Byla 2A-248-340/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 14 000 Lt (4054,68 Eur) neturtinės žalos, 500 Lt (144,81 Eur) turtinės žalos bei 4400 Lt (1274,33 Eur)bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1-6). Nurodė, kad 2012-03-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl to, kad ieškovė neva 2012-03-12 buto, esančio Pamėnkalnio g. 23/25-11, Vilniuje, virtuvėje, pastūmė I. R. ir stipriai suspaudė jos kairę ranką, po to suėmusi abiem rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pagrindu ieškovę su mažamečiu vaiku policijos pareigūnai 2012-03-26 iš namų atvežė į Vilniaus m. 3 PK ir apklausinėjo dėl nurodyto įvykio iki 19 val. Tą pačią dieną ieškovei buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2012-10-10 ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie kaltinamojo akto surašymą bei baudžiamosios bylos perdavimą nagrinėjimui teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-30 priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino ieškovę dėl kaltinimų, numatytų BK 140 str. 1 d., nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nutartimi minėtą 2013-12-30 nuosprendį paliko galioti. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai pripažino, jog ieškovė nepadarė veikos, kuri turėtų nusikalstamos veikos požymių, ieškovės nuomone, kvestionuotinas baudžiamasis procesas, vykęs jos atžvilgiu. Paaiškino, kad nuo 2012-03-26 iki 2012-10-10, t.y. beveik septynis mėnesius, truko ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių, kurios akivaizdžiai nebuvo tos, dėl kurių galėjo būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, iki 2014-05-09 vyko eilė teismo posėdžių, du mėnesius buvo taikyta kardomoji priemonė, apribota ieškovės judėjimo laisvė, todėl dėl nurodytų aplinkybių ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovė taip pat nurodė, kad apklausos Vilniaus miesto 3 PK metu jai nebuvo suteikta galimybė nei pavalgyti, nei pasirūpinti vaiko priežiūra. Ieškovės nuomone, tokiai operatyviai ir neatidėliotinai apklausai, atvežimui į komisariatą su vaiku, nebuvo jokio būtinybės, kadangi nebuvo pagrindo manyti, jog ieškovė vengs pati atvykti į policiją, todėl nurodytas laikinas sulaikymas vertintinas kaip neteisėtas ir nebūtinas. Taip pat nurodė, kad kardomoji priemonė buvo skirta nepagrįstai, nes nebuvo duomenų, kad ieškovė gali vengti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme ar nuosprendžio įvykdymo, taip pat, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Ieškovė paaiškino, jog nors kardomoji priemonė buvo taikyta neilgą laiką, tačiau ji sukėlė neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, dėl to pablogėjo jos sveikatos būklė, buvo apribota jos galimybė keliauti, jautėsi pažeminta, todėl, ieškovės teigimu, ji įgijo CK 6.272 str. numatytą teisę į neturtinę žalą. Ieškinyje pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, be nukentėjusiosios skundo, buvo remiamasi tik priešiškai prieš ją nusiteikusių I. R. ir ieškovės sugyventinio parodymais. Be to, ikiteisminį tyrimą kuravę pareigūnai nemotyvuotai atmetė jos prašymus (tiek dėl tyrimo papildymo, tiek dėl prokurorės nušalinimo), tinkamai neišsiaiškino visų aplinkybių, ką patvirtino bylą nagrinėję teismai. Ieškovė papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyko nepagrįstai ilgai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsainiai ištyrė bylos aplinkybes, teismas buvo priverstas aiškintis bylos aplinkybes, skirti papildomą medicinos ekspertizę. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei ilgo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo patyrė dvasinius išgyvenimus, visą tą laiką jautė netikrumą dėl savo ir mažamečio vaiko likimo, jautėsi pažeminta dėl nepagrįsto kaltinimo, jautė tyrimo organų priešiškumą, darbdavio ir kolegų akyse neteko autoriteto, dėl to prasidėjo nesklandumai darbe, dėl padidėjusio jautrumo, nuolatinės įtampos negalėjo susikoncentruoti darbe, nuo to kentėjo jos darbo kokybė, pablogėjo sveikatos būklė, nuolat lankėsi gydymo įstaigose, kur jai buvo teikiama psichologinė pagalba.

5Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 77-80). Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentu, jog baudžiamoji byla truko pernelyg ilgai, akcentavo, kad bet koks procesas, norint, jog jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko, todėl pateisinamas ilgesnis, bet teisingesnis procesas. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas užtruko per ilgai. Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės, tačiau kitų sąlygų egzistavimas yra privalomas, kurių, Teisingumo ministerijos nuomone, ieškovė neįrodė. Pažymėjo, jog baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, todėl nesutiko su ieškovės argumentu, kad baudžiamojo persekiojimo veiksmai jos atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai. Teisingumo ministerija taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog galimą sveikatos pablogėjimą sukėlė baudžiamojo persekiojimo veiksmai.

6Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti(b.l. 84-89). Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimui buvo pakankamai duomenų, kadangi I. R. pareiškimą pateikė 2012-03-26 11.40 val., jame aiškiai nurodė jos atžvilgiu smurtavusį asmenį bei konflikto aplinkybes. Tiek nukentėjusioji, tiek ieškovė nurodė, kad nuolat konfliktavo, tačiau tai nebuvo pagrindas pareigūnui, sprendžiančiam dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, netikėti nukentėjusiąja. 2012-03-28 specialisto išvada iš esmės patvirtinto nukentėjusiosios teiginius, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu. Atsižvelgiant į tai, Generalinės prokuratūros nuomone, pareigūnas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, negalėjo konstatuoti, jog duomenys apie nusikalstamą veiką yra aiškiai neteisingi ir tuo pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl tai, kad nagrinėjant bylą teismas, vadovaudamasis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, ieškovę išteisino, nereiškia, jog sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu buvo neteisėtas. Generalinė prokuratūra taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl nepagrįstai operatyvios ir ilgai trukusios jos apklausos policijos įstaigoje 2012-03-26. Paaiškino, kad baudžiamojo proceso įstatymai įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, todėl ieškovės argumentai, jog nebuvo reikalo ją apklausti kuo skubiau, atmestini. Paaiškino, jog byloje nėra duomenų apie tai, kada ieškovė buvo pristatyta į policijos įstaigą, kokios jai buvo sudarytos sąlygos rūpintis vaiku, taip pat nėra duomenų apie tai, ar ieškovei buvo trukdoma išeiti iš policijos įstaigos patalpų ir pan. Taip pat nesutiko su ieškovės argumentu dėl nepagrįsto kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymo bei paaiškino, jog minėta kardomoji priemonė laikytina pačia švelniausia kardomąja priemone. Generalinės prokuratūros teigimu, ieškovė neįrodė, jog būtent dėl valstybės institucijų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų, kaltės baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai, taip pat ieškovė neįrodė, jog procesas kurioje nors stadijoje buvo vilkinamas. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog jos sveikatos būklė pablogėjo dėl vykusio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo, o iš sveikatos įstaigos pateiktų dokumentų matyti, kad galvos skausmai ieškovę kamuoja nuo paauglystės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės R. S. 4 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b. l. 127-134). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas BPK 166 str. numatyta tvarka, t.y. gavus I. R. pareiškimą, todėl ieškovės argumentas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesant jokio nukentėjusiosios pareiškimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendė, jog duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pakankamai – nukentėjusiosios I. R. pareiškimas, nukentėjusiosios sūnaus V. R. parodymai, 2012-03-28 specialisto išvada, kurioje buvo nustatyta, kad I. R. padaryti sveikatos sužalojimai galimai buvo padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-03-12). Teismas nurodė, kad faktiškai kiekvienu atveju, kai asmens atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas, taikomi apribojimai paprastai sukelia asmeniui nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pan., tačiau akivaizdu ir tai, kad tai nesuteikia pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas, jo metu atlikti veiksmai atitinka įstatymo nustatytus pagrindus, nustatytas procedūras bei teisės aktais detalizuotą tvarką. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi neteisėtai, atlikdami BPK nurodytus veiksmus, apklausdami įtariamąją ar atlikdami kitus veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką I. R. atžvilgiu. Ieškovės argumentą dėl jos neteisėto sulaikymo atmetė kaip neįrodytą, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo sulaikyta BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš šalių paaiškinimų bei baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė buvo atvežta į policijos komisariatą apklausai gavus nukentėjusiosios I. R. pareiškimą. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai ir teisėtai nenutraukė ikiteisminio tyrimo, kadangi pagal tuo metu surinktus duomenis ieškovė buvo pagrįstai įtariama padariusi nusikalstamą veiką. Apie tai, ar ieškovė padarė nusikalstamą veiką buvo galima spręsti tik atlikus pakankamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įvertinus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, be to, galutinį sprendimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos priėmė teismas. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl nepagrįstai ilgo bylos nagrinėjimo, kuriuo ieškovė faktiškai kėlė klausimą dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, kadangi ieškovė skundų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo nepateikė. Teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo trukmė, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, atitiko įstatymo reikalavimus ir nesudarė pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatavimui. Teismas nurodė, jog ieškovei buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė, ji buvo taikyta neilgą laiką, byloje duomenų, kad ieškovei nebuvo leista išvykti iš jos gyvenamosios vietos, nėra, priešingai, ieškovei pateikus prašymą dėl kardomosios priemonės paikinimo, ji buvo nedelsiant panaikinta, todėl ieškovės argumentus šioje dalyje taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178,185 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašė skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą (b. l. 138-145). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai pradėjo, po to nenutraukė ikiteisminio tyrimo, kadangi pagal tuo metu surinktus duomenis ieškovė buvo pagrįstai įtariama padariusi nusikalstamą veiką ir apie jos kaltę buvo galima spręsti tik atlikus pakankamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje yra pakankamai faktinių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, nesilaikė pareigos veikti atsakingai, stropiai, operatyviai, baudžiamąjį persekiojimą pradėjo, o vėliau jį tęsė neįvertinę, nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų. Be to, pareigūnai nusižengė LR BPK 182 str. reikalavimams dėl šaukimo į apklausą tvarkos, neįteikė apeliantei pranešimo apie įtarimą, iš jos buvo atimta teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą;

