Byla 2-811/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. B. individualios firmos „Boresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2691-30/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Fima“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2007 m. spalio 2 d. ieškiniu atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ ir prašė priteisti iš atsakovo: 1) 90 525,48 Lt skolą pagal statybos rangos sutarties Nr. 2002.06.18/8 papildomų darbų sąmatas; 2) 23 536,44 Lt palūkanų; 3) bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ priklausančias 114 061,92 Lt dydžio pinigų sumas ir turtą.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Fima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - taikė atsakovo B. B. individualios firmos „Boresta“ 114 061,92 Lt sumos dydžio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą, uždrausdamas areštuotą turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo B. B. individualios firmos „Boresta“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, tai yra 114 061,92 Lt. Teismas leido atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

6Nutartyje nurodyta, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, kurio išspręsti gera šalių valia nepavyko. Teismo įsitikinimu, atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti ar sumažinti turtą, dėl ko būtų apsunkintas teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, vykdymas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų negalimas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo suma - 114 061,92 Lt laikytina didele. Pagal teismų praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog ieškinio tenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodytos aplinkybės patvirtina esant įstatyminį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškinys užtikrintas parenkant ieškovo siūlytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, neviršijant ieškinio sumos. Tik nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškiniui užtikrinti, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas areštuotą turtą pavedė surasti ieškovo pasirinktam antstoliui.

7Atsakovo B. B. individualios firmos „Boresta“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

1. Vien tik turtinis ginčo pobūdis bei ieškinio sumos dydis savaime negali būti laikomi neginčijamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovo motyvai, kad atsakovas nuolat pažeidinėja pareigą laiku atsiskaityti su ieškovu, kad atsakovas ne tik nereaguoja į ieškovo raginimus sumokėti skolą geruoju, bet ir nepasirašė ir negrąžino ieškovui papildomai atliktų darbų priėmimo aktų, yra tik šališka ieškovo pozicija, kuri, teismui gavus atsakovo argumentus bei įrodymus, turi būti patikrinta ir ištirta bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
3. Atsakovas neturėjo galimybių pateikti įrodymus, patvirtinančius savo finansinę padėtį, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas yra mokus ir sėkmingai finansiškai dirbantis juridinis asmuo. Ieškinio patenkinimo atveju, jam nebūtų sunku išmokėti ieškovui priteistą sumą. Ieškinio suma atsakovui, kurio veiklos pelnas 2006 metais sudarė 2 275 365 Lt, nėra didelė.
4. Teismas neturėjo pagrįstų motyvų ir įrodymų, patvirtinančių galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą jį įvykdyti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo UAB „Fima“ atstovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais :

1. Pagal Lietuvos teismų praktiką, didelė reikalavimo suma savaime (per se) gali lemti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kai yra pareikštas ieškinys dėl didelės sumos, aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, yra preziumuojama. Reikalavimo suma laikytina didele, todėl buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Vertinant atsakovo finansines galimybes ir jas lyginant su areštuoto nekilnojamojo turto verte, darytina išvada, jog teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrino ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai. Areštavus atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo veikla nėra sutrikdoma.
3. Nors nutartis priimta skubos tvarka, atsakovui nespėjus pateikti duomenų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, esant teisiniam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo esminės reikšmės nutarties pagrįstumui.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

11Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pasireiškia ne kaip pakartotinis bylos nagrinėjimas, o kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą iliustruoja ir teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Fima“ pareiškė ieškinį atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ dėl 90 525,48 Lt skolos ir 23 536,44 Lt palūkanų priteisimo (b. l. 2–7). Skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – 114 061,92 Lt sumos dydžio turto (lėšų) areštą. Atsakovui B. B. individualiai firmai „Boresta“ buvo pranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą (b. l. 32). Atsakovo B. B. individualios firmos „Boresta“ atstovas prie atskirojo skundo pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo finansinę būklę – 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (b. l. 44-46).

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo objektyvių prielaidų, galinčių sudaryti grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam vykdymui, o teismas neturėjo pagrįstų motyvų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą.

14Pareikšto piniginio reikalavimo suma sudaro 114 061,92 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas pareikštas B. B. individualiai firmai „Boresta“, nurodyta suma laikytina pakankamai didele. Teismui nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo turtinė padėtis nebuvo žinoma. Dokumentai, patvirtinantys atsakovo finansinę padėtį, pateikti prie jo atskirojo skundo, todėl laikytina, kad teismas, atsižvelgdamas į pareikšto reikalavimo dydį, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, didelė ieškinio suma įgalina pagrįstai abejoti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas (neapsunkintas) teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji gali realiai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokius argumentus patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 2-538/2007; 2006 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33/2006 ir kt.).

15Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad jis yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, kad ieškinio patenkinimo atveju jam nebūtų sunku išmokėti ieškovui priteistą sumą. Nurodyti argumentai nesudaro svaraus pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones bei turint pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, į juos reikia atsižvelgti, tačiau būtina turėti omenyje ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliantas pateikė duomenis tik apie atsakovo finansinės veiklos rodiklius (pelną), be to, šie duomenys patvirtina finansinę padėtį ne skundo padavimo dieną (2007 m. spalio 26 d.), bet fiksuojami dar 2006 m. gruodžio 31 dienai.

16Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. 1 d.), tai yra itin operatyviai, nes siekiama kuo greičiau užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vien aplinkybė, kad apeliantas neturėjo galimybės anksčiau pateikti duomenų, patvirtinančių jo finansinę padėtį, nedaro nutarties negaliojančia. Atsakovui negalint pateikti įrodymų dėl jo turtinės padėties iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jis pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas gali juos pateikti pirmosios instancijos teismui ir turi teisę prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vykdant skundžiamą nutartį yra aprašytas vienas atsakovui priklausantis nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa (spaustuvė), kuri įvertinta 165 000 Lt suma (b. l. 55-56). Atsakovas pateiktame skunde nenurodo, jog faktiškai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kokiu nors būdu ar mastu apriboja (suvaržo) atsakovo veiklą arba jai iš esmės kenkia. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, o jų taikymas nepažeidžia ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros.

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pats ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra materialiųjų civilinių teisių gynybos būdas, jų taikymas tik padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Visos bylos aplinkybės, susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bus ištirtos ir išnagrinėtos bylą nagrinėjant iš esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tai yra daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui.

18Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti manyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.