Byla 2S-1091-173/2012
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. K. pareiškimą skolininkui M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Nustatė
2I. Ginčo esmė.
3Kreditorius J. K. pareiškimu kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko M. K. . Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko M. K. piniginių lėšų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą 341920,80 Lt sumai.
4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
5Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko M. K. pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 341920,80 Lt sumai
6Nurodė, kad pareiškimas yra turtinio pobūdžio, todėl kreditorius turi pagrindo prašyti areštuoti skolininko turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, skolininkas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
8Atskiruoju skundu skolininkas M. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
101. Apelianto nuomone, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas visų pirma, turėjo patikrinti proceso teisėtumą, t.y. ar iš tiesų teisėtai iškėlė civilinę bylą.
112. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra paremta tik prielaida, tačiau nepagrįsta jokiais įrodymais ar konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
123. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir dėl to, jog kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė, o teismų praktikoje didelė reikalavimo suma laikoma vienu iš kriterijų, į kuriuos teismai atsižvelgia spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes tuomet padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nėra pakankamas, kad šioje byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
134. Apelianto nuomone, jam priklausančio didelės vertės turto, kurio vertės užtenka ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir šios bylos kreditoriaus, jeigu jo atžvilgiu bus priimtas palankus teismo sprendimas, reikalavimams patenkinti, ilgalaikis įkeitimas apriboja jo teises disponuoti šiuo turtu, todėl nėra jokios rizikos, kad skolininkas šį turtą perleis ar kaip nors kitaip apsunkins.
145. Apelianto nuomone, piniginėms lėšoms pritaikytas areštas pažeidžia proporcingumo principą.
156. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, jog jo turimo turto vertė, kelis kartus viršija pareikšto reikalavimo sumą.
16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė kreditorius J. K. , prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
17Nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl 341 920,80 Lt sumos, ši suma yra pakankamai didelė skolininkui M. K. , kuris turi mokestinius įsipareigojimus bankams 801 907,22 Lt sumai, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje.
18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
20Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje taikymo klausimą, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinimui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos, pirmiausiai areštuojant atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o tik po to kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: 2007-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811/2007; 2007-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2007; 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 1-263/2008; 2008-04-24 civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573/2008; 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-697/2008). Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
22Kaip matyti iš bylos medžiagos skolininkui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai ir gyvenamasis namas, esantys ( - ) (17-23 b. l.). Iš 2012-02-21 turto vertės nustatymo pažymos Nr. 02-12-127 matyti, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 1780000 Lt (25 b. l.). Nors nurodytas turtas ir kitas žemės sklypas ( - ) yra įkeisti AB SEB bankui, tačiau hipotekos kreditoriaus reikalavimų suma 2012 m. vasario 20 d. yra 700898,60 Lt. (60 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkui M. K. priklausančio didelės vertės nekilnojamo turto užtenka ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir šios bylos kreditoriaus, jeigu jo atžvilgiu bus priimtas palankus teismo sprendimas, reikalavimui užtikrinti.
23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko M. K. atžvilgiu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
24Remiantis nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis keistina areštuojant M. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.
25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
Nutarė
26Atskirąjį skundą tenkinti dalinai.
27Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
28Areštuoti skolininkui M. K. (asmens kodas ( - ) priklausantį gyvenamąjį namą, ( - ), leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims
29Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 583 str. ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovui, išaiškinant jam teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.
30Apie nutarties priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
31Apie nutarties priėmimą pranešti atsakovui ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 str. 7 d. nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytą apribojimų pažeidimą.
32Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.