Byla e2A-357-430/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adanas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Adanas“ dėl avanso grąžinimo ir turėtų išlaidų priteisimo, ir uždarosios akcinės bendrovės „Adanas“ priešieškinį V. P. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adanas“ (toliau – UAB „Adanas“) 16 000 Eur sumokėto avanso, 4 535,16 Eur patirtų išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl 10 arų ploto žemės sklypo ( - ) ir jame esančio 163,89 kv. m ploto namo pagal priede Nr. 2 pateiktus technologinius planus ir priede Nr. 3 aprašytas statybines specifikacijas, įgijimo. Sutarties 6.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo namo statybos darbus pabaigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., įregistruoti jį su 85 proc. baigtumu Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) iki 2018 m. spalio 31 d., gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo ieškovo nuosavybėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti ieškovui namą. Iki sutarto termino pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Be to, iki minėto termino nebuvo atlikti visi sutarties priede Nr. 3 nurodyti darbai, o atlikti darbai neatitiko sutarties ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sumokėto avanso grąžinimo ir patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus. Teigė, kad sumokėtas avansas (16 000 Eur) iš atsakovės turi būti priteistas, remiantis sutarties 8.1 punktu. Pažymėjo, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečių namo statybinių charakteristikų atlikimo, numatytų pagal priede Nr. 2 pateiktus technologinius planus ir priede Nr. 3 aprašytas statybines specifikacijas, tame tarpe dėl terasos, tvoros, stumdomų vartų, veikiančios laistymo sistemos, garažo automatinės sistemos, rekuperacinės sistemos, dujų pajungimo. Atlikti darbai turėjo atitikti A klasei keliamo energetinio naudingumo, sandarumo rezultatą, tačiau šio sutarto rezultato atsakovė nepasiekė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo pasiektas perkamo daikto pastatymo rezultatas ir nustatytu terminu jis kartu su žemės sklypu nebuvo parduotas ieškovui, ieškinys turi būti patenkintas, t. y. ieškovui turi būti grąžintas sumokėtas 16 000 Eur avansas ir priteista 4 535,16 Eur patirtų išlaidų daikto įrengimui, kurių be žalos daiktui pasiimti nėra galimybės, t. y. 3 917,40 Eur elektros įrengimo, 329,90 Eur kondicionavimo įrengimo, 166,38 Eur signalizacijos įrengimo išlaidų, 371,00 Eur pastato sandarumo matavimo išlaidų ir 121,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Nurodė, kad ieškovas, vykdydamas kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus patikslino vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas, išvedžiojo elektros instaliaciją, atliko kitus darbus. 3.

8Atsakovė UAB „Adanas“ pateikė priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei 1 121,88 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 4.

9Nurodė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovo kaltės. Teigė, kad ieškovas, dar nebūdamas planuojamo pirkti daikto savininku, siekdamas jį įsirengti ir pritaikyti savo asmeniniams individualiems poreikiams, savavališkai vykdė įvairius preliminariojoje sutartyje nenumatytus statybos darbus. Minėti statybos darbai buvo vykdomi be atsakovės leidimo ir suderinimo, atsakovei prieštaraujant, dėl to buvo apsunkintas preliminariosios sutarties vykdymas, atsakovė negalėjo atlikti numatytų darbų, kol ieškovas neužbaigė savo paties atliekamų darbų. Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai vykdė preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2018 m. rugsėjo 28 d. įregistravo 85 proc. baigtumu butą Nekilnojamojo turto registre, 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto parengimo, notarei pateikė projektui parengti būtinus dokumentus ir apie tai pranešė ieškovui. Ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl esminių buto ar atskirų statybos darbų atlikimo kokybės trūkumų nei iki darbų pabaigimo, nei iki 2018 m. spalio 31 d. numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo termino, nors nuolat sekė statybos darbų atlikimo eigą ir turėjo galimybę įvertinti jų kokybę. Artėjant numatytam pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui ieškovas informavo atsakovę, kad jam nepavyko užsitikrinti banko finansavimo reikalingo buto pirkimui ir ieškovas pagrindinės sutarties projektą rengiančiam notarui negali pateikti banko išduoto garantinio rašto. Atsakovė pasisiūlė geranoriškai šiuo klausimu padėti ieškovui ir bendromis pastangomis bandyti rasti sprendimo variantą, tai lėmė, kad akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – AB SEB bankas) preliminariai patvirtino, jog suteiks kreditą ieškovui ir išduos garantinį raštą, jeigu Nekilnojamojo turto registre bus papildomai įregistruotos butui priklausančios komunikacijos (elektros, vandentiekio, nuotekų tinklai). Atsakovas sutiko parengti būtinus dokumentus inžinerinių tinklų įregistravimui ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors preliminariojoje sutartyje tai nebuvo numatyta. Rengiant inžinerinių tinklų įregistravimui būtinus dokumentus, paaiškėjo, kad tinklų įregistruoti nepavyks (atitinkamai, ieškovui užtikrinti kredito gavimą iš banko) iki 2018 m. spalio 31 d., dėl to pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta preliminariojoje sutartyje numatytu terminu. Atsakovė, siekdama išsaugoti šalių sutartinius santykius, pasiūlė ieškovui įforminti preliminariosios sutarties termino pratęsimą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti ir pareiškė, jog butą vis dar ketina pirkti. Esant tokiai ieškovo pozicijai, atsakovė sąžiningai toliau tęsė pasiruošimo pagrindinės sutarties sudarymui veiksmus (inžinerinių tinklų registravimo procedūras). Suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, šalys toliau derino einamuosius klausimus, ieškovas toliau vykdė įvairius statybos darbus bute, dėl to atsakovė manė, jog ieškovo ketinimai pirkti butą yra realūs ir rimti. 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė gavo ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškimą dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos. Atsakovės vadovui susisiekus su ieškovu telefonu, šis prasitarė, kad rado kitą (tinkamesnį) objektą pirkimui, dėl to nepageidauja įsigyti buto. 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į jo pareiškimą, kuriuo pasiūlė nuvykti į butą ir abiem šalims kartu įvertinti ieškovo teiginių apie statybos darbų trūkumus pagrįstumą. Atsakovės vertinimu, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovo kaltės, kuris nesugebėjo užtikrinti finansavimo iš banko ir vėliau nepagrįstai atsisakė tęsti sutartinius santykius. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iki pat 2018 m. lapkričio 21 d. nė karto nesikreipė į atsakovę dėl ieškinyje nurodomų neatliktų darbų ar tariamų atliktų darbų trūkumų, nors ieškovui elgiantis sąžiningai ir operatyviai, apie tai turėjo būti nedelsiant pranešta atsakovei. Teigė, kad dauguma ieškovo teiginių apie tariamai neatliktus ar netinkamai atliktus statybos darbus neatitinka tikrovės, o tie darbai, kurių atsakovas iki 2018 m. spalio 31 d. iš tikrųjų neužbaigė, faktiškai buvo neatlikti dėl nuo paties ieškovo priklausančių priežasčių ir jam sutinkant. Teigė, kad ieškovo nurodyti tariami defektai ar neatlikti darbai yra neesminiai. Pažymėjo, kad terasa ir tvora nebuvo įrengtos iki 2018 m. spalio 31 d. dėl ieškovo pageidavimo, kuris norėjo, kad šie darbai būtų atlikti tik praėjus žiemai, 2019 m. pavasarį. Nesutiko dėl kitų ieškovo nurodytų tariamų trūkumų, kurių realiai nebuvo, o galimi neatitikimai galėjo būti greitai pašalinti. Atsakovė pripažino, kad iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo sumontuota garažo vartų automatika, kaip buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje (buvo įrengti tik patys garažo vartai), tačiau tai nebuvo padaryta ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių – pagal preliminarią sutartį atsakovas privalėjo įrengti butą tik 85% baigtumu, likusius darbus ieškovas planavo atlikti pats, garažo vartų automatika bute galėjo būti įrengta tik jau žinant garažo lubų įrengimo, kurį ateityje turėjo atlikti pats ieškovas, būdą. Ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. neapsisprendė ir atsakovės neinformavo apie tai, kaip bus įrengiamos lubos, dėl to atsakovė neturėjo galimybės numatytu terminu sumontuoti garažo vartų automatinės sistemos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškinyje ir 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovo pareiškime klaidingai nurodoma, jog atsakovė iki 2018 m. rugsėjo 15 d. privalėjo į butą atvesti ir pajungti dujas, nes nors preliminariosios sutarties priede Nr. 3 nebuvo numatytas dujų atvedimas į butą ir jų pajungimas, kita vertus, visa būtina dujų tiekimo į butą infrastruktūra jau 2018 m. spalio 31 d. buvo įrengta, taip pat buvo kreiptasi į uždarąją akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dujų tiekimo sutarties sudarymo, ieškovas buvo informuotas apie faktinio dujų tiekimo pradžios datą. Atsakovė kritiškai vertino ieškovo teiginius, jog ginčo butas neatitiko A energinio naudingumo klasei keliamų reikalavimų, nes buto sandarumo matavimai, kuriais remdamasis ieškovas daro nepagrįstą išvadą apie buto energinio naudingumo klasę, buvo atlikti tik 2018 m. lapkričio 9 d., jau pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovas neturėjo jokių duomenų apie buto energinį naudingumą ir buto sutartu terminu iš atsakovo neįsigijo dėl visai kitų priežasčių. Atsakovės nuomone, ieškovo užsakymu atlikti buto sandarumo matavimai negali atspindėti atsakovės atliktų buto statybos darbų atitikimo A energinės naudingumo klasės statybai keliamiems reikalavimams, nes preliminariąja sutartimi atsakovė UAB „Adanas“ įsipareigojo parduoti ieškovui 85 proc. baigtumo butą, o likusius buto įrengimo darbus ieškovė planavo atlikti pati. Minimi likę buto įrengimo darbai, patenkantys į 15 proc. darbų, kurių atsakovė neprivalėjo atlikti, turi esminės įtakos buto energiniam naudingumui (pavyzdžiui palangių, rozečių įrengimas ir t.t.), dėl to pagal preliminariąją sutartį ne pats parduodamas iki 85 proc. pastatytas butas, kaip vientisas objektas, turėjo atitikti A energinio naudingumo klasę, tačiau tik atskirai visi atsakovės atlikti statybos darbai. Buto, kaip objekto, naudingumo klasė turi ir gali būti nustatinėjama tik tada, kai jis bus visiškai (iki 100 proc.) užbaigtas. Ieškovo užsakymu, 2018 m. lapkričio 9 d. atliekant buto sandarumo matavimus, butas nebuvo iki galo įrengtas – nebuvo atlikti darbai, kuriuos turėjo atlikti pats ieškovas (nebuvo užsandarinti kanalizacijos vamzdžiai, užsandarintos paties ieškovo ne pagal nustatytus reikalavimus įrengtos rozetės; nebuvo užsandarinti kondicionieriaus vamzdžiai, kurie turi tiesioginę sąsają su lauku; nebuvo įrengtos palangės (palangių įrengimas nebuvo atsakovo pareiga); nesutvarkyta paties ieškovo išdaužyta siena prie kolektorinės spintos, kurią įsirenginėjo ieškovas; nesutvarkytos ieškovo išdaužytos sienos tose vietose, kuriose pats ieškovas išvedžiojo elektros laidus; neužklijuota plėvelė palei visą sieną garaže, kurią ieškovas nuplėšė pats vesdamas elektros laidą) ir būtent tai nulėmė matavimų rezultatus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atliekant buto sandarumo testą turėjo būti matuojamas tik šildomas (naudingas) buto plotas, į kurį nepatenka bute esantis garažas, tai reiškia, kad matuojant buto sandarumą, oras turėjo būti pučiamas iš garažo į butą, o ne per pagrindines buto duris į visą butą, įskaitant ir garažą. Beveik visos matavimų ataskaitoje pateikiamos nuotraukos, iliustruojančios nepakankamą buto sandarumą, buvo padarytos būtent garaže ir atsakovas, ieškovui atliekant buto sandarumo matavimus, nedalyvavo ir ieškovas atsisakė pateikti atsakovei matavimų rezultatus. Atsakovė buvo pasirengusi nedelsdama pašalinti bet kokius defektus, jeigu jie būtų buvę nustatyti, tačiau tokia galimybė atsakovei nebuvo sudaryta, kadangi ieškovas neteikė atsakovei jokios informacijos. Atsakovės manymu, šiuo atveju pačiam ieškovui turi būti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. atsakovė neprivalo grąžinti ieškovui jo sumokėto avanso, nes atsakovė pati patyrė ne mažiau, kaip 17 807,52 Eur nuostolių, kai ieškovė be atsakovės leidimo nekokybiškai atliko ir neužbaigė savavališkus statybos darbus, taip pat neišsivežė visų bute savo paliktų statybinių atliekų ir kitų šiukšlių. Teigė, kad ieškovo savavališkai atliktų statybos darbų padarinių šalinimas kainuos mažiausiai 10 105,52 Eur, taip pat buvo patirta 5 920 Eur tiesioginių nuostolių, nes atsakovė buvo sumokėjusi 4 710 Eur atlyginimą brokeriui ir 1 210 Eur išlaidų advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms. Taip pat atsakovė patyrė netiesioginius nuostolius, pasireiškiančius už buto pardavimą iš anksto planuotu laiku negautomis pajamomis, kuris atsakovės skaičiavimu sudaro 1 096,36 Eur sumą. Be to, ateityje šios išlaidos gali būti dar didesnės, nes nėra aišku, ar atsakovei pavyks butą parduoti už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą (157 000 Eur), dėl to kainų skirtumas taip pat sudarys atsakovės nuostolius dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, tačiau iš viso priešieškinio pateikimo dieną atsakovė jau patyrė 17 121,88 Eur tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. 5.

10Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nesutiko su priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties priedu Nr. 3 šalys aiškiai susitarė kokiais individualiais ir rūšies požymiais apibūdintas butas ir įrengimo lygis turės būti parduoti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokiems reikalavimams pasiekti preliminariojoje sutartyje šalys nustatė statybos darbų atlikimo ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą ir atsakovė privalėjo perduoti ieškovui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus ir sutartus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Sutarties 6.1.1 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo pabaigti daikto statybos darbus, nurodytus priede Nr. 3, iki 2018 m. rugsėjo 15 d., o ne iki atsakovės nurodomos datos (2018 m. spalio 31 d.). Tuo pačiu punktu nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo pirkėjo, t. y. ieškovo nuosavybės teisės sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti daiktą. Ieškovas, nepaisant to, kad atsakovė pažeidė statybos darbų atlikimo terminus, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovė užbaigs darbus iki sutarties sudarymo termino (2018 m. spalio 31 d.), nes atsakovės atstovas tai pažadėjo, tačiau iki nurodytų terminų, atsakovė neįvykdė daiktui keliamų reikalavimų, būtinų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Konkrečiai buvo nustatyti šie trūkumai: 1) neįrengta 16 kv. m medinė terasa, kurios įrengimas įeina į parduodamo objekto kainą, ir ieškovas dėl tokių darbų nukėlimo vėlesniam laikui su atsakove nesitarė; 2) 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad vietoje tvoros sumontuoti metaliniai stulpeliai, sumontuotas vartų metalinis karkasas, netinkamai parinkti vartų stulpelių ir tvoros stulpelių dažai, skiriasi atspalviai, t. y. tvora ir vartai nėra iki galo sumontuoti, o stulpelių dažų atspalviai skiriasi; 3) sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 15 d. įsipareigojo išvedžioti vamzdyną automatinės laistymo sistemos pajungimui, tačiau atsukus katilinėje sklendę, vanduo nebėgo iš pagrindinio laistymo vamzdžio, tai konstatuota 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; 4) namo (buto) įėjimo durys stringa ir sunkiai varstosi; 5) iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo sumontuota garažo vartų automatika; 6) tinkamai neįrengta rekuperacinė sistema, 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nesumontuotas ir nepajungtas rekuperatorius; 7) nebuvo atvestos dujos į butą ir pajungtos, o atsakovės teiginys, kad preliminarios sutarties 3 priede nebuvo numatytas dujų atvedimas į butą ir jų pajungimas, vertinamas kaip nesąžiningas, nes bet koks perkamas būstas turi būti šildomas, įrengiant pasirinktas tam tikras šildymo sistemas, kurios iš anksto numatomos techniniuose projektuose, kurių pagrindu išduodami statybos leidimai. Jeigu atsakovė būtų nurodžiusi, kad bute neturi(ėjo) būti įvestos dujos, ieškovas nebūtų sudaręs preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, nes tai buvo nuslėpta esminė nekilnojamojo daikto savybė; 8) netinkamas pastato sandarumas, nepasiektas A energetinis naudingumas, o nesandarios vietos yra ne atsakovės priešieškinyje išvardinti taškai, o būsto sienų sujungimo kampai, langų ir stogo perimetrai, apie kuriuos atsakovė nutyli. Matavimo įmonės atstovas pabrėžė, kad sujungimo mazgai tarp sienos ir stogo apklijuoti netinkama plėvele, nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. lapkričio 13 d. Matavimų protokolo Nr. ATC-PS-2018/1028 priedas Nr. 1. Teigė, kad pagrindinė preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės ir atsakovė nepagrįstai teigė, jog ieškovas neturėjo (prarado) finansavimą iš banko, kadangi 2018 m. spalio 22 d. standartinės Swedbank banko informacijos apie kreditą forma ir AB SEB banko 2019 m. vasario 13 d. pažyma patvirtina, kad bankai buvo priėmę sprendimą dėl būsto kredito suteikimo. Be to, banko sprendimas dėl paskolos (ne)suteikimo nėra vienintelis finansinis pagrindas gauti pinigų tikslu atsiskaityti už ketinamą įsigyti turtą, kadangi preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, iš kokių lėšų ieškovas atsiskaitys už parduodamą turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto parengimo, notarei pateikė projektui parengti būtinus dokumentus ir apie tai pranešė ieškovui, nes ieškovas nei atsakovės, nei notarės jokia forma nebuvo kviečiamas sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Be to, šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. spalio 10 d. atsakovė prašė parengti sutartį ir priedą prie sutarties dėl darbų, kurie nėra atlikti ar nebus atlikti sandorio sudarymo momentu. Minėtas elektroninis laiškas patvirtina, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienai, atsakovė buvo neįvykdžiusi preliminarios sutarties sąlygų. Ieškovo nuomone, teisiškai vertinant šalių santykius, susidariusius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, svarbu yra tai, kad atsakovei tai – profesinės veiklos vykdymas, dėl savo patirties, ekonominės padėties, atsakovė yra akivaizdžiai stipresnė prievolės šalis nei ieškovas, dėl to iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, prievolėms, kylančioms iš tokių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai. Ieškovas taip pat nurodė, kad sutarties 7.1.1. punktu jis įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo patikslinti vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas ir išsivedžioti elektros instaliaciją. Tokiu būdu, atsakovė kaltina ieškove atlikus teisėtus veiksmus, dėl kurių priskaičiuoja tariamą 10 105,52 Eur žalą. Teigė, kad atsakovė, nurodydama, jog ieškovas išvedžiojo laidus filmavimo kameroms, kondicionavimo sistemą, perkėlė elektros dėžutę iš projekte numatytos vietos į kitą, įrengė rozetes katilinėje, sumontavo Lietuvoje nenaudojamo standarto rozetes, kurios turi būti keičiamos kitomis, nepaaiškina, kodėl šie darbai turi būti laikomi savavališkais ir neteisėtais, kas tokiais veiksmais iš esmės buvo pažeista, kodėl atsakovės pateiktoje 2018 m. gruodžio 10 d. lokalinėje sąmatoje visi darbai turi būti išardomi, panaikinami, o būklė atstatoma į pradinę padėtį lyg sutartis nebūtų pradėta vykdyti. Pažymėjo, kad atsakovės buveinė buvo šalia statomo buto, atsakovė kartu statė sublokuotą kitą butą tame pačiame sklype, nurodytus darbus ieškovas atliko iš karto po sutarties pasirašymo, dėl to atsakovas faktiškai ne tik visus juos iš karto galėjo matyti, bet po jų vykdė ir kitus savo sutartinius darbus, atliktų pretenzijų ir (ar) pastabų nereiškė. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodytos 4 710 Eur išlaidos brokeriui už tarpininkavimo sudarant ir vykdant preliminariąją sutartį paslaugas yra nepagrįstos, nes atsakovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimas, tarpininkavimas, statyba, projektų vystymas, konsultacijos, dėl to jam nereikėjo kreiptis į brokerius, o atsakovės patirtos 1 210,00 Eur išlaidos advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms taip pat nėra protingos, būtinos ar neišvengiamos, nes 2018 m. gruodžio 13 d. rašte nėra pateiktas joks teisinis vertinimas ar keliami kokie nors teisiniai klausimai. 6.

11Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. 7.

12Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

148.

15Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 16 000 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 736 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė. 9.

16Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovė sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. sudaryti šio turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas sumokėjo 16 000 Eur avansą. Pagrindinė daikto pirkimo–pardavimo sutartis nustatytais terminais nebuvo sudaryta. 10.

17Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai tikėtinai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų, kurie būtini pagrindinei sutarčiai pas notarą sudaryti, taip pat įtikinami atsakovės argumentai, jog pagrindinės sutarties sudarymas buvo atidėtas dėl to, kad ieškovas neturėjo patvirtinimo iš AB SEB banko dėl kredito būstui įsigyti suteikimo, o tai patvirtina rašytiniai įrodymai (pats ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad yra kliūčių kredito gavimui). Teismas padarė išvadą, kad nors statybos darbai nebuvo atlikti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tačiau šalys 2018 m. spalio mėn. antroje pusėje ruošėsi pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, nes ieškovas kreipėsi toliau į bankus dėl kredito suteikimo. 2018 m. AB SEB bankas buvo priėmęs sprendimą suteikti ieškovui kreditą, tačiau toks sprendimas buvo susietas su reikalavimu įvesti komunikacijas ir registravimu VĮ „Registrų centras“. 11.

18Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė pradėjo ruoštis pagrindinės sutarties sudarymui, atliko tam būtinus veiksmus, vėliau rengimąsi sutarties sudarymui sustabdė, kai ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad atsakovė neturi visų reikiamų dokumentų paskolai pastato įsigijimui gauti. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas už daiktą privalėjo galutinai atsiskaityti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovui nepavyko gauti iš banko patvirtinimo dėl kredito suteikimo ir reikiamų lėšų daikto įsigijimui ieškovas neturėjo. Teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad artimam pagrindinės sutarties sudarymo terminui ieškovas būtų gavęs sutikimą dėl kredito suteikimo, dėl to aplinkybė, kad ieškovas iki 2018 m. spalio 30 d. neturėjo banko patvirtinimo dėl kredito suteikimo nenulėmė pagrindinės sutarties nesudarymo motyvų. 12.

19Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė nepakvietė iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį (neinformavo apie sutarties sudarymo laiką) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). 13.

20Teismas atmetė ieškovo nurodytus argumentus, kad suėjus sutarties sudarymo terminui, nebuvo įregistruotas ginčo buto baigtumas 85 procentai, kadangi šias aplinkybes paneigia byloje esantis šio buto VĮ „Registrų centras“ išrašas su 2018 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis. 14.

21Teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ir padarė išvadą, kad sprendimą netęsti sutartinius santykius lėmė išsekusi ieškovo kantrybė dėl darbų vėlavimo, nekokybiško jų atlikimo, atsakovės nenoro spręsti problemas, galimų darbų trūkumų ar jų neįvykdymo laiku rizikos, o ne dėl to, kad atsakovė nepakvietė ieškovės sudaryti sutarties, ar kad ieškovas nebuvo užtikrinęs kredito iš banko gavimo. 15.

22Teismas atmetė ieškovo liudytojo (tėvo Z. P.) paaiškinimus, kad atsakovės atstovas nemandagiai atsisakė šalinti nustatytus namo sandarumo trūkumus, kadangi pats ieškovas pripažino posėdyje, jog atsisakė atsakovei pateikti sandarumo matavimo testo rezultatus, nes pastarasis atsisakė už juos sumokėti. 16.

23Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, jog po 2018 m. spalio 31 d. šalys vis dar nebuvo atsisakiusios ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, toliau bendradarbiavo ir ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui. Darbų neatlikimas laiku nesudarė kliūties tęsti ikisutartinius santykius ir rengtis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, tačiau byloje nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ieškovas sutiko atidėti darbų vykdymą. 17.

24Teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės, nurodė, kad byloje ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas šioje byloje nėra pakankamas įrodymas dalyje dėl atliktų darbų kokybės (trūkumų) konstatavimo, o ekspertizės akto dėl atliktų darbų kokybės, darbų atitikties teisės aktų reikalavimams į bylą nebuvo pateikta. Vis dėlto byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pasibaigus tiek preliminarioje sutartyje nustatytam terminui statybos darbams atlikti (2018 m. rugsėjo 15 d.), tiek pagrindinei sutarčiai sudaryti (2019 m. spalio 31 d.) ne visi sutartyje numatyti darbai buvo atlikti. Atsakovė pripažino, kad nebuvo įrengta terasa, antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad nebuvo įrengta tvora ir vartai. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad sunkiai varstėsi ir strigo įėjimo – tambūro durys, nebuvo įrengta garažo vartų automatika (durys). Teismas vertino, kad sunkus tambūro durų varstymas ar jų strigimas gali būti vertinamas kaip neesminis ir nesunkiai pašalinamas jų kokybės trūkumas, tačiau šioje byloje vertintinas ne tik kiekvienas darbų trūkumas, bet jų visuma. Taip pat teismas vertino aplinkybes, kad vartų automatikos sureguliavimas užimtų neilgą laiką, taip pat neaiškus šalių susitarimas dėl neatliktų darbų pratęsimo termino, nes bylos įrodymai rodo, jog ieškovas ilgą laiką nesiekė atsisakyti ketinimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 18.

25Teismas sprendė, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovas apsunkino preliminarios sutarties vykdymą, tačiau nekonkretizavo aplinkybių dėl ieškovo trukdymo, nenurodė, dėl kokių ieškovo darbų buvo apsunkintas preliminariosios sutarties vykdymas, kokiu būdu, kokia apimtimi ir pan. Ginčo nekilo dėl aplinkybių, kad po preliminariosios sutarties sudarymo, ieškovas išvedžiojo name ne tik elektros instaliaciją, kaip tai buvo numatyta sutarties 7.1.1 punkte, bet taip pat įrengė kondicionavimo sistemą, signalizaciją, išbetonavo laiptų aikštelę, atlikinėjo apdailą, dėl to atsakovės argumentus, kad minėtus veiksmus ieškovas atliko be jos žinios ar sutikimo, teismas laikė neįtikinimais, nes atsakovė, būdama daikto savininke ir vykdanti name statybos darbus, turėjo objektyvią galimybę tokiems ieškovės veiksmams prieštarauti. Teismas sprendė, kad duomenys apie tai, kad pagal preliminarią sutartį šalys susitarė ne tik dėl daikto pardavimo, bet ir jo įrengimo, o sutartimi ieškovui buvo leista įsirenginėti namą, dar nesant savininku, sudaro pagrindą išvadą, kad šalių bendradarbiavimo pareigai šioje byloje suteiktina svarbi reikšmė (CK 1.5, 6.200 straipsniai). Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki ieškovo pareiškimo atsisakymo sudaryti patalpų buto pirkimo–pardavimo sutartį, šalys bendradarbiavo ir siekė įgyvendinti preliminariąją sutartį. 19.

26Teismas, spręsdamas dėl namo energinės naudingumo klasės, taikė sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, ir vertindamas bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad pagal 2018 m. birželio 20 d. preliminariosios sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo 2018 m. spalio 31 d. perduoti 85 procentų baigtumo butą, kuris atitiktų A energinio naudingumo klasę, o atsakovės pateiktas susirašinėjimas su įmonėmis, atliekančiomis sandarumo matavimo testus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstove dėl sandarumo matavimo atlikimo momento, nepaneigia minėtos išvados, nes šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 31 d. ginčo namas neturėjo A energetinės naudingumo klasės, atliktas sandarumo matavimo testas parodė, kad vienas iš pastato sandarumo parametrų 2,37 karto viršijo didžiausią leistiną A klasės energiniam naudingumui leistiną vertę. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog preliminarioje sutartyje nurodytu terminu atsakovė neįvykdė pareigos pasiekti tokį statybos darbų rezultatą, jog namo statybos darbai atitiktų sutarties sąlygas ir būtų tinkamas perduoti ieškovui. Pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, jog preliminariosios sutarties sąlygų tinkamas laikymasis ieškovui turėjo svarbią reikšmę, jų netinkamas vykdymas pagrįstai sukėlė ieškovei nepasitikėjimą atsakove ir abejonę dėl tinkamo susitarimų įvykdymo. 20.

27Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų neatliktų darbų kiekį, atliktų darbų trūkumų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo, kuris sutartiniuose santykiuose buvo silpnesnė šalis (vartotojas), atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį negali būti vertinamas kaip nesąžiningas šalies elgesys. Vis dėlto, teismas sprendė, kad nedidelė dalis nustatytų namo trūkumų (neatliktų darbų) apimtis, aplinkybė, kad pasibaigus sutarties sudarymo terminui ieškovas nebuvo atsisakęs jos sudaryti, tęsė namo įrengimo darbus, tokiems veiksmams atsakovė neprieštaravo, nesant aiškių duomenų, kokios priežastys lėmė, jog 2018 m. lapkričio 9 d. namo sandarumo matavimo testo rezultatai viršijo didžiausią leistiną A klasės energiniam naudingumui leistiną vertę ir kiek laiko, lėšų reiktų minėtiems trūkumams šalinti, byloje nustačius, kad ieškovas name atlikinėjo didesnės apimties darbus nei buvo numatyta sutartyje ir darbus, kurie galėjo sąlygoti namo sandarumo testo rezultatą, ieškovui atsisakius nurodyti atsakovui namo nesandarias vietas (pateikti sandarumo testo rezultatus), laikė, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose taip pat elgėsi ne visiškai sąžiningai, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove. Dėl šių priežasčių, teismas konstatavo, kad kiekvienos iš šalių veiksmai sąlygojo tai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ir taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, t. y. netaikė šalims civilinės atsakomybės, taip pat CK 6.237 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovės ieškovui 16 000 Eur avansą, likusioje dalyje ieškinys netenkintas, o priešieškinis atmestas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014).

28III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

2921.

30Atsakovė UAB „Adanas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo V. P. ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės UAB „Adanas“ priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės UAB „Adanas“ priešieškinį patenkinti. 22.

31Atsakovė sutinka su didžiąja dalimi pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir jas pagrindžiančių argumentų. Vis dėl to, atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis vien kotedžo sandarumo matavimų rezultatais ir dėl to, kad ieškovo atžvilgiu netaikytina sutartinė civilinė atsakomybė. 23.

32Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime dėl kotedžo atitikimo A energinės naudingumo klasės reikalavimams ir ieškovo pateikto 2018 m. lapkričio 13 d. Matavimo protokolo reikšmės, neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teigė, kad pagal CPK 178 straipsnį, būtent ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė netinkamai atliko statybos darbus, dėl kurių kotedžas neva neatitiko sandarumo reikalavimų, ir dėl kurių ieškovas neva įgijo teisę nutraukti preliminariąją sutartį, privalėjo pateikti tai pagrindžiančius objektyvius įrodymus, o ne atsakovė privalėjo įrodinėti, kad kotedžas tuo metu buvo pakankamai sandarus. Be to, kaip nustatė teismas ir pripažino pats ieškovas, atsakovei 2018 m. lapkričio 13 d. matavimų protokolas nebuvo pateiktas ir iki ieškinio gavimo atsakovė neturėjo duomenų apie konkrečius sandarumo matavimų rezultatus. Dėl to, esant rimtų abejonių dėl sandarumo matavimų atlikimo teisingumo ir dėl to, kokios priežastys lėmė matavimų rezultatus, ir ieškovui nepateikus jokių kitų atliktų darbų nekokybiškumą patvirtinančių objektyvių įrodymų, teismui nebuvo pagrindo padaryti išvados, kad kotedžas neatitiko A energinei naudingumo klasei keliamų sandarumo reikalavimų. 24.

33Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad sandarumo matavimų rezultatams esminę įtaką turėjo paties ieškovo pradėti ir neužbaigti darbai, nes pats ieškovas 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atliekant sandarumo matavimus nebuvo užbaigęs elektros instaliacijos ir vandentiekio vamzdžių vedimo darbų – buvo likę išdaužyti ir neužtinkuoti grioveliai, duobės, neįdėtos rozetės. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios kotedžo vidaus nuotraukos. 2018 m. lapkričio 13 d. matavimų protokolo priede (nesandarių vietų ataskaitoje) nurodyta, kad didelė nesandarių vietų dalis susijusi su elektros instaliacija ir su paties ieškovo išvedžiota kondicionavimo sistema. Sandarumo matavimus atlikęs specialistas A. O. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad elektros instaliacijos įrengimo darbai ir jų neužbaigimas turėjo įtakos sandarumo matavimų rezultatams. Apeliantės teigimu, šių aplinkybių visuma rodo, jog ieškovas, siekdamas pateisinti preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumą, remiasi aplinkybėmis, kurias pats ir sukūrė, o teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai ieškovo pateiktą 2018 m. lapkričio 13 d. matavimų protokolą laikė byloje objektyviu įrodymu. 25.

34Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. lapkričio 13 d. matavimų protokolo įrodomosios vertės, taip pat neatsižvelgė į tai, jog sandarumo matavimai buvo atlikti grubiai nukrypstant nuo jiems taikomų reikalavimų, t. y. byloje nėra duomenų, kad prieš atliekant bandymą, buvo izoliuoti kanalizacijos vamzdžiai, kondicionieriaus ortakiai ir visos kitos vietos, kurios turi tiesioginį sąlytį su išore. Be to, pagal nustatytus reikalavimus, turėjo būti matuojamas tik statinio šildomų patalpų sandarumas, tačiau ginčo atveju buvo matuojamas ne vien tik šildomų kotedžo patalpų sandarumas, tačiau viso kotedžio sandarumas, į matuojamą plotą įtraukiant ir nešildomą garažą. 26.

35Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog 2018 m. lapkričio 13 d. atliekant kotedžo sandarumo matavimus, kotedžas dar nebuvo baigtas statyti ir jo baigtumas sudarė tik 85 proc., nes sandarumo matavimai atliekami tik užbaigus statinio statybos darbus, dėl to ir šios aplinkybės patvirtina, jog sandarumo matavimo rezultatai buvo nulemti ne atsakovės atliktų darbų trūkumų, tačiau dėl dalies kotedžo įrengimo darbų neužbaigimo. 27.

36Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neįvertino aplinkybės, kad galimų kotedžo statybos darbų trūkumų, kurie galėjo lemti kotedžo energinį nesandarumą, ištaisymas yra nesudėtingas, greitas ir nebrangus procesas, dėl to, ieškovui tinkamai vykdant bendradarbiavimo pareigą ir pateikus atsakovei atlikto nesandarumo matavimo protokolą, visus galimus trūkumus atsakovė būtų pašalinusi per 1 dieną ir kliūčių pagrindinės sutarties sudarymui nebūtų buvę. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kotedžo statybos darbai, kuriuos privalėjo atlikti atsakovė, buvo kompleksiški, didelės apimties, dėl to smulkių, neesminių trūkumų išvengti praktiškai buvo neįmanoma. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog šalys buvo pratęsusios preliminariosios sutarties terminą, dėl to vien tas faktas, kad galimi trūkumai būtų šalinami jau po preliminariojoje sutartyje numatytos datos (2018 m. spalio 31 d.) nėra ir tuo metu šalims nebuvo reikšmingas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo elgesys, kai po sandarumo matavimų atlikimo, ieškovas atsisakė pateikti atsakovei sandarumo matavimo protokolą ir nesuteikė galimybės įvertinti ir pašalinti galimų neesminių trūkumų, rodo ieškovo nesąžiningumą, o ieškovas atsisakė pirkti kotedžą nesant tam pakankamo pagrindo ir klaidino atsakovę dėl savo ketinimų vykdyti preliminariąją sutartį, dėl to ieškovo atžvilgiu gali būti taikoma preliminariojoje sutartyje numatyta atsakomybė – avanso negrąžinimas. 28.

37Pažymi, kad ieškovo nesąžiningas elgesys nesibaigia iki šiol, nes ieškovas susisiekė ir bando įtikinti naujuosius kotedžo pirkėjus apie tariamus kotedžo kokybės trūkumus, dėl to atsakovė privalėjo teisintis pirkėjams ir paaiškinti aplinkybes, susijusias su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės iliustruoja ieškovo negeranorišką ir nesąžiningą požiūrį į atsakovės teises ir interesus, dėl to teismui yra pagrindas priimti naujus teikiamus įrodymus – elektroninį laišką ir nuotraukas, kuriuos atsakovė gavo jau po sprendimo priėmimo ir atsakovė negalėjo objektyviai jų anksčiau pateikti. 29.

38Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo atsakovės pateikto priešieškinio reikalavimą ir dėl to netinkamai įvertino reikalavimo pagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad dėl pagrindinės kotedžo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atsakingos abi šalys ir dėl to šalių atžvilgiu netaikytina už nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatyta atsakomybė, ir visiškai nebevertino priešieškinio reikalavimo ir dėl jo apskritai nepasisakė. Atsakovė pažymi, kad priešieškinio reikalavimas nebuvo susijęs vien tik su ieškovo nepagrįstu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau taip pat susijęs ir su ieškovo savavališkų darbų kotedže atlikimu. Preliminariojoje sutartyje nenumatytų darbų atlikimas yra savarankiškas neteisėtas veiksmas, sudarantis savarankišką pagrindą ieškovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę – įpareigoti ieškovą atlyginti dėl savavališkai ieškovo atliktų darbų atsakovės patirtus nuostolius. Atsakovės vertinimu, net teismui konstatavus, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, tai savaime nereiškia, kad ieškovas taip pat turėjo teisę savo nuožiūra atlikti papildomus preliminariojoje sutartyje nenumatytus darbus ir kad ieškovui už šių darbų atlikimą neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovės manymu, šioje byloje turėjo būti atskirai vertinami du savarankiški pagrindai ieškovui taikyti civilinę atsakomybę – nepagrįstas atsisakymas pirkti kotedžą ir savavališkų darbų atlikimas. Jeigu teismas būtų vertinęs abu pagrindus ir nustatęs, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti pirkti kotedžą, tačiau neturėjo teisės savo nuožiūra atlikti nesuderintų statybos darbų, ieškovo atžvilgiu turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė 10 105,52 Eur sumoje. Pabrėžė, kad vien tai, jog atsakovė buvo kotedžo savininkė ir jos užsakymu statybos įmonė vykdė darbus kotedže, savaime nereiškia, kad atsakovė nuolat sekė, kas ir kokius darbus faktiškai atlieka, o atsakovė, sužinojusi apie ieškovės atliktus darbus, ieškovui ne kartą reiškė žodines pretenzijas, į kurias ieškovas nereagavo. Atsakovės manymu, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, būtent ieškovas, teigdamas, kad atsakovė leido ieškovui atlikti preliminariojoje sutartyje numatytus darbus, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne atsakovė turi įrodinėti, jog ieškovo darbai buvo atlikti be leidimo. 30.

39Atsakovės manymu, visos skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė, dėl to sprendimas turėtų būti iš dalies panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas visiškai, o priešieškinis tenkintas. 31.

40Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 32.

41Teigia, kad apeliantė skunde neteisingai nurodo faktines aplinkybes ir siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas ir tokiu būdu netinkamai vykdė preliminarią sutartį. 33.

42Pažymi, kad bylos įrodymai patvirtina, jog apeliantės nurodomus tariamai be leidimo ir derinimo atliktus darbus, ieškovas pradėjo atlikinėti iš karto po sutarties pasirašymo, dėl to jokių savavališkų darbų ieškovas ginčo objekte neatliko. 34.

43Nesutinka su apeliantės argumentais, kad iki 2018 m. rugsėjo 15 d. atsakovė buvo užbaigusi visus numatytus sutartyje darbus ir 2018 m. rugsėjo 28 d. įregistravo kotedžą Nekilnojamojo turto registre 85 procentų baigtumu, nes bylos įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantė nepasiekė perkamo daiktui keliamų reikalavimų dėl kurių šalys susitarė, jog sudarys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės darbų trūkumai ar neatlikti darbai nurodyti ieškinyje ir įrodyti, taip pat įrodyta, jog butas neatitiko sutarto energetinio sandarumo kriterijaus. 35.

44Teigia, kad ieškovo apsisprendimą laikyti sutartį pasibaigusia nulėmė visų nurodytų apeliantės (atsakovės) neįvykdytų įsipareigojimų visuma, bet ne kaip apeliantė skunde nurodo, jog vien remiantis aplinkybėmis dėl kotedžo sandarumo matavimo rezultatų. Ši ieškovo pozicija aiškiai atsispindi ir 2018 m. lapkričio 17 d. atsakovei pateiktame pareiškime dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos. 36.

45Pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė jokia forma iki sueinant terminui sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nesiūlė ieškovui pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino ir tokiems teiginiams pagrįsti į bylą nebuvo pateikta įrodymų. Be to, jeigu atsakovė mano, kad ji siūlė ieškovui pratęsti terminą, tuomet ji turi įrodyti šias aplinkybes. Teigia, kad ieškovas, po 2018 m. spalio 31 d. termino suėjimo, nesprendė jokių einamųjų klausimų ir nevykdė statybos darbų ginčo objekte, dėl to ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais nepratęsė preliminariosios sutarties galiojimo neapibrėžtam terminui. 37.

46Teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados, kurias atsakovė nurodo kaip pagrįstas, ieškovas skundžia savo apeliaciniu skundu, dėl to jomis, kaip nustatytomis, apeliantė nepagrįstai remiasi. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė motyvus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir dėl jų pakartotinai atsiliepime nepasisako. Papildomai pažymi, kad vien pats faktas, jog atsakovė nusiuntė el. laišką notarei negali patvirtinti ir nepatvirtina to, kad apeliantė įvykdė visus preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Vien formalus daikto perdavimas, taip pat nepatvirtina tinkamo ir visiško preliminariosios sutarties įvykdymo. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nebuvo nulemtas sąlygos turėti banko garantiją. Byloje nėra surinkti įrodymai, įskaitant įrengimo darbų atlikimą po preliminariosios sutarties termino, patvirtinantys šalių konkliudentinius veiksmus pripažinti, kad ieškovas sutiko pratęsti preliminariosios sutarties galiojimą. Apeliantės (atsakovės) veiksmai, atlikti po ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškimo pateikimo, nebeturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Ieškovas neatliko kitų įrengimo darbų, nei tai buvo sutarta preliminariąja sutartimi. 38.

47Nesutinka su atsakovės skundo argumentais dėl ginčo buto energetinio sandarumo testo netinkamumo, šios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigtos, o atsakovės argumentai nepagrįsti. Nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad esminės nesandarios vietos, kurios nulėmė matavimų rezultatą, buvo ne atsakovės apeliaciniame skunde vardinami taškai, o būsto sienų sujungimo kampai, langų ir stogo perimetrai, apie kuriuos atsakovė nutyli. Teigia, kad atsakovė, įrodinėdama aplinkybes dėl energetinio testo netinkamumo liudytojo A. O. parodymais, turėtų vadovautis visais šio liudytojo parodymais, o ne ištraukiant (naudojant) keletą jo pasakytų frazių iš visos apklausos. Be to, atsakovė pateikia neteisingus teiginius, jog šildymas nebuvo įrenginėjamas garaže, nes garažo patalpose, kaip likusiose patalpose, buvo išvedžioti šildymo vamzdeliai grindyse, išvesti laidai šildymo reguliatoriams pajungti. 39.

48Teigia, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad jis tiek neatliktus darbus, tiek visus galimus trūkumus dėl energetinio sandarumo, galėtų pašalinti per kelias dienas, parodo, kad atsakovė vykdė preliminariąją sutartį ją esmingai pažeisdama, taip pat įrodo nesąžiningą elgesį ieškovo atžvilgiu. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo buvo tik vienos atsakovės kaltė, nes ieškovas, nei sutartimi, nei konkliudentiniais veiksmais, nepakeitė sutarties sąlygų – neprisiėmė įsipareigojimų pirkti ne tik, kad nebaigtą butą, bet dar ir su trūkumais. 40.

49Nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškovo nesąžiningumo po teismo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog po teismo sprendimo priėmimo ieškovas sužinojo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo dalyką pardavė kitiems tretiesiems asmenims. Dėl to ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar atsakovė iš tiesų pašalino tariamai ieškovo atliktus savavališkai darbus, susisiekė su naujaisiais buto pirkėjais ir aiškinosi realią situaciją, dėl to toks ieškovo tikslas buvo teisėtas ir teisingas. 41.

50Ieškovas teikia apeliacinės instancijos teismui prijungimui prie bylos papildomus įrodymus, kuriuos gavo tik po to, kai sužinojo apie buto pardavimą tretiesiems asmenims, t. y. 2019 m. gegužės 28 d. darytas buto išorės fotonuotraukas. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė nešalino ieškovo atliktų darbų. Pažymi, kad šie į bylą pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad ieškovas įrengė name kondicionavimo sistemą, signalizaciją, išsivedžiojo elektros instaliaciją, kas susiję su sutarties 7.1.1 punktu ir tokie darbai buvo atlikti teisėtai, nei priešingai bando įrodyti atsakovė, nepateikdama teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. 42.

51Ieškovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje, pripažįstant, kad ieškovas V. P. ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, papildomai priteisiant ieškovui iš atsakovės 4 535,16 Eur patirtų išlaidų, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 43.

52Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas V. P. ikisutartiniuose santykiuose taip pat elgėsi nevisiškai sąžiningai ir ši išvada nepagrįstai užkirto kelią ieškovui reikalauti atlyginti jam padarytus nuostolius. 44.

53Teigia, kad vien tik pats faktas, jog atsakovė nusiuntė elektroninį laišką notarei dėl pagrindinės sutarties parengimo nepatvirtina, kad atsakovė atliko visus sutartus ir būtinus veiksmus pagrindinei sutarčiai parengti. Šiuo atveju atsakovė privalėjo perduoti ginčo butą, atitinkantį preliminariojoje sutartyje aptartus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, ir atitinkantį įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus, tačiau ginčo atveju pagal bylos įrodymus šios sąlygos nebuvo įgyvendintos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrįsto ir teisėto pagrindo ginčo byloje nuspręsti, kad atsakovė tinkamai veikė, vykdant preliminariąją sutartį ir pripažinti, jog atsakovė elgėsi teisėtai. Atsakovės ginčo buto neįrengimas, kaip susitarė šalys sutartimi, nėra tinkamas sutarties įsipareigojimų įvykdymas, nes buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. 45.

54Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog notarė O. Ž. nederino pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir nekvietė ieškovo konkrečią datą ir laiką jos pasirašyti, dėl to pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių patikėjo atsakovės bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakovė kvietė ieškovą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 46.

55Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo šioje byloje remtis CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir 6.256 straipsnio 4 dalimi, kuriuose nustatytas reglamentavimas, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Dėl šių priežasčių, teismas turėjo prieiti prie vienintelės ir teisėtos išvados, kad ieškovas V. P. ikisutartiniuose santykiuose elgėsi visiškai sąžiningai, bendradarbiavo su atsakove, o tai patvirtina bylos įrodymai. 47.

56Pažymi, kad atsakovė kaltė ginčo byloje nustatyta dėl sutartų darbų tinkamo neatlikimo ne tik nustatytu terminu, bet kaip teismas konstatavo ir jam suėjus. 48.

57Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo pateikta 2018 m. spalio 22 d. AB Swedbank banko informacija apie kreditą formą nepatvirtina banko įsipareigojimo suteikti kreditą, kadangi šis išrašas yra be parašų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas suteikia advokatui teisę tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pritarė nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašui, t. y. teikiant dokumentų nuorašus per EPP sistemą laikoma, kad teikiami neoriginalių dokumentų nuorašai, nebent specialiame spaude ant dokumento bus nurodyta kitaip. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti šią AB Swedbank banko informaciją apie planuojamą suteikti kreditą tinkamu įrodymu. Be to, 2019 m. vasario 13 d. AB SEB banko pažyma patvirtina, kad šis bankas taip pat buvo priėmęs sprendimą dėl kredito suteikimo ieškovui, o sprendimo susiejimas su komunikacijų įvedimu ir registravimu VĮ „Registrų centras“ buvo atsakovės prievolė, numatyta preliminarios sutarties priede Nr. 3, ir tokios prievolės pažeidimas negali lemti pagrįstos ir teisėtos teismo išvados dėl ieškovo atsakomybės. 49.

58Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nesąžiningus veiksmus dėl aptartų komunikacijų įvedimo, kadangi pagal bylos įrodymus šį klausimą atsakovė pradėjo spręsti tik 2018 m. spalio 10 d., nors dujų inžinerinių tinklų įvedimas ir pajungimas nėra vienadienis darbas. 50.

59Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas įvertinus duomenis neobjektyviai, teismas neatsižvelgė į tai, kad ne ieškovas turėjo įrodinėti, jog po 2018 m. spalio 31 d. neatlikinėjo ginčo buto įrengimo darbų, o atsakovė turėjo teikti tokius įrodymus. Ieškovo manymu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas ginčo buto įrengimo darbus atlikinėjo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. spalio 25 d., dėl to apeliantui neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas priėjo išvados, kad ieškovas liko būsto įrengimo darbus ir po 2018 m. spalio 31 d. termino suėjimo. Teigia, kad vien ieškovo 2018 m. lapkričio 9 d. žinutė atsakovei apie ketinamą atlikti namo sandarumo matavimo testą ir šio testo atlikimo faktas po termino suėjimo, nėra tinkamas patvirtinimas, jog šalys nebuvo atsisakiusios ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, bendradarbiavo ir toliau ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui. 51.

60Pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovei nebuvo suteiktas susipažinimui sandarumo matavimo testas, taip pat nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi ne visiškai sąžiningai, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove. 52.

61Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai turi būti pakeisti, konstatuojant, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose pagrįstai ir teisėtai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jai netinkamai vykdant preliminariąją sutartį, o ieškovas elgesys ikisutartiniuose santykiuose buvo teisėtas. 53.

62Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė reikalavimą dėl 4 536,16 Eur patirtų pagerinimo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ieškovo reikalavimą dėl buto pagerinimo išlaidų, atsižvelgdamas ir į kasacinio teismo išaiškinimus dėl daikto pagerinimo sampratos ir leidimo pagerinti daiktą ir iš to kylančių pasekmių. Ginčo atveju, ieškovui pasamdžius rangovus ir atlikus darbus, butas buvo pagerintas. Atsakovė matė atliekamus darbus, šiems neprieštaravo, nesiėmė jokių veiksmų dėl uždraudimo, t. y. nelaikė šių veiksmų sutarties pažeidimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas įrengė kondicionavimo sistemą, signalizaciją, išvedžiojo elektros instaliaciją, ir šie veiksmai, susiję su sutarties vykdymu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad šie darbai būtų buvę atlikti ne pagal teisės aktų reikalavimus, su trūkumais ar kitais defektais. Šiuo metu ginčo daiktas buvo parduotas tretiesiems asmenims, dėl to atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita ir atsakovė šia situacija pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4 535,16 Eur išlaidų atlyginimą, kurias pagrindžia į bylą pateiktų įrodymų visuma. 54.

63Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, pasirėmė ir šiai bylai neaktualiu kasacinio teismo precedentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014 nagrinėta situacija nėra analogiška šioje civilinėje byloje nagrinėjamiems santykiams, o nutartyje dėstomi išaiškinimai taip pat negali būti aiškinami ir taikomi plečiamai. 55.

64Atsakovė UAB „Adanas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmeti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 56.

65Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas ir kad ieškovo elgesys nulėmė, jog nebuvo sudaryta pagrindinė kotedžo pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas teisingai padarė išvadą, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, klaidino atsakovę dėl savo ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį ir pats pažeidė preliminariąją sutartį. Atsakovės manymu, ieškovas skunde nepaneigė nė vienos iš teismo nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškovo nesąžiningumą, o dauguma apeliacinio skundo argumentų apskritai nėra susiję su aplinkybėmis, kurių pagrindu teismas konstatavo ieškovą buvus nesąžiningu ikisutartiniuose santykiuose. 57.

66Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018 m. spalio 30 d. ir ėmėsi veiksmų, kad sutartis būtų sudaryta, t. y. kreipėsi į notarę dėl sutarties projekto parengimo ir pateikė visus tam būtinus dokumentus, o pagrindinės sutarties sudarydamas buvo nukeltas dėl to, kad ieškovas nebuvo dar gavęs kredito iš banko, dėl to šalys tarėsi kaip išspręsti šią kreditavimo problemą ir atsakovė pasiūlė savo pagalbą. Pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie oficialų kvietimą atvykti sudaryti notarinę sutartį yra beprasmės, nes, kaip minėta, ieškovas nebuvo užsitikrinęs banko finansavimo ir šalys kartu sprendė šią problemą, tuo pačiu nukeldamos į ateitį pagrindinės sutarties sudarymo terminą. 58.

67Teigia, kad atsakovė, nuo pat šio teisminio proceso pradžios, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog bankai atsisakė ieškovui suteikti kreditą, kol nebus atlikti papildomi preliminariojoje sutartyje nenumatyti inžinerinių sistemų įrengimo ir registravimo darbai ir kotedžas nepasieks 90 proc. baigtumo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta AB SEB banko 2019 m. vasario 13 d. pažyma. Sutinka, kad byloje esanti AB Swedbank banko išduota standartinės informacijos apie kreditą formą nepagrindžia ieškovo pozicijos, kad minimas bankas buvo priėmęs teigiamą sprendimą dėl kotedžo įsigijimo finansavimo, nes šis dokumentas nebuvo patvirtintas banko įgalioto asmens parašu, banko atspaudu ir dokumente nėra jį parengusio (išdavusio) banko darbuotojo vardo ir pavardės. Be to, atsakovės įsitikinimu, jeigu AB Swedbank bankas ir buvo priėmęs sprendimą suteikti kreditą ieškovui, šis sprendimas, kaip ir AB SEB banko atveju, buvo sąlyginis ir taip pat susietas su inžinerinių sistemų įvedimu ir įregistravimu. Pabrėžia, kad bylos įrodymai patvirtina, jog ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. negavo kredito iš banko. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir ieškovo teiginius, neva ieškovas kotedžo įsigijimą planavo finansuoti visai ne banko skolintomis lėšomis, tačiau iš kitų šaltinių, nes laikantis tokios pozicijos lieka neaišku, kodėl ieškovas tokiu atveju apskritai siekė gauti kreditą iš banko ir ieškovas teismo proceso tokių aplinkybių taip pat negalėjo paaiškinti. 59.

68Nesutinka su ieškovo skundo argumentais, kad neva pagrindinę sutartį ieškovas atsisakė sudaryti dėl to, kad atsakovė neužbaigė visų darbų ar juos atliko netinkamai, nes bylos įrodymai ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovo apsisprendimui nesudaryti pagrindinės sutarties įtakos neturėjo aplinkybė, kad 2018 m. spalio 31 d. kai kurie darbai nebuvo atlikti, nes šalys faktiškai preliminariosios sutarties galiojimą pratęsė. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovas, jau neva būdamas apsisprendęs nepirkti kotedžo, 2018 m. lapkričio 9 d. dar užsakė ir atliko kotedžo sandarumo matavimus ir 2018 m. lapkričio mėn. toliau tęsė kotedžo įrengimo darbus. 60.

69Teigia, kad ieškovas iki pat 2018 m. lapkričio 21 d., kai atsakovė gavo pranešimą apie atsisakymą pirkti kotedžą, nei atsakovei, nei kotedžo statybos darbus vykdžiusiam rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Ginota“ (toliau – UAB „Ginota“) nereiškė jokių pretenzjų dėl terasos, tvoros ir vartų automatinės sistemos neįrengimo, nors atsakovė buvo suinteresuota kiek įmanoma greičiau parduoti ieškovui kotedžą ir gauti iš pardavimo pajamas, dėl to tuo atveju, jeigu šalys, kaip teigia ieškovas, nebūtų pratęsusios minimų darbų atlikimo termino, atsakovė būtų atlikusi šiuos darbus laiku, nes tai buvo nesudėtingi ir nedidelės apimties darbai, pvz., garažo vartų automatinė sistema galėjo būti sumontuota per mažiau nei vieną dieną. 61.

70Teigia, kad ieškovas skunde klaidingai nurodo, jog atsakovė privalėjo pagal preliminariąją sutartį iki 2018 m. spalio 31 d. atvesti ir faktiškai pajungti dujas, vandentiekį ir visas kitas inžinerines komunikacijas, nes tokių įsipareigojimų preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta, konkrečių preliminariosios sutarties nuostatų negalėjo nurodyti ir pats ieškovas, o visa infrastruktūra, reikalinga energijos tiekimui, faktiškai buvo įrengta dar iki 2018 m. spalio 31 d. Pabrėžia, kad atsakovė neprivalėjo, kaip teigia ieškovas, savo vardu sudaryti sutarčių su dujų, vandens, elektros tiekėjais dėl faktinio energijos tiekimo, nes tai buvo būsimo kotedžo savininko, kuris ir naudosis teikiamomis paslaugomis, teisė ir pareiga. 62.

71Teigia, kad atsakovė buvo sąžininga ir pasirengusi operatyviai pašalinti bet kokius nustatytus trūkumus, jeigu tokių būtų. Tą patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais ir trumposiomis žinutėmis. Vis dėlto, ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, atsisakė matavimų rezultatus pateikti atsakovei ir skunde klaidina teismą, jog atsakovė neva pradėjo reikalauti pateikti sandarumo matavimų protokolą jau tik po to, kai gavo ieškovo pranešimą apie preliminariosios sutarties nutraukimą, tai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 19 d. elektroninis laiškas. 63.

72Atsakovės vertinimu, turint omenyje didelę preliminariojoje sutartyje numatytų darbų apimtį, preliminariosios sutarties termino pratęsimą šalių susitarimu, šalių bendradarbiavimo pareigos reikšmę, galimybę sandarumo matavimo metu nustatytus trūkumus operatyviai pašalinti, ieškovas šalių ikisutartinius santykius nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo. Šis ieškovo nesąžiningumas pasireiškė ne tik atsisakymu pirkti kotedžą be pakankamo pagrindo ir atsakovės klaidinimu dėl savo ketinimų rimtumo, tačiau taip pat ir tuo, jog ieškovas savo iniciatyva, be atsakovės sutikimo, kotedžo atliko įvairius preliminariojoje sutartyje nenumatytus statybos darbus. Šių darbų atsakovė neleido atlikti, juos ieškovas atliko atsakovės iš anksto neinformavus, be atsakovės žinios ir susitarimo. Be to, atsakovė negalėjo leisti ieškovui atlikti minėtus darbus, kadangi ieškovas nėra profesionalus statybininkas ir negalėjo užtikrinti atliekamų darbų kokybės ir atitikimo statybos techniniams reikalavimams, o už kotedžo statybos darbų kokybę ir vykdymą atsako atsakovė. Dėl ieškovo savavališkai ir nesąžiningai atliktų statybos darbų atsakovė patyrė realius nuostolius ir nepatogumus. Statybos darbų padarinių šalinimas kainuos mažiausiai 10 105,52 Eur, o dalį padarinių atsakovė pašalino jau savo lėšomis. 64.

73Nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neva nesprendė ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 4 535,16 Eur nuostolių atlyginimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo pagrįstumą vertino ir išsamiai pasisakė dėl visų esminių ieškovo argumentų ir reikalavimą pripažino nepagrįstu. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas skunde reikalavimą dėl 4 535,16 Eur priteisimo kvalifikuoja kaip reikalavimą kompensuoti kotedžo pagerinimui išleistas lėšas, tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovas šią sumą laikė savo nuostoliais, patirtais dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovas įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės ir dėl to atsakovės atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė – priteistas nuostolių atlyginimas. Ieškovas byloje neįrodinėjo to, kad jo atlikti darbai turėtų būti laikomi kotedžo pagerinimu, už kurį ieškovui turėtų kompensuoti atsakovė. Atsakovės vertinimu, bet kuriuo atveju, paties ieškovo atlikti darbai nėra kotedžo pagerinimas, už kurį ieškovui turėtų būti kompensuota. Be to, ieškovas signalizacijos sistemą apskritai išmontavo ir išsivežė, dėl to ieškovo reikalavimas atlyginti signalizacijos įrengimo išlaidas yra akivaizdžiai nesąžiningas. Taip pat atsakovė siūlė ieškovui galimybę išmontuoti ir išsivežti kondicionavimo sistemą ir elektros instaliaciją, tačiau ieškovė į šiuos pasiūlymus nereagavo, dėl to pačiam ieškovui nepasinaudojus galimybe išsimontuoti ir išsivežti savo lėšomis sumontuotos įrangos, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad jo įrengimo kaštus padengtų atsakovė. Tačiau, atsakovės vertinimu, dėl paties ieškovo kotedžo atliktų darbų atsakovė negavo jokios naudos, o priešingai, ieškovo atlikti darbai sukėlė atsakovei didelius nuostolius. 65.

74Atsakovė, apibendrinama visus argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas ikisutartinius santykiuose elgėsi nesąžiningai, ir teisingai sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 4 535,16 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmestas. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 66.

75Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 67.

76CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 68.

77Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo ir turėtų išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 69.

78Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovas V. P. (kaip pirkėjas) ir atsakovė UAB „Adanas“ (kaip pardavėja) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. sudaryti bendro naudojimo 10 ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir jame esančio 163,89 kv. m namo pagal priede Nr. 2 ir Nr. 3 pateiktus technologinius planus bei statybines specifikacijas adresu ( - ), pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 1.1, 5.3 punktai). Šalių susitarimu turto kaina buvo 157 000 Eur (Sutarties 3.1 punktas). Pardavėjas įsipareigojo namo statybos darbus baigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., jį įregistruoti 85 procentų baigtumu iki 2018 m. spalio 31 d., gauti, parengti ir pasirašyti visus daikto perdavimo pirkėjo nuosavybės teisėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir perduoti daiktą už kainą, nurodytą sutartyje (Sutarties 6.1.1 punktas). Ieškovas pagal preliminarią sutartį įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo patikslinti atsakovui vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas ir išsivedžioti elektros instaliaciją, ieškovui neįvykdžius šio įsipareigojimo, atsakovas turėjo teisę darbus pradėti kaip nurodyta technologiniame plane (Sutarties 7.1.1). Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas turi teisę atsakovo nustatytu laiku arba iš anksto raštu suderinus apsilankymo laiką apžiūrėti atliekamus statybos darbus, tačiau visais atvejais netrukdydamas atliekamų darbų vykdymui, laikydamasis saugos technikos ir kitų reikalavimų statybos aikštelėje. Pagal sutarties 8.1 punktą atsakovui atsisakius sudaryti nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jis įsipareigojo ieškovui grąžinti sumokėtą avansą, kurio dydis pagal 4.1.1 ir 4.1.2 punktus sudarė 16 000 Eur ir sumokėti pirkėjui jo įmokėto avanso dydžio kompensaciją. Sutarties 8.2 punkte buvo numatyta, kad, jeigu ieškovas atsisako sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti daiktą, atsakovas turi teisę pasilikti avansą kaip nuo nuostolių atlyginimą. Sutarties 9.2 punkte buvo numatyta, kad ji gali būti keičiama tik šalių raštiškai patvirtintu susitarimu. Sutartis galėjo būti šalių susitarimu arba neįvykdžius sutarties sąlygų nutraukta raštiškai patvirtintu susitarimu, taip pat kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (Sutarties 9.3 punktas). Sutarties 11.3 punkte buvo numatyta, kad visi pranešimai, sutikimai, atsisakymai, korespondencija turi būti raštiški ir laikomi tinkamai pateiktais nuo gavimo momento. Sutarties 4 dalis reglamentavo, kad turto kainą ieškovas sumokės tokia tvarka: 8 000 Eur per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo, 8 000 Eur – iki 2018 m. liepos 22 d., 7 500 Eur – prieš pasirašant notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, 133 450 Eur – per 30 dienų nuo pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos (e. b. t. 1, l. 7–15). 2018 m. birželio 22 d. ir liepos 20 d. ieškovas sumokėjo atsakovei du kartus po 8 000 Eur pagal šalių sudarytą preliminariąją būsto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. iš viso 16 000 Eur (e. b. t. 1, l. 16–17). 2018 m. liepos 10 d., liepos 12 d., rugpjūčio 24 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 24 d. ieškovas sumokėjo A. Z. 1 150,40 Eur, 1 000 Eur, 600 Eur, 937 Eur, 230 Eur už atliktus įvairius elektros darbus pagal preliminariąją būsto pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. t. 1, l. 59–63). 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. spalio 29 d. ieškovas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Oruva“ (toliau – UAB „Oruva“) 229,90 Eur ir 100 Eur už kondicionavimo sistemos įrengimą pagal preliminariąją būsto pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. t. 1, l. 64–67). 2018 m. spalio 22 d. ieškovas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“ (toliau – UAB „Eurocash1“) 121 Eur už GPRS modulį kotedžui (e. b. t. 1, l. 68–69). 2018 m. spalio 9 d. ieškovas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Projektų guru“ (toliau – UAB „Projektų guru“) 619,48 Eur už signalizacijos diegimo darbus ir medžiagas pagal preliminariąją būsto pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. t. 1, l. 70–71). 2018 m. lapkričio 13 d. uždaroji akcinė bendrovė „Akustinių tyrimų centras“ (toliau – UAB „Akustinių tyrimų centras“) atliko dvibučio gyvenamojo namo ( - ), pastato arba jo dalies sandarumo matavimus (e. b. t. 1, l. 41–58). 2018 m. lapkričio 14 d. antstolis Darius Stakeliūnas atliko faktinių aplinkybių konstatavimą statome name-kotedže ( - ), nurodydamas nustatytus trūkumus (e. b. t. 1, l. 23–40), už paslaugas antstoliui sumokėta 121 Eur (e. b. t. 1, l. 72–73). 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė atsakovei pareiškimą dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos (e. b. t. 1, l. 18–20). 2018 m. lapkričio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu ( - ), buto būklė buvo nebaigtas statyti (85 proc. baigtumas). 2019 m. vasario 28 d. duomenimis nebaigtas statyti (90 proc. baigtumas) (e. b. t. 1, l. 21–22, 166). Byloje pateikta 2018 m. lapkričio 9 d. šalių trumpųjų žinučių kopija (e. b. t. 1, l. 107, 144), 2019 m. sausio 7 d. internetinio skelbimo kopija (e. b. t. 1, l. 108–109), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo kopija (e. b. t. 1, l. 110–112), 2017 m. vasario 20 d. dujų prisijungimo sąlygų kopija (e. b. t. 1, l. 113–114), 2017 m. birželio mėn. plano su dujotiekio tinklais kopija (e. b. t. 1, l. 115), 2018 m. spalio 22 d. AB Swedbank banko standartinės informacijos apie kreditą formos kopija (e. b. t. 1, l. 116–121); 2019 m. vasario 13 d. AB SEB banko pažymos kopija (e. b. t. 1, l. 122), 2019 m. vasario 14 d. prašymo notarei O. Ž. kopija (e. b. t. 1, l. 123), 2019 m. vasario 14 d. elektroninio laiško notarei O. Ž. kopija (e. b. t. 1, l. 124), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių kopija (e. b. t. 1,. l. 167–168), 2019 m. vasario 19 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija (e. b. t. 2, l. 4–27), 2017 m. liepos 17 d. statybos rangos sutarties tarp UAB „Adanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ginota“ (toliau – UAB „Ginota“) kopija (e. b. t. 2, l. 28–29), 2019 m. vasario 25 d. UAB „Ginota“ raštas Vilniaus regiono apylinkės teismui (e. b. t. 2, l. 30), UAB „Adanas“ raštai (užklausimai) ir kitų juridinių asmenų atsakymai dėl reikalavimų sandarumo matavimams (e. b. t. 2, l. 32–37), 2018 m. kovo 6 d. statinių statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties kopija (e. b. t. 2, l. 38–39), žemės sklypo su statiniais (( - )) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija (e. b. t. 2, l. 59–71), 2019 m. vasario 14 d. produkto atitikties deklaracijos sertifikato su vertimu į lietuvių kalbą kopija, fotonuotraukos (e. b. t. 2, l. 74–83, 91–98), 2018 m. lapkričio 22–23 d. elektroninio ir trumpųjų žinučių susirašinėjimų kopijos (e. b. t. 2, l. 99–101), 2019 m. vasario 22 d. UAB „Ginota“ PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktų, apmokėjimo kopijos (e. b. t. 2, l. 102–104), komercinio pasiūlymo dėl automatinės laistymo įrangos ir darbų, 2018 m. liepos 26 d. sąskaitos faktūros, apmokėjimo kopijos (e. b. t. 2, l. 105–108), 2019 m. kovo 28 d. pažymos dėl pastato techninės priežiūros (e. b. t. 2, l. 109), 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. atsakymas ieškovui dėl duomenų pateikimo (e. b. t. 2, l. 110–111), uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ (toliau – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“) 2019 m. kovo 29 d. pastato pralaidumo orui (sandarumo) nustatymo protokolo ir pastato energinio naudingumo sertifikato kopijos (e. b. t. 2, l. 127–133), lokalinė sąmatos prie sutarties kopija (e. b. t. 2, l. 142–144), trumpųjų žinučių be datos kopija (e. b. t. 2, l. 145–146), 2019 m. balandžio 9 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties kopija (e. b. t. 2, l. 155–158). 70.

79Ieškovas ir atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus. Atsakovė pateikė prie apeliacinio skundo 2019 m. liepos 8 d. naujosios kotedžo pirkėjos elektroninio laiško, rašyto atsakovės atstovui, kopiją ir nuotrauką. Ieškovas pateikė prie atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą fotonuotraukų su duomenų išrašais kopijas. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti papildomi įrodymai neturi įtakos (reikšmės) pateiktų skundų teisingam išsprendimui. Pabrėžtina, kad ieškovo (fotonuotraukų su duomenų išrašai) ir atsakovės (2019 m. liepos 8 d. elektroninis laiškas) pateikti papildomi dokumentai nesusiję su ginčo laikotarpiu, gauti po teismo sprendimo priėmimo, taip pat neįrodyta šių dokumentų pateikimo būtinybė vėliau nei buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Be to, atsakovės su skundu pateikta nuotrauka yra ir be patvirtinančių duomenų, kada ji konkrečiai buvo padaryta, dėl to šiuos šalių pateiktus papildomus dokumentus atsisakytina prijungti. 71.

80Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). 72.

81Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą (pabaigą) laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Preliminariosios sutarties organizacinis pobūdis leidžia pirkėjui iki pagrindinės sutarties sudarymo tikrinti parduodamo daikto kokybę ir būklę, kad įsitikintų, ar nėra paslėptų daikto trūkumų ar kitų neatitikimų, kuriems esant jis tokiomis sąlygomis preliminariosios sutarties nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). 73.

82Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys iki rašytinėje Preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo nustatyto termino (t. y. iki 2018 m. spalio 31 d.) pagrindinės sutarties nesudarė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog po 2018 m. spalio 31 d. šalys nebuvo atsisakiusios ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, iki 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo sudaryti sutartį, šalys toliau bendradarbiavo, ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui. 74.

83Šalys apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog po 2018 m. spalio 31 d. termino pasibaigimo tarp šalių toliau vyko bendradarbiavimas, siekiant sudaryti pagrindinę kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovas poziciją dėl 2018 m. lapkričio 17 d. atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį grindžia aplinkybėmis dėl ne laiku ir nekokybiškai atsakovės atliktų (atliekamų) darbų (t. y. jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės), o atsakovė palaiko poziciją, jog pats ieškovas be pakankamo pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, ginčas byloje kilo, dėl kurios šalies kaltės vis dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Šalys skirtingai aiškino priežastis, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pripažino, kad abiejų šalių veiksmai sąlygojo tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis ir tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad nuostolių atlyginimui (civilinei atsakomybei taikyti, remiantis CK 1.5 straipsnio ir 6.253 straipsnio 5 dalimi) nėra pagrindo, tačiau atsakovas privalo grąžinti gautą avansą (CK 6.237 straipsnio pagrindu). 75.

84Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). 76.

85Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas. 77.

86Pirmiausiai pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė (kaip pardavėja) sutartimi įsipareigojo planuojamo parduoti kotedžo statybos darbus pabaigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., juos įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 85 proc. baigtumu iki 2018 m. spalio 31 d., gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo ieškovui (kaip pirkėjui) nuosavybės teisėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus (Preliminariosios sutarties 6.1.1 punktas). Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž. 2019 m. kovo 18 d. rašte patvirtino, kad 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu į ją kreipėsi atsakovės vadovas A. R. dėl planuojamo ginčo nekilnojamojo turto sandorio sudarymo (t. y. pagrindinės sutarties sudarymo), notarei buvo teikiami dokumentai, tačiau vėliau sandorio ruošimas atidėtas, nurodžius, jog pirkėjas tvarkosi banko kredito gavimo dokumentus. Šias aplinkybes tikėtinai patvirtina šalių (ieškovo ir atsakovės atstovo) susirašinėjimas SMS žinutėmis (2018 m. spalio 11 d.), kuriomis ieškovas pripažino atsakovės atstovui, jog nėra sutvarkyti visi formalumai banke (reikalingi bankui papildomi dokumentai – statybos leidimas, namo projektas su aiškinamuoju Vilniaus miesto raštu, kokios yra komunikacijų prisijungimo priemonės), atsakovės atstovas sutiko tarpininkauti pokalbiuose su banku (banko vadybininke). Kitos byloje esančios šalių SMS žinutės (tiek 2018 m. spalio 19 d., tiek spalio 22 d.) patvirtina, kad šalys ir toliau dalyvavo pokalbiuose (derybose) su banko vadybininke dėl kredito ieškovui suteikimo. Byloje pateiktas įrodymas, kad atsakovė pateikė paraišką dėl objekto ( - ), prijungimo prie dujų tinklo. Taigi, byloje esantys duomenys pakankamai tikėtinai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, būtinų pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad yra kliūčių kredito gavimui. Byloje pateiktas AB „SEB“ banko raštas patvirtina, jog 2018 m. spalio 22 d. buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui kreditą, tačiau toks sprendimas buvo susietas su komunikacijų įvedimu ir registravimu VĮ „Registrų centras“. 2017 m. vasario 20 d. buvo parengtos namo prisijungimo prie AB „Energetinio skirstymo operatoriaus dujų tinklų sąlygos, įgyvendinant objekto prijungimą atsakovė turėjo pasirašyti sutartį dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dujų sistemos ir sumokėti įmoką, taip pat atsakovė užsakė ir 2018 m. lapkričio 7 d. gavo inžinierinių tinklų objekte ( - ), planą. Šių įrodymų visuma, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pakankamai tikėtinai patvirtina, jog atsakovė ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui, atliko tam būtinus veiksmus, o ruošimasis buvo sustabdytas dėl vis dar negauto kredito iš banko, tačiau ieškovas, artimam pagrindinės sutarties sudarymo terminui ar artimam po jo suėjimo, būtų gavęs kreditą, dėl to ši aplinkybė (esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalys bendradarbiavo toliau net ir suėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti), nors turėjo įtakos, tačiau tai nebuvo esminė priežastis, dėl kurios ginčo atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. 78.

87Antra, byloje esantis ginčo turto VĮ „Registrų centras“ išrašas (2018 m. rugsėjo 28 d.) patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. kadastro duomenų nustatymo metu ginčo turto baigtumo procentas buvo 85 procentai, t. y. atitiko preliminariosios sutarties sąlygas. Nepaisant to, bylos įrodymai tikėtinai patvirtina, jog ne visi preliminariojoje sutartyje numatyti (sutarti) statybos darbai buvo atlikti kokybiškai arba buvo dar neatlikti, į bylą pateiktame antstolio 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomi tam tikri nurodyti akivaizdus statyto ginčo objekto trūkumai (neatitikimai, nebaigti darbai). Tačiau kartu pažymėtina dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės, t. y. kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kaip įrodymo, reikšmės yra nurodęs, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu, antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne, kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas šioje byloje nėra pakankamas įrodymas dalyje dėl atliktų darbų trūkumų, juos pripažįstant esminiais (neištaisomais), tačiau šiame įrodyme užfiksuota faktinė objekto padėtis konstatavimo metu. Ekspertizės akto dėl atliktų darbų kokybės, atitikties teisės aktų reikalavimams į bylą nebuvo pateikta, taip pat šalys neprašė byloje atlikti teismo ekspertizės. 79.

88Taip pat byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 13 d. atliktas ginčo pastato ar jo dalies sandarumo tyrimas, kurio metu surašytas sandarumo matavimų protokolas rodo, jog tikrintas ginčo objektas tyrimo atlikimo metu neatitiko A klasės energetinio naudingumo, tačiau vėlesni įrodymai (t. y. 2019 m. balandžio 9 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuria parduotas ginčo objektas kitiems pirkėjams su tokios klasės naudingumu), rodo, jog šis neatitikimas, buvęs atlikto tyrimo metu, buvo ištaisomas ir priklausė nuo šalių tolesnio bendradarbiavimo, išsiaiškinant sandarumo neatitikimo priežastis ir jas pašalinant. Šis įrodymas ir aplinkybės byloje nebuvo paneigtos. Be to, kaip byloje nustatyta, ginčo objektą įrenginėjo ne tik atsakovė, tačiau ir pats ieškovas, dėl to ne tik atsakovės darbuotojų, bet ir ieškovo atlikti veiksmai galėjo sąlygoti tokį namo sandarumo testo (tyrimo) rezultatą. Svarbi aplinkybė