122. Kardomoji priemonė iš esmės buvo paskirta vadovaujantis vien nukentėjusiosios žodžiais, kurie buvo inspiruoti keršto ir noro susidoroti su apeliante. Dokumentai dėl kardomosios priemonės skyrimo buvo paruošti iš anksto, net neišklausius apeliantės. Visi sprendimai buvo priimti skubotai, neįsigilinus į aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių patikrinti nukentėjusiosios skundo, neapklausė liudytojų, nepasiūlė nukentėjusiajai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė ikiteisminio tyrimo termino, kadangi nesant jokios būtinybės jį pratęsė iki 2012-11-26;

133. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neskundė Valstybinės teismo medicinos specialisto išvados ir nedalyvavo ją tiriant, kadangi apie tokią išvadą apeliantė sužinojo tik 2012-10-01, t.y. kai ikiteisminis tyrimas jau buvo pabaigtas. Iki tol apie ikiteisminio tyrimo eigą apeliantė nebuvo informuota;

144. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės teikti prašymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo atmesti pagrįstai, kadangi tik 2012-10-01 apeliantė sužinojo, kad jos atžvilgiu yra pareikšti įtarimai ir ji kuo skubiau stengėsi paneigti suformuluotus kaltinimus. Teismas tokių ieškovės pastangų neįvertino ir nurodė, kad tokių prašymų tenkinimas būtų užvilkinęs procesą;

155. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė pareigos surinkti duomenis, patvirtinančius nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dydį, tuo eliminuodami ieškovės teisė ginčyti pateiktus įrodymus, nes jų nebuvo apskritai. Į šį aplaidų ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo faktą sprendime teismas neatkreipė dėmesio.

16Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 148-150). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjimo visus byloje surinktus įrodymus. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo jokių galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmų, dėl kurių jai atsirado žala. Be to, apeliantei į atsakovo atstovus neįtraukus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikytina, jog apeliantė nepageidauja, jog teismas spręstų klausimą dėl ikiteisminio tyrimo (policijos) pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

17Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (b. l. 152-156). Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios skundą, pati apeliantė aktyviai nesiėmė ir nesurūpino savo gynybos klausimais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra įpareigoti teikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą ar supažindinti įtariamąjį su specialisto išvada. Kaip visiškai neturintys ryšio su neteisėtais veiksmais CK 6.272 str. prasme veiksmais traktuotini apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami duomenys, pagrindžiantys nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

19Apeliacinis skundas atmetamas.

20Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( ( - ) str.).

22Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos 14 000 Lt (4054,68 Eur) neturtinės žalos, 500 Lt (144,81 Eur) turtinės žalos bei 4400 Lt (1274,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Savo ieškinį grindė tuo, kad jos atžvilgiu neteisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. ir pritaikytos kardomosios priemonės, nors vėliau teismo nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Dėl baudžiamojo persekiojimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kadangi du mėnesius jai buvo taikyta kardomoji priemonė ir apribota ieškovės judėjimo laisvė. Minėti įvykiai ir aplinkybės ieškovei sukėlė neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, dėl to pablogėjo jos sveikatos būklė, buvo apribota jos galimybė keliauti, ji jautėsi pažeminta. Be to, ikiteisminis tyrimas vyko pernelyg ilgai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsainiai ištyrė bylos aplinkybes.

23Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas BPK 166 str. numatyta tvarka, t.y. gavus nukentėjusios I. R. pareiškimą, be to, byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi neteisėtai, atlikdami BPK nurodytus veiksmus, apklausdami įtariamąją ar atlikdami kitus veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė įvykdė nusikalstamą veiką I. R. atžvilgiu. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai ir teisėtai nenutraukė ikiteisminio tyrimo, kadangi pagal tuo metu surinktus duomenis ieškovė buvo pagrįstai įtariama padariusi nusikalstamą veiką.

24Nesutikdama su minėtu sprendimu, apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai pradėjo, po to nenutraukė ikiteisminio tyrimo, kadangi pagal tuo metu surinktus duomenis ieškovė buvo pagrįstai įtariama padariusi nusikalstamą veiką ir apie jos kaltę buvo galima spręsti tik atlikus pakankamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pasak apeliantės, byloje yra pakankamai faktinių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, nesilaikė pareigos veikti atsakingai, stropiai, operatyviai, baudžiamąjį persekiojimą pradėjo, o vėliau jį tęsė neįvertinę, nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.

25Pažymėtina, kas civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

26Susipažinus su skundžiamu sprendimu ir jo turiniu nustatyta, kad sprendimas iš esmės remiasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, užfiksuotomis ikiteisminio tyrimo metu priimtuose procesiniuos sprendimuose, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimais. Vertindamas aplinkybę, ar baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas turint pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino į bylą pateiktą nukentėjusiosios I. R. pareiškimą; nustatė, kad jame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą inicijuoti ikiteisminį tyrimą, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtino, jog nukentėjusiajai padaryti sveikatos sužalojimai galimai buvo padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apie tai, ar ieškovė padarė nusikalstamą veiką buvo galima spręsti tik atlikus pakankamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įvertinus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, kad I. R. pareiškimą dėl ieškovės pateikė vedina keršto dėl sūnaus, nesudaro pagrindo teiginiui, jos ieškovė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos tikrai nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai apie įtemptus ieškovės ir nukentėjusiosios asmeninius santykius tik patvirtino, jog nusikalstama veika galėjo įvykti.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galimą tik išimtiniais atvejais, t.y. tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pakankamai (nukentėjusiosios pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl nurodyto, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovės imtis procesinių prievartos (kardomųjų) priemonių.

28Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog kardomoji priemonė buvo paskirta vadovaujantis vien nukentėjusiosios žodžiais, dokumentai dėl kardomosios priemonės skyrimo buvo paruošti iš anksto, net neišklausius apeliantės bei, kad visi sprendimai buvo priimti skubotai, neįsigilinus į aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami niekuo nepagrįstais apeliantės pamąstymais, nepateikiant juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nenurodo jokių neteisėtų pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, veiksmų, tačiau pakartoja ieškinyje dėstytas aplinkybes dėl neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, akcentuodama, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė tam tikras nepagrįstas išvadas.

29Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neskundė Valstybinės teismo medicinos specialisto išvados ir nedalyvavo ją tiriant, kadangi apie tokią išvadą apeliantė sužinojo tik 2012-10-01, t.y. kai ikiteisminis tyrimas jau buvo pabaigtas. Iki tol apie ikiteisminio tyrimo eigą apeliantė nebuvo informuota. Pažymėtina, jog nurodydama tokią neva nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadą, apeliantė nepateikė ją paneigiančių įrodymų, t.y. kad iš tikro ji skundė Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadą. Kalbant apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą informuoti apie ikiteisminio tyrimo eigą, sutiktina su Generalinės prokuratūros atsiliepime nurodytu teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra įpareigoti teikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą ar supažindinti įtariamąjį su specialisto išvada ar kitais ikiteisminio tyrimo metu priimtais dokumentais. Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos konstatuoja, jog tam tikrus neigiamus veiksnius apeliantė patyrė būtent dėl to, jog ji pati aktyviai nesiėmė ir nesurūpino savo gynybos klausimais arba tokia gynyba naudojosi netinkamai, pvz. ikiteisminio tyrimo metu teikdama prašymus, kurių pateikimo terminai buvo pradelsti ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pastangų neįvertino, sutinkant su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, jog ieškovės prašymų tenkinimas būtų užvilkinęs procesą.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

31Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

32Konstatuotina, jog apeliantė šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės grindė neteisėtu procesinių priemonių skyrimu ir pernelyg ilga ikiteisminio proceso trukme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, t.y. kad kardomosios priemonės buvo pritaikytos neteisėtai ir kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė kitų pažeidimų, kadangi tokie pareigūnų veiksmai procese nebuvo pripažinti neteisėtais ar prieštaraujančiais teisės aktų normoms. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, kurios grindžiamos niekuo neparemtais teiginiais, nesudaro pagrindo tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais ar pažeidžiančiais apeliantės teises ar teisėtus interesus, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, konstatuodamas, jog jas išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas.

33Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

34Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės R. S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.

35Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė teismui... 6. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, pateikė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašė skundą tenkinti ir pirmosios... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo... 12. 2. Kardomoji priemonė iš esmės buvo paskirta vadovaujantis vien... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neskundė... 14. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės... 15. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė pareigos surinkti duomenis,... 16. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė teismui... 17. Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, atsiliepime į... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 19. Apeliacinis skundas atmetamas.... 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 24. Nesutikdama su minėtu sprendimu, apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios... 25. Pažymėtina, kas civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 26. Susipažinus su skundžiamu sprendimu ir jo turiniu nustatyta, kad sprendimas... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsisakyti pradėti ikiteisminį... 28. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog kardomoji... 29. Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje... 31. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir... 32. Konstatuotina, jog apeliantė šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti... 33. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 34. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 35. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...