Byla N2-6901-769/2014
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovui A. V., atsakovei A. V., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, trečiajam asmeniui R. V., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui R. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-379-225/2010 nepilnamečiams vaikams J., gim. ( - ), ir M., gim. ( - ), priteistą po 350,00 Lt dydžio išlaikymą iki 200,00 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasikeitė jo turtinė padėtis, sumažėjo darbo užmokestis, santuokoje su R. V. ( - ) gimė dar vienas sūnus I. V., todėl atsirado papildomos išlaidos. Teismo sprendimo priėmimo metu jo darbo užmokestis sudarė vidutiniškai apie 1400 Lt, šiuo metu jis sumažėjo ir sudaro vidutiniškai 930 Lt per mėnesį, iš kurių 700 Lt skiria nepilnamečių vaikų J. ir M. išlaikymui, trečiojo sūnaus išlaikymui pajamų nelieka. Jokio kito turto iš kurio galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus neturi (b. l. 27-29). Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad nepilnamečių vaikų J. ir M. išlaikymui gali skirti ne daugiau kaip po 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Paaiškino, kad ( - ) gimus dar vienam vaikui teikti 700 Lt išlaikymą per mėnesį dviem vaikams iš pirmos santuokos yra per didelė finansinė našta, nes sutuoktinė R. V. uždirba apie 900 Lt per mėnesį, jie jokio turto šeima neturi, gyvena pas jo mamą. Taip pat paaiškino, kad 2014-09-09 įsidarbino už minimalią algą santechniku, turi laivų remontininko specialybę, prieš tai buvo bedarbis, gaudavo 600 Lt bedarbio pašalpą, ieškovo teigimu, dirbti neapsimoka, nes didesnės algos nei 1000 litų darbdavys nemoka, o iš uždarbio iš karto išskaičiuoja alimentus.

3Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-379-225/2010 nepilnamečiams vaikams J., gim. ( - ), ir M., gim. ( - ), priteistą išlaikymą, padidinat jį iki 588,00 Lt mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki abiejų vaikų pilnametystės bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo išaugo vaikų poreikiai, vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko futbolo treniruotes, reikia skirti papildomų lėšų odontologo paslaugoms, be to padidėjo maisto produktų kainos, kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria 1175 Lt, tuo tarpu ieškovas priteistą išlaikymą vaikams moka nereguliariai, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ieškovas yra darbingo amžiaus, tačiau nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuolat keičia darbovietes (b. l. 35-39, 70-72). Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad nuo 2014 metų ji uždirba apie 2000 Lt, iš kurių ji išlaiko ir save, ir savo nepilnamečius vaikus. Teigė, jog vienam vaikui per mėnesį vidutiniškai skiria 1175 Lt sumą. Paaiškino, kad ieškovas išlaikymą vaikam teikia nereguliariai, yra apie 42000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovui nustojus teikti vaikams išlaikymą, 2012-02-28 Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimu nuo 2011-12-01 gaudavo po 195 Lt išmokas už kiekvieną vaiką, taip pat jai materialiai padeda brolis ir sesuo nupirkdami maisto, paremdami pinigais. Mano, jog ieškovas gauna ne tik oficialias pajamas, bet uždarbiauja papildomai, todėl turi galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą.

4Atsakovės atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti, nurodė, kad vaikai auga, didėja jų poreikiai, ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, dėl ko reiktų mažinti priteisto išlaikymo dydį vaikams, priešingai, išaugus vaikų poreikiams priteistos išlaikymo sumos neužtenka. Ieškovas išlaikymą moka nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimas abiems vaikams viršija 42000 Lt, todėl vaikų išlaikymo našta tenka atsakovei. Atsakovė teikia vaikams išlaikymą, suteikia gyvenamąją vietą, kreditorius yra nutraukęs su atsakove būsto kredito sutartį dėl pradelstų kredito įmokų mokėjimo, nes atsakovė visas pajamas skiria vaikų išlaikymui, lėšų kredito įmokų mokėjimui nelieka. Tuo tarpu ieškovas dirba ne tik oficialiai, uždarbiauja papildomai, šias pajamas slepia, jo gaunamos pajamos didesnės nei nurodo, todėl ieškovas turi galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą.

5Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti, nurodžiusi, jog ieškovo vaikai iš pirmos santuokos jų namuose apsilanko dažnai,- per savaitę apie 2 kartus, yra pamaitinami, močiutė duoda vaikams nuo 20 Lt iki 40 Lt papildomos išlaidoms. Paaiškino, kad ieškovas iš darbo išėjo dėl netinkamų darbo sąlygų, be to gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, iš kurio išskaičius išlaikymą J. ir M., jų šeimai pajamų nelikdavo, teigė, jog neoficialių pajamų ieškovas neturi, jų šeimos pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis nuo 900-1000 Lt, taip pat pašalpa už vaiką.

6Ieškinys atmestinas.

7Priešieškinis atmestinas.

8Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

9CK 3.201 str. 1 d. bei 3 d. nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1d., CPK 376 str. 2 d.).

10Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

11Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2010-01-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo A. V. buvo priteista po 350,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui J. V., gim. ( - ), nuo 2009-09-29 iki sūnaus J. V. pilnametystės ir po 350,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui M. V., gim. ( - ), nuo 2009-09-29 iki sūnaus M. V. pilnametystės (b.l. 7-8). Pagal pateiktą antstolės M. T. informaciją, indeksuotas priteistas išlaikymas sudaro 397 Lt ( 95 b.l.). Ieškovas prašo sumažinti priteistą kiekvienam vaikui išlaikymo dydį nuo 350,00 Lt iki 250,00 Lt, nes pasikeitė jo finansinė padėtis, t.y. sumažėjo gaunamas darbo užmokestis, gimė dar vienas sūnus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Atsakovės nuomone, ieškovas yra pajėgus skirti kiekvieno vaiko išlaikymui daugiau nei 500 Lt per mėnesį su kuo ieškovas nesutinka, teigdamas, jog didesniu indėliu turėtų prisidėti atsakovė, nes jos materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Šie teiginiai patvirtinami bylos duomenimis. Ieškovo darbo užmokestis yra minimalus 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), nuo 2013-04-09 ir 2014-06-02 ieškovas buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 14, 90), jo teigimu, gaudavo 600 Lt bedarbio pašalpą, atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2000 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 93, 94). Tačiau, vertinant tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, matyti, kad ieškovas ilgą laiką piktybiškai vengė oficialiai darbintis, kad nebūtų išskaitomas iš jo pajamų priteistas išlaikymas, ieškovas yra 41 metų amžiaus, darbingas, dirbantis santechniku, pasak, liudytojų, galintis papildomai po darbo per kelias valandas uždirbti ir 100 litų, todėl turi visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas, nei gaunamos, ir teikti priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Nors ieškovas nurodė, jog iš jo darbo užmokesčio išskaičiavus išlaikymą nepilnamečiams vaikams pragyvenimui lieka apie 100 Lt, tačiau byloje esantys duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Iš byloje esančios 2014-03-20 pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovui per mėnesį, išskaičiavus išlaikymą sūnums, išmokėta vidutiniškai 545 Lt suma (b. l. 15). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. nurodė, kad ieškovas yra jos vyro draugas, dirbo pas jį, bet buvo atleistas iš bendrovės „( - )“ dėl gėrimo, dirbdamas bendrovėje ieškovas dar papildomai uždarbiaudavo- į dieną po 100 Lt, 200 Lt gaudavo. Teisme apklaustas šalių nepilnametis sūnus M. V. patvirtino, kad ir oficialiai nedirbdamas jo tėvas atlieka santechnikos darbus, siūlė užsidirbti jo broliui gimtadienio proga 100 litų, J. padėjo tėvui dirbti, tačiau šis už darbus tesumokėjo 50 Lt. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas iš darbo išėjo ir yra bedarbis tik todėl, jog iš darbo užmokesčio išskaičius išlaikymą vaikams ieškovui lieka nedidelė dalis pajamų, o iš gaunamos bedarbio pašalpos išlaikymas vaikams neišskaičiuojamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovas vengdamas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atsisako oficialių darbinių pajamų, neieško geriau apmokamo ar papildomo darbo, bet registruojasi į Darbo biržą, nes gaudamas bedarbio pašalpą išvengtų išskaitų vaikų išlaikymui, t.y., pats sąmoningai blogina savo finansinę padėtį. Išlaikymas yra skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas, o ieškovas privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti išlaikymo stabilumą.

12Ieškovo argumentas, kad gimus trečiam vaikui turi būti sumažintas iš jo priteistas išlaikymas kitiems dviem paaugliams sūnums niekuo nepagrįstas. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta R. V., trečiojo ieškovo sūnaus mama, per mėnesį uždirba apie 1000 litų darbo užmokesčio. Šeima gyvena ieškovo mamos bute, todėl mokėti, kaip atsakovei, kas mėnesį po 700 litų būsto kredito, nereikia. Atsakovė iš 2000 litų algos šiuo metu viena išlaiko du paauglius vaikus. 14 ir 12 metų berniukų poreikiai per 4 metus nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo. Jų mamai, atsakovei yra per sunku vienai išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus. Ne pašaliniai asmenys,- draugai ar giminės turi teikti rūbus ir maistą vaikui, - tai privalo daryti nepilnamečių vaikų tėvai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais ir atsakingai rengtis šeimai; be to, priimdami su darbo santykiais susijusius sprendimus, turi realiai įvertinti įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, veikti apdairiai ir rūpestingai. Ir nors ieškovas teigė, kad jam neturint pinigų išlaikymą nepilnamečiams vaikams rūbais ir pinigais teikia jo mama ir teta,- šie teiginiai nepilnamečio M. buvo paneigti, paaiškinus, kad pinigų iš tėvo gauna labai retai, maždaug kartą per mėnesį po 2 litus, be to, buvo prašęs 50 Lt kelionei į futbolo varžybas, tačiau tėvas atsisakė pinigų duoti. Močiutė, tėvo mama, vidutiniškai per mėnesį jam ir broliui skiria po 10 Lt, taip pat vaikas paaiškino, kad ne į visas futbolo mokyklos organizuojamas išvykas gali nuvažiuoti, nes kelionės yra mokamos, o mama ne visada turi pakankamai pinigų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, įvertinus šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus, darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė tiek, kad galima būtų sumažinti iš jo priteisto išlaikymo vaikams dydį, todėl ieškovo ieškinys dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13Atsakovė prašė padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 588 litų kiekvienam vaikui, nurodžiusi, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiria vidutiniškai 1175 Lt sumą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad iš atsakovės gaunamų 2000 litų darbinių pajamų ir 390 litų lėšų už vaikus neįmanoma sumokėti po 700 litų pagal būsto kreditavimo sutartį, skirti vaikams 2350 Lt ir pragyventi pačiai. Liudytojos K. P. ir K. A. nors ir teigė, jog padeda atsakovei prisidėdamos prie vaikų išlaikymo, tačiau jų teikiama parama nėra reguliari, labiau epizodinio nei nuolatinio pobūdžio. Individualizuojant vaikų poreikius pažymėtina, jog ieškovo ir atsakovės vaikai specialių ar pildomų poreikių neturi. Atsakovė viena rūpinasi abiejų vaikų būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir to sąlygotus jų poreikius, išlaidas vaikų ugdymui, papildomiems užsiėmimams laikytina, kad optimali vieno vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro apie 900 litų, atsakovė, gaudama didesnes pajamas, privalo prisidėti didesne dalimi,-po 500 litų prie kiekvieno vaiko išlaikymo, ieškovas privalo teikti priteistą po 350 Lt išlaikymo sumą ( indeksuota 397 Lt). Šis dydis taip pat atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į indeksuotą priteistą išlaikymą, teismas atmeta atsakovės argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos, todėl atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14Ieškinį ir priešieškinį atmetus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos iš ieškovo ir atsakovės po lygiai (CPK 96 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priešieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovės A. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybei po 11,25 Lt (vienuolika litų ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai