Byla 1-865-806/2015
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui, kaltinamajai D. B., kaltinamosios gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin, nukentėjusiojo M. S. įstatyminiams atstovams ir civiliniams ieškovams A. S., E. S., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. atstovui advokatui Rimantui Talačkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B. ( - ), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Nustatė

3D. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

4ji, 2014-05-12, apie 7.42 val., Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A4 Avant, valstybinis numeris Nr. ( - ) ir važiuodama Justiniškių g. 2-a eismo juosta nuo Sviliškių g. pusės link Virbeliškių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties Virbeliškių g. 3 pastatu, kai 1-oje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojo kitas automobilis, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti ar sukelti pavojų, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę ėjusį pėsčiąjį M. S., gim. Dimitrijui Fomkin, kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5Apklausta teisme kaltinamoji D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. ( - ) ir važiavo Justiniškių g. 2-a eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo prastos, lijo. Artėdama prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kad prieš ją 3-ia eismo juosta važiavęs automobilis parodė kairio posūkio signalą, dėl ko ji šiek tiek vairuojamą automobilį pristabdė, tačiau nematydama per pėsčiųjų perėja einančių pėsčiųjų važiavo toliau. Važiuojant pėsčiųjų perėja pajuto smūgį. Nesuprato kas įvyko, nes iki smūgio pėsčiojo nematė. Sustojusi ir išlipusi iš automobilio pamatė gatvėje gulintį vaiką. Kas vyko toliau tiksliai neprisimena, atvyko GPM automobilis, ji buvo pristatyta į policijos komisariatą. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, atsipašė nukentėjusiojo ir jo tėvų. Su nukentėjusiojo tėvais dėl civilinio ieškinio atlyginimo nesusitarė, nes reikalaujamas ieškinio dydis pernelyg didelis, ji dėl savo materialinės padėties tokios sumos negalinti išmokėti. Dirba buhaltere, jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 490 eurų, vyro uždarbis 300 eurų, šeimoje augina dvi dukras, 25 ir 15 metų amžiaus, turi kreditorinių įsipareigojimų, gyvena dviejų butų kotedže, turi du senus automobilius. Sutinka atlyginti apie 1500 eurų sumą.

6Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.25 val., nuo Sviliškių g. 6 pastato, Justiniškių gatvės šaligatviu (Justiniškių g. jiems buvo iš kairės pusės) kartu su tėvu priėjo prie Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžoje, nuo Perkūnkiemio pusės link Justiniškių mikrorajono, esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Kadangi jam reikėjo į „Medeinos“ pradinę mokyklą ir reikėjo pereiti per Justiniškių gatvę, jis sustojo prie perėjos, o jo tėvas nuėjo į visuomeninio transporto stotelę. Prie perėjos jis stovėjo apie porą minučių, nes link miesto centro važiavę automobiliai prieš perėją nestojo, todėl jis laukė, kol jį praleis. Netrukus 1-oje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojo automobilis, kurio vairuotojas ranka pamojo, kad jis eitų per gatvę. 3-ioje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę, taip pat stovėjo automobilis. 2-oje eismo juostoje, pasižiūrėjęs į kairę pusę, link perėjos važiuojančių automobilių nematė. Tada jis įžengė į perėją ir perėjos ribose vidutiniu tempu ėjo per gatvę. Kai įžengė į Justiniškių g. 2-ą eismo juostą, pajuto smūgį - jį partrenkė Justiniškių g. 2-a eismo juosta važiavęs automobilis. Kas vyko vėliau, nepamena. Atsigavo tik ligoninėje (b.l. 38-39).

7Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.40 val., kartu su sūnumi M. S. priėjo prie Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Sūnų paliko prie pėsčiųjų perėjos, o pats nuėjo į visuomeninio transporto stotelėje, iš kur stebėjo sūnų, kaip šis eis per gatvę. Sūnus prie perėjos stovėjo gana ilgai, nes link miesto centro važiavę automobiliai prieš perėją nestojo, todėl sūnus laukė, kol automobiliai jį praleis. Netrukus 1-oje eismo juostoje prieš perėją sustojo automobilis, o 3-ioje eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę, taip pat stovėjo automobilis. Sūnui einant pėsčiųjų perėja 2 eismo juosta staiga atvažiavęs automobilis vaiką partrenkė. Sūnų partrenkusi vairuotoja sustojo tik pravažiavusi sankryžą ir kitą pėsčiųjų perėja, jokio automobilio stabdymo garso negirdėjo. Po įvykio rūpinosi vaiko sveikata, todėl su eismo įvykio kaltininke bei jos vyru susitiko tik vasarą, kaltinamoji atsiprašė, su kaltinamosios vyru tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko, nes pasiūlė atlyginti kelis tūkstančius litų. Dalį žalos atlygino draudimo bendrovė.

8Apklausta teisme liudytoja E. S. parodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo nepilnametis sūnus. Eismo įvykio dieną ryte išlydėjusi sūnų su vyru buvo namuose. Netrukus sulaukė vyro skambučio, kuris pranešė, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkė sūnų. Atbėgusi į įvykio vietą sūnų rado GMP automobilyje, atvykę medikai sūnui konstatavo dubens kaulų ir kaukolės lūžius.

9Apklausta teisme kaip civilinė ieškovė E. S. dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Civiliniu ieškiniu prašė priteisti sūnui 117 eurų turtinę žalą ir 10 000 eurų neturtinę, jiems, kaip įstatyminiams tėvams 820 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą (b. l. 89-91). Teisiamojo posėdžio metu prašymą patikslino ir nurodė, jog iš ieškinyje nurodytos sumos reikia išskaityti draudimo bendrovės sumokėtą turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodydama, kad draudimo bendrovė šiai dienai jai yra atlyginusi 677 turtinę žalą ir 4396,2 eurų neturtinę žalą sūnui, likusią sumą tiek dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš kaltinamosios. Dėl sūnaus M. S. eismo įvykio metu patirtų traumų ir gydymo tiek sūnus, tiek tėvai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį nerimą. Paaiškino, kad po eismo įvykio sūnus dvi paras praleido reanimacijoje, vėliau gydymas buvo tęsiamas, du mėnesius vaikas gulėjo lovoje varlytės padėtyje, nesikėlė, ji pati visą tą laiką turėjo nedarbingumą, kiekvieną naktį miegodavo ant kušetės šalia vaiko. Išleidus kelioms dienoms į namus, sūnus pradėjo šlapintis krauju, inkstuose susidarė akmenys, vaikas kentė didelius skausmus, gydomas sūnus buvo stacionare urologijos, traumatologijos skyriuose, po to gydymas tęsėsi sanatorijoje, reabilitacija užtruko. Sūnus ne tik patyrė fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, jam psichologinė trauma buvo sėdėti vežimėlyje, negalėjo dalyvauti išleistuvėse su mokyklos draugais, dėl sūnaus gydymo ir jo reabilitacijos ji neturėjo pilnavertės galimybės tinkamai rūpintis ir matytis su kitu savo mažamečiu vaiku.

10Apklaustas teisme liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamoji D. B. jo žmona, santuokoje gyvena 27 metus, turi du vaikus, šeimoje sutaria gerai, sprendimus stengiasi priimti bendru sutarimu, žmona visuomet atsižvelgia į jo nuomonę. Dirba projektų vadovu, neteistas, baustas už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Dėl eismo įvykio žmona labai išgyveno, kelis mėnesius po įvykio net negalėjo vairuoti. Stengėsi su nukentėjusiojo tėvais susitarti dėl žalos atlyginimo, atsipašė jų, norėjo kompensuoti turtinę ir neturtinę žalą, pasiūlė 1500 eurų sumą, kurią galėtų atlyginti, tačiau susitarti su nukentėjusiais nepavyko.

