Byla e2-1055-1032/2018
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. APS-3-16815 panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,

2sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) atstovams advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei, direktoriui Evaldui Kasnauskiui,

4atsakovui R. S., atsakovo atstovei advokatei Vidai Šeikienei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Maneo“ ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. APS-3-16815 panaikinimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama panaikinti 2017-09-26 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-3-16815 ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbuotojas atsakovas R. S. 2017-03-13 darbo sutarties Nr. 128 pagrindu buvo priimtas į darbą apdailininko pareigoms ieškovės UAB „Maneo“ įmonėje. Pažymi, jog 2017-03-13 darbo sutartyje Nr. 128 buvo numatytas darbas pagal poreikį, t. y. neaptarta konkreti darbo laiko trukmė, apmokant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytu valandiniu darbo užmokesčiu bei nenurodyta konkreti atlyginimo mokėjimo diena mėnesio eigoje. Ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo atsakovo faktiškai dirbtą darbo laiką ieškovės įmonėje. Ieškovas taip pat sudarė atsakovo atlyginimų priskaitymų suvestines. Pažymi, kad atsakovas niekada neginčijo jam išmokamo darbo užmokesčio pagal jo faktiškai dirbtą darbo laiką ir pasirašydavo ieškovės jam pateikiamus mokėjimo žiniaraščius. 2017-06-29 su atsakovu buvo nutraukta darbo sutartis Nr. 128. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Akcentuoja, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė atsakovo atleidimo dieną ir atsakovas tai patvirtino savo parašais ieškovės jam pateiktuose mokėjimo žiniaraščiuose. Tačiau atsakovas 2017-08-30 prašymu dėl išmokų, susijusių su darbu, išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau tekste – Darbo ginčų komisija) ir darbo byloje nurodė, kad dirbo pilnu darbo krūviu, t. y. po 40 val. per savaitę, o ne tiek kiek yra pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsakovas darbo byloje taip pat teigė, jog ieškovas jam nepažymėjo viso darbo laiko, nes jis dirbdavo po 8 val. per pamainą, nuo 8 val. iki 17 val., ką gali paliudyti jo liudytojai M. J. ir E. M.. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijoje apklausti liudytojai M. J. ir E. M. paaiškino, kad jie tuo pačiu laiku dirbo objekte Juodkrantėje kaip ir atsakovas ir jiems yra žinoma, jog atsakovas dirbdavo visą darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. Pabrėžia, jog darbo ginčų komisija vadovaudamasi vien tik šališkų atsakovo liudytojų parodymais ir 2017-09-26 sprendime padarė išvadą, kad faktinis atsakovo darbo laikas pas ieškovę yra visiškai įrodytas bei atsakovo naudai iš ieškovės išieškojo darbo užmokestį už nepažymėtas darbo valandas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teigia, jog 2017-03-13 darbo sutartimi Nr. 128 šalys susitarė darbo laiką pagal poreikį (neaptarta konkreti darbo laiko trukmė). Taigi 2017-03-13 darbo sutarties Nr. 128 šalys dar prieš sudarydamos darbo sutartį Nr. 128 numatė, kad atsakovas ieškovo įmonėje dirbs ne visą darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., o pagal poreikį. Pažymi, kad ieškovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo atsakovo faktiškai dirbtą darbo laiką ieškovės įmonėje. Ieškovės nuomone, jos pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie yra tinkami įrodymai byloje, patvirtina faktiškai atsakovo dirbtą laiką ieškovo įmonėje. Tuo tarpu liudytojų parodymai, kuriais nepagrįstai vadovavosi darbo ginčų komisija, priimdama 2017-09-26 sprendimą darbo byloje Nr. APS-3-16815, ieškovė teigia, kad yra melagingi. Akcentuoja, jog Darbo ginčų komisija, priimdama 2017-09-26 sprendimą dėl atsakovo faktiškai dirbto darbo laiko ieškovės įmonėje vadovavosi vien tik melagingais šališkų liudytojų M. J. ir E. M. parodymais ir nesirėmė ieškovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Pažymi, jog atsakovas niekada neginčijo jam mokamo darbo užmokesčio ir į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik praėjus dvejiems mėnesiams po darbo sutarties Nr. 128 nutraukimo dienos. Teigia, kad jeigu atsakovas būtų faktiškai dirbęs po 40 val. per savaitę, kaip nurodė darbo ginčų komisijai, taip pat jeigu su atsakovu žodžiu būtų sutartas kitoks darbo užmokestis negu nurodytas 2017-03-13 darbo sutartyje Nr. 128, atsakovas nebūtų sutikęs pasirašyti ieškovės jam pateiktų mokėjimo žiniaraščių. Tačiau šiuo atveju atsakovas ieškovo įmonėje dirbo nuo 2017-03-16 iki 2017-06-29 ir tuo metu ieškovui niekada nereiškė jokių pretenzijų nei dėl gaunamo darbo užmokesčio, nei dėl darbo laiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės nuomone, darytina neabejotina išvada, kad darbo ginčų komisija faktinį atsakovo darbo laiką pas ieškovą nepagrįstai nustatė remiantis vien tik šališkų liudytojų M. J. ir E. M. parodymais, todėl 2017-09-26 darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo bylos Nr. APS-3-16815 turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir palikti galioti nepakeistą Darbo ginčų komisijos 2017-09-26 sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, teigia, kad ieškovė vis delsė mokėti visą darbo užmokesčio, teisinosi, jog užsakovai neperveda lėšų, ir žadėjo, kad darbo užmokesčio likutis bus sumokėtas, kai bus baigti darbai tame objekte, todėl atsakovas, gaudamas tik dalį darbo užmokesčio, pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir tikėjo darbdavio pažadais, kad jam bus sumokėta vėliau. Atsakovas nesulaukęs darbdavio nesumokėto darbo užmokesčio likučio, 2017-06-29 savo noru nutraukė darbo sutartį, kadangi suprato, jog darbdavys jį apgavo. Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnė pusė ir yra priklausomas nuo darbdavio. Atsakovo nuomone, komisija pagrįstai vadovavosi ne pateiktais žiniaraščiais, o atsakovo bei apklaustų liudytojų M. J. ir E. M. parodymais. Ieškinyje ieškovė kelia klausimą dėl liudytojų įrodymų vertinimo, t.y. dėl proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą taikymo. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog liudytojų paaiškinimai yra melagingi, o šie liudytojai - šališki. Argumentų, kad šie liudytojai šališki nėra pateikta. Pažymi, jog šie asmenys nėra nei atsakovo giminės, ar kitokiais ryšiais su juo susiję asmenys. Teigia, kad jie dirbo tame pačiame objekte Juodkrantėje, kai ten dirbo atsakovas ir patvirtino, jog atsakovas dirbo kasdien ir ne mažiau kaip po 8 valandas (visą darbo dieną). Pažymi, kad ieškovas atleisdamas atsakovą iš darbo žadėjo išmokėti likusį darbo užmokestį po savaitės, tačiau to nepadarė.

9Teismas

konstatuoja:

10ieškinys atmestinas

11Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017-03-13 sudarė darbo sutartį Nr. 128, pagal kurią atsakovas nuo 2017-03-16 buvo priimtas dirbti pas ieškovą apdailininku, darbo sutartyje buvo numatytas darbas pagal poreikį, t.y. neaptarta konkreti darbo laiko trukmė, apmokant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytu valandiniu darbo užmokesčiu bei nenurodyta konkreti atlyginimo mokėjimo diena mėnesio eigoje. 2017-06-29 su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso (redakcija galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Ieškovas pateikė į bylą 2017-11-20 pažymas apie vidutinį R. S. vidutinį darbo užmokestį, nurodydamas, kad vidutinis atsakovo valandinis atlyginimas yra 3,55 Eur, o mėnesinis atlyginimas 63,95 Eur. Atleidžiant atsakovą iš darbo jam buvo sumokėta 10,56 Eur už nepanaudotas atostogas. R. S. 2017-08-30 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Maneo“ 1470 Eur darbo užmokesčio už 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, atskaičius privalomuosius mokėjimus, bei nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-09-26 sprendimu DGKS-4947 ieškovo R. S. prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti R. S. naudai iš atsakovo UAB „Maneo“ 1289,92 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir 95,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių (b.l. 2).

12Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

132016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovo ieškinys teisme yra pareikštas 2017-10-26, todėl sprendžiamas pagal nuo 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) nuostatas.

14Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. DGKS-4947

15Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas (darbo ginčo byloje) R. S. 2017-08-30 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2017-09-26 sprendimu DGKS-4947 ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti R. S. naudai iš atsakovo UAB „Maneo“ 1289,92 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir 95,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių (b.l. 18-19).

16Ieškovas (pateikęs teismui ieškinį) UAB „Maneo“ nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu prašo panaikinti 2017-09-26 sprendimą DGKS-4947 ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

17Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą ir panaikinti Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-09-26 sprendimą DGKS-4947, kadangi šios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą.

19Dėl ieškovo reikalavimo priimti naują sprendimą – atsakovo R. S. prašymą pateiktą Darbo ginčų komisijai dėl išmokų susijusių su darbo santykiais atmesti kaip nepagrįstą

20Ieškovas R. S. kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją prašė priteisti iš atsakovo UAB „Maneo“ 1470,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad darbas bus pagal poreikį ir bus apmokama už išdirbtas valandas, tačiau faktiškai šalys susitarė dėl 8 valandų darbo dienos, kadangi darbą R. S. turėjo atlikti statybose. R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasitikėjo darbdaviu ir pasirašydamas ieškovės pateiktus mokėjimų žiniaraščius paskutinę darbo dieną, juos pasirašė kaip avansinius mokėjimus, kadangi darbdavio atstovas direktorius atvežė jam prie namų pasirašyti šituos dokumentus nurodydamas, jog buhalterė negalės paskaičiuoti atlyginimo. Darbdavys atsakovui žadėjo sumokėti už atliktus darbus pridavus darbus rangovui. Atsakovas teigia, kad pas ieškovę dirbo visą darbo dieną, t.y. 8 valandas, kartais ir savaitgaliais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašydamas darbo sutartį su ieškovu tarėsi dėl valandinio apmokėjimo – 9 Eur į valandą ir už atliktus darbus po 7 Eur už kvadratą. Teigia, kad dirbo objektuose Žaliasis kelias 8, Neringa bei UAB „Philip Morris“ teritorijoje. Atsakovas paaiškino, jog dirbdamas pas ieškovą atliko apdailos darbų apie 200-250 kv.m. objekte Neringoje. Paaiškino, jog jis gyvena Klaipėdoje ir į objektą Žaliasis kelias 8, Neringa, jam tekdavo vykti iš Klaipėdos, kelionė pirmyn atgal užtrukdavo apie 4 valandas, todėl vykti dirbti 2-3 valandas atsakovas nebūtų sutikęs. Kadangi ieškovas nemokėjo sutarto darbo užmokesčio, atsakovas nusprendė išeiti iš darbo. Ieškovas jam pažadėjo apmokėti likusį neišmokėtą darbo užmokestį po savaitės, tačiau pažado netesėjo. Teigia, kad bandė susisiekti su ieškovo direktoriumi – skambino jam bei siuntė SMS žinutes, informuodamas darbdavį, jog kreipsis į darbo inspekciją bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, koks atsakovo teigimu su ieškovu buvo sutartas atlyginimas už darbą, atsakovas nurodė, kad valandinis atlyginimas – 9 Eur už valandą bei 50 Eur į dieną už kitų asmenų padarytų defektų ištaisymus. Paaiškino, kad jis atliko apdailos darbus – glaistė ir dažė. Darbo grafikas buvo sudaromas kas 2 savaites. Atsakovo teigimu, ieškovo atstovas atvykdavo į objektą ir informuodavo darbininkus už kokią sumą ir per kiek laiko reikia atlikti darbus.

21Atsakovo atstovė 2018-03-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad Darbo kodekso 146 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada yra galima sudaryti darbo sutartį nustatant ne pilną darbo dieną, tačiau atsakovas neatitinka nei vienos iš straipsnyje numatytų sąlygų. Darbo kodekso redakcijoje, galiojusioje nuo 2016-09-14 iki 2017-06-30 (atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu) 146 straipsnyje buvo numatytas ne visas darbo laikas. Ne visas darbo laikas galėjo būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Ne viso darbo laiko sąlyga turėjo būti nustatoma darbo sutartyje. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas buvo nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu (reikia tiek darbuotojo, tiek darbdavio sutikimo) arba tam tikrų kategorijų darbuotojų reikalavimu. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad darbo sutarties šalims nebuvo draudžiama susitarti dėl ne viso darbo laiko.

22Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2011-04-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-235/2010). Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką, vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiškiančia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

242017-03-13 šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 128 3 punkte numatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą valandinį darbo užmokestį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio negu nurodyta darbo sutartyje. Darbo ginčų komisijos posėdyje R. S. nurodė, jog su ieškovu žodžiu susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio nei nurodyta sutartyje, t.y. po 7,00 Eur už kvadratinį metrą apdailos ir kadangi jis padarė 250 kvadratinių metrų apdailos darbų, pagal žodinį susitarimą darbdavys jam turėjo sumokėti 1750 Eur, tačiau išmokėjo tik dalį žadėtos sumos ir liko skolingas 1470 Eur. 2018-03-01 teismo posėdžio metu iš pradžių atsakovas teigė, kad buvo tartasi su ieškovu žodžiu dėl mokėjimo už kvadratą po 7 Eur, paskui nurodė, jog žodžiu susitarė dėl 9 Eur valandinio atlyginimo, tačiau tokios sutarties sąlygos šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio byloje nėra numatyta. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais atsakovo teiginius, jog šiuo atveju atsakovas su ieškovu susitarė dėl 9 Eur dydžio valandinio atlyginimo, todėl vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 3 punkto nuostatomis laikytina, kad šalys sudarydamos darbo sutartį susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyto minimalaus valandinio atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).

25Byloje tarp šalių kyla ginčas ir dėl atsakovo išdirbtų darbo valandų.

26Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius paaiškino, kad atsakovas pas ieškovą dirbo nuo 2017-03-16 iki 2017-06-29, t.y. 2017 m. kovo mėnesį – 15 val., 2017 m. balandžio mėnesį 19 val., 2017 m. gegužės mėnesį – 18 valandų, 2017 m. birželio mėnesį 20 valandų. Darbai buvo atliekami objektuose adresais Žaliasis kelias 8, Neringa, bei Vilniaus plentas 16, Klaipėda. Teigia, kad pinigai už atliktą darbą atsakovui buvo sumokėti grynais, o atsiskaičius atsakovas pasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose. Darbo sutartyje buvo numatytas darbas pagal poreikį. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovas darbo įmonėje laikotarpiu nesugebėjo atlikti visų jam paskirtų darbų, vartodavo alkoholį, todėl į darbą dažnai neatvykdavo (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos pravaikštos), darbus atliko netinkamai, kitiems darbuotojams reikėjo taisyti broką. Pažymėjo, kad į objektus atsakovą nuveždavo ir padengdavo atvykimo į ir iš darbo išlaidas, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Evaldas Kasnauskis patvirtino, kad telefono Nr. +37064828220 priklauso įmonei, paaiškino, kad susirašė SMS žinutėmis su atsakovu, tačiau jam buvo grasinama, kad perduos atsakovas atitinkamą informaciją mokesčių inspekcijai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar atsakovui buvo paskirtos nuobaudos už ieškovo nurodomus neatvykimus į darbą ar netinkamai atliekamus darbus, paaiškino, kad kreipėsi į darbo inspekciją, tačiau buvo informuotas, kad jeigu atsakovas atvyksta į darbą porai valandų, negalima rašyti pravaikštų. Paaiškino, kad buvo sudaryta subrangos sutartis su rangovu UAB „Interstata“ dėl didelio objekto adresu Žaliasis kelias 8, Neringa, todėl reikėjo dirbti pilną darbo dieną, t.y. po 8 valandas, tačiau teigia, kad ieškovas turėjo kitų subrangovų ir be atsakovo objekte dirbo ir kiti žmonės. Nurodo, kad su atsakovu sudarant darbo sutartį 100 procentų nežinojo dėl būsimo darbo poreikio, todėl ir buvo sudaryta darbo sutartis nurodant darbo laiką – pagal poreikį.

272018-03-01 teismo posėdžio metu liudytojas D. G. nurodė, kad yra UAB „Interstata“ vadovas ir samdo ieškovą atlikti statybos apdailos darbus, t.y. ieškovas yra subrangovas su kuriuo buvo sudaryta rangos sutartis ir dėl rangos darbų objekte adresu Žaliasis kelias 8, Neringa. Liudytojo teigimu, ieškovas objekte turėjo atlikti rangos darbus trijuose butuose (apie 400-600 kv.m. ploto). Liudytojas paaiškino, kad atsakovą yra matęs objekte, į kurį atvykdavo nuo 1 iki 4 kartų į savaitę. Teigia, kad kartais atvykus į objektą nuo 10 valandos ryto ir būnant ten iki 14-15 valandos dienos ir pasitaikydavo dienų, kai UAB „Maneo“ darbuotojų objekte nebūdavo. Pažymi, kad jis nesidomėjo, kas atlieka konkrečius darbus su UAB „Maneo“ sudarytos rangos sutarties pagrindu. Liudytojas nurodė, kad atsakovas objekte darbų nebaigė ir juos reikėjo perdaryti. Paaiškino, jog atsiskaitoma su UAB „Maneo“ iš pradžių buvo pagal tarpinius darbus, tačiau, kadangi rangos darbus UAB „Maneo“ vėlavo atlikti, mokėjimai buvo sustabdyti iki galutinio darbų atlikimo ir perdavimo. Liudytojo teigimu, UAB „Maneo“ darbus pagal sutartį turėjo atlikti iki 2017-09-14, tačiau darbai buvo baigti tik vakar, t.y. 2018-02-28.

28Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo grafikas ieškovo įmonėje buvo sudaromas kas 2 savaites. Nors darbo sutartyje nurodyta, kad darbas pagal poreikį, faktiškai buvo susitarta, kad atsakovas dirbs visą darbo savaitę, po 8 valandas kiekvieną dieną. Atsakovo nuomone, tai yra įprasta darbo laiko trukmė ir taikyti trumpesnę nebuvo jokio pagrindo, o priešingai, atliekant statybos-apdailos darbus dažnai yra dirbama net ilgiau, siekiant kuo greičiau pasiekti rezultatą. Teigia, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo darbdavys, jame daromi įrašai su darbuotoju nederinami. Atsakovo teigimu, tai reiškia, kad dirbantis asmuo nežino ir negali žinoti, kokius įrašus apie darbo laiko trukmę juose padarė darbdavys. Su šiais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais atsakovas susipažino tik tada, kai darbdavys juos pateikė darbo ginčų komisijai. Atsakovo teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašoma gerokai trumpesnė darbo laiko trukmė, nei atsakovas faktiškai dirbo, ir remiantis šiais žiniaraščiais, apskaičiuojamas bei mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis. Tokiu būdu darbdavys siekė sumažinti privalomus mokėti mokesčius, apskaičiuojamus nuo darbo užmokesčio dydžio. Pažymi, kad konkreti vieta, kurioje savo darbo funkcijas atliko atsakovas, daugiausia buvo Juodkrantėje, ką pripažino ir pats ieškovas, todėl atsakovui į darbą reikėjo atvykti iš Klaipėdos. Atsakovas nurodo, jog darbuotojas yra suinteresuotas gauti jo atliekamą darbą atitinkantį atlyginimą ir dirbti daugiau valandų, kai darbo užmokestis yra valandinis, todėl jis būdamas apdairus asmuo nebūtų važiavęs dirbti į Juodkrantę 2-4 valandoms per dieną, kaip yra nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

29Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

30Ieškovas pateikė į bylą duomenis nurodydama, kad ginčo laikotarpiu 2017 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais atsakovas R. S. dirbo statybos rangos darbų objektuose esančiuose adresu Žaliasis kelias 8, Neringa (užsakovas UAB „Interstata“) ir Vilniaus plentas 16, Klaipėda. Paaiškino, kad statybos rangos darbų objekte, esančiame Vilniaus plentas 16, Klaipėda, ieškovas atliko apdailos darbus. Nurodo, jog minėto objekto generalinis rangovas yra UAB „Merkio statyba“ (atsakovo teismo posėdžio metu įvardintas kaip „Philip Morris Lietuva“). Ieškovas į bylą pateikė statybos rangos sutartis sudarytas su UAB „Interstata“ ir UAB „Merkio statyba“. Rangos sutartyje sudarytoje su UAB „Interstata“ 3.1 punkte buvo numatyta, kad rangovas UAB „Maneo“ darbus pradeda 2016-11-22 ir užbaigia 2017-09-01. Įvertinus į bylą ieškovo pateiktas rangos sutartis bei ieškovo atstovo paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovas 2017-03-15 su atsakovu sudarydamas darbo sutartį apie planuojamų darbų apimtis turėjo žinoti. Atsakovas į bylą pateikė fotonuotraukas jomis įrodinėdamas aplinkybę dėl dirbtų darbo valandų bei buvimo objekte. Teismas pažymi, kad iš atsakovo pateiktų į bylą fotonuotraukų nėra įmanoma nustatyti, kad būtent nuotraukų darymo momentu atsakovas buvo darbo vietoje. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys kokiu įrenginiu nuotraukos buvo darytos. Dalis nuotraukų patvirtina, ką teismo posėdžio metu pripažino ieškovo atstovas direktorius Evaldas Kasnauskis, jog fotonuotraukose užfiksuota vieta, kurioje atsakovas dirbo, o ieškovas pagal rangos sutartį atliko statybos rangos darbus adresu Žaliasis kelias 8, Neringa.

31Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius Evaldas Kasnauskis patvirtino, kad nurodytame objekte darbų buvo tiek, kad reikėjo darbuotis visą darbo dieną. Liudytojas D. G. patvirtino aplinkybes, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus objekte adresu Žaliasis kelias 8, Neringa. Ieškovas teigia, kad darbo šiame objekte buvo visai dienai, tačiau atsakovas į darbą neatvykdavo, ir teismui pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovas yra pažymėjęs atsakovui pravaikštas P raide. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius paaiškinimus, liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko apdailos darbus pas ieškovą objekte, kuriame statybos darbai turėjo vykti visą darbo dieną, tačiau ieškovas, teigdamas, kad atsakovas į darbą neatvykdavo, nesiėmė jokių teisinių priemonių atsakovo galimai padarytiems darbo drausmės pažeidimams pašalinti, t.y. neskyrė jokių drausminių nuobaudų, į bylą nepateikė jokių rašytinių pranešimų teiktų atsakovui, tačiau tęsė darbo santykius su atsakovu, o darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta atsakovo prašymu, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovui į darbą objekte Žaliasis kelia 8, Neringa, reikėjo vykti iš Klaipėdos, daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas 2017 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais ieškovo įmonėje dirbo pilną darbo dieną, t.y. po 8 valandas, taip pat darbus atliko ir poilsio dienomis. Mažai tikėtina, kad ieškovui sudarius rangos sutartį su UAB „Interstata“ ir įsipareigojus atlikti darbus nustatytais terminais, ieškovas būtų samdęs asmenis apdailos darbams atlikti, kurie per mėnesį įmonėje dirbtų tik po 3-6 dienas į mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovo atstovė advokatės padėjėja 2018-03-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirbo tokiomis darbo valandomis ir už tokį atlyginimą, koks buvo sulygtas darbo sutartyje, pretenzijų nereiškė. Atsakovui buvo pateikti pasirašymui darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai, kuriuos atsakovas pasirašė, suprato ką pasirašė, neprašė šių mokėjimo žiniaraščių pripažinti negaliojančiais. Teigė, kad atsakovas daug metų dirba statybos sektoriuje, jeigu atsakovui nebuvo aišku už ką jis turi pasirašyti, jis galėjo pasiteirauti darbdavio ar buhalterės. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad nesulaukdamas apmokėjimo už darbą paskutinę darbo dieną darbdaviui atvežus mokėjimų žiniaraščius ir paaiškinus, kad buhalterė negalės paskaičiuoti atlyginimo, jis pasirašė mokėjimų žiniaraščius manydamas, kad pasirašo už jam išmokėtiną avansą. Pažymėtina, kad ieškovas kaip juridinis asmuo turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. būti apdairus ir rūpestingas - ieškovo atstovas direktorius Evaldas Kasnauskis žymėdamas atsakovo darbo laiką, galėjo supažindinti atsakovą, duoti jam pasirašyti dokumentus, kuriuose jis fiksuodavo atsakovo darbo laiką, jo neatvykimą į darbą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys darbo sutartyje buvo susitarusios dėl darbo pagal poreikį. Ieškovo direktorius Evaldas Kasnauskis, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, pats žymėdamas atsakovo darbo valandas, tačiau su šiais fiksuotais duomenimis nesupažindindamas atsakovo prisiėmė iš šių veiksmų atsiradusią riziką dėl atsakovo darbo laiko apskaitos fiksavimo. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas direktorius Evaldas Kasnauskis paaiškino, jog atsakovui atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, o gavęs pinigus atsakovas pasirašydavo mokėjimų žiniaraščius. Kompensacija už nepanaudotas atostogas 10,56 Eur atsakovui buvo sumokėta atleidžiant atsakovą iš darbo taip pat grynaisiais pinigais prie atsakovo namų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad į bylą pateikti ieškovo mokėjimų žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovui buvo išmokėtos atitinkamos darbo užmokesčio sumos, tačiau šie dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta pagal jo faktiškai išdirbtą darbo laiką (CPK 178, 185 straipsniai, b.l. 16-18, 61-66). Teismas išklausęs šalių paaiškinimus, bei įvertinęs į bylą pateiktas atsakovo fotonuotraukas su SMS žinučių išklotinėmis siųstomis telefono Nr. +37064828220, kritiškai vertina ieškovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas pretenzijų dėl išmokėto darbo užmokesčio pagal mokėjimų žiniaraščius nereiškė, ir daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas kreipėsi į darbdavį, t.y. ieškovą prašydamas išmokėti likusį darbo užmokestį už jo faktiškai išdirbtą darbo laiką atsakovo įmonėje.

32Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2016 m. birželio 22 d. Nr. 644 dėl minimaliojo darbo užmokesčio patvirtintas minimalus valandinis atlygis – 2,32 Eur ir minimali mėnesinė alga – 380 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo 2016-07-01 ir galiojo atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovo įmonėje pradėjo dirbti 2017-03-16, todėl teismas pasisakys dėl ieškovui paskaičiuotų ir išmokėtų darbo užmokesčio sumų nuo atsakovo darbo pas ieškovą pradžios.

33Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas ieškovui pažymėjo 15 darbo valandų (6 darbo dienas po 2-4 val.) 2017 metų kovo mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė vadovautis Darbo ginčų komisijoje jo nurodytais paaiškinimais apie išdirbtas darbo valandas. Darbo ginčų komisijai atsakovas nurodė kovo mėnesį dirbęs 12 darbo dienų po 8 val., iš viso: 96 val. - 15 val. pažymėtų ir apmokėtų. Iš viso: 81 valandų nepažymėtos ir neapmokėtos x 2,32 Eur - 187,92 Eur.

34Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas ieškovui pažymėjo 19 darbo valandų (3 darbo dienas dienas po 6-7 val.). Ieškovas nurodė dirbęs 16 darbo dienų po 8 val., iš viso: 128 val. - 19 val. pažymėtų ir apmokėtų. Iš viso: 109 valandų nepažymėtos ir neapmokėtos x 2,32 Eur - 252,88 Eur.

35Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas ieškovui pažymėjo 18 darbo valandų (5 darbo dienos po 2-4-6 val.). 2018 m. gegužės 1-3 dienos atsakovui pažymėtos kaip neatvykimo į darbą dienos. Ieškovas nurodė dirbęs 22 darbo dienas po 8 val., iš viso: 176 val. - 18 val. pažymėtų ir apmokėtų. Iš viso: 158 val. nepažymėtos ir neapmokėtos x 2,32 Eur - 366,56 Eur, 2 darbo dienos iš 22 darbo dienų buvo šeštadienis-sekmadienis. Tai ieškovo poilsio dienos, todėl apmokėtinos dvigubai (Darbo kodekso redakcija galiojusi atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu 144 straipsnio 1 ir 2 dalys). t. y., 16 val. dar po 2,32 Eur - 37,12 Eur. Iš viso neapmokėta atsakovui už gegužės mėnesį 403,68 Eur (366,56 Eur + 37,12 Eur).

362017 m. birželio mėnesį atsakovas ieškovui pažymėjo 20 darbo valandų (4 darbo dienos po 4 ir 6 val.). Ieškovas nurodė dirbęs 23 darbo dienų, 19 darbo dienų iš jų buvo dirbta Juodkrantėje po 8 val. - 152 val. - 20 val. pažymėtų ir apmokėtų, likusios 132 val. x 2,32 Eur - 306,24 Eur; taip pat 4 darbo dienų iš 23 darbo dienų buvo dirbtos UAB „Philip Morris Lietuva“ įmonėje Klaipėdoje po 12 val., viso: 48 val. Iš tų 48 val. 3 darbo dienos buvo dirbtos UAB „Philip Morris Lietuva“, viso: 36 val. x 2,32 Eur - 83,52 Eur, o 1 darbo diena - 12 val. (iš 48 val.) apmokėtina dvigubai - po 4,64 Eur, nes buvo šeštadienis - ieškovo poilsio diena - 55,68 Eur. Iš viso už birželio mėnesį atsakovui turėjo būti apmokėta 445,44 Eur (306,24 Eur + 83,52 Eur + 55,68 Eur).

37Teismas įvertinęs šalių, liudytojo paaiškinimus byloje, ieškovo į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad iš viso ieškovas atsakovui už nepažymėtas darbo valandas neišmokėjo 1289,92 Eur (187,92 Eur + 252,88 Eur + 403,68 Eur + 445,44 Eur) neatskaičius privalomųjų mokėjimų, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo.

38Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

39Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atleidžiant atsakovą iš darbo jam buvo išmokėta 10,56 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas atskaičius privalomuosius mokėjimus. Iš ieškovo pateikto apmokėjimo už nepanaudotas atostogas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017-03-16 iki 2017-06-29 atsakovui buvo paskaičiuota 45,53 kompensuotinų valandų skaičius nurodant valandos sumą – 2,32 Eur. 2018-03-01 teismo posėdžio ieškovo atstovas direktorius negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovui buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 10,56 Eur sumoje. Susipažinus su ieškovo pateiktais duomenimis konstatuotina, kad atsakovui turėjo būti paskaičiuota 105,63 Eur suma neatskaičius privalomųjų mokėjimų – 45,53 kompensuotinų valandų skaičius po 2,32 Eur už valandą (45,53 val. × 2,32 Eur = 105,63 Eur). Iš šių duomenų konstatuotina, kad atsakovui buvo neišmokėta 95,07 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (105,63 Eur – 10,56 Eur = 95,07 Eur) (Darbo kodekso redakcija galiojusi atleidžiant atsakovą iš darbo 176, 177 straipsniai).

40Remiantis DK 231 straipsnio 3 ir 4 dalimi, darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

41Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovui priteistina 1289,92 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei 95,07 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius privalomųjų mokėjimų (CPK 178, 185 straipsniai, DK 231 straipsnis).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 1210 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 14, 19, 91, 118-123). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

46ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. APS-3-16815 panaikinimo atmesti.

47Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ 1289,92 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 92 centų) neišmokėto darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų, 95,07 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 07 centus) kompensacijos už nepanaudotas atostogas neatskaičius privalomųjų mokėjimų ir 500 Eur (penki šimtai eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. S..

48Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,... 2. sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB)... 4. atsakovui R. S., atsakovo atstovei advokatei Vidai Šeikienei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal civilinėje... 6. Teismas... 7. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį... 9. Teismas... 10. ieškinys atmestinas... 11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017-03-13... 12. Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo... 13. 2016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,... 14. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas (darbo ginčo byloje) R.... 16. Ieškovas (pateikęs teismui ieškinį) UAB „Maneo“ nesutikdamas su darbo... 17. Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu... 19. Dėl ieškovo reikalavimo priimti naują sprendimą – atsakovo R. S.... 20. Ieškovas R. S. kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją prašė priteisti iš... 21. Atsakovo atstovė 2018-03-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad Darbo kodekso... 22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 24. 2017-03-13 šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 128 3 punkte numatyta, jog... 25. Byloje tarp šalių kyla ginčas ir dėl atsakovo išdirbtų darbo valandų.... 26. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius paaiškino, kad atsakovas... 27. 2018-03-01 teismo posėdžio metu liudytojas D. G. nurodė, kad yra UAB... 28. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo grafikas ieškovo įmonėje... 29. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet... 30. Ieškovas pateikė į bylą duomenis nurodydama, kad ginčo laikotarpiu 2017... 31. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius Evaldas Kasnauskis... 32. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2016 m. birželio 22 d. Nr. 644 dėl... 33. Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos... 34. Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. balandžio mėnesio darbo laiko... 35. Iš į bylą pateikto atsakovo 2017 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos... 36. 2017 m. birželio mėnesį atsakovas ieškovui pažymėjo 20 darbo valandų (4... 37. Teismas įvertinęs šalių, liudytojo paaiškinimus byloje, ieškovo į bylą... 38. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ... 39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atleidžiant atsakovą iš darbo... 40. Remiantis DK 231 straipsnio 3 ir 4 dalimi, darbo ginčų komisijos... 41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovui priteistina 1289,92... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 1210 Eur... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270... 46. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ ieškinį atsakovui R. S.... 47. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ 1289,92 Eur... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...