šiame kontekste teismas sprendžia, jog atsakovai šiuo konkrečiu atveju neturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl neturi reikalavimo teisės. Nors Dizaino įstatymo 47 straipsnio 6 dalis ir nustato, jog nagrinėjant dizaino savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nustatant, ar ieškovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, turėtų būti remiamasi bendrosiomis taisyklėmis.
  8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).
  9. Be to, Bendrijos reglamento dėl dizaino 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog dizainas pripažįstamas negaliojančiu tik šiais atvejais: a) jeigu tas dizainas neatitinka 3 straipsnio a punkte pateikto apibrėžimo (3 straipsnio a punkte numatyta, kad dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių); b) jeigu dizainas neatitinka 4–9 straipsnių reikalavimų (4 straipsnis nustato, jog dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių; dizainas, pritaikytas ar panaudotas gaminiui, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tiktai: a) jeigu ta sudedamoji dalis, ją įmontavus į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant ir b) tik tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus); c) teismui priėmus sprendimą, kad teisės savininkas neturi teisės į Bendrijos dizainą pagal 14 straipsnio nuostatas (14 straipsnis nustato, jog teisė į Bendrijos dizainą priklauso dizaineriui arba jo teisių perėmėjui; tuo atveju, jei dizainą kartu sukūrė du arba daugiau asmenų, jie kartu naudojasi teise į Bendrijos dizainą; tuo atveju, jei dizainą sukūrė darbuotojas, kuris vykdė savo funkcijas arba darbdavio nurodymus, teisė į Bendrijos dizainą priklauso darbdaviui, išskyrus atvejus, jeigu yra kitoks susitarimas arba jeigu nacionaliniai įstatymai nustato kitokią tvarką); d) jeigu yra prieštaravimas tarp Bendrijos dizaino ir ankstesnio dizaino, kuris tapo prieinamas visuomenei po paraiškos padavimo datos arba, jeigu prašoma prioriteto – po prioriteto datos, ir kuris nuo ankstesnės datos negu minėtoji data turi registruotojo Bendrijos dizaino arba paraiškos dėl registruotojo Bendrijos dizaino arba atitinkamos valstybės narės suteiktos teisės į dizainą arba paraiškos dėl tokios teisės teikiamą apsaugą; e) jeigu vėlesniame dizaine panaudotas skiriamasis ženklas ir jeigu tą ženklą reglamentuojanti Bendrijos teisė arba atitinkamos valstybės narės įstatymai teisių į ženklą savininkui suteikia teisę uždrausti taip naudoti ženklą; f) jeigu dizainas yra sukurtas be leidimo naudojant atitinkamos valstybės narės autorių teisės saugomą kūrinį; g) jeigu tas dizainas yra sukurtas nepagrįstai naudojant Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 ter straipsnyje išvardytus ženklus arba minėtosios konvencijos 6 ter straipsnyje nenurodytus ženklus, simbolius ir herbo skydus, turinčius atitinkamoje valstybėje narėje ypatingą visuomeninę reikšmę.
  10. Bendrijos reglamento dėl dizaino 25 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu gali remtis tik asmuo, kuris turi teisę į Bendrijos dizainą pagal 14 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytais pagrindais gali remtis tik ankstesnės teisės pareiškėjas arba savininkas (Reglamento dėl dizaino 25 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 1 dalies g punkte nurodytu pagrindu gali remtis tik asmuo arba subjektas, suinteresuotas naudoti dizainą (Reglamento dėl dizaino 25 straipsnio 4 dalis).
  11. Taigi nagrinėjamu atveju priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, atsakovų nurodytais pagrindais, o būtent, kai dizainas neatitinka naujumo kriterijaus, nes Bendrijos dizaino paraiškos padavimo dieną buvo atskleistas visuomenei tapatus ar panašų įspūdį sukuriantis dizainas, ir neturi individualių savybių, teismo vertinimu, gali būti reiškiamas ne bet kokio subjekto, tačiau tik tokio, kuris turi teisę į Bendrijos dizainą pagal Bendrijos reglamento dėl dizaino 14 straipsnio nuostatas. Kadangi atsakovas M. R. neįrodinėja, jog yra sukūręs kepinių – šokoladinių grybukų – dizainą anksčiau nei ieškovė, o remiasi kitų gamintojų anksčiau nei ieškovės atlikta registracija naudotais ir registruotais dizainais, teismas daro išvadą, jog atsakovai neturi materialiojo suinteresuotumo į priešieškinio dalyką, t. y. reikalavimo teisės reikšti priešieškinį dėl ieškovės Bendrijos dizaino Nr. Nr. 002161554-0001 pripažinimo negaliojančiu, nes ši teisė priklauso išimtinai dizaineriui arba jo teisių perėmėjui.
  12. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
  2. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos civilinės bylos baigtį, t. y. tai, kad ieškinys ir priešieškinys atmetami, teismas daro išvadą, jog pagrįsta, teisinga ir protinga, jog šalys prisiima visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas individualiai, todėl proceso dalyvių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

Nutarė

10atmesti ieškovės Waltcher GmbH ieškinį atsakovams M. R. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Miltonas“.

11Atmesti atsakovų M. R. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Miltonas“ priešieškinį ieškovei Waltcher GmbH. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai