Byla e2-200-955/2017
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,

2sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Almai Veiverytei,

3dalyvaujant ieškovams L. K., N. J., V. J., ieškovų L. K., A. J., N. J., V. J., S. J., G. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

4atsakovės V. M. įgaliotam atstovui L. M., ieškovės atstovui advokatui Artūrui Virkučiui,

5trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., A. J., N. J., V. J., S. J., G. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., ieškinį atsakovei V. M. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

7.

8Teismas

Nustatė

9I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

10Ieškovai L. K., A. J., N. J., V. J., S. J., G. V., atstovaujama įstatyminės atstovės J. V. (toliau – ieškovai) prašo:

  1. nustatyti neatlygintiną neterminuotą 4,50 m pločio, 44,58 m ilgio, 201 m2 ploto, kelio servitutą (S4) (tarnaujantį daiktą) važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku V. M. (toliau – atsakovė) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) ( - ) žemės sklypams, kurių kadastriniai Nr. ( - ) (savininkė G. V.); Nr. ( - ) (savininkė A. J.); Nr. ( - )ir Nr. ( - ) (savininkė N. J.), Nr. ( - ) (savininkas V. J.), Nr. ( - ) (savininkė L. K.), Nr. ( - ) (savininkė S. J.), adresas ( - ). pagal matininko E. R. 2016 m parengtą servituto schemą;
  2. pripažinti teisę ieškovams neatlygintinai, neterminuotai naudotis kelio servitutu (S1) (tarnaujantis daiktas) V. M. asmeninės nuosavybės žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr., ( - ), adresas ( - ). važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr.: ( - ); ( - ); ( - ), ( - ); ( - ); ( - ); ( - ), adresas ( - ), pagal UAB „Areisa“ 2014-04-04 parengtą žemės sklypo planą (e. b. 1 t. 1-7 b. l.).

11Ieškovai ieškinyje nurodė, jog jie priversti kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo, kadangi šiuo metu nėra nustatytas nei bendro naudojimo, nei servitutinis kelias į jų privačius žemės sklypus, esančius ( - ). 2006-08-17 N. J. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą formuoti žemės sklypus rengiant žemėtvarkos projektą. Pagal pateiktą prašymą įregistruotas žemės sklypas Nr. 91 (kadastro Nr. ( - )), kurio plotas: 2,4587 ha, adresu ( - )., buvo padalintas į 8 sklypus: Nr. 91-1 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-2 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-3 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-4 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-5 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-6 (kadastrinis Nr. ( - )), Nr. 91-7 (kadastrinis Nr. ( - )), ir Nr. 91-8, kuris vėliau 2014 m. buvo padalintas į dar tris sklypus Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Nr. ( - )).

12Naujai suformuotuose sklypuose buvo nustatyti šie servitutai: Sklype Nr. 91-1 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 91-6, 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas); Sklype Nr. 91-2 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-3, 91-4, 91-5, 91-6, 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) Nr. 91-1; Sklype Nr. 91-3 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-4, 91-5, 91-6, 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2; Sklype Nr. 91-4 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-5, 91-6, 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2, 91-3; Sklype Nr. 91-5 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-6, 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2, 91-3, 91-4; Sklype Nr. 91-6 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5; Sklype Nr. 91-7 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 91-6; Sklype Nr. 91-8 servitutai: Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypams Nr.: 91-7, 91-8; Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. 91-1, 91-2, 91-3, 91-4, 91-5, 91-6; 91-7, kelio servitutas (viešpataujantis daiktas).

13Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, jog ieškovai neturi galimybės privažiuoti, prieiti į privačius žemės sklypus Nr. 91-1 – 91-7 iš bendro naudojimo ( - )gatvės, nes žemės sklypo Nr. 91-8 savininkė, per kurios sklypą seniau ieškovai patekdavo į savo sklypus, uždraudė naudotis šiuo pravažiavimu. Atsiradus šiam draudimui buvo svarstoma ir aiškinamasi pravažiavimo į ieškovų sklypus galimybės, teritorijų planavimo dokumentų sudarymo praeityje procesai. Buvo pateikti užklausimai Alšėnų seniūnijai, Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai.

142015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. SD-3113 Savivaldybė nurodė, kad ( - ) gatvės yra įtrauktos į Kauno rajono savivaldybės vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašą, patvirtintą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. TS-83. Nurodė, kad šios gatvės yra numatytos asfaltuoti, tačiau informavo, kad ( - ) g. šiame sąraše nėra, kadangi šie komunikaciniai koridoriai, kuriems yra suteikti gatvėvardžiai, yra suprojektuoti per privačius žemės sklypus, numačius servitutą. Pažymėjo, kad tai nėra bendro naudojimo keliai, todėl servitutinių kelių įrengimas ir priežiūra yra pačių žemės savininkų atsakomybė ir prievolė. Vienok, yra ne tik kelio įsirengimo problema, tačiau problema tame, kad apskritai nėra galimybės patekti į aukščiau minėtus bendro naudojimo kelius — ( - )gatves.

15Nors ( - )gatvė suformuota, tačiau ji neišsprendžia ieškovų kelio problemos, nes ji neatitinka gatvių sąvokos, o yra uždara atkarpa. Servitutai numatyti tik vienas kitam tarp ieškovų sklypų, o atsakovės sklype tęsinio, kad patekti už 100 metrų į ( - )gatvę projekte – nėra. Susiklosčiusi nenormali teisinė ir faktinė situacija, kad ieškovų sklypų adresai VĮ Registrų centre nurodyti ( - )gatvėje, tačiau faktiškai ieškovams teritorijų planavimo procese nebuvo suprojektuotas patekimo kelias į toje pačioje ( - )gatvėje esančius sklypus. Vėliau tarpusavio patekimo į sklypus servitutinių kelių koridorius dėl neaiškių aplinkybių pavadintas ( - )gatve nors nekilnojamojo turto registre tik vienas sklypas registruotas kaip esantis ( - )gatvėje. Svarstyta galimybė į privačius sklypus patekti iš Vakarų pusės per ( - )gatvę, tačiau ši gatvė ne tik kad nėra suformuota, įrengta, išasfaltuota ar bent faktiškai išvažinėta, tačiau ir juridiškai nėra realios galimybės per šią gatvę patekti į ieškovų sklypus. ( - )gatvė nėra suprojektuota kaip bendro naudojimo, o taip pat kaip tarpusavio 4 sklypų patekimo servitutinis koridorius. Kitoje Rytų pusėje suprojektuota ( - )gatvė taip pat nėra bendro naudojimo, o be to, ji suformuota tik 4 sklypams patekti iš ( - )gatvės, o toliau tęsinio nėra.

16Taip pat buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių (toliau –NTŽ) dėl galimybės į privačius sklypus patekti per kelią, esantį tarp sklypų Nr. 94-5, 94-6, 95, 161 ir 162. Tarnyba nurodė, kad į ieškovų sklypus nėra pravažiavimo per sklypą Nr. 94-5 (kadastrinis Nr. 5247/0007:85), nors iki šio žemės sklypo iš ( - )gatvės galima privažiuoti suprojektuotu bendro naudojimo keliu (apie 4 m pločio). Tačiau tokia situacija pagal NŽT atsakymą taip pat neišsprendė privažiavimo problemos.

17Žemės sklype Nr. 161 (kadastrinis Nr. ( - )) yra įregistruotas servitutas (tarnaujantis daiktas), t. y. tarytum pusė kelio - 2 m, kuris nustatytas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. įsakymu NR. 02-5622 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. ( - )patikslinimo“. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše servitutas nurodytas. Pažymi, kad šis servitutas ieškovams jokių teisinių padarinių nesukelia, t. y. nesuteikia teisės važinėti minėtu pravažiavimu. Kita kelio pusė (2 m.) atliekant žemės sklypų geodezinius matavimus buvo nurodyta žemės sklypo Nr. 94-5 (kadastrinis Nr. ( - )) ir sklypo Nr. 94-6 (kadastrinis Nr. ( - )) planuose, tačiau šie servitutai žemės sklypuose administraciniu aktu nebuvo nustatyti ir nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype Nr. 95 kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovams eiti, važiuoti, taip pat nebuvo registruotas.

18Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 02-05-6066 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 52/552-4 patikslinimo“, dėl sklypo Nr. 91, servitutas – teisė naudotis keliu buvo nustatytas, tačiau nebuvo nurodyti sklypų numeriai, todėl nesukėlė jokių teisinių padarinių.

19Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-6066 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, patvirtinus UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo Nr. 91 (registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypuose Nr. 91-1 – 91-8 patvirtintas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6 ir Nr. 95. Šio įsakymo pagrindu nekilnojamojo turto registre servitutas ieškovų žemės sklypuose yra įregistruotas, tačiau siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą, pirma turi būti registruota teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikianti teisę naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu). Šiuo atveju kelio servitutas (2 m.) (tarnaujantis daiktas) yra įregistruotas tik žemės sklype Nr. 161 (kadastrinis Nr. ( - )), o žemės sklypuose Nr. 94-5, Nr. 94-6 ir Nr. 95 kelio servitutas administraciniu aktu nenustatytas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Todėl esant tokiai situacijai iš rytų pusės iš ( - )gatvės nėra galimybės privažiuoti iki ieškovų sklypų, nes nėra nei faktiškai jokių kelių, nei sutvarkyta, suprojektuota, įregistruota juridiniai dokumentai. Nacionalinė žemės tarnyba savo laiku nuosekliai, pilnai neišsprendė patekimo klausimo į ieškovų sklypus.

20Išanalizavus visą situaciją, t. y. visą kelių ir pravažiavimų schemą bei pasitarus su matininku E. R., buvo nuspręsta, kad pravažiavimo nustatymas net ir teisminiu keliu (nustatant servitutinį kelią) į ieškovams priklausančius žemės sklypus per sklypus Nr. 161, 162. 94-5, 94-6 ir 95 yra neracionalus, neekonomiškas, sudėtingesnis, liečiantis daugiau asmenų, reikalaujantis labai daug lėšų ir dėl kitų daugelio aspektų. Akcentuoja, kad patekimas iš ( - )gatvės būtų daug tolimesniu atstumu, kitoje vietoje nei dabar, toje vietoje, kur yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, nėra suformuota gatvės pavadinimo, nėra faktiškai jokio kelio ar net provėžų daugiau nei 10 m. Iš Savivaldybės rašto tapo žinoma, kad numatoma įrengti, asfaltuoti tik ( - )ir ( - )gatves artimiausiu metu, o to nepakanka ieškovams.

21Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negali patekti į privačius žemės sklypus per ( - )ir ( - )gatves, bei per suprojektuotą pravažiavimą, einantį ties sklypais: 162, 161, 95, 94-5, 94-6 (įvažiavimas iš ( - )gatvės rytinės pusės), optimaliausias ir racionaliausias būdas patekti į sklypus Nr. 91-1 – 91-7 yra kelio servituto (tarnaujančio daikto) nustatymas per žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį pietinėje dalyje prie pat ( - )gatvės ir arčiausiai prie ieškovų sklypų. Šis variantas yra racionalus ir ekonomiškas bei realiai įmanomas, kadangi būtent šiuo keliu ieškovai visus metus nuo nuosavybės įsigijimo patekdavo į jiems priklausančius žemės sklypus.

22Kadangi atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), jau yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (S1, S2), ieškovams tik pripažintina teisė naudotis jau nustatytu kelio servitutu S1. Tai patvirtina pateikiamas žemės sklypo planas. Ieškovų nuomone, nagrinėjamu atveju ekonomiškiausia ir racionaliausia nustatyti kelio servitutą S4 ieškovų sklypams, kurių kadastriniai Nr.: ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ), kad jie turėtų teisę naudotis atsakovės sklypo dalimis praėjimui, pravažiavimui į savo sklypus. Toks kelio servituto nustatymas ypač nepažeis atsakovės interesų, nes tai ilgus metus nusistovėjusi pravažiavimo vieta į ieškovų sklypus, yra faktiškai susiformavęs kelias, ką patvirtina pateikiamos vaizdo nuotraukos. Be to, mano, kad dalinant sklypą į 3 sklypus sąmoningai buvo palikta 4,5 m. pločio, 44,58 m. ilgio atkarpa sklypo rytiniame krašte, kuri skirta ir patekimui/pravažiavimui į atsakovės viršutinį (šiauriau esantį) sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Šis nustatomas kelio servitutas suteiks ieškovams galimybę patekti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Pažymi, kad nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto jiems bus neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis priklausančiais daiktais pagal paskirtį. Įrengti kelią kitoje vietoje ieškovams nėra galimybės, nes nesuteikta teisė. Kadangi ieškovai yra išnaudoję visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės, nagrinėjamu atveju nustatytinas neatlygintinas neterminuotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) bei teisė naudotis jau nustatytu servitutu S1. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, kurioms esant gali būti nustatytas servitutas teismo sprendimu, t. y. 1) nesutarimas tarp ieškovų ir žemės sklypo Nr. 91-8 (kuris padalintas į tris sklypus) savininkės; 2) būtinumas nustatyti servitutą, kadangi ieškovai negali naudotis jiems priklausančiais privačiais sklypais pagal paskirtį. Pažymi, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti ribojamas - svarbu, kad tai reglamentuojančios teisės normos ir jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo plotą (sklypo plotas - 0.0808 ha) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovės teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyros principų. Priešingai, dėl neprotingai didelių naujo kelio įrengimo išlaidų ieškovai negalėtų įgyvendinti savo teisės normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daiktu, todėl patirtų didesnių savo teisių suvaržymų nei atsakovė, nustačius prašomą kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype.

23Į teismo posėdį ieškovai A. J., S. J., G. V., atstovaujama įstatyminės atstovės J. V., neatvyko, jų interesams atstovauja jų atstovė advokatė Kristina Česnauskienė.

24Ieškovų atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovų reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje ir 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vienas žemės sklypas buvo pertvarkytas į 8 sklypus. Atsakovai važiavo į savo sklypus per atsakovei priklausančio žemėse sklypo pakraštį. Ieškovai siekdami pravažiuoti bendromis lėšomis samdė traktorius, vežė skaldą, turėjo teisėtą lūkestį, kad bus kelias. Ieškovai prašo nustatyti servitutą pagal nusistovėjusią tvarką. Pateiktos nuotraukos tai patvirtina. Pravažiavus 60 m. jie patenka į savo servitutinius kelius. Atsakovė savo sklypą padalino į 3 dalis, susiformavo servitutus savo sklypams S1, S2, todėl prašo leisti naudotis ieškovams. Pagal foto nuotraukas matyti, kad važiuojant nuo ( - )g. link ( - )g., susidaro apie 1 km. aplinkkelis, 4 metrų pločio valstybinės žemės plotas nėra suformuotas kaip kelias, projekte gal ir yra, provėžos yra, bet ieškovai su lengvosiomis mašinomis nepravažiuos. Likęs privažiavimas prie žemės sklypo 91-1 yra numatytas patenkant per žemės sklypą 161, tačiau ten yra numatytas tik 2 metrų servitutinis kelias. Pilnas kelio įrengimas kainuotų apie 4 000 Eur, be to, labai padidėtų atstumas ieškovams pasiekti savo žemės sklypus. Servitutą prašoma nustatyti ten kur sąnaudos mažesnės. Tikslių paskaičiavimų atsakovė dėl nuostolių, kurie galėtų atsirasti dėl servituto nustatymo, ieškovams ir teismui neteikė. Visos šalys yra giminaičiai. Šalys nuo pat pradžių tarėsi, jog bendrai naudosis keliu, suteikė vieni kitiems servitutus, kito pravažiavimo iki savo sklypų ieškovai neturi, kadangi 2 m pločio kelio servitute 161 žemės sklype yra pasodintos eglės. Ši kelio atkarpa neatitinka kelio sampratos. Ieškovai taip pat, suteikdami vienas kitam galimybę patekti į savo sklypus, yra sumažinę savo sklypus, siekdami turėti kelią. 161 žemės sklype numatytas kelio servitutas visiškai nėra įrengtas, išasfaltuotas, dėl didelių sąnaudų ieškovams netikslinga investuoti į šioje vietoje rekomenduojamą įsirengti kelią. Nors ieškovai ieškiniu prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, tačiau ieškovai yra pasirengę sumokėti atsakovei po 200 Eur kiekvienas, jeigu atsakovė sutiktų leisti atsakovams naudotis pravažiavimu iš ( - )gatvės. Tokia susisiekimo su savo sklypais tvarka tarp šalių buvo nusistovėjusi, atsakovė neprieštaravo, kad ieškovai važiuotų per jos sklypą. Tačiau atsakovei ėmus nesutikti, ji stengėsi kuo greičiau pradėti statytis namą, kad taip sumažintų galimybę ieškovams važiuoti per jai priklausantį žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba formuodama žemės sklypus privalėjo pasirūpinti, kad kelias būtų suformuotas, tačiau to nepadarė. Kažkada buvo padaryta projektavimo klaida, o dabar būtina situaciją spręsti, nes savininkai turi teisę naudotis privačiais žemės sklypais. Nustačius servitutą per atsakovės žemės sklypą atstumas iki pirmo sklypo būtų tik 60 metrų, o bendro naudojimo keliu beveik 1 km. Akivaizdu, kad NŽT yra kalta ir galimai vėliau bus keliami klausimai dėl žalos atlyginimo. Nors šiuo metu ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose statinių nėra, tačiau nesvarbu kokia jų paskirtis, ieškovai negali jų naudoti pagal paskirtį, nes nėra privažiavimo. Ieškovai įvertinę situaciją bei surinktus dokumentus pasirinko šį savo teisių gynimo būdą – prašyti nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypą. Juk iš pradžių buvo vientisas žemės sklypas, kuris tik vėliau padalintas į 8 žemės sklypus. Tarp giminių buvo susiklostę tokie santykiai, jog nuo pat pradžios iki šios vasaros ieškovai naudojosi įvažiavimu per atsakovės žemės sklypą, jie tikėjosi, kad ir vėliau tokia tvarka naudosis. Pagal atsakovės atliktą žemės sklypo padalijimą ir jai numatytas įvažiavimas. Tad tas įvažiavimas reikalingas abiem šalims, tik maža dalis būtų numatyta servituto iki ieškovės V. žemės sklypo ir atsakovei nebūtų daroma jokia žala.

25Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (e. b. 2 t. 1-5 b. l.) nurodo, jog ieškovų ieškinys visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ir patogiau. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra.

26Atsakovei V. M. (iki santuokos K.) 2011 m. rugsėjo 30 d. močiutė J. P., a. k. ( - ) parašė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę naudoti, valdyti žemės sklypą 0,3074 ha, esantį ( - )kaime, unikalus Nr. ( - ). Atsakovė, atstovaudama močiutę, užsakė UAB „Aresa“ atlikti detalųjį planą. Apie tai, kad vyksta toks procesas buvo informuoti gretimų sklypų savininkai, tame tarpe ir ieškovai, jiems buvo išsiųsti registruoti laiškai, buvo paskelbta laikraštyje „Naujos Tėviškės žinios“. Ieškovai žinodami apie vykdomus projektus, neišreiškė savo pageidavimų, kad būtų sprendžiamas servituto nustatymas. Detaliuoju planu buvo pakeista pagrindinio žemės sklypo tikslinė paskirtis ir atliktas padalijimas į tris žemės sklypus. Pirmas ir antras sklypas buvo skirti gyvenamajai teritorijai, o trečias sklypas paliktas kaip atskira želdinių teritorija. Servitutas detaliajame plane ieškovams nebuvo nustatytas. 2013-05-10 detalusis planas buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-807. 2015-01-29 Dovanojimo sutartimi Nr. 705 močiutė J. P. atsakovei padovanojo tuos tris žemės sklypus: 1) 0.728 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2) 0.1538 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir 3) 0,0808 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Iš prie dovanojimo sutarties pridėto plano matyti, kad kelio servitutas (viešpataujančiam daiktui) – teisė važiuoti transporto priemone, teisė naudotis pėsčiųjų taku nustatytas sklype Nr. 3 (S1). Kadastriniai matavimai atlikti 2014-04-04 juos atliko UAB „Aresa“. Iš šių aplinkybių seka, kad servitutas ieškovams transporto priemone ar eiti pėsčiomis per atsakovės sklypą nenustatytas.

27Atsakovė gavusi dovanų minėtus žemės sklypus, nutarė įgyvendinti savo ketinimą pasistatyti gyvenamąjį namą. Dėl to atliko tam reikalingus dokumentų rengimus. Visų pirma, teko iškelti melioracijos įrenginius, įvesti elektrą, paruošti namo projektą, gauti leidimą vykdyti statybą ir kt. Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog šiuo įvažiavimu visus metus patekdavo į savo sklypus ir kito įvažiavimo jie neturi, pateikė teismui tai patvirtinančias nuotraukas. Iš tikrųjų žemės pakraštys, esantis atsakovei priklausančiame žemės sklype išvažinėtas, tačiau dėl to, kad 2015 m. rudenį buvo sumontuoti gyvenamojo namo pamatai. Ten važiavo sunkiasvorės transporto priemonės vežančios pamatams skirias statybines medžiagas. Atsakovės išvažinėtas žemės sklypas nepagrindžia būtinumo nustatyti servitutą bei konstatuoti, kad ieškovai turi realią galimybę įsirengti įvažiavimą. Iš tikrųjų ilgą laiką, iki jiems buvo uždrausta, ieškovai į savo žemės sklypus važinėjo per jų giminaitės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), esantį už atsakovės sklypo Nr. 3, kurio plotas 0,01538 ha.

28Atsakovė sprendžia, kad ieškovai, kaip gretimo sklypo savininkai siekiantys, kad būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių galimybių dėl nuosavybės teisės tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių. Ieškovai teigia, kad patekti į jiems priklausančius žemės sklypus per ( - )ar ( - )gatves bei per suprojektuotą pravažiavimą, einantį ties sklypais:162, 161, 95, 94-5, 94-6 (įvažiavimas iš ( - )g. rytinės pusės) negali. Ieškovai nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl jie negali patekti per šias gatves į savo sklypus. Jie tik teigia, kad optimaliausias būdas patekti į sklypus Nr. 91-1 – 91-7, nes yra kelio servitutas (tarnaujančio daikto) nustatymas, per atsakovės žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Atsakovei priklausančiame sklype Nr. 1, kurio plotas 0,0808 ha, unikalus Nr. ( - )ir sklype Nr. 2, kurio plotas 0,0728 ha, kadastrinis Nr. ( - )nustatytas Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas, kurio servitutas S1-teisė eiti, važiuoti keliu (viešpataujantis daiktas) nustatytas tik sklypui, kurio plotas 83 kv. m., o servitutas S1 sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 (tarnaujančiam daiktui) nustatytas sklypui Nr. 3.

29Iš pateiktų ieškovų įrodymų matyti, kad ieškovų sklypuose servitutas nurodytas visiškai ne atsakovės sklypams. Atsakovės nuomone, ieškovai turi įrodyti faktą, kad yra būtinumas nustatyti servitutą per atsakovės sklypą, tačiau jie to neįrodė. Teismas kritiškai turėtų vertinti jų teiginį, kad pravažiavimo ir servitutinio kelio nustatymas į ieškovams priklausančius žemės sklypus per sklypus Nr. 161, 162, 94-5, 94-6 ir 95 yra neekonomiškas, sudėtingesnis, liečiantis daugiau asmenų, reikalaujantis daugiau lėšų. Ieškovai nepateikė jokios sąmatos, jokio skaičiavimo, kuris leistų bent įsivaizduoti būsimų išlaidų dydį. Ieškovai matyt taip teigė todėl, kad nežinojo, jog atsakovė jau yra daug finansinių lėšų įdėjusi ruošdamasi statyti gyvenamąjį namą. Tikėtina, kad ieškovams yra reali galimybė įsirengti naują kelią ir realiai mažesnėmis kainomis. Ieškovų teiginys, jog įvažiavimo įrengimas iš kitos pusės neekonomiškas, nesudaro pagrindo suvaržyti atsakovės nuosavybės teises ir nustatyti kelio servitutą. Be to, kito įvažiavimo įrengimo vienkartinės išlaidos negali būti laikomos lygiavertėmis su atsakovės nuosavybės teisių apribojimais. Priešingu atveju atsakovė netektų dalies nekilnojamojo turto, kuri žymiai jai vertingesnė kaip nuosavybės teisė, lyginant su ieškovų kelio įrengimo išlaidomis. Servituto nustatymas realiai sumažintų atsakovės turimo žemės sklypo dydį, faktiškai atsakovei būtų atimta galimybė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybę, iš esmės pažeista konstitucinė teisė į nuosavybę. Pažymi, jog žemės sklypas, kuriame norima nustatyti servitutą yra tik 0,0808 ha, kuriame gautas leidimas statyti 128,36 kv. m. gyvenamąjį namą. Atėmus dar prašomą plotą servitutui iš sklypo ploto nebūtų gautas leidimas statyti namui, taip būtų pažeistos visos atsakovės nuosavybės teisės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų prašomas reikalavimas pripažinti teisę neterminuotai naudotis kelio servitutu (S1) (tarnaujantis daiktas) iš viso negali būti patenkintas, nes ten numatyta ne tik eiti ir važiuoti, bet ir tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Ieškovų noras kuo patogiau naudotis žemės sklypais yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens teisių apribojimo sąskaita. Ieškovai žinojo apie detalaus plano rengimą, todėl turėjo galimybę kreiptis į UAB „Aresa“ ir savalaikiai išreikšti pageidavimą. Be to, ieškovai nenurodė, kokių sąnaudų reikia keliui įrengti, nes kelio servitutas turėtų būti nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų. Ieškovai nenurodė, kaip tą kelią ketina prižiūrėti.

30Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė neprieštaravo, kad ieškovai važinėtu pro jos sklypą, kol ieškovai susiformuos servitutus vieni kitiems. Servitutai buvo suformuoti kai šalys dalijosi žemės sklypus. Atsakovė tvarkėsi detalųjį planą ir pasidarė įvažiavimą iš ( - )g. Prašomame nustatyti servitutą plote nėra jokio pravažiavimo, bus komunikacijos, vanduo, dujos, išsikišimas - kiemo dalis. Kasacinio teismo praktika numato, jog teismas turi teisę spręsti dėl kelio servituto esant dviem sąlygoms, t. y. kai šalys nesusitaria dėl keliamo klausimo bei kai šalis objektyviai negali naudotis jai priklausančiu daiktu nesuvaržius kito savininko teisių naudotis jo turtu ir toks suvaržymas yra vienintelis galimas būdas suteikti turto savininkui naudotis turtu. Atsakovė rengdama detaliuosius planus, išskaidydama sklypus, išreiškė aiškią valią kokiu būdu pateks į savo sklypą, ieškovai tam neprieštaravo. 2007 m. gegužės 31 d. apskrities viršininko administracijos (administraciniu aktu) įsakymu buvo nustatyta, jog ieškovai į savo žemės sklypus patenka per žemės sklypus 95, 94-6, 94-5, 161. Toks kelio servitutas suteikia ieškovams galimybę patekti į savo žemės sklypus. Tokį prašymą suformuoti kelio servitutą išreiškė ieškovai dar tada, kai žemės sklypai buvo atidalinti, tokia ieškovų valia buvo įgyvendinta administraciniu aktu. Pareikšdami ieškinį, ieškovai nepagrįstai reikalauja nustatyti jiems dar vieną servitutą. Administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas nėra nuginčytas, ieškovams galioja. Jeigu ieškovai mano, kad jų teisės šiuo aktu yra pažeistos, gali ginti savo teises kitais būdais, tačiau ne siekdami suvaržyti atsakovės teises. Tokiu būdu ieškovai neįrodė, jog neturi kitų galimybių patekti į savo žemės sklypus. Teismas neturėtų analizuoti kokiu būdu ieškovams naudingiau patekti į žemės sklypus, kadangi byloje nustatyta, jog objektyviai ieškovai turi galimybę nevaržomai patekti į savo nuosavybę. Atsakovė nesutinka ir prašo teismo nevertinti baigiamosiose kalbose ieškovų atstovės išsakytą poziciją, jog ieškovai yra pasirengę mokėti po 200 Eur, jeigu atsakovė sutiktų leisti naudotis pravažiavimu pro jos sklypą, kadangi visi reikalavimai turėjo būti suformuluoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Visą procesą ieškovai prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutą. Ieškovams neįrodžius, kad nėra galimybės pateikti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nereikšmingomis laikytinos ir visos kitos ieškovų nurodytos aplinkybės. Ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose nėra jokių statinių, tuo tarpu atsakovės žemės sklypo paskirtis yra pakeista, statomas gyvenamasis namas, suformuotos komunikacijos. Be to, pagal statybų reikalavimus, jeigu pagal sklypą, kuriame statomas gyvenamasis namas, yra numatytas kelias, statytojas privalo nepažeisti 10 metrų kelio apsaugos zonos, t. y. namas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 10 metrų iki kelio. Atsakovė, gaudama statybos dokumentus, nurodė, jog pagal jos žemės sklypą kelio nėra, todėl gyvenamasis namas yra pastatytas arčiau nei 10 metrų iki žemės sklypo ribos. Teismui tenkinus ieškovų ieškinį ir nustačius ieškovų prašomą 4 metrų kelio servitutą, atsakovės namo statyba gali būti pripažįstamas kaip pažeidžianti statybų normatyvus.

312017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, atsakovės atstovas advokatas Arūnas Virkutis nurodė, kad atsakovės pozicija dėl ieškinio nepasikeitė, ji su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo, kad nustatant servitutą reikia vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ieškovų 7 žemės sklypai yra po 30 arų, todėl teoriškai jie gali būti padalinti į mažesnius žemės sklypus. Tokiu atveju kelias turėtų atitikti jau D2 kategoriją. Taigi, jei būtų prašoma kelio projektavimo sąlygų, savivaldybė reikalautų įrengti D2 kelią. Tokie keliai pagal minėto reglamento 33 str. (10 lentelė) yra 12 m. pločio. Tai iš esmės būtų kelias ne vienam sklypui, o visam kvartalui. O jei dar vadovautis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, tai dar turėtų būti 10 m. kelio apsaugos zona. Iš esmės tenkinus ieškinį atsakovės teisės ir teisėti interesai bus pažeisti, nes būtų nustatytas servitutinis įvažiavimas 7 sklypams, kurie gali dalintis ir atsirasti daugiau sklypų, juose statytini dvibučiai namai, ir t. t. Tokiu būdu galėtų apie 100 žmonių naudotis servitutu. Akivaizdu, kad ieškovai norti naudotis servitutu, kuriam taikomi D2 kelio reikalavimai. Svarbios šiuo atveju ir higienos normos. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog ieškinio tenkinimo atveju, triukšmo lygis neviršys higienos normų leistinų reikalavimų. Be to, atsakovė vykdo gyvenamojo namo statybas. Į nurodytus sklypus nustačius servitutą mašinų srautas ir triukšmas būtų didelis, o tai pažeistų ne tik atsakovės, bet ir galimai gretimo sklypo savininko interesus. Pirmiausia ieškovai teismui turėjo įrodyti, jog jie neturi jokio teisėto būdo patekti į savo žemės sklypus, tačiau byloje yra surinkti įrodymai, kad jie gali į savo žemės sklypus patekti iš ( - )g. ir servitutai nustatyti jų pačių valia administraciniu aktu. Servitutas galiojantis, nenuginčytas, todėl negalima teigti, jog neturi įvažiavimo. Be to, byloje yra įrodymai, kad 2 m. kelio servitutas buvo ir 94-5 sklype šalia 161 sklypo. Kai buvo rengiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas šis servitutas buvo, o kas vyko po to, kodėl vėliau jis jau neatvaizduotas, ne šios bylos dalykas. Ieškovai užuot gynę savo turimą turtinę teisę prašo nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype. Atstovo nuomone, ieškovai elgiasi nesąžiningai ir jų tariamos teisės neturėtų būti ginamos. Atsakovė elgėsi labai sąžiningai ir dalindama savo sklypą į tris sklypus, ji atsisakė servituto patekti iš ( - )g., t. y. per ieškovų sklypus. Atsakovės žemės sklype niekada nebuvo nustatytas servitutas ieškovų naudai, jos nuosavybės teisė gali būti ribojama tik išimtinais atvejais, o čia išimtinio atvejo nėra. Patys ieškovai pripažįsta, kad servitutas yra, bet jiems per brangu įsirengti kelią, per atsakovės sklypą būtų važinėti patogiau. Atstovo nuomone, šie argumentai atmestini, kadangi kaštai ir patogumas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Ieškovai nori papildomo servituto. Be to, ieškinio tenkinimas 6 iš septynių ieškovų net nesukurtų teisinių pasekmių, nes ieškovai nėra išsprendę patekimo į savo sklypus. O ir ieškovų siūloma piniginė kompensacija, įvertinus būsimo eismo intensyvumą, triukšmą ir kitas susijusias aplinkybes, visiškai neadekvati. Nors ieškovai teigia, jog intensyviai naudojasi įvažiavimu per atsakovės žemės sklypą, tačiau byloje nėra tokių įrodymų. Ieškovų žemės sklypai neprižiūrimi, statinių nėra, žolė nenupjauta. Nėra jokio intensyvaus naudojimosi, o ir kelias įrengtas pačios atsakovės sąskaita ir lėšomis.

32Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (e. b. 1 t. 172-175 b. l.) nurodo, jog Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių (toliau – teritorinis skyrius) vadovai servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustato Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3, 4 ir 5 p. nurodytais atvejais: 1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 2) kaip pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą. Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, pažymi, kad teritorinių skyrių vadovai privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose numatytus servitutus administraciniu aktu gali nustatyti tik Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3, 4 ir 5 p. nurodytais atvejais. Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais arba teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą (viešpataujantį daiktą) ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kaip ir gretimuose atsakovei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose kelio servituto (tarnaujančio daikto), todėl neprieštarauja dėl servituto nustatymo ir ieškinio tenkinimo.

33Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. G. prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismo įpareigojimu pateikė išsamią informaciją bei ją pagrindžiančius duomenis dėl galimybės ieškovams patekti į savo žemės sklypus. Pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-31 įsakymu Nr. 02-05 6066, žemės sklypams kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ), nustatytas viešpataujantis kelio servitutas sklypuose Nr. 161 ( ( - )), Nr. 94-5, 94-6, Nr. 95. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 05-5622 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. ( - )patikslinimo (Kauno r.) žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. ( - )) nustatytas servitutas – teisė naudotis keliu. Pagal galiojantį teisinės registracijos klasifikatorių „Kitų daiktinių teisių klasifikatorius” atitinka šio klasifikatoriaus 25 pozicijoje įrašytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio kodas - 203. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniu aktu žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. ( - )) nebuvo nustatyti ir patvirtinti šio servituto naudotojai, nustatytu kelio servitutu gali naudotis visų be išimties žemės sklypų savininkai. Taigi žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )savininkai turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - )ribos žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )savininkai turi patekimą iš ( - )g. per bendro naudojimo kelią.

34Dėl patekimo per ( - )g. Kauno rajono savivaldybės administracija 2016-08-31 rašte Nr. SD-1736 nurodė, jog ( - )gatvė nėra bendro naudojimo kelias ir nėra servitutinis kelias. Šis inžinerinės infrastruktūros koridorius buvo suformuotas rengiant žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), detalųjį planą, kurio metu padalijus žemės sklypą buvo suformuoti 8 sklypai kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir vienas sklypas kitos paskirties (inžinerinės teritorijos/ susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (10 proc.) / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (90 proc.)). Gatvės ašinė linija buvo išbraižyta privačiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. 5247/0007:1161, ir jai buvo suteiktas ( - )gatvėvardis. 2016 m. gegužės 4 d. Turto pasidalijimo sutartimi Nr. 2291, žemės sklype, kadastro Nr. ( - )nustatyti servitutai: 0,0109 ha Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 0,449 ha Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), žemės sklypams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 0,4599 ha Servitutas- teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 0,4599 ha Servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypams Nr. 1,2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 0,4599 Servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypams Nr. 1, 2, 3, 4, 5. 6. 7. 8.

35Pažymėta, jog teritorinių skyrių vadovai, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnį, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose numatytus servitutus administraciniu aktu gali nustatyti tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais arba teismo sprendimu. Šiuo atveju žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )savininkai neturi patekimo į savo sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), servitutas privačiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )gali būti nustatytas tik sandoriu ar teismo sprendimu.

36Teismas

konstatuoja:

37Ieškinys atmetamas.

38II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

39Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės sklypo (registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtinti ieškovės N. J., a. k. ( - ) žemės ūkio paskirties 2,4587 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )., formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „Geometra“, ir žemės sklypų kadastro duomenys (e. b. 1 t. 65 b. l., 69-106 b. l.). Minėtas žemės sklypas Nr. 91, esantis ( - )., buvo padalintas į aštuonis žemės ūkio paskirties sklypus: Nr. 91-1 0,3074 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant 0,0109 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu bei kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-2 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-3 0,3073 (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-4 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95, Nr. 91-5 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-6 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-7 0,3074 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; ir Nr. 91-8 0,3074 ha (kadastro Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95 (e. b. 1 t. 67-68 b. l., 3 t. 93 b. l.). Žemės sklypai nuo Nr. 91-1 iki 91-7, kadastriniai Nr. ( - )iki Nr. ( - )nuosavybės teise priklauso ieškovams (e. b. 1 t. 11-12, 19-20, 21-22, 23-24, 155-156, 159-160, 163-164 b. l.). Ieškovams V. J., N. J., S. J. ir G. V. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, o ieškovių L. K. ir A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (3 t. 101-107 b. l.). Žemės sklypas Nr. 91-8, 0,3074 ha, kadastro Nr. ( - ), nuosavybės teisė priklausė J. P., a. k. ( - ) kuri 2011 m. rugsėjo 30 d. įgaliojo atsakovę V. M. (iki santuokos K.) naudoti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( e. b. 2 t. 44-45 b. l.). Atsakovė, atstovaudama J. P., užsakė UAB „Aresa“ atlikti detalųjį planą. Apie tai, kad vyksta toks procesas buvo informuoti gretimų sklypų savininkai, tame tarpe ir ieškovai, jiems buvo išsiųsti registruoti laiškai, buvo paskelbta laikraštyje „Naujos Tėviškės žinios“ (e. b. 2 t. 6-28 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovai būtų pareiškę kokius nors pageidavimus dėl vykdomų projektų. Detaliuoju planu buvo pakeista 91-8 žemės sklypo tikslinė paskirtis ir atliktas padalijimas į tris žemės sklypus. Pirmas ir antras sklypas buvo skirti gyvenamajai teritorijai, o trečias sklypas paliktas kaip atskira želdinių teritorija (e b. 2 t. 6-7 b. l.). Servitutas detaliajame plane ieškovams nebuvo nustatytas. 2013 m. gegužės 10 d. detalusis planas buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-807. 2015 m. sausio 29 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 705 J. P. atsakovei padovanojo tris žemės sklypus: 1) 0,728 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2) 0,1538 ha žemės sklypą, esantį ( - )unikalus Nr( - )ir 3) 0,0808 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Iš prie dovanojimo sutarties pridėto plano matyti, kad kelio servitutas (viešpataujančiam daiktui) – teisė važiuoti transporto priemone, teisė naudotis pėsčiųjų taku nustatytas sklype Nr. 3 (S1). Kadastriniai matavimai atlikti 2014 m. balandžio 4 d. juos atliko UAB „Aresa“ (e. b. 2 t. 29-43 b. l.). 2015 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono savivaldybės administracija atsakovei išdavė leidimą gyvenamojo namo statybai žemės sklype kadastro Nr. ( - ) (e. b. 2 t. 46 b. l.).

40Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 05-5622 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. ( - )patikslinimo (Kauno r.) žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. 5247/0007:49) nustatytas servitutas – teisė naudotis keliu (3 t. 91-92 b. l.). Pagal galiojantį teisinės registracijos klasifikatorių „Kitų daiktinių teisių klasifikatorius”, patvirtintą Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu v-207, atitinka šio klasifikatoriaus 25 pozicijoje įrašytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio kodas – 203 (2 t. 157-162 b. l.). Administraciniu aktu žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. 5247/0007:49) šio servituto naudotojai nebuvo nustatyti ir patvirtinti. Šalia ieškovams ir atsakovei priklausančių sklypų esanti ( - )g. - inžinierinės infrasktruktūros koridorius, kuris suformuotas žengiant žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - )detalųjį planą, kurio metu padalijus žemės sklypą buvo suformuoti 8 žemės sklypai kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) ir vienas sklypas kitos paskirties, nėra bendro naudojimo kelias ir nėra servitutinis kelias – tai yra privati savininkų nuosavybė (2 t. 107 b. l., 3 t. 86-87, 88-90 b. l.).

41Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas).

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

43Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.).

44Nagrinėjamoje byloje sklypo, kuriam ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, savininkė atsakovė V. M. su prašomu nustatyti servitutu kategoriškai nesutinka, todėl ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą teismo.

45CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, kadangi savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas, todėl būtina nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.

46Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

47Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

48Pagal ieškovų pareikštą ieškinį, ieškovai pageidauja nustatyti kelio servitutą (4 metrų pločio kelią) nuo bendro naudojimo ( - )gatvės pro atsakovei priklausantį žemės sklypą 91-8, kad galėtų privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovams priklausančių žemės sklypų 91-7, 91-6, 91-5, 91-4, 91-3, 91-2, 91-1 (t. 3, b. l. 7). Periodinio mokesčio, kaip atlygintinio servituto, ieškovai ieškinyje nesiūlė. Baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovė paminėjo, jog atsakovei sutikus, ieškovai yra pasirengę sumokėti už nustatytiną kelio servitutą po 200 Eur nuo kiekvieno ieškovo, tačiau teismas tokius ieškovų atstovės pasisakymus vertina kritiškai ir sutinka su atsakovės atstovo nuomone, jog ieškinio reikalavimai ir dalykas privalėjo būti suformuluoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Priešinga išvada sudarytų situaciją, jog atsakovei nebūtų užtikrinta galimybė tinkamai ginti savo interesus bei pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog ieškovai pareiškė ieškinį dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

49Ieškinį iš esmės ieškovai grindžia aplinkybe, kad jie neturi galimybės privažiuoti, prieiti į savo privačius žemės sklypus iš bendro naudojimo ( - )gatvės, nes žemės sklypo 91-8 savininkė, t. y. atsakovė, per kurios žemės sklypą seniau ieškovai patekdavo į savo sklypus, uždraudė naudotis šiuo pravažiavimu. Kitų galimybių patekti į savo žemės sklypus ieškovai neturi, nes ( - )gatvė iš vakarų pusės nėra suformuota, įrengta, išasfaltuota ar bent jau faktiškai išvažinėta, ( - )gatvė yra uždara atkarpa, nes atsakovės sklype tęsinio nėra, ( - )gatvė nėra bendro naudojimo, o NŽT Kauno rajono skyriaus nurodytas bendro naudojimo kelias privažiavimo problemos taip pat neišsprendžia, nes 1998 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-5622 nustatytas servitutas teisinių padarinių nesukelia, nes nesuteikia teisės važinėti minėtu pravažiavimu, be to jis tik 2 m. ir apsodintas eglėmis.

50Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovų prašomu nustatyti kelio servitutu, kaip ir nesutinka nei su vienkartine kompensacija už kelio servitutą. Atsakovė nurodo, kad nurodomas jai priklausantis žemės sklypas yra sutvarkytas, suformuotas, padalintas į tris žemės sklypus, viename iš jų yra statomas gyvenamasis namas, iki kurio atsakovė yra nusistačiusi kelio servitutą kitiems dviem žemės sklypams. Nustatant ieškovų prašomą kelio servitutą būtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, o galimai ir statybą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi nebūtų užtikrinta kelio apsauginė zona, statomas gyvenamasis namas nebūtų atitolęs nuo kelio kaip tai numato statybos reglamentai, dėl ko atsakovės atliekamos statybos gali būti pripažįstamos neteisėtomis. Be to, ieškovai, atlikdami žemės sklypo atidalijimo procedūras sutarė, jog patekimas į šiuos žemės sklypus numatomas per sklypus Nr. 161, 94-5, 94-6 ir 95. Ieškovai turi galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitu būdu, nesuvaržant atsakovės teisių į jos nuosavybę. Atsakovė nurodo, kad ieškovai gali įsirengti kelią jų sutartu būdu, nepriklausomai nuo to, kokias išlaidas ieškovai patirs dėl kelio darbų.

51Pagal ieškovų pateiktą Žemės sklypo (Registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto duomenis (t. 1, 66-67 b. l.) matyti, jog visiems ieškovų priklausantiems žemės sklypams buvo numatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, 94-5, 94-6, 95. Pateikti į bylą UAB „Geometras“ atlikti žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktai (t. 1, 68-100 b. l.) patvirtina atsakovės atstovo nurodytus argumentus, jog atidalijant žemės sklypus ieškovai neketino į savo žemės sklypus patekti per atsakovės žemės sklypą, kadangi ir šiuose aktuose užfiksuota ieškovų teisė pateikti į žemės sklypus per sklypus Nr. 161, 94-5, 94-6, 95. Bylos duomenys patvirtina, jog šią savo daiktinę teisę ieškovai yra išviešinę, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog ieškovų žemės sklypai įregistruoti viešpataujančiais žemės sklypų Nr. 161, 94-5, 94-6, 95 atžvilgiu. Nors ieškovai ieškinyje teigė, jog jie neturi galimybės privažiuoti, prieiti į savo privačius žemės sklypus kitaip kaip tik per atsakovės nuosavybės valdomą žemės sklypą, tačiau iš NŽT Kauno rajono skyrius teismui pateiktos išsamios informacijos (3 t. 86-87 b. l.) matyti, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )savininkai, t. y. ieškovai, turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - )ribos ieškovai turi patekimą iš ( - )g. per bendro naudojimo kelią. Nors ieškovai ieškinyje nurodė, kad bendro naudojimo kelias privažiavimo problemos neišsprendžia, nes 1998 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-5622 nustatytas servitutas teisinių padarinių nesukelia, nes nesuteikia teisės važinėti minėtu pravažiavimu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 05-5622 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. ( - )patikslinimo (Kauno r.) žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. ( - )) nustatytas servitutas – teisė naudotis keliu. Pagal galiojantį teisinės registracijos klasifikatorių „Kitų daiktinių teisių klasifikatorius”, patvirtintą Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu v-207, atitinka šio klasifikatoriaus 25 pozicijoje įrašytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio kodas – 203 (2 t. 157-162 b. l.). Iš bylos duomenų matyt, kad minėtu administraciniu aktu žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. ( - )) šio servituto naudotojai nebuvo nustatyti ir patvirtinti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Todėl visiškai sutiktina su NŽT Kauno rajono skyriaus išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad administraciniu aktu žemės sklype Nr. 161 (kadastro Nr. ( - )) nebuvo nustatyti ir patvirtinti šio servituto naudotojai, nustatytu kelio servitutu gali naudotis visų be išimties žemės sklypų savininkai. Taigi žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )savininkai, t. y. ieškovai, turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), o iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - )ribos ieškovai turi patekimą iš ( - )g. per bendro naudojimo kelią. Iš bylos duomenų matyti, jog tai, kad tokį patekimą į savo žemės sklypus ieškovai turi, pripažįsta ir jie patys. Pavyzdžiui, 2017 m. birželio 5 d. užklausime Kauno rajono savivaldybės administracijai Nr. 293-č ieškovai savivaldybės administracijai kėlė klausimą, kodėl suprojektavus ir įregistravus didelei asmenų grupei privažiavimą iš ( - )gatvės nuo 2007 m. iki šiol, nors faktiškai tai yra vietinis viešas kelias, nėra atliekami iš Savivaldybės fondo ar kito fondo minėto privažiavimo įrengimas, tiesimas ir priežiūra. Nors ieškovai nurodo, kad bendro naudojimo kelias neišvažinėtas, nežvyruotas ir pan., kad juo negalima pravažiuoti, tačiau tai, kad privažiavimas iš bendro naudojimo kelio iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - )yra galimas, patvirtina atsakovės pateiktos foto nuotraukos (2 t. 142-151 b. l.). Ieškovai nurodo, jog jie šiuo privažiavimu niekada nesinaudojo, visuomet važinėjo per atsakovės, kuri yra jų giminaitė, žemės sklypą. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog ji leido kurį laiką ieškovams važinėti per jos žemės sklypą, tačiau tik iki tada, kai ieškovai įsirengs patogesnį privažiavimą per jiems suteiktus servitutus, o šiuo metu ji savo sklypą padalijo į tris dalis ir viename iš jų statosi namą. Būtent šiame sklype prašoma nustatyti servitutą. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovai 10 m. nesinaudojo jiems teisiškai suformuotu ir įregistruotu privažiavimu bei nustatytu servitutu, o faktiškai naudojosi įvažiavimu per atsakovės žemės sklypą, yra jų teisė ir buvo atsakovės gera valia, tačiau šis faktinis naudojimasis svetimu daiktu jiems nesuteikia teisės į svetimą daiktą. Teismas visiškai sutinka, kad ieškovams ir toliau faktiškai naudotis atsakovės žemės sklypu būtų patogiau, pigiau, tačiau tai nereiškia, jog ieškovai savo problemas turėtų spręsti atsakovės sąskaita, nepagrįstai suvaržant šios nuosavybės teisę. Kaip jau minėta, teismų praktika šios kategorijos bylose aiškiai suformuluota ir pagal kasacinio teismo praktiką tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Nagrinėjamos bylos aspektu visiškai nesvarbu, jog galimai egzistuoja fizinės kliūtys ieškovams patekti į savo žemės sklypus (augančios eglės servitutiniame kelyje, kelias nežvyruotas, neišvažinėtas ir pan.). Akivaizdu tai, kad ieškovai turi galiojančią daiktinę teisę, kuri jiems suteikia privažiavimą prie jų žemės sklypų, ji teisiškai įregistruota ir išviešinta. Todėl esant šios teisės pažeidimui jie turi teisę ją ginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo turima daiktine teise nesinaudoja, esant galimam pažeidimui, turimos daiktinės teisės negynė ir negina, o siekia įgyti dar vieną daiktinę teisę apribojant atsakovės nuosavybės teisę. Tokiu būdu, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovai turėtų du lygiaverčius patekimus į savo sklypus. Ieškovai nurodo, kad 2 m. servitutinis kelias yra nepakankamas važiuoti transporto priemone. Kaip jau minėta, žemės sklype 161 yra registruotas kelio servitutas, o tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinės registracijos klasifikatorių „Kitų daiktinių teisių klasifikatorius” jis atitinka šio klasifikatoriaus 25 pozicijoje įrašytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio kodas – 203, kas reiškia, jog transporto priemonės važiuoti gali. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklype 94-5 taip pat buvo 2 m. servitutinis kelias (el. b. 1 t. 55 b. l.), kas bendroje sumoje tarp 16 ir 94-5 sklypų sudarė 4 m. servitutinį kelią. Kodėl šio servitutinio kelio vėliau dokumentuose nebeliko, jau ne šios bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas.

52Nors ieškovai nurodo, kad bendro naudojimo kelias nežvyruotas ir pan., o per atsakovės sklypą einantis kelias išvažinėtas, žvyruotas, tačiau nagrinėjamu atveju, ši aplinkybė, t. y. kelio būklė, esminės reikšmės neturi. Be to, iš pačių ieškovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tik maža dalis šio kelio yra žvyruota - iš esmės tik iki atsakovės sklypo ribos pabaigos (3 t. 58 b. l.). Toliau matyti žolėje išvažinėtas kelias. Savaime suprantama, kad šis kelias labiau išvažinėtas nei bendro naudojimo kelias iš ( - )gatvės, kadangi patys ieškovai pripažino, jog 10 metų bendro naudojimo keliu nesinaudojo, o naudojosi įvažiavimu per atsakovės žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų pateiktose pirminėse nuotraukose (2 t. 119-120 b. l.) žvyravimo nebuvo net atsakovės žemės sklype, jis atsirado jau bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė nurodė, kad ji pati savo lėšomis ir sąskaita įsirengė įvažiavimą, nes statosi namą. Ieškovai šios aplinkybės ir neginčijo.

53Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog ieškovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypus per ( - )gatvę, tačiau šiuo metu byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog toks patekimas būtų galimas tik šalims susitarus arba nusistačius servitutą teisminiu keliu, kadangi ši gatvė yra privačiuose žemės sklypuose.

54Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypas, kuriame ji statosi gyvenamąjį namą ir norima nustatyti servitutą, yra šalia bendro naudojimo ( - )g. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovės namas taptų kampiniu namu, nes iš kitos pusės būtų servitutinis kelias. Šiuo metu prašoma nustatyti 4 metrų pločio servitutinį kelią 7 sklypams, tačiau įvertinant tai, jog žemės sklypai dideli ir gali būti dalintini, dviejuose žemės sklypuose žemės paskirtis jau yra pakeista ir leidžiama vienbučių ar dvibučių namų statyba, o kituose žemės sklypuose žemės paskirtis taip pat gali būti pakeista, tokiu atveju servitutiniu keliu, kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, naudotųsi ne 7 sklypų savininkai, o galimai net 21 ar daugiau sklypų, kuriuose gali būti pastatyti vienubučiai ar dvibučiai namai, savininkai. Kadangi servitutas, padalijus daiktą, išlieka (CK 4.115 straipsnis), akivaizdu, kad ateityje transporto judėjimas šalia atsakovės gyvenamojo namo būtų itin intensyvus. Visiškai sutiktina ir su atsakovės atstovo argumentu, jog tokiai didelei bendruomenei norint įsirengti kelią, jam pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06,04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ būtų taikomi kelio (gatvės) D2 kategorija, kuri numato didesnius pločius. Tai ieškovų atstovei advokatei 2017 m. birželio 4 d. rašte pažymėjo ir Kauno rajono savivaldybės administracija (32 t. 67 b. l.). Nors šalys to neakcentavo, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitoje ieškovų ir atsakovės sklypų pusėje, t. y. už prašomo nustatyti servitutinio kelio, šiuo metu yra laukai, kuriuose ateityje gali būti suformuoti žemės sklypai, kuriuose taip pat būtų leidžiama gyvenamųjų namų statyba. Tokiu atveju šių sklypų savininkai taip pat galėtų naudotis nustatytu servitutiniu keliu, kadangi esant tokiam dideliam eismo intensyvumui ir gyventojų skaičiui, užtikrinti servitutinio kelio kontrolę nebūtų galimybės.

55Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007, 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.).

56CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

57Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jų interesų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigta, kad ieškovai turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), o iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - )ribos ieškovai turi patekimą iš ( - )g. per bendro naudojimo kelią. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovai siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus, ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas, atsakovės V. M. teises pažeis daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė nesudarius jiems galimybės jų prašomu būdu turėti privažiavimą į savo žemės sklypus. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovės V. M. nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl ieškinys atmestinas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai byloje iš viso patyrė 1 740 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidos, 82 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 100 Eur už žemės sklypo schemos sudarymą notariniam veiksmui, o atsakovė patyrė 2 127,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro:1 677,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 450 Eur išlaidos už projektavimo darbus. Ieškovų ieškinį atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovų solidariai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 127,50 Eur. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byla yra didelės apimties, pakankamai sudėtinga, vyko daug posėdžių, byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jai byloje buvo būtina, juolab, kad ieškovai tokia pagalba taip pat naudojosi. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl atsakovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, jog iš esmės abiejų šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti panašaus dydžio. Atsakovės patirtos 450 Eur išlaidos už projektavimo darbus taip pat laikytinos pagrįstomis, kadangi tinkamam savo teisių gynimui atsakovei buvo būtinos ir specialios žinos.

60Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai reiškė du neturtinius reikalavimus, ieškinį pareiškė per EEP, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 62 Eur. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai paduodami ieškinį (mokėtojas ieškovė L. K.) sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio.

61Įstatymas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą aplinkybę bei teisinį reglamentavimą, ieškovei L. K. grąžintinas be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis – 20 Eur (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

62Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

63Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi kiekvienam ieškovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

Nutarė

65Ieškinį atmesti.

66Priteisti atsakovei V. M., a. k. ( - ) solidariai iš ieškovų: L. K., a. k. ( - ) A. J., a. k. ( - ) N. J., a. k. ( - ) V. J., a. k. ( - ) S. J., a. k. ( - ) G. V., a. k. ( - ) atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., a. k. ( - ) 2 127,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų 50 ct ) bylinėjimosi išlaidas.

67Grąžinti ieškovei L. K., a. k. ( - ) 20 Eur (dvidešimt eurų) valstybei permokėto žyminio mokesčio (mokėta 2016 m. gegužės 4 d. AB Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 80672).

68Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

69Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,... 2. sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Almai Veiverytei,... 3. dalyvaujant ieškovams L. K., N. J., V. J., ieškovų L. K., A. J., N. J., V.... 4. atsakovės V. M. įgaliotam atstovui L. M., ieškovės atstovui advokatui... 5. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. .... 8. Teismas... 9. I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 10. Ieškovai L. K., A. J., N. J., V. J., S. J., G. V., atstovaujama įstatyminės... 11. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog jie priversti kreiptis į teismą dėl kelio... 12. Naujai suformuotuose sklypuose buvo nustatyti šie servitutai: Sklype Nr. 91-1... 13. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, jog ieškovai neturi galimybės... 14. 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. SD-3113 Savivaldybė nurodė, kad ( - )... 15. Nors ( - )gatvė suformuota, tačiau ji neišsprendžia ieškovų kelio... 16. Taip pat buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių... 17. Žemės sklype Nr. 161 (kadastrinis Nr. ( - )) yra įregistruotas servitutas... 18. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 19 d. įsakymu... 19. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-6066... 20. Išanalizavus visą situaciją, t. y. visą kelių ir pravažiavimų schemą... 21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negali patekti į privačius žemės... 22. Kadangi atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ),... 23. Į teismo posėdį ieškovai A. J., S. J., G. V., atstovaujama įstatyminės... 24. Ieškovų atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovų reikalavimus ir... 25. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (e. b. 2 t. 1-5 b.... 26. Atsakovei V. M. (iki santuokos K.) 2011 m. rugsėjo 30 d. močiutė J. P., a.... 27. Atsakovė gavusi dovanų minėtus žemės sklypus, nutarė įgyvendinti savo... 28. Atsakovė sprendžia, kad ieškovai, kaip gretimo sklypo savininkai siekiantys,... 29. Iš pateiktų ieškovų įrodymų matyti, kad ieškovų sklypuose servitutas... 30. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. 2017 m.... 31. 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, atsakovės atstovas advokatas Arūnas... 32. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 33. Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Dėl patekimo per ( - )g. Kauno rajono savivaldybės administracija 2016-08-31... 35. Pažymėta, jog teritorinių skyrių vadovai, atsižvelgdami į Lietuvos... 36. Teismas... 37. Ieškinys atmetamas.... 38. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas... 39. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta,... 40. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. įsakymu... 41. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo... 43. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos... 44. Nagrinėjamoje byloje sklypo, kuriam ieškovai prašo nustatyti kelio... 45. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 46. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli... 47. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo... 48. Pagal ieškovų pareikštą ieškinį, ieškovai pageidauja nustatyti kelio... 49. Ieškinį iš esmės ieškovai grindžia aplinkybe, kad jie neturi galimybės... 50. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovų prašomu nustatyti kelio... 51. Pagal ieškovų pateiktą Žemės sklypo (Registro Nr. ( - )) formavimo ir... 52. Nors ieškovai nurodo, kad bendro naudojimo kelias nežvyruotas ir pan., o per... 53. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog ieškovai turi galimybę patekti į... 54. Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypas,... 55. Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas... 56. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 57. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 59. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1... 60. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai reiškė du neturtinius reikalavimus,... 61. Įstatymas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami,... 62. Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.... 63. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 65. Ieškinį atmesti.... 66. Priteisti atsakovei V. M., a. k. ( - ) solidariai iš ieškovų: L. K., a. k. (... 67. Grąžinti ieškovei L. K., a. k. ( - ) 20 Eur (dvidešimt eurų) valstybei... 68. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...