11Apklaustas teisme liudytojas V. V. parodė, kad važiuodamas automobiliu pirmąją eismo juosta sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti vaikus, tuo metu antrąja eismo juosta važiavęs automobilis vaiką partrenkė. Artėdamas prie sankryžos iš tolo matė, kad prie perėjos stovinčių vaikų pravažiuojantys automobiliai nepraleidžia, todėl pradėjo lėtinį greitį, dar neprivažiavus sankryžos vienas vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį. Jam priparkuoti automobiliai netrukdė judėti. Matomumas buvo pakankamai sumažintas dėl automobilių. Dėl sustojimo tiksliai detalių neatsimena. Jis, V. V. tikrai jau privažinėjo prie perėjos, ar jis jau tikrai buvo sustojęs neatsakys, vaikas įsitikino, kad tik jis jį praleidžia ir pradėjo kirsti gatvę. Vaikai ilgai laukė, matė, kad vaikų niekas nepraleidžia. To nepavadintų ėjimu, tai buvo bėgimas vidutiniškas. Pasak V. V., jis gal sustojo ir parodė, kad jau eiti. Tas mostelėjimas galėjo būti automatiškai.

12Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.40 val., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. ( - ) ir važiavo Justiniškių gatve iš Pašilaičių. Artėdamas prie Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžos pastebėjo, kad iš dešinės pusės, prie pėsčiųjų perėjos, esančios prieš sankryžą, stovėjo du vaikai. Jis važiavo 1-a eismo juosta ir prieš pėsčiųjų perėją sustojo praleisti šiuos vaikus. Jam sustojus prieš perėją, vienas iš dviejų berniukų, vidutiniu tempu išbėgo į važiuojamąją dalį ir perėjos ribose bėgo link kitos gatvės pusės. Staiga pamatė, kaip šį berniuką, įbėgusį į 2-ą eismo juostą, partrenkė Justiniškių gatve važiavęs automobilis Audi A4. Antras berniukas, taip pat bėgęs važiuojamąja dalimi, suspėjo sustoti ir neįbėgo į 2-ą eismo juostą. Partrenktas vaikas nuskriejo iki kitos perėjos, esančios už sankryžos. Vaiką partrenkęs automobilis taip pat sustojo jau už kitos pėsčiųjų perėjos. Iki vaiko partrenkimo ir po jo automobilio stabdymo garso negirdėjo. Matė, kad iš pradžių prie Audi automobilio vairuotojos, o po to prie partrenkto vaiko pribėgo šio vaiko tėvas. Į Įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis paliko savo asmens duomenis. Partrenktą vaiką išvežė GMP. Mano, kad Audi automobilio greitis buvo apie 60 km/h. Dešinėje pusėje kelkraštyje, vos ne iki pat pėsčiųjų perėjos, stovėjo priparkuoti gyventojų automobiliai (b.l. 52-53).

13Apklaustas teisme liudytojas M. Ž. parodė, kad sustojus prie nereguliuojamos sankryžos ir laukiant kol galės pasukti, antrąją eismo juosta važiavęs automobilis partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį berniuką. Vairuotoja partrenkusi vaiką sustojo tik pravažiavusi sankryžą ir kitą pėsčiųjų perėją, automobilio ji nestabdė. Liudytojas M. Ž. pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu juos patvirtino. Parodė, kad jis stovėjo prieš perėją, jam perėja buvo iš dešinės. Suko į kairę. Žiūrėjo į dešinę. Negali atsiminti ar bandė eiti kitas vaikas iš paskos. Vairuotoja sustojo už kitos perėjos, už sekančios, atstumas ganėtinai didelis. Kad ant tiek vaikas pakiltų į orą ir nuskristų iki kitos perėjos apie stabdymą nėra kalbos.

14Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. Ž. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.40 val., vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) ir važiavo Virbeliškių gatve nuo Medeinos g. link sankryžos su Justiniškių g. Privažiavęs prie nereguliuojamos sankryžos, ketino pasukti į kairę, į Justiniškių gatvę. Kadangi eismas buvo intensyvus, sustojo ir laukė, kol galės pasukti į kairę. Prieš jį taip pat stovėjo kitas automobilis, ketinantis pasukti į kairę. Tuo metu lijo, kelio danga buvo šlapia. Matė, kad Justiniškių gatvėje, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią prieš Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžą, 1-oje eismo juostoje, Taikos g. kryptimi, buvo sustojęs lengvasis automobilis, už kurio buvo sustoję kiti automobiliai. Tuo metu minėto automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę įžengė vaikas ir kiti pėstieji. Vaikas pėsčiųjų perėja ėjo normaliu, ramiu tempu. Prieš vaiką daugiau einančių pėsčiųjų nebuvo. Pėsčiųjų, einančių iš kairės pusės į dešinę, t.y. nuo skiriamosios juostos, taip pat nebuvo. Kai vaikas praėjo 1-ą eismo juostą ir ėjo 2-a eismo juosta link skiriamosios juostos, šį vaiką partrenkė Audi automobilis, kuris važiavo Justiniškių g. 2-a eismo juosta link Taikos g. Mano, kad iki partrenkimo vaikas 2-a eismo juosta buvo nuėjęs kelis žingsnius, nes Audi automobilis vaiką partrenkė ne automobilio kampu. Pėsčiasis nuo smūgio pakilo į orą, vertėsi, perskriejo per automobilį ir nuskriejo link kitos perėjos. Nuo vaiko nuskriejo batai. Vaikas nukrito važiuojamojoje dalyje ties kita perėja, prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto (ties skiriamąja juosta). Automobilis prieš smūgį nestabdė, o pradėjo stabdyti tik po partrenkimo. Mano, kad vaiką partrenkęs Audi automobilis važiavo didesniu, nei 40 km/val. greičiu. Prie partrenkto vaiko susirinko pašaliniai žmonės. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 54).

15Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.40 val., jis buvo namuose (( - )), ir pro buto virtuvės langą matė Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžą. Pro langą pamatė, kaip automobilis (markės nurodyti negalėjo), važiavęs Justiniškių g. 2-a eismo juosta link miesto centro, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį vaiką. 1-oje eismo juostoje tuo metu buvo sustojęs šviesios spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo. Matė, kad vaikas įžengė į važiuojamąją dalį jį partrenkusio automobilio judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės. Vaikas ėjo perėjos ribose vidutiniu tempu ir su savimi nešėsi skėtį. Vaikas buvo partrenktas 2-oje eismo juostoje pėsčiųjų perėjoje, kuri yra prieš Justiniškių-Virbeliškių gatvių sankryžą. Berniukas nuo smūgio nulėkė iki kitos pėsčiųjų perėjos, esančios už minėtos sankryžos. Jis mano, kad automobilio vairuotoja nei prieš smūgį, nei po smūgio automobilio nestabdė. Kur sustojo automobilis po pėsčiojo partrenkimo, nematė. Netrukus atvažiavo policijos automobilis (b.l. 55-56).

16Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, t. y. Vilniuje, Justiniškių - Virbeliškių gatvių sankryža (b. 1. 4-6).

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyr. ekspertas J. M. Paliulis 2014-06-05 pateikė išvadą, jog M. S. nustatyta muštinė pakaušio žaizda, kraujosruvos viršugalvio minkštuose audiniuose ir apie kairę akį, kairio momenkaulio lūžis su galvos smegenų sukrėtimu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir abiejų kelių sumušimas. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 41-42).

18Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo AMA 9744318 duomenimis, eismo įvykio dieną automobilis „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) buvo draustas draudimo bendrovėje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filiale (b. l. 17.)

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 -06-29 ekspertizės akte Nr. EG 2018/15 (01)) nurodyta, kad M. S. 2014-05-12 eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas, nes dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų (muštinė pakaušio žaizda, kraujosruvos viršugalvio minkštuose audiniuose ir apie kairę akį, kairio momenkaulio lūžis su galvos smegenų sukrėtimu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir abiejų kelių sumušimas bei rankų ir kojų odos nubrozdinimai) jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), o sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių, numatytų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriuje, nėra (pastaba, net nustačius priežastinį ryšį tarp traumos ir inkstų akmenligės tai nebūtų priežastimi nustatyti sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą). (b. 152-155)

20VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4162/14(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu D. B. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 36).

21Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. B. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi šią veiką, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ekspertizės akto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai bei fotolentelė, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d., kadangi byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji, 2014-05-12, apie 7.42 val., Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A4 Avant, valstybinis numeris Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

22Teismas bylos įrodymų visuma vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamoji

23D. B. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, tačiau turėdama vairuotojo pažymėjimą ir vairuodama automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (matydama prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų). D. B. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

24Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastaroji pilnai pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

25Spręsdamas D. B. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas sprendė kaltinamosios gynėjo pareikštą prašymą atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, atsakomybei.

26Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, kuris padarė neatsargų nusikaltimą, jeigu jis tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu tokia buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įstatymas numato, kad asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik kai nustatoma ir pripažįstama įvykdytomis visų minėtų sąlygų visuma. Net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

27Teismas pripažino šiuo atveju D. B. kalta padarius neatsargų nusikaltimą, buvo konstatuotas kaltinamosios prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, dalis turtinės ir neturtinės žalos atlyginta (draudimo bendrovė civilinei ieškovei atlygino 95,10 eurų nukentėjusiojo M. S. patirtą turtinę žalą ir 2896,20 eurų patirtą neturtinę žalą, civilinių ieškovų A. S. ir E. S. patirtą 581,18 eurų turtinę žalą bei atlyginta 1500 eurų neturtinė žala). Nustatyta, kad D. B. nusikalto pirmą kartą, teigiamai charakterizuojama, dirba, ištekėjusi. Tokios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir yra formalūs pagrindai, leidžiantys D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kita vertus, spręsdamas dėl to teismas pastebi, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo neatidi ir neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius, ne tik sukėlė pavojų, bet ir realiai sukėlė pavojingus padarinius – asmens sveikatos sutrikdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti padarytas bet kokiu būdu. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtos žalos dalį atlygino draudimo bendrovė, o ne pats kaltininkas ir tai negali būti laikoma netinkamu BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytų sąlygų įvykdymu. Akivaizdu, jog vairuotojas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, dar prieš galimus eismo įvykius, imasi priemonių, jog atsitikus tokiems įvykiams nukentėjusiajam būtų atlyginama patirta žala. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

28Kadangi D. B. eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, tai draudimo bendrovė turėjo pareigą ir pagrįstai atlygino dalį patirtos žalos. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šiuo atveju būtina sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 3 p., byloje nustatyta. Juo labiau, LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereiškia, jog asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju D. B. ir pati dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiaisiais, siūlė atlyginti dalį žalos, tačiau susitarti su nukentėjusiaisiais nepavyko.

29Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Teismas įvertina kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 30), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 32-33), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 34).

30Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos LR BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti D. B. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, o baudžiamoji byla nutrauktina.

31Byloje yra prašymas laiduotoju paskirti kaltinamosios vyrą R. B., kuris sutiko būti D. B. laiduotoju. Nustatyta, kad R. B. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nuolat bendrauja su sutuoktine, kadangi kartu su ja gyvena ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

32Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

33Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę (administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau pažeidimas savo pobūdžiu nelaikytinas šiurkščiu), eismo įvykio metu buvo blaivi, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad D. B. šiurkčiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko pastarajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vieneriems metams ir 4 mėnesiams.

34Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų kaltinamosios D. B. ir draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialo 117 eurų turtinę žalą ir 10 000 eurų neturtinę žalą (b.l. 108-110). Civiliniai ieškovai A. S. ir E. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš civilinių atsakovų kaltinamosios D. B. ir draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialo 820 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą (b. l. 89-91). Teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai savo prašymą patikslino ir nurodė, jog iš ieškinyje nurodytos sumos reikia išskaityti draudimo bendrovės sumokėtą turtinės ir neturtinės žalos dydį (draudimo bendrovė atlygino 677 turtinę žalą ir 4396 eurų neturtinę žalą sūnui), o likusią sumą tiek dėl turtinės žalos ir neturinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi.

35Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas draudimo bendrovė Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialas (toliau – Draudikas) teismui 2015-04-03 pateikė įrodymus, jog nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. S. išmokėjo 95,10 eurų nukentėjusiojo M. S. patirtą turtinę žalą ir 2896,20 eurų patirtą neturtinę žalą, civilinių ieškovų A. S. ir E. S. patirtą 133,95 eurų turtinę žalą, (kas sudaro 51 eurą medicininių išlaidų, 43 eurai pervežimo paslaugų bei 39 eurus už neįgaliojo vežimėlio nuomą), taip pat išmokėjo 258,86 eurų sumą už išlaidas degalams bei 188,37 eurų negautų pajamų, bei atsižvelgęs į civilinių ieškovų patirtus nepatogumus bei stresą, pripažino E. S. 1000 eurų bei A. S. 500 eurų neturtinės žalos dydį pagrįstu ir pakankamu ir sutinka šią sumą išmokėti. Civilinio atsakovo teigimu likę reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo Draudiko pripažintini nepagrįstais, todėl neturėtų būti tenkinami. Draudikas pažymi, jog pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas riboja draudikų atsakomybę Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, 5000 eurų suma dėl neturtinės žalos. Likusi teismo pripažinta ir priteista neturtinės žalos suma, viršijanti draudiko prisiimamos rizikos ribą (5000 eurų), turėtų būti priteista iš kaltinamosios (b. l. 123-126). Teisiamojo posėdžio metu E. S. prašymą patikslino ir nurodė, jog iš ieškinyje nurodytos sumos reikia išskaityti draudimo bendrovės sumokėtą turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodydama, kad draudimo bendrovė šiai dienai jai yra atlyginusi 677 turtinę žalą ir 4396,2 eurų neturtinę žalą sūnui, likusią sumą tiek dėl turtinės žalos ir neturinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš kaltinamosios.

36Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pažymi, kad draudimo bendrovės atlyginta nukentėjusiajam M. S. 95,10 eurų bei įstatyminiams atstovams turtinė žala sumoje 581,18 eurai pagrįstai buvo pripažinta tiesioginiais nuostoliais, likusios draudimo bendrovės neatlygintos ir prašomos priteisti 238,82 eurų turtinės žalos, kurią sudaro dalis neatlygintų išlaidų kurui ir E. S. negautų pajamų, teismas nepripažįsta tiesioginiais nuostoliais, todėl šioje dalyje reikalavimas dėl civilinio ieškinio tenkinimo atmestinas.

37Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

38Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

39Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam M. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, pastarajam teko ilgą laiką kęsti dideles fizines kančias ir skausmą, jam buvo nustatytas lovos režimas „varlytės“ padėtyje. Dėl patirtų traumų ir gydymo M. S. patyrė didelius nepatogumus, nes pats savimi negalėjo pasirūpinti, buvo priklausomas nuo kitų asmenų, iki šiol jaučia nerimą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių, dėl to ar galės gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, aktyviai sportuoti, nes buvo priverstas nutraukti krepšinio treniruotes ( - ). Tai rodo, kad nukentėjusiojo problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajam tiek skausmingus pojūčius, tiek ir apriboja pastarojo aktyvią fizinę veiklą, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos. Civilinė ieškovė E. S. nurodė, jog draudimo bendrovės nukentėjusiam M. S. atlyginta neturtinė žala sudaro 4396,2 eurus. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 15 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013; 2K-141/2013; 2K-551/2013 ir kt.), kas šiuo metu atitinka nuo 580 eurų iki 4344 eurų. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų žymiai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro išvadą, jog nukentėjusiajam jau išmokėtas 4396,2 eurų civilinis ieškinys atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialoyra adekvati suma nukentėjusiojo M. S. patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, patirtiems nepatogumams, atitinkanti BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų reikalavimus bei bendruosius teisės principus.

40Dėl civilinių ieškovų E. S. ir A. S. prašomos priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-628/2013). Visgi, teisė į neturtinės žalos atlyginimą aktualioje teismų praktikoje tik asmens gyvybės atėmimo atveju nėra absoliuti, tačiau atvejai, kuomet sužalotų asmenų artimiesiems teismo sprendimais buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo pripažinti išimtiniais – vienoje byloje žala priteista sužalotų naujagimių tėvams, kitoje – eismo įvykio metu sužalotojo asmens, kuris vėliau mirė, įpėdiniams.

41Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Taip pat į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala ir į tokios žalos atlyginimą teisę turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys, nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015). Todėl nors E. S. ir A. S. bylos nagrinėjimo metu teisme pripažinti civiliniais ieškovais, teismas konstatuoja, kad jų patirti dvasiniai išgyvenimai, yra netiesiogiai susiję su D. B. padaryta nusikalstama veika, todėl neturtinė žala jiems nepriteistina.

42Nukentėjusiojo M. S. įstatyminis atstovas A. S. prašo priteisti 580 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 693051, iš kurio matyti, kad 2015-02-13 A. S. sumokėjo advokatui Rimantui Talačkai 580 eurų už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo M. S. įstatyminio atstovo A. S. atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl prašoma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina iš D. B..

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

441 dalimi,

Nutarė

45D. B. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. B., a.k. ( - ) vieneriems metams be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

46Paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir ketveriems mėnesiams.

47Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialo priteisti M. S. 4396,2 eurų neturtinei žalai atlyginti, 95,10 eurų nukentėjusiojo M. S. patirtą turtinę žalą, civilinių ieškovų A. S. ir E. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Vilniaus filialo priteisti patirtą 581,18 eurų turtinę žalą (kadangi draudimo bendrovė Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop šioje dalyje nurodytus civilinius ieškinius atlygino, laikyti, kad civilinis ieškinys įvykdytas).

48Likusius civilinių ieškovų M. S., A. S. ir E. S. civilinių ieškinių reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

49Priteisti iš kaltinamosios D. B. 580 eurų nukentėjusiojo M. S. įstatyminio atstovo A. S. atstovo paslaugoms apmokėti.

50Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė –... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą, -... 3. D. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 4. ji, 2014-05-12, apie 7.42 val., Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A4 Avant,... 5. Apklausta teisme kaltinamoji D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė,... 6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis M. S. parodė, kad... 7. Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad 2014-05-12, apie 7.40 val.,... 8. Apklausta teisme liudytoja E. S. parodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo... 9. Apklausta teisme kaip civilinė ieškovė E. S. dėl civilinio ieškinio... 10. Apklaustas teisme liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamoji D. B. jo žmona,... 11. Apklaustas teisme liudytojas V. V. parodė, kad važiuodamas automobiliu... 12. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad... 13. Apklaustas teisme liudytojas M. Ž. parodė, kad sustojus prie nereguliuojamos... 14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. Ž. parodė, kad... 15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad... 16. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 18. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 -06-29 ekspertizės akte Nr. EG... 20. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4162/14(01)... 21. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. B. vairavo... 22. Teismas bylos įrodymų visuma vertina kaip pakankamą nustatyti, jog... 23. D. B. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jos veikimo... 24. Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad... 25. Spręsdamas D. B. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas sprendė... 26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais nuo... 27. Teismas pripažino šiuo atveju D. B. kalta padarius neatsargų nusikaltimą,... 28. Kadangi D. B. eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę,... 29. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo... 30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos LR BK 40 str.... 31. Byloje yra prašymas laiduotoju paskirti kaltinamosios vyrą R. B., kuris... 32. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise... 33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios... 34. Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo... 35. Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas draudimo bendrovė Compensa TU S.A.... 36. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pažymi, kad... 37. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250... 38. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos... 39. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas... 40. Dėl civilinių ieškovų E. S. ir A. S. prašomos priteisti 5 000 eurų... 41. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę... 42. Nukentėjusiojo M. S. įstatyminis atstovas A. S. prašo priteisti 580 eurų... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 44. 1 dalimi,... 45. D. B. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281... 46. Paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise... 47. Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš draudimo... 48. Likusius civilinių ieškovų M. S., A. S. ir E. S. civilinių ieškinių... 49. Priteisti iš kaltinamosios D. B. 580 eurų nukentėjusiojo M. S. įstatyminio... 50. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...