Byla I-11-583/2011
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Aivarui Velučiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ atstovams - advokatui Valdemarui Bužinskui, advokatei Linai Zubovienei, trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Jonui Plateliui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vitalijui Juškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą bei patikslintus prašymus atsakovėms - Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB“ Vilsota“, UAB“ Gaisro saugos inžinerija“, UAB „Vitalda“, AB SEB bankui, UAB „Vilniaus architektūros studija“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, UAB „Viringas“, AS „Rietumu Banka“, UAB „Contestus projektai“, UAB „Lemora“, UAB „Dauda“, UAB „Loburas“, V. K., R. K., N.i V., J. V., D. Z., J. Z., S. J., M. Ž., M. S., D. M., J. D., I. D., V. G., A. N., G. N. dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginant viešąjį interesą, 2008-07-29 prašymu (I t., b.l. 5-10) bei patikslintais prašymais (II t. b.l.16-24; IV t., b.l.176-184) kreipėsi į teismą, prašydamas:

41. panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimą Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo";

52. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą ir išduotą 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;

63. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduotą statybos leidimą Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;

74. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;

85. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduotą statybos leidimą Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai;

96. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-08-08 išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų v( - ), Palangoje statybai;

107. panaikinti 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-251-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti buvo pripažinti I-ojo etapo darbai – rekonstruotas poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Palangoje ir kartu su juo pastatyti vandentiekio tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), buitinių nuotekų tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr.v, Nr. ( - ), lietaus nuotekų tinklai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir gerbūvio elementai - 1360 m2 betoninių trinkelių danga, 1850 m2 klinkerinių plytelių danga, 1200 m2 betoninių trinkelių danga, 840 m2 plautos skaldos danga, 3200 m2 dekoratyvinė veja;

118. panaikinti 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-514-(14.7)-P, kuriuo tinkamais naudoti pripažinti pastate, esančiame ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )), suformuoti 129 (šimtas dvidešimt devyni) nekilnojamojo turto objektai, kurių registro Nr. ( - ), ( - ), ( - )..

12Pareiškėjas prašyme bei patikslintame prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, o jei institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, tuo kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešas interesas, todėl prokuroras ne tik turi teisę, bet ir pareigą į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis, tai yra inicijuoti administracinę bylą. Teigia, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-05-29 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą Nr. 6.1.10-364, kuriame pateikti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su ginčijamu sprendimu. Siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančią ir pagrindžiančią medžiagą bei spręsti klausimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą inicijuojant bylą teisme, buvo pateikti reikalavimai dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, Kultūros paveldo apsaugos departamentui. Nurodo, kad būtini duomenys, pakankami spręsti apie viešo intereso pažeidimą buvo gauti 2008-07-09 gavus projekto autorės M.Ptašek paaiškinimus ir susipažinus su pateiktais Specialiojo plano brėžiniais, išnagrinėjus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą pažymą apie papildomai konstatuotus pažeidimus bei 2008-07-16 iš STT Klaipėdos valdybos skyriaus gavus ginčijamo detaliojo plano bylos kopiją.

13Pareiškėjo teigimu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimas Nr. T2-28, kuriuo patvirtintas žemės sklypo ( - ) Palangoje detalusis planas priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nuostatas, todėl yra neteisėtas. Savo prašymą prokuroras grindžia ir tuo, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas sklypo rekreacinis žemės naudojimo būdas atitinka Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 (toliau - Generalinis planas) pagrindinį brėžinį, kuriame detaliuoju planu planuojamame žemės sklype numatyta rekreacinių objektų, veikiančių ištisus metus, teritorija, tačiau detaliojo plano sprendiniai, numatantys naujų pastatų statybą, prieštarauja Generalinio plano tekstinės dalies IV ir V skyriaus bei Pagrindinių teiginių „Kurorto architektūrinės-erdvinės kompozicijos principai ir atskirų kompleksų charakteristika“ nuostatoms. Ginčijami sprendiniai prieštarauja ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam 1999-07-29 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134 (toliau – Specialusis planas), nes žemės sklypas ( - ), Palangoje yra urbanistinės vertybės U-2 teritorijoje ir griežto paminklosauginio režimo zonoje ir kurortinės teritorijos rekreacinėje – poilsinių funkcinėje zonoje. Pagal paminklosauginių režimų tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksacijos brėžinį, šioje vietoje nustatytas tvarkymo režimas – restauravimo atkūrimo, teritorijos naudojimo režimas – riboto naudojimo vasarviečių teritorijos bei teritorijos naudojimo reglamentas yra rekreacinis - poilsinis. Pagal Specialiojo plano tekstinės dalies 6.3.4 punktą nauja statyba yra galima tik atkuriant istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros dalis ir erdves. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatytas 42 procentų sklypo užstatymo tankumas ir 100 procentų intensyvumo rodiklis, pastatų aukštis – 34 metrai, o Specialiojo plano tekstinės dalies 7.5.3 punktas draudžia šioje vietoje viršyti 5 procentų užstatymo tankumą.

14Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008-05-29 įsakymo pagrindu sudaryta komisija patikrinusi minimo objekto detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei jų išvadą, statinio projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo dokumentus, statinio techninį projektą, 2008-06-20 patikrinimo akte konstatavo pažeidimus, tai yra, kad techniniame projekte nurodytas statinių išdėstymas sklype neatitinka žemės sklypo detaliajame plane nurodytų reikalavimų, techninio projekto stogo plano brėžinyje aukščiausiosios rekonstruojamo pastato altitudės nurodytos 35,95 m ir 34.36 m, fasado tarp ašių A1-G brėžinyje aukščiausios altitudės nurodytos 36,03 m. ir 34,44 m, todėl šie techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sąlygų sąvado 4.1.2 punkto reikalavimo, kad rekonstruojamo pastato leistinas aukštis iki 34 m. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas daro išvadą, jog 2006-12-20 bei 2008-02-06 Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išvados prieštarauja Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies bei Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr.D-1-696, 19 dalies reikalavimams. Ko pasakoje UAB „Visotos projektai“ ir UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo išduoti neteisėti, prieštaraujantys aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams statybos leidimai.

15Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr.4-9252- (1.3) sudaryta komisija, 2009-10-10 aktu Nr. STN-251-(147), pripažino tinkamais naudoti I-ojo etapo darbus – rekonstruotą poilsio pastatą, esantį ( - ) Palangoje ir kartu su juo pastatytus vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir gerovės elementus. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-01-07 įsakymu Nr.4-53-(1.3) paskirta komisija, 2009-07-28 aktu Nr. STN-514-(14.7)-P, tinkamais naudoti pripažino pastate, esančiame ( - ) Palangoje suformuotus 129 nekilnojamojo turto objektus. Teigia, jog neteisėto sprendimo pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėti administraciniai aktai, todėl minėti tinkamais naudoti pripažinimo aktai prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams.

16Pareiškėjo atstovas prokuroras Aivaras Velutis palaiko 2010-07-16 patikslintu prašymu formuluojamus reikalavimus bei jame išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai akcentuojama, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, numatantiems nedidinti esamo užstatymo intensyvumo bei aukštingumo.

