Byla 2A-1613-622/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. M. N., L. N., D. N., D. M., AB Swedbank, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarei G. P., V. G., Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, E. R. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydamas 1) panaikinti 1999-01-05 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 2013; 2) panaikinti 1999-01-27 Šiaulių apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimą neatlygintinai nuosavybėn Nr.1055; 3) panaikinti 2001-11-16 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr.2860 dalyje dėl J. N. suprojektuotų 1.95ha ir 3,05 ha žemės sklypų (įsakymo priedas, asmenų sąrašas, eilės Nr. 12 ir 124); 4) panaikinti 2002-09-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemę suteiktą asmeniniam ūkiui ir perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus Klaipėdos rajone Nr.2754 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N. (įsakymo priedo eilės Nr. 16); 5) panaikinti 2002-09-30 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr.55/9398, kuriuo J. N. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 5,53 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,07ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,95 ha žemės sklypą ( - ); 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005-02-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. P., registro Nr.( - ) dalyje dėl 0,2600ha žemės sklypo, unikalus N. ( - )., 0,8300ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1,3700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), 1,9500ha žemės sklypo, unikalus ( - ), paveldėjimo; 7) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-04-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. P., registro Nr.NGP-2422, dalyje dėl 0,2600ha žemės sklypo, unikalus Nr.5543-0005-0189, esančio adresu ( - ), perleidimo; 8) panaikinti 2005-05-26 sudarytą ir įregistruotą hipoteką, identifikavimo kodas Nr. ( - ) su 2006-01-30 padarytais pakeitimais identifikavimo kodas Nr.( - )dalyje dėl 0,2600ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )., įkeitimo; 9) pripažinti negaliojančia 2008-02-27 privačios žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią A.M. N. išnuomojo D. M. 1,3700ha žemės sklypą, unikalus ( - ) 10) pripažinti negaliojančia 2008-02-27 privačios žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią A.M. N. išnuomojo D. M. 0.8300ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )11) pripažinti negaliojančia 2008-02-27 privačios žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią A.M. N. išnuomojo D. M. 0,6100ha žemės sklypą, unikalus ( - ), 12) pripažinti negaliojančia 2008-02-27 privačios žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią A.M. N. išnuomojo D. M. 1,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )12) taikyti restituciją natūra įpareigoti atsakovą L. N. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2600 ha žemės sklypą, unikalus Nr( - ), o atsakovę A. M. N. įpareigoti grąžinti valstybei 0,8300ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,3700ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) 12) priteisti iš A. M. N. į valstybės biudžetą 1200 Lt gautus be teisinio pagrindo (b.l. 95-108, II t.), 13) panaikinti 1995-09-14 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimą Nr. 3295, kuriuo J. N. atstatytos nuosavybės teisės natūra į 5,5ha žemės, 14) panaikinti 1995-12-07 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 545-V „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis“ dalyje dėl J. N. nuosavybės teisių atstatymo ir suteikto neatlygintinai naudotis 5,50 ha žemės sklypo, ( - ), 15) taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t.y. priteisti iš A. M. N. nekilnojamojo turto vertę – 2000 Lt, J. N. gautų iš V. G. pagal 2001-03-28 sutartį, patvirtintą ( - ) notarės R. L., registro numeris 2274, į valstybės biudžetą (iš Mažeikių teismo prijungtos bylos Nr.2-124-785/2011 b.l. 1-7) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

32011-07-01 prijungta civilinė byla 2-1389-867/2011 pagal 2010-11-02 ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, A. M. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. G. dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs tai, kad ieškiniai teismams buvo pateikti 2010-11-03 ir 2010-11-05, laikė, kad nebuvo pažeistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas administraciniams aktams panaikint. Teismas nurodė, kad