17Atsakovas – Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (II t., b.l.1-2, V t., b.l.98-99) nurodo, kad su pareiškėjo prašymu ir patikslintu prašymu nesutinka, bei prašo jo netenkinti. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminą kreiptis su prašymu į teismą, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008-05-29, kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma Nr.6-1.10-364, kurioje išsamiai išdėstyti visi motyvai, kuriai prokuroras grindžia savo reikalavimus. Vertinant specialiojo paminklosauginio plano aiškinamąjį raštą ir jame išdėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamą situaciją gatvių išklotinę, užstatymo būklę ir vyraujantį aukštingumą ginčijamo teritorijų planavimo dokumento atitikimą Specialiajam planui, akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu buvo tinkamai įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatyti teritorijų planavimo tikslai.

18Atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į prašymą bei patikslintą prašymą (II tomas, b.l. 178, V tomas, b.l.83-85) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir motyvais. Savo poziciją dėl ginčijamo sprendimo išdėstė 2008-05-23 pažymoje ir 2008-07-23 patikslintoje pažymoje. Atsakovo atstovas Tadas Būdvytis palaiko pareiškėjo reikalavimus bei poziciją išdėstytą pateiktose 2008-05-23 pažymoje bei 2008-07-23 patikslintoje pažymoje.

19Tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą (I t., b.l.170-171; II t., b.l.158-159) nurodo, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Savo poziciją argumentuoja tuo, kad pagal Generalinio plano pagrindinio brėžinio nuostatas, žemės sklypas ( - ) Palangoje patenka į teritoriją, skirtą sanatorijoms, ligoninėms, gydykloms, poilsio namams, veikiantiems ištisus metus. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, šis žemės sklypas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną ir jam nustatyta rekreacinė – poilsinių funkcinė zona, kurioje griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas - iki 10 procentų, o sklype esantiems pastatams paminklosauginių sąlygų nėra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, minėtas žemės sklypas patenka į kvartalo Nr. U14 sklypą Nr.5, kuriam nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, o užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštis nedidinamas, paliekama esama statybos linija. Tačiau pagal užstatymo rodiklius, kurie turėjo būti nedidinami, naujų pastatų užstatymo tankumas – apie 24 procentai, intensyvumas apie 0,76 procentų, aukštis iki 9 aukštų. Todėl, mano, kad ginčijamu detaliuoju planu pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir Nuolatinių statybos komisijų pavyzdinių nuostatų 16 punkto nuostatos.

20Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Vitalijus Juška palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę bei prašo pareiškėjo patikslinto prašymo reikalavimus patenkinti.

21Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Pajūrio rezidencija“ atsiliepimuose į prašymą bei patikslintus prašymus (I t., b.l.174-178, II t., b.l.188-201, V t., b.l.117-121) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Argumentuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti. Teigia, jog terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamo akto priėmimo, o ne suinteresuotos šalies sužinojimo apie tokio akto neatitikimą imperatyvioms teisės normoms, dienos. 1997-02-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 4 punkte nustatytos statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Pagal minėtų Nuostatų 17 punkto reikalavimus, teritorijų planavimo priežiūra ir kontrolė turi būti nuolatinė ir visuotinė. Nuostatų 24.5 punkte nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisė sustabdyti statybos leidimus bei kreiptis į teismą dėl tokių leidimų panaikinimo, analogiška teisė buvo suteikta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Minėtos institucijos žinojo apie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-28 sprendimą Nr.T2-28, 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 234 ir ginčijamus statybos leidimus, tačiau juos nuginčyti praleido 1 mėnesio terminą. Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2008-05-23 rašte Nr.6-1.10-364 pateikė visas aplinkybės dėl savo priežiūros bei kontrolės trūkumų, tačiau pareiškėjas, siekdamas nepagrįstai pridengti praleistą terminą, fiktyviai pateikė papildomą užklausą, kuria prašoma patikslinti informaciją. Tačiau 2008-07-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktame rašte nėra nurodytos patikslintos aplinkybės, todėl mano, kad visa pareiškėjui reikalinga informacija buvo pateikta 2008-05-23 rašte Nr. 6-1.10-364, kurį pareiškėjas gavo 2008-05-29. Taipogi pažymima, kad STT Klaipėdos poskyrio Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas 2008-06-18 raštu Nr.4-08-532 informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.07-1-201-08 dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai dėl ( - ) Palangoje galimai atlikti, suderinti, patikrinti bei patvirtinti pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Teigia, jog pareiškėjui apie padarytus pažeidimus buvo žinome ne vėliau kaip 2008-06-18, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis ir delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nurodo, kad ir pats pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pripažįsta, jog praleido terminą. Tačiau šiame prašyme nenurytos jokios priežastys, kurios jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą, todėl prašymas turėtų būti atmestas, o administracinė byla nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 dalį.

22Taip pat akcentuojama, kad parengtą ginčijamą detalųjį planą derino ir jam pritarė Palangos miesto savivaldybės architektūros-urbanistikos skyrius, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys bei kitos institucijos. Be to, šiam planui pritarė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri yra kontroliuojanti institucija, vykdant tokio pobūdžio dokumentų priėmimo pagrįstumo kontrolę. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotiems statybos leidimams pritarė ir Palangos miesto Nuolatinė statybos komisija, sudaryta iš kvalifikuotų specialistų, kurių išvadomis atsakovas abejoti neturėjo pagrindo. Be to, teigia, jog panaikinus ginčijamus aktus ir nugriovus pastatus, galimai būtų pateiktas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės, o tai reiškia iš tos pačios visuomenės, kurios interesus, tariamai, gina prokuroras. Iš nurodytų aplinkybių daro išvada, jog kyla abejonės ar prokuroras tinkamai gina viešąjį interesą ir ar nebus pažeisti teisinės valstybės principo elementai - teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Dėl ginčijamo detaliojo plano atitikimo Specialiajam planui argumentuoja tuo, kad detaliojo plano tvirtinimo metu Specialusis planas neturėjo imperatyvumo, o buvo traktuojamas kaip rekomendacinis, juo labiau, kad tuo metu kai kurios nuostatos jau buvo netekusios galios. Todėl mano, kad ginčijamu detaliuoju planu nebuvo pažeistos jokios privalomos nuostatos bei reikalavimai. Tai reiškia, kad Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2006-02-08 sprendimas yra teisėtas. Teigia, jog pareiškėjo manymas, kad kiti prašymo reikalavimai yra išvestiniai yra neteisingas ir nepagrįstas, nes kiekvienas iš ginčijamų administracinių aktų sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl turi būti konkrečiai nurodyti kiekvieno iš jų prieštaravimai imperatyvioms įstatymo normoms.

23Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Viringas“ atsiliepime į prašymą ir patikslintą prašymą (III t., b.l.76-83; V t.,b.l.90-105) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo jų netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminą skundui paduoti, o 2008-07-29 pateikdamas teismui prašymą panaikinti administracinius aktus nematė jokios problemos dėl termino praleidimo ir jo atnaujinti neprašė, todėl administracinė byla turi būti nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu. Teigia, kad pareiškėjas vėliau teikdamas prašymą atnaujinti terminą pripažino, kad jį praleido. Be to, nurodo, kad iš prokuratūros veiksmų matyti, kad žinodama ir turėdama galimybę gauti visus jai reikalingus duomenis ji nepagrįstai ilgai delsė ir įstatyme numatytą terminą praleido dėl savo kaltės. Teigia, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė kokie pažeidimai padaryti rengiant ir patvirtinant ginčijamą detalųjį planą. Nurodomas tik Specialiojo plano 7.5.3 punktas, kuris nustato kurortinės teritorijos rekreacinėje poilsio funkcijų zonoje žemės naudojimo reglamentą, kuriame griežtai draudžiama sklypo užstatymo tankumas, pagal susiklosčiusį istorinį - iki 10 procentų sklypų, didesnių kaip 20 arų – iki 5 procentų, tačiau jokiu normatyviniu aktu negali pagrįsti savo keliamas problemas dėl 34 metrų aukštingumo. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklype ( - ) Palangoje jau iki detaliojo plano patikslinimo buvo statiniai, kurie neatitiko pareiškėjo nurodomiems normatyvams. Teigia, jog Generalinio plano tekstinės dalies V skyriaus 2 dalies nuostatos, kad tolimesnė poilsio įstaigų statyba senojoje Palangoje negalima ir neleistina, o esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos nedidinant vietų skaičiaus, šiuo atveju negali būti taikomos, nes minėtame sklype niekada nebuvo numatyta statyti, nestatomi ir nepastatyti nauji poilsio namai. Šis ribojimas neapima naujų statinių esamų poilsio namuose statybos, nedidinant vietų skaičiaus. Dėl viešojo intereso gynimo pasisako, kad prokuratūra gina tik dalį viešojo intereso, tai yra tenkino vienos iš valdžios institucijų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos interesus ir remiasi iš esmės tik jos išvadomis, nekreipdama dėmesio, kad jos struktūrinis padalinys, tai yra, Klaipėdos apskrities viršininko administracija pritarė iš esmės visų ginčijamų aktų priėmimui ir vykdymui. Mano, kad ginčijamų aktų panaikinimas sukeltų didelį ekonominį chaosą ir atitinkamų suinteresuotų asmenų interesų priešpriešą, tai yra, būtų pažeista teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyra. Taip pat nurodo, kad be Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimu patvirtinto detalaus plano, pareiškėjas prašo panaikinti ir kitus administracinius aktus, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei nepateikia šiuos reikalavimus patvirtinančių įrodymų.

24Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB „Viringas“ atstovai advokatas V.Bužinskas ir advokatė L.Zubovienė palaiko atsiliepimuose išdėstytą poziciją bei prašo pareiškėjo reikalavimų netenkinti.

25Tretysis suinteresuotas asmuo - AB SEB bankas atsiliepimu į skundą (I t., b.l.161-163; V t., b.l.107-114) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, nes prieš nuspręsdamas kredituoti UAB „Pajūrio rezidencija“, kuri skolintas lėšas investavo į ginčijamas statybas, rėmėsi vieša informacija apie priimtą ir galiojantį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimą ir jo pagrindu priimtus kitus administracinius aktus, kuriems pritarė ir valstybės institucijos. Bankas neturi teisės revizuoti šių valdžios ir savivaldos institucijų sprendimų. Be to, skolininkas užtikrino savo prievolių įvykdymą bankui įkeisdamas konkretų žemės sklypą ir jame statomus (rekonstruojamus) objektus. Pažymi, kad tiek bankas, tiek notarai bei Hipotekos skyrius vadovavosi ginčijamais administraciniais aktais kaip galiojančiais ir teisėtais, todėl mano, kad bankas yra sąžininga sandorio šalis, kurios teisės gina įstatymas. Taip pat nurodo, kad ginčijamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų rimtus padarinius, skolininkas gali būti priverstas įstatymų nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš valstybinės ar savivaldybės institucijų. Taip pat mano, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą administracinių aktų apskundimui. Nurodo, kad pareiškėjas informaciją dėl teisės aktų pažeidimų gavo 2008-05-29, tai yra, gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-05-23 pažymą ir prokuroras, būdamas teisininku, turėjo pakankamai duomenų ir objektyvių galimybių pats savarankiškai vertinti ginčijamų administracinių aktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, o manydamas, kad reikalinga kitos institucijos išvada, ją galėjo pateikti vėliau ar prašyti atnaujinti praleistą terminą.

26Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas advokatas Jonas Platelis palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo prokuroro patikslinto prašymo netenkinti.

27Tretysis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (II tomas, b.l. 154-155) nurodo, kad šios administracinės bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms. Kadangi ji pagal savo kompetenciją daugiau reikšmingos informacijos susijusios su šia administracinė bylą neturi, todėl prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

28Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Vitalda“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą ( II t., b.l.8-12) nurodė, kad su prašyme nurodytais reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Argumentuoja, kad Generalinio plano tekstinės dalies IV skyriaus 6 dalies nuostata, jog perspektyvoje siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti yra tik rekomendacinio pobūdžio ir šią situaciją reikia vertinti kompleksiškai. Nurodo, kad buvusių „Neringos“ poilsio namų pagrindinis erdvės formavimo trūkumas – kompozicinės idėjos nebuvimas, nemaža netobulų konstruktyvių sprendimų, todėl siekiant pagerinti architektūrinę kokybę buvo būtina parengti vieningą komplekso rekonstrukcijos ir perstatymo projektą. Taip pat teigia, jog nors ir ginčijamame detaliajame plane numatyta naujų pastatų statyba, tačiau jų pastatymas žemės sklype, adresu ( - ) Palangoje nėra tapatus Generaliniame plane esančiam draudimui, kad Senojoje Palangoje tolesnė poilsio įstaigų statyba negalima. Minėtame detaliajame plane nenumatyta naujų poilsio įstaigų statyba, o numatyta jau esamos poilsinės rekonstrukcija, dalį pastatų rekonstruojant, dalį nugriaunant ir vietoj jų pastatant naujus. Poilsio namų „Neringa“ pastatas buvo disonuojantis su aplinka, neišspręstas parkavimas, poilsio srautų pasiskirstymas, maitinimas ir kiti klausimai. O parengus ginčijamą planą, jame nustatytas reikiamas automobilių parkavimo vietų skaičius, sumažintas apgyvendinimo tankumas, tuo mažinamas ir pliažų, parkų, gatvių apkrovimas. Taip pat yra akcentuojama, kad pareiškėjas yra praleidęs 1 mėnesio terminą skundo padavimui, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008-05-29, kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005-02-23 raštas Nr. 6-1.10-364.

29Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Gaisro saugos inžinerija“ atsiliepime į prašymą (III tomas, b.l. 99-104) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Argumentuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2008-05-23 raštu Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadas dėl jos nuomone padarytų teisės pažeidimų, todėl nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas. Akcentuoja, kad pareiškėjas teikdamas prašymą terminui atnaujinti nenurodo objektyvių ir ektraordinarių priežasčių, kurios kliudė laiku pateikti teismui prašymą, todėl toks prašymas negali būti tenkintinas. Nurodo, kad pareiškėjo prašyme nurodyti formalūs pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamus administracinius aktus ginant viešąjį interesą, neatsižvelgiant į kitas valstybės saugomas vertybes bei suinteresuotų trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius bei teisingumo principus.

30Tretysis suinteresuotas asmuo S.Juškus atsiliepime į prašymą nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis skundu į teismą. Be to generalinio plano sprendiniai nedraudžia naujų statinių statybos, o specialiojo plano sprendinių nuostatos nėra imperatyvios, todėl pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo šiems teritorijų planavimo dokumentams nepagrįsti. Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais (VI tomas, b.l.107-111) prašoma pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

31Teisėjų kolegija konstatuoja:

32Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo

33Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Viringas“ atstovė pateikė prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis, apie kuriuos viešajame registre yra duomenų jog yra sudarytos nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartys ir teikia nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius jog 2011 m. kovo 16 d. viešame registre įregistruoti duomenys apie R.P. sudarytą sandorį dėl patalpos Nr. ( - ) įsigijimo, apie UAB „Soveltas“ 2011 m. kovo 8 d. sudarytą sandorį dėl patalpos Nr. ( - ) įsigijimo, apie R.B. 2011 m. kovo 4 d. sudarytą sandorį dėl patalpos Nr. ( - ) įsigijimo.

34Kadangi pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kurie yra teisinis pagrindas viešajame registre įregistruoti daiktinę teisę, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 6 dalimi, priėmus pareiškėjo patikslintą prašymą nagrinėti teisme, 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (V tomas, b.l.72-75), nutarta apie iškeltą bylą dėl registruojamo daikto teisinio statuso ir daiktinių teisių į jį, pranešti viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Tokiu būdu išviešinus duomenis apie nagrinėjamą administracinę bylą šie duomenys tapo vieši ir duomenys apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu buvo nurodyti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, ką patvirtina ir pateikti 2011 m. kovo 21 d. duomenys. Visuose teikiamuose išrašuose, jų 7.3 punkte yra įrašas apie tai, kad iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu ir įrašas galioja nuo 2010-09-14. Taigi sandorio sudarymo metu viešojo išrašo duomenys sandorio šalims sudarant sutartį yra paviešinti ir preziumuojama, kad jiems žinoma apie nagrinėjamą bylą susijusią su įgyjamu nekilnojamuoju daiktu. Pažymėtina ir tai, kad pagal teikiamus viešojo registro išrašus nei vienu atveju daiktinė teisė nėra įregistruota prašomų įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis vardu ir daiktinė teisė priklauso UAB „Pajūrio rezidencija“ kuri yra bylos proceso šalimi, todėl ir šiuo pagrindu nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad į bylos nagrinėjimą įtrauktini nauji tretieji suinteresuotieji asmenys. Šių argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus trečiuosius suinteresuotus asmenis, nėra.

35Dėl viešojo intereso

36Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas.

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr.: 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Kitoje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

38Taigi viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

39Kaip jau minėta ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos miesto centrinėje istorinėje dalyje ir priklauso paminklosauginių vertybių režimo teritorijai. Ši teritorija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.ĮV-190 pripažinta saugotina viešam pažinimui ir naudojimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, konstatavo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo taisyklių pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso gynimu.

40Dėl pareiškėjo prašymo dalies - panaikinti: Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimą Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo; Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir išduoto 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai; Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai, pagrįstumo.

41Šioje byloje teikiamuose trečiųjų suinteresuotų UAB „Pajūrio rezidencija“, UAB „Viringas“ ir kt. atsiliepimuose akcentuojama, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl aktų panaikinimo yra praleidęs jo padavimo terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje. Todėl, nagrinėjant pareiškėjo ginčijamų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos argumentus, nes nuo jų vertinimo priklauso, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai, juolab pačiam pareiškėjui suabejojus dėl prašymo padavimo termino, kadangi teikiant patikslintą prašymą (II tomas, b.l.16-24) pareiškėjas pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo (b.l.27-29).

42ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. Todėl prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino iriekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta nuo kokios datos turi būti skaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešąjį interesą prokuroras nėra ginčijamu administraciniu aktu sukurtų teisinių santykių dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamų teisinių santykių dalyviai, iš vienos pusės, yra aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, iš kitos pusės, atitinkami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms šis aktas turi įtakos. Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimtą administracinį aktą, kaip taisyklė, sužino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais netrukus po to, kai aktas priimtas, todėl turi galimybę nedelsdami apsispręsti, ar administracinis aktas pažeidžia jų teises, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl savo subjektinių teisių gynimo. Tuo tarpu prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pirminės informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo.

43Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–67/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–27/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882–65/2009). Jeigu viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Analogiškos pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismą laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tokiu būdu skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi būti vertinami remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: 1) pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; 2) ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; 3) kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; 4) ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009; 2011m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-231/2011).

44Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėją 2008-05-29 apie patvirtintus teritorijų planavimo sprendinius ir statybos planavimo dokumentus 2008-05-23 raštu/pažyma Nr. 6.1.-10-364 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-28 sprendimu Nr.T2-28 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano teisėtumo“ (I tomas., b.l.11-14) informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėjo atstovo teigimu, nustačius, kad pateikta pažyma nėra išsami ir nėra pakankama teisės aktų pažeidimams konstatuoti, siekiant surinkti teisės aktų pažeidimus patvirtinančia medžiagą bei spręsti klausimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą išsiuntė užklausimus dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, Kultūros paveldo departamentui. Būtini duomenys pakankami spręsti apie viešojo intereso pažeidimą buvimą/nebuvimą gauti atlikus šiuos veiksmus - 2008-07-09 apklausus projekto autorę Mariją Ptašek, susipažinus su pateiktais Specialiojo plano brėžiniais, išnagrinėjus 2008-07-24 gautą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą pažymą apie papildomai konstatuotus pažeidimus bei 2008-07-16 iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos skyriaus gavus ginčijamo detaliojo plano bylą. Pareiškėjo teigimu medžiagos rinkimas ir tyrimas dėl Palangos savivaldybės priimtų administracinių aktų teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo buvo baigtas 2008-07-16 (I tomas b.l.5A, II tomas (b.l.28)), todėl 2008-07-29 pateikdamas prašymą panaikinti administracinius aktus pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, o jei teismas vertintų kitaip, prašoma terminą atnaujinti.

452008 m. gegužės 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos raštu/pažyma Nr.6-1.10-364 (I tomas, b.l.11-14) Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano teisėtumo. Su šia pažyma buvo pateikti dokumentų priedai – sprendimai dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, Palangos kurorto generalinio plano tekstinės dalies ištraukų nuorašai, Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano brėžinių bei tekstinės dalies ištraukų nuorašai, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos ir tekstinės dalies nuorašai, žemės sklypo ( - ) Palangoje detaliojo plano pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto ištraukos nuorašai ir kiti dokumentai, kurie buvo analizuojami ir vertinamas jų turinys. Todėl akivaizdu, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-05-23 rašto/pažymos Nr.6-1.10-364 gavimo dieną (2008-05-29) pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Kaip matyti iš pateikto prašymo ir jo patikslinimų, būtent įvardijamoje išvadoje nurodytieji argumentai yra esminiai pareiškėjo prašymo argumentai, kuriais grindžiamas administracinių aktų neteisėtumas.

46Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-07-15 raštu Nr. 3-4112 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (I tomas, b.l.15) prašydama patikslinti 2008-05-23 pažymoje konstatuotus pažeidimus, nurodant, kurie Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies sprendiniai buvo pažeisti patvirtinus ginčijamą detalųjį planą. Pastaroji 2008-07-23 raštu/pažyma Nr. 6.3-2319 „Dėl pažymos patikslinimo ir patikslintų duomenų pateikimo“ (I tomas, b.l.15-16) pareiškėjui perrašė paminklosauginio plano sprendinius ir pateikė analogišką paaiškinimą, kurį teikė ir apklausiama projekto autorė M.Ptašek 2008-07-09 paaiškinime (1 t. b.l.17). Taigi įvardijama patikslinta pažyma jokių naujų faktinių duomenų nebuvo pateikta, kurių nebūtų galima surinkti vertinant jau anksčiau pateiktąjį paminklosauginį planą ir jo sprendinius.

47Duomenų, jog pažeistas viešasis interesas pakankamumą apsprendžia tokie faktiniai duomenys (įrodymai), kuriais pateikiant teismui skundą (prašymą) gali būti grindžiamas reikalavimas dėl atitinkamo administracinio akto, kuris galimai pažeidžia viešąjį interesą, panaikinimo (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7,8 punktai, 24 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ABTĮ 23, 24 straipsnių kontekste yra pažymėjęs, kad kai kurie duomenys, nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, tačiau šių duomenų surinkimas nėra susijęs su nustatymu, ar gauta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis) (žr. Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), P. 184-229). Kiekvienu konkrečiu atveju, nustačius, kad pareiškėjui atitinkamu laiku pakako duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, ar tokie duomenys galėjo ir turėjo būti surinkti per atitinkamą laiką, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, o duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

48Šiame sprendime jau minėta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2008-05-23 rašte/pažymoje Nr. 6–1.10-364 buvo pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiančios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai, o taip pat ir viešasis interesas. Iš bylos medžiagos matyti, kad per laikotarpį nuo 2008-05-29 iki 2008-06-29 jokios reikšmingos informacijos pareiškėjas nesurinko, tik vyko susirašinėjimas dėl ginčijamo detaliojo plano patvirtintos kopijos pateikimo (I tomas, b.l.93-100), kuri 2008 m. gegužės 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (19.4.)-D3-1532 (II tomas, b.l.5-6) jau buvo pateikta STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2008-05-29 gavęs visą medžiagą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praėjus tik daugiau kaip mėnesiui (2008-07-09) apklausė Specialiojo plano projekto autorę M.Ptašek ir 2008-07-15 kreipėsi dėl pažymos patikslinimo, nors būtent specialiojo plano autorė buvo kompetentinga teikti išvados dėl savo autorinio darbo sprendinių ir ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties jiems.

49Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija jau 2008 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (14-3)-D8-3032 Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos architektų rūmams (II tomas, b.l.203-204) nurodė, kad žemės sklypo ( - ) Palangoje detaliojo plano teisėtumas yra patikrintas, paruoštos pažymos prokuratūrai. Inspekcija, atsižvelgdama į žodinius prokuratūros prašymus, šių pažymų kol kas neteikia, kol prokuratūra išnagrinės ir priims sprendimus dėl jau pateiktų pažymų. Taip pat nurodyta, kad KAVA yra paprašyta patikrinti statinių, esančių inspekcijos tikrinamais detaliaisiais planais planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. Šis pavedimas įvykdytas 2008-06-20 teikiant KAVA komisijos aktą (I tomas, b.l.72-77).

50Taigi iš aukščiau nurodytos pareiškėjo atliktų veiksmų sekos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas delsė operatyviai realizuoti teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu ginčijant įvardijamus administracinius aktus. Teismas akcentuoja, kad inicijuoti kreipimąsi dėl paaiškinimų pateikimo į atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų specialistus bei teikti papildomus įrodymus galima ir pateikus pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo teismui.Tuo tarpu tik 2008-07-29 prašymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą, t.y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad surinkti pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTĮ 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuo pranešimo (sužinojimo) apie ginčijamą aktą, pažeidžiantį viešąjį interesą. Nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų papildomų dokumentų gavimo momentą laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo momentu ar ta diena, kai pareiškėja surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas viešasis interesas. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas kreipdamasis prašymu į teismą 2008-07- 29 prašymu (reg. Nr. 3-524) ginčydamas įvardijamus administracinius aktus, praleido terminą kreiptis prašymu į teismą ir nepagrįstai nurodo, kad tik 2008 m. liepos 16 d. gauta ir baigta rinkti esminė informacija, reikalinga ginčijamų administracinių aktų teisėtumui įvertinti. Šių teismo argumentų pagrįstumą patvirtina ir pačio pareiškėjo teikiamas prašymas, kuriuo jis prašo atnaujinti prašymo padavimo terminą.

51ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Taigi prašyme atnaujinti terminą pateikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių bei prašančio asmens pateikti šiuo klausimu įrodymai kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi būti įvertinti jų atitikimo ABTĮ 34 straipsnio nuostatos aspektu.

52Vertinant pareiškėjo veiksmus, kuriais sąlygotas prašymo padavimo termino praleidimas pažymėtina tai, kad prokurorui 2008 m. gegužės 29 d. pateikta 2008 m. gegužės 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma (I tomas, b.l.11-14) ir ja teikiamų priedų apimtis buvo pakankama, kad prokuroras galėtų nuspręsti ar jos pakanka viešojo intereso gynimo proceso realizavimui ar būtina papildyti tyrimą. Prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr.: Nr. A662-621/2010, Nr. A556 – 631/2010).

53Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr A146–335/2008 taip pat yra akcentavusi, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Šiuo atveju būtent abi institucijos, kurios buvo atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą prokuratūrai pateikė išvadas. Būtent Klaipėdos AVA ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo subjektai, kurie savarankiškai turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kurie jų manymu buvo neteisėti ir tam nebuvo būtina kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. 2008 m. birželio 18 d. STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raštu Nr. 4-08-532 ( I tomas, b.l.96) pateikta informacija, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdę konkretūs valstybės tarnautojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir galimai dėl jų neteisėtų veiksmų sukeltos įvardijamos teisinės pasekmės, bei apsunkintas viešojo intereso gynimas.

54Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri yra subjektas atsakingas už visą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę strategiją ir politiką, 2008 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (14-3)-D8-3032 (II tomas, b.l.203-204) atsakydama dėl pavedimo vykdymo, adresuotame Lietuvos vyriausybei ir Lietuvos architektų rūmams (II tomas, b.l.203-204), nurodė (taip tekste) - „kad žemės sklypo ( - ) Palangoje detaliojo plano teisėtumas yra patikrintas, paruoštos pažymos prokuratūrai. Inspekcija, atsižvelgdama į žodinius prokuratūros prašymus, šių pažymų kol kas neteikia, kol prokuratūra išnagrinės ir priims sprendimus dėl jau pateiktų pažymų“. Taigi šiuo raštu patvirtinam, kad pažyma dėl ginčo sklypo detaliojo plano sprendinių ir statybos norminių dokumentų teisėtumo buvo parengta jau 2008 m. balandžio 9 d., tačiau ji tikslingai nebuvo teikiama viešąjį interesą turinčiam ginti subjektui – prokuratūrai. Tokie veiksmai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad institucijos, atsakingos už valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą ir statybą, nesiėmė veiksmų pašalinti tuos pažeidimus, kuriuos pačios įvardijo kaip galimus pažeidimus.

55Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

56Administracinėje byloje Nr. AS6-80/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat yra pabrėžusi, kad administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Konstatuota, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, prokuroras negali turėti daugiau teisių ir pareigų nei kiti ginčo subjektai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimą, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 6 (16), 1.6 punktas).

57Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su subjekto teise ginti viešąjį interesą, siekiant atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą, svarbiomis aplinkybėmis pripažinta: skundžiamo administracinio akto neturėjimas (žr.nutartis administracinėje byloje Nr. AS21-93/2008); didelės apimties duomenys, sunkumai juos išsireikalaujant (žr.: nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kaip jau paminėta nutartyje 2008 m.gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gauta valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma Nr. 6-1.10-364 ir pateikti duomenys leido prokurorui daryti pakankamas išvadas ir pateikti teisinį vertinimą dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo ir teismas dėl to jau pasisakė šioje nutartyje. Prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentai, kad buvo renkami papildomi duomenys, kurie negalėjo būti surinkti per 1 mėnesį nuo pažymos gavimo dienos yra nepagrįsti ir dėl jų jau pasisakyta šioje teismo nutartyje, todėl negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme. Kaip jau minėta nutartyje pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).

58Kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, kad teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir išduoto 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo, nėra.

59Konstatavus, kad prašymo dalis dėl įvardintųjų reikalavimų teisme yra priimta nagrinėti praleidus nustatytus prašymo padavimo terminus ir teismas atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo, administracinė byla šioje dalyje vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu nutrauktina.

60Teismas pažymi, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010).

61Dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai teisėtumo ir pagrįstumo

622008 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą (II tomas, b.l.16-24), kuriuo teismą prašo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai. Su teikiamu procesiniu dokumentu teismui pateiktas 2008 m. rugsėjo 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. specialisto paaiškinimas apie leidimo išdavimo aplinkybes ir prokurorui pateikta statybos leidimo kopija (II tomas, b.l.25). Iš paaiškinimo turinio ir teikiamų dokumentų nustatyta, kad apie ginčijamą aktą pareiškėjas sužinojo 2008 m. rugsėjo 9 d. ir prašymu į teismą, ginčydamas statybos leidimą, kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino.

63Vertinant statybos leidimo teisėtumo klausimą teismas jo nevertina tuo aspektu, kiek tai yra susiję su pareiškėjo ginčyto teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktimi, nes teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti įvardijamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, o pareiškėjo skundo argumentai yra būtent išvestiniai iš detaliojo plano sprendinių. Tačiau teismui numatyta pareiga ex-officio pasisakyti ne tik dėl aktų teisėtumo juos vertinant įvardijamu aspektu, bet pateikti teisinį vertinimą ar priimti administraciniai aktai yra teisėti, ar jų priėmimo procedūros metu buvo laikytasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

64Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte (akto redakcija galiojusi nuo 2007 05 19 iki 2009 09 01) numatyta, jog siekiant gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti statinio projektą (iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir STR „Statybos leidimas“). Iš 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikto paaiškinimo (II tomas, b.l.25) nustatyta, kad UAB „Pajūrio rezidencija“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo dėl statinio projekto korektūros. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo” 31 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 01 26 iki 2009 04 03) įtvirtinta nuostata, jog statinio techninio projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui suprasti, statinio projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (STR „Statinio projektavimas“ nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybos leidimui gauti ir statinio darbo projektui parengti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2002 “Statybos leidimas” patvirtino statybos leidimų išdavimo tvarką, kurios 29.1 punktas (2007 05 15 įsakymu Nr. D1-259 (nuo 2007 05 20) patvirtinta redakcija (Žin., 2007, Nr. 55-2164)) numatė, kad Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, šiais atvejais:

6529.1.1. jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis; 29.1.2. jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); 29.1.3. jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys); 29.1.4. jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti; 29.2. naujo statybos leidimo nereikia nenurodytais Reglamento 29.1 papunktyje atvejais; įrašas apie projekto keitimą statybos leidimų registracijos žurnale (kompiuterinėje laikmenoje) nedaromas.

66Įvardijamu atveju statytojas UAB “Pajūrio rezidencija” atliko esamo poilsio pastato rekonstrukcijos, poilsio apartamentų centro vandens pramogų ir sporto kompleksų statybos ( - ), Palanga techninio projekto korektūrą, statinio projektą 2008 m. liepos 1 d. patvirtino statytojo UAB „Pajūrio rezidencija“ direktorius ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo ypatingo statinio statybai pagal atliktą statomo statinio techninio projekto korektūrą. Taigi pats statytojas kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo pripažino, kad atlikus įvardijamą techninio projekto korektūrą pagal STR Statybos leidimas 29.1 punktą jis privalėjo kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. Palangos miesto savivaldybės administracija vertindama statinio projekto korektūrą taip pat nusprendė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29.1 punktu turi būti išduotas naujas statybos leidimas ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Pajūrio rezidencija“ išdavė statybos leidimą Nr. 281 (buvę statybos leidimai: Nr. 7, išduotas 2007-01-09 ir Nr. 24, išduotas 2008-02-06) (II tomas, b.l.26). Išduotame statybos leidime nurodyta, kad projektas svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje 2008 m. vasario 6 d., nors projekto korektūra statytojo patvirtinta tik 2008 m. liepos 1 d. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduodama statybos leidimą Nr.281 pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, būtent Nuolatinė statybų komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Šios nuostatos sudaro sąlygas tam, kad statybos leidimas būtų išduodamas tik tuomet, kai įsitikinama jo pagrįstumu (2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1061/2009). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Šia nuostata nuosekliai vadovaujamasi administracinių teismą praktikoje (pvz., 2009 m kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-310/2009).

67Įvardijamu atveju statybos leidimas buvo išduotas statytojo pateiktų dokumentų neperdavus jų Nuolatinei statybos komisijai ir nepatikrinus bei nenustačius ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir kt. 2008 m. vasario 6 d. Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija protokolu Nr. 5/8 ( I tomas, b.l.70) pritarė projekto korektūrai, pagal kurią 2008 m. vasario 6 d. išduotas statybos leidimas Nr. 24 (I tomas, b.l.68) todėl šis svarstymas ir pritarimas negali būti vertinamas kaip pritarimas ir techninio projekto korektūrai, kuri atlikta jau po įvardijamo leidimo išdavimo ir tai patvirtina pačio statytojo statinio projekto patvirtinimo momentas – 2008-07-01 (techninio projekto korektūra, tomas A-01, 1 dalis, 4-6 lapai). Iš to seka, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. 281 išduotas be projekto korektūros ir kitų pateiktų dokumentų svarstymo nuolatinėje statybų komisijoje. Pateikta projekto korektūra privalėjo būti teikiama svarstymui aukščiau nustatyta tvarka ir tik pritarus nuolatinei statybos komisijai galėjo būti išduodamas statybos leidimas. Aplinkybių, kad įvardijamų procedūrų nebuvo paisoma neneigia ir statybos leidimą išdavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas R.Armonas (II tomas, b.l. 25). Nustačius, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduodant statybos leidimą Nr. 281 buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai, šis administracinis aktas pripažintinas neteisėtu nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu naikintinas. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. vasario 24 d. pasitarime pritarė ir aprobavo teismo praktiką, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (publikuota "Administracinė jurisprudencija" Nr. 18, 2009 m.) ir pirmosios instancijos šią teisminę praktiką taiko vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi.

68Dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-514-(14.7)-P pagrįstumo ir teisėtumo

69Bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme metu, t.y. 2010 m. birželio 15 d. (IV tomas, b.l.127) teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ atstovas advokatas V.Bužinskas nurodė, kad dalis statinių yra pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti viešajame registre. Vertindamas šias aplinkybes kaip teisinę prielaidą tikslinti prašymą pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl duomenų apie statinių pripažinimą tinkamais naudoti priėmimą. 2010 m. birželio 22 d. raštu Nr. (16.24)-2D-7179 (IV tomas, b.l.185-202) buvo pateikti 2009 m. balandžio 10 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. STN-251-(147)-P ir 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-514-(14.7)-P. Pareiškėjas 2010 m. liepos 16 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti šiuos aktus. Taigi įvertinus sužinojimo apie priimtus administracinius aktus momentą, akivaizdu, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas.

70Išaiškinimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinio statuso Vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs administracinėje byloje Nr. A20-63/2008. Šioje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, nurodė, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-63/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-1049/2004 Vyriausiasis administracinis teismas, pabrėžęs, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, konstatavo, kad minėtas aktas nekeičia civilinės teisės subjektų prievolinių santykių, neapsunkina prievolių vykdymo bei nėra juridinis faktas, nulemiantis juridinių asmenų pasibaigimą (2004 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1049/2004), todėl nėra pagrindo teisinėms prielaidoms abejoti ar šio akto teisėtumo klausimo tyrimas yra administracinio teismo kompetencija.

71Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis nustato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) naudoti galima, kai jis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Detali šio proceso tvarka nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (toliau – ir STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“). Pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6 p.). Statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos, kurias, priklausomai nuo statinio rūšies, skiria STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 10 punkte nurodyti subjektai. Vadovaujantis STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punktu, statytojas (užsakovas), kreipdamasis į Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją, privalo jai pateikti statybos techninę ir vykdymo dokumentaciją, nurodytą minėto Reglamento 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektą. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 p.). Nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti.

72Taigi kaip jau paminėta teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Šiuo teismo sprendimu yra konstatuota, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas Nr. 281 išduotas nesilaikant imperatyvių Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies (akto redakcija galiojusi nuo 2007 05 19 iki 2009 09 01) reikalavimų, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas. Būtent pagal įvardijamą statybos leidimą buvo baigta statyba ir statybos objektai pagal 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-251-(14.7)-P ir 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-514-(14.7)-P pripažinti tinkamais naudoti. Kadangi išduodant statybos leidimą statinio techninio projekto korektūra ir kiti norminiai statybos dokumentai nebuvo pateikti nuolatinei statybos komisijai, kuriai Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi numatyta imperatyvi pareiga patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus (2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1061/2009), ginčijami pripažinimo tinkamais naudoti aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl taip pat naikintini kaip neteisėti, nes priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus tai, kad išduodant statybos leidimą nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo patikrinta statinio projekto korektūra ir jos atitiktis pagrindiniams reikalavimams (teritorijų planavimo sprendiniams, statybos normatyvams ir kt.) kyla pagrįsta abejonė ar tinkamai įvertinta statinio korektūra bei ar galima statinio eksploatacija pagal paskirtį.

73Pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams (2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-242/2005). 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimas išduotas ir 2009 m. balandžio 10 d. bei 2009 m. liepos 28 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktai priimti esant pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, nes 2008 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi laikinai iki bus išnagrinėta administracinė byla sustabdytas 2006 m. vasario 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-28 patvirtinto detaliojo plano galiojimas, 2006 m. liepos 1 d. išduotų projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234 galiojimas (I tomas, b.l.3-4). Dėl šių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (I tomas, b.l.149-150). Būtent įvardijamas teritorijų planavimo dokumentas ir projektavimo sąlygų sąvadas buvo teisinė prielaida statybos leidimo išdavimui, o taip pat statinių pripažinimui tinkamais naudoti. Todėl esant sustabdytiems tiek teritorijų planavimo dokumentams, tiek planavimo sąlygų sąvadui Nuolatinė statybos komisija iš esmės negalėto atlikti jai numatytos imperatyvios Statybos įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje prievolės patikrinti ir įvertinti ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, nes jų galiojimas buvo laikinai sustabdytas ir jais nebuvo galima vadovautis. Analogiškai Klaipėdos AVA sudarydama komisiją dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir komisijos nariai pasirašydami aktus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti negalėjo įvykdyti Statybos įstatymo 24 straipsnyje numatytos imperatyvios prievolės patikrinti ir nustatyti, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams, nes negaliojo nei detaliojo plano sprendiniai leidžiantys tokią statybą, nei projektavimo sąlygų sąvadas pagal kurį turėjo būti parengtas statinio techninis projektas, išduoti statybos leidimai. Tai, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos leidimui taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo panaikinta, nebuvo teisinė prielaida atlikti aukščiau įvardijamų veiksmų, nes pagrindinių norminių dokumentų suteikiančių teisę į statybos leidimo išdavimą ir statinio pripažinimą tinkamu naudoti galiojimas tebebuvo sustabdytas (2008-08-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis (I tomas, b.l. 3-4) ir 2008-09-18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (I tomas, b.l. 149-152)), juolab, kad pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.Taigi iš esmės tokie atsakovų veiksmai yra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą ar nebuvo pažeidžiamos teismo reikalavimo užtikrinimo priemonės ir galimai atskirų pareigūnų, išdavusių teisę suteikiančius dokumentus ar priėmusius sprendimus dėl statinio pripažinimo tinkamais naudoti, atsakomybės klausimui spręsti.

74Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis yra konstatavęs, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuriuo draudžiama tam tikrą laiko tarpą vykdyti statybos darbus, neužkerta kelio pripažinti statinį tinkamu naudoti, jei yra tenkinamos atitinkamos sąlygos (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Šioje nagrinėjamoje byloje teisinė situacija yra kita nes įvykdyti sąlygų ar nėra projekto arba normų pažeidimų statant statinį kai yra sustabdytas detaliojo plano ir projektavimo sąlygų galiojimas neįmanoma ir kaip jau ne kartą minėta, pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo galiojančio ir nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendiniams. Todėl ši teisminė praktika šios bylos kontekste netaikytina.

75Dėl išlaidų atlyginimo.

76Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas atstovas advokatas J.Platelis teismui pateikė prašymą, kuriuo prašoma priteisti 10 360.58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 5 dalis, kai yra patenkinamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į išlaidų atlyginimą Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu ginčo sprendimo metu yra apginamos ar patenkinamos teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl pareikštų reikalavimų yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimu yra apginamos ar patenkinamos trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas teisės, todėl jis negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

77Be to pažymėtina, kad teismas spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą būtent turi nustatyti už kokius konkrečiai procesinius veiksmus, procesinių dokumentų parengimą yra prašoma priteisti patirtų išlaidų atlyginimą, ar tokie procesiniai veiksmai yra atlikti bei ar dėl šių procesinių veiksmų yra patirtos išlaidos. Teismui nebuvo pateiktas detalizuotas užmokesčio apskaičiavimas ir nenurodyta už kokius konkrečiai procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus buvo apskaičiuota ir pateikta apmokėjimui konkreti suma, t.y. nenurodoma kokios konkrečiai išlaidos patirtos už konkretaus procesinio veiksmo atlikimą ar procesinio dokumento parengimą. Todėl neidentifikavus konkrečių procesinių veiksmų atlikimo kaštų ir nepateikus detalizuoto paskaičiavimo su konkrečiu apmokėjimu, nėra galimybės spręsti klausimo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo. LVAT savo nutartyse yra konstatavęs, kad jei trečiųjų suinteresuotų asmenų teikiami duomenys dėl patirtų teismo išlaidų nėra pakankamai tikslūs, tai yra esminis trūkumas, kliudantis teismui spręsti klausimą dėl proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, išlaidų atlyginimo (žr.: 2010 m. gegužės 28 d. Lietuvos vyrautojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-621/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką dėl teismo išlaidų pagrindimo, kurioje laikomasi taisyklės, kad proceso šalis, siekianti teismo išlaidų atlyginimo, turi ne tik detalizuoti, kiek kainavo kiekviena teisinė paslauga, bet ir pagrįsti savo reikalavimus atitinkamais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis Nr. AS756-155/2008, 2008 m. sausio 10 d. nutartis Nr. AS756-73/2008). Šiuo atveju teikiamas prašymas šių kriterijų neatitinka, todėl netenkinamas ir aukščiau nurodytų argumentų pagrindu.

78Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

79pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir neatnaujinti termino kreiptis prašymu į teismą ginčijant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimą Nr.T2-28; Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 234; Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduotą statybos leidimą Nr. 7; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. 88; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduotą statybos leidimą Nr. 24.

80Administracinę bylą Nr. I-11-583/2011 m. dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr.T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto ir išduoto 2006-07-01 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduoto statybos leidimo Nr. 7 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16 išduoto statybos leidimo Nr. 88 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06 išduoto statybos leidimo Nr. 24 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palangoje statybai panaikinimo, nutraukti.

81Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą patenkinti.

82Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 281 esamo poilsio pastato rekonstrukcijai, poilsio apartamentų centro, vandens pramogų ir sporto komplekso pastatų ( - ), Palanga statybai.

83Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4-9252-(1.3) paskirtos komisijos rekonstruoto poilsio pastato, inžinierinių tinklų ir gerbūvio (I etapo darbų) ( - ), Palangoje, unik. Nr. ( - ) pripažinimo tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 10 d. aktą Nr. STN-251-(14.7)-P.

84Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) paskirtos komisijos poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Palanga, suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami šių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 28 d. aktą Nr. STN -514-(14.7)-P, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti vieną šimtą dvidešimt devynis naujus kadastro objektus (poilsio patalpas) ( - ), Palanga.

85Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

86Įsiteisėjus šiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui panaikinti 2008 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones dėl laikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimo Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo ( - ), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu 2006-07-01 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 234, 2007-01-09 išduoto statybos leidimo Nr. 7, 2007 m. gegužės 16 d. išduoto statybos leidimo Nr.88, 2008-02-06 išduoto statybos leidimo Nr. 24, galiojimo sustabdymo.

87Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginant viešąjį... 4. 1. panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08 sprendimą... 5. 2. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą ir... 6. 3. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-01-09... 7. 4. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-05-16... 8. 5. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-02-06... 9. 6. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-08-08... 10. 7. panaikinti 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti... 11. 8. panaikinti 2009 m. liepos 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą... 12. Pareiškėjas prašyme bei patikslintame prašyme nurodo, kad Lietuvos... 13. Pareiškėjo teigimu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006-02-08... 14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008-05-29... 15. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodo, kad Klaipėdos apskrities... 16. Pareiškėjo atstovas prokuroras Aivaras Velutis palaiko 2010-07-16 patikslintu... 17. Atsakovas – Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto... 18. Atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie... 20. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Vitalijus Juška palaiko atsiliepime... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Pajūrio rezidencija“ atsiliepimuose... 22. Taip pat akcentuojama, kad parengtą ginčijamą detalųjį planą derino ir... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Viringas“ atsiliepime į prašymą... 24. Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio rezidencija“ ir UAB... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo - AB SEB bankas atsiliepimu į skundą (I t.,... 26. Trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas advokatas Jonas Platelis... 27. Tretysis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 28. Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Vitalda“ atsiliepime į pareiškėjo... 29. Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Gaisro saugos inžinerija“... 30. Tretysis suinteresuotas asmuo S.Juškus atsiliepime į prašymą nurodo, kad... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 32. Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo... 33. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Viringas“ atstovė pateikė prašymą... 34. Kadangi pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kurie yra teisinis... 35. Dėl viešojo intereso... 36. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia... 38. Taigi viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai,... 39. Kaip jau minėta ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Palangos... 40. Dėl pareiškėjo prašymo dalies - panaikinti: Palangos miesto savivaldybės... 41. Šioje byloje teikiamuose trečiųjų suinteresuotų UAB „Pajūrio... 42. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėją 2008-05-29 apie patvirtintus... 45. 2008 m. gegužės 23 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-07-15... 47. Duomenų, jog pažeistas viešasis interesas pakankamumą apsprendžia tokie... 48. Šiame sprendime jau minėta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir... 49. Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija jau... 50. Taigi iš aukščiau nurodytos pareiškėjo atliktų veiksmų sekos galima... 51. ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas... 52. Vertinant pareiškėjo veiksmus, kuriais sąlygotas prašymo padavimo termino... 53. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 54. Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri... 55. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių... 56. Administracinėje byloje Nr. AS6-80/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio... 57. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme... 58. Kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, suformuota... 59. Konstatavus, kad prašymo dalis dėl įvardintųjų reikalavimų teisme yra... 60. Teismas pažymi, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis)... 61. Dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos... 62. 2008 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą (II... 63. Vertinant statybos leidimo teisėtumo klausimą teismas jo nevertina tuo... 64. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte (akto redakcija galiojusi... 65. 29.1.1. jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar... 66. Įvardijamu atveju statytojas UAB “Pajūrio rezidencija” atliko esamo... 67. Įvardijamu atveju statybos leidimas buvo išduotas statytojo pateiktų... 68. Dėl 2009 m. balandžio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.... 69. Bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme metu, t.y.... 70. Išaiškinimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinio statuso... 71. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis nustato, kad... 72. Taigi kaip jau paminėta teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad statinio... 73. Pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti, nepatikrinus jo atitikimo... 74. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis yra konstatavęs, jog teismo... 75. Dėl išlaidų atlyginimo. ... 76. Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas atstovas advokatas J.Platelis... 77. Be to pažymėtina, kad teismas spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo... 78. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 79. pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį... 80. Administracinę bylą Nr. I-11-583/2011 m. dalyje dėl Palangos miesto... 81. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą patenkinti.... 82. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 8... 83. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu... 84. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 7... 85. Trečiojo suinteresuotojo asmens AB SEB bankas prašymą dėl bylinėjimosi... 86. Įsiteisėjus šiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui... 87. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...