5J. N. nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal archyvinę pažymą apie jo šeimos sudėtį bei liudytojų parodymus, nes 1995 m., kai J. N. buvo atkuriamos nuosavybės teisės pakako atitinkamos ekspertinės komisijos išvados, kuri veikė ir dokumentus nagrinėjo pagal LR Vyriausybės 1993-06-10 nutarimą Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Ekspertų komisija pripažino, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisės atkurti ir taip užtikrino J. N., kad jam nebereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės. Teismas įvertinęs J. N. nuosavybės teisę patvirtinančius papildomus dokumentus ir ekspertų grupės išvadą, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pakanka, bei atsižvelgęs į tai, kad ekspertų grupė nagrinėjo ne tik į papildomus dokumentus, bet ir atsižvelgė į liudytojų parodymus, konstatavo, kad vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais, nėra pagrindo daryti išvadai, kad J. N. neteisėtai siekė atkurti nuosavybės teises. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad J. N. įsigijo iš A. T. žemės sklypą ir jame pasistatė pastatus. Teismas įvertinę visus byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad J. N. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, nes sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė valstybės įgaliotų institucijų atstovai, kuriems pagal kompetenciją buvo pavesta spręsti ar yra pagrindas atkurti nuosavybės teises ir byloje nėra jokių įrodymų, kad J. N. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo naikinti ieškovo prašomų administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės J. N.. Teismas nurodė, kad A. T. duktė E. R. dar 2000-08-17 Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštu buvo informuota, kad į jos pageidaujamą tėvo A. T. žemę nuosavybės teisės yra atkurtas J. N. 1995-09-17 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr.3295 ir Šiaulių apskrities viršininko 1999-01-27 išvada, bei buvo išaiškinta teisė apskųsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau šia teisę E. R. nepasinaudojo, bei į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jos tėvui A. T. iki 1940-07-21 nuosavybės teise priklausė 11,5 ha žemės sklypas ( - ) Teismas konstatavęs, kad nėra pagrindo naikinti administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybė teisės J. N., sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

6Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas – LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1, 2 straipsnius, 10 straipsnio 5 dalį, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį ir 10 straipsnio 4 dalį, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 12, 13 punktus, 1993-08-03 LR Žemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 601 „Dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės rengimo tvarkos“. Tiek LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti asmenys kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises privalėjo pateikti ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Dokumentų apie J. (J.) N. M. aps. ( - ) turėtą žemę, žemės įgijimą ir nacionalizavimą, žemės planų archyve saugomuose dokumentuose nerasta. Tokiu būdu, esant archyviniams dokumentams, kurie patvirtina viso kaimo savininkų žemės sklypų išdėstymą ir nuosavybės teisę iki 1940 m. įvykdytos žemės nacionalizacijos, ekspertų komisija neišnagrinėjusi dokumentų sudarytų iki nacionalizacijos negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo pripažinti J. N. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje, įtvirtintų taisyklių vertinant ginčo žemės sklypo priskyrimą miško žemei. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. T. iki 1940-07-22 pardavė 11,05 ha žemės sklypą, ( - ), J. N.. Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad A. T. J. N. iki 1940-07-22 pardavė 11,03 ha žemės sklypą, o pretendento J. N., atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytas teiginys, kad žemės pirkta iš A. T. negali būti pagrindas pripažinti pretendento teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikio skyriaus pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas griežtai laikantis įstatymų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos.

8Atsakovas „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, taip pat nesutinka, kad byloje jis būtų atsakovas ir iš jo būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovui.

10Trečiasis asmuo E. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais sutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, o apeliacinį skundą tenkinti.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Bylos duomenimis ieškovas ginčija Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnų priimtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N. į buvusio savininko J. N. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 11.03 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ir jų pagrindu atsiradusias teisines pasekmes –sudarytus sandorius. Ginčijamų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės J. N. buvo atkurtos nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių buvusio savininko nuosavybės teisę, todėl buvo priimti pažeidžiant specialiųjų aktų nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarką :1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1, 2, 10 straipsnių nuostatas, 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintos 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 12, 13 punktus, 1993-08-03 LR Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 601 „Dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės rengimo tvarkos“.

14Šioje byloje taikytini specialieji aktai reglamentuojantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką galioję nuosavybės teisių į žemę J. N. atkūrimo metu, t. y. LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (V.Žin. 1991m. Nr.21-545) ir 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinimui priimti poįstatyminiai teisės aktai 1993-06-10 LR Vyriausybės nutarimas Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, LR žemės ūkio ministerijos 1993-08-03 įsakymą Nr. 601 „Dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės rengimo tvarkos“.

15Kiekvieno piliečio, atitinkančio įstatymo nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, valios išreiškimas dar nereiškia, kad nuosavybės teisės jam bus atkurtos, tačiau nuo tinkamo valios išreiškimo momento kiekvienas pretendentas gali pagrįstai tikėtis, kad jam nuosavybės teisės bus atkurtos laikantis Įstatymo nustatytos tvarkos, ir kad atkuriant nuosavybės teises nebus pažeistos jame numatytos procedūros. Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėdamas ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkuri nuosavybę natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam.

16Pagal 1997-09-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 13 punktą, žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinantys dokumentai galėjo būti ir papildomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Tais atvejais, kai piliečiai būdavo pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407, juos nagrinėdavo miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlydavo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus, arba pripažindavo, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlydavo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo (14 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimo Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.2 punktą nuosavybės teisės į žemę miestuose ir kaimo vietovėse atstatymo klausimams nagrinėjo apskrities valdytojo įsakymu buvo sudaromos ekspertų komisijos, kurios nagrinėjo nuosavybės teisės į turėtą žemę ir mišką, esančius miestuose bei kaimo vietovėse, atstatymo klausimus. Ekspertų komisija peržiūrėjusi jai pateiktus dokumentus priimdavo vieną iš sprendimų: siūlydavo atstatyti nuosavybės teisę į žemę arba pripažindavo, jog pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų patvirtintas žemės valdymo nuosavybės teise faktas ir tuomet pretendentas turėdavo kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo (1.3 punktas). Pagal LR žemės ūkio ministerijos 1993-08-03 įsakymo Nr. 601 „Dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės rengimo tvarkos“ 2 punktą Rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos sudarydavo ir patvirtindavo rajonų valdybose apylinkių agrarinės reformos tarnybų darbines grupes, kurios rengia pirminę dokumentaciją nuosavybės teisės į žemę atstatymui, reikalingą nagrinėjimui rajono (miesto) ekspertų komisijoje. Pagal 6.3 punktą Apylinkių agrarinės reformos tarnybų ir miestų darbinės grupės, ruošiančios medžiagą nagrinėjimui rajonų (miestų) ekspertų komisijoje: gavusios dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančius papildomus dokumentus privalėjo: 6.3.1. per 1 mėnesį parengti asmenų, kuriems, vadovaujantis papildomais dokumentais dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo, bus rengiama medžiaga nagrinėti rajono (miesto) ekspertų komisijoje sąrašą arba 6.3.2. iki 1994 01 01 parengti sąrašus asmenų, apie kuriuos apylinkės agrarinės reformos tarnyba neturi jokių dokumentų žemės valdymo nuosavybės teise faktui įrodyti, t. y. kuriems šis faktas gali būti nustatytas tik teisme. Tuo tikslu visiems pareiškusiems pretendentams raštiškai pranešdavo su nuoroda, kad, jei iki Vyriausybės nustatyto termino nebus pateiktas teismo sprendimas, bus prarasta galimybė žemę susigrąžinti natūra. Apylinkės agrarinės reformos tarnybos ar miesto darbinė grupė sukomplektuotą medžiagą su lydraščiu pateikdavo rajono (miesto) ekspertų komisijai. Prieš svarstymą ekspertų komisija susipažindavo su pateikta medžiaga, reikalui esant, paprašydavo papildomos medžiagos (9 punktas). Rajono (miesto) ekspertų komisija, surašiusi savo pasiūlymą – išvadą, sukomplektuotą kaimo bylą grąžindavo apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuri šiuo pagrindu, parengdavo: 1) esant teigiamai išvadai – žemės pretendentams pažymas, nurodydami jose, kokiais papildomais dokumentais vadovaujamasi, atstatant nuosavybės teisę į žemę, kada šie dokumentai buvo nagrinėti rajono (miesto) ekspertų komisijoje; 2) esant neigiamai išvadai – išduodamas ekspertų komisijos išvados nuorašas.

17J. N. 1991-12-17 Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. N. turėtą 11,05 ha žemės ( - ). Prašyme J. N. nurodė, kad žemė buvo įsigyta iš A. T.. Telšių apygardos archyvo duomenimis iš 1944 m. mokesčių knygų matyti, kad J. N. gyveno su šeima ( - ), jo šeimą sudarė šeimos galva J. N., gim. ( - ) m., žmona A. N., gim. ( - ) m. ir sūnus J. N., gim. ( - ) m. ir turėjo 11,03 ha žemės. 1994-11-23 Akmenės rajono Viekšnių apylinkės darbinės grupės ir rajono ekspertų komisija išnagrinėjusi dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, t. y. pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teisę, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, 1947 m. žinias apie šeimos sudėtį, gautas iš Telšių apygardos archyvo (Nr. E40, Ap. 2, B34, L 38) bei liudytojų - L. G. (g. 1926 m.), J. S. (g. 1940 m.) – parodymus, priėmė išvadą, siūlyti atstatyti nuosavybės teise į 11,03 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o 1994-12-08 Akmenės rajono ekspertų komisija išnagrinėjusi Viekšnių apylinkės darbinės grupės pateiktus dokumentus priėmė išvadą, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko J. N. turėtos žemės bendro ploto 11,03 ha ( - ), pakanka nuosavybės teisei atstatyti.

18Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės įgaliotai institucijai - ekspertų komisijai, kuriai buvo pavesta spręsti ar pretendentas valdė ar nevaldė žemes iki jų nacionalizacijos, tinkamai įvertinus ir pripažinus, kad tuo metu pateiktų papildomų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, pakanka nuosavybės teisėms atstatyti, pagrįstai priėmė teigiamą išvadą – siūlyti atstatyti nuosavybės teises į žemę J. N.. Dėl to pretendentas J. N. neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagrįstai turėdamas valstybės įgaliotos institucijos teigiamą išvadą – atstatyti nuosavybės teises į 11,03 ha žemės sklypą, kreipėsi į Šiaulių apskrities valdytoją, kurio 1995-09-14 sprendimu Nr.3295 J. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra buvusio žemės savininko turėtą 5,5 ha žemę, ( - ). Šiaulių apskrities administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-01-05 išduota pažyma patvirtino, kad J. N. turi nuosavybės teisę į 5,53 ha žemės. Atsižvelgiant į J. N. prašymą jam priklausantį žemės sklypą perkelti į ( - ) apskrities viršininkas 1999-01-27 priėmė išvadą Nr.1055 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau - Išvada), pagal kurią J. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,53 ha buvusio žemės savininko J. N. ( - ) turėtą žemę, kuri priskiriama grąžintinai. Minėtos išvados pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2002-09-30 įsakymu Nr.2754 bei 2002-09-30 sprendimu Nr.55/9398, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu J. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,53 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,07ha asmeninio ūkio žemės sklypą bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,95ha žemės sklypą ( - ).

19Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, specialiuose aktuose įtvirtintos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros, atkuriant nuosavybės teises į žemę J. N., nepažeidė, taigi nuosavybės teisių atkūrimas buvo įvykdytas laikantis specialių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad J. N. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, nes sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė valstybės įgaliotų institucijų atstovai, kuriems pagal kompetenciją buvo pavesta spręsti ar yra pagrindas atkurti nuosavybės teises ir byloje nėra jokių įrodymų, kad J. N. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, priešingai jis tinkamai išreiškė valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, todėl nėra pagrindo naikinti ieškovo prašomų administracinių aktų.

20Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje, įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, tai yra taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis).

22Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 185 straipsnis). Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009-10-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: 1991-12-17 J. N. prašymą atkurti nuosavybės teisę į 11,05 ha žemės sklypą, kuriame nurodyta, kad žemė įsigyta iš A. T., 1939-03-18 pranešimą Nr.1530, kuriuo A. T. paskaičiuotas žemės mokestis 2212,80 Lt ir išdėstytas 36 metams, pradedant mokėti nuo 1994 m., kuriame nurodyta, kad ši skola Žemės reformos valdyboje atskaitomybėse knygose nurašyta ir jame nėra duomenų apie A. T. valdytus pastatus, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniomis, ( - ), gyventojo N. J. buto – ūkio lape Nr.5 įrašą: šeimos galva N. J., gim. ( - ), ūkininkas, šeimininkas su samdiniais, žmona N. A., gim. ( - ), dirbanti šeimos narė, sūnus N. J., gim( - )išlaikomas ūkininko tėvo, samdinys K. V., svetima (taip dokumente) K. A. bei duomenimis iš 1944 m. mokesčių knygos, kad J. N. šeima gyveno ( - ) ir valdė 11,03 ha, bei turėjo pasodybinį 1 ha sklypą, Telšių apygardos archyvo 1947 m. duomenis apie J. N. šeimos sudėtį, pagrįstai padarė išvadą, kad J. N. įsigijo iš A. T. žemės sklypą ir jame pasistatė pastatus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytą faktą, jog nacionalizacijos metais ginčo sklypas priklausė J. N. bei, kad A. T. nuosavybės teise valdė 11,03 ha žemės sklypą iki visuotinės nacionalizacijos (CPK 178 straipsnis).

24Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydamas 1)... 3. 2011-07-01 prijungta civilinė byla 2-1389-867/2011 pagal 2010-11-02 ieškovo... 4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. J. N. nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal archyvinę pažymą apie jo... 6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su... 9. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su... 10. Trečiasis asmuo E. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Bylos duomenimis ieškovas ginčija Šiaulių apskrities viršininko... 14. Šioje byloje taikytini specialieji aktai reglamentuojantys nuosavybės teisių... 15. Kiekvieno piliečio, atitinkančio įstatymo nustatytus reikalavimus... 16. Pagal 1997-09-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 “Dėl LR piliečių... 17. J. N. 1991-12-17 Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos... 18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės įgaliotai... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad valstybės institucijos,... 20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami... 22. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus,... 24. Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 25. Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 26. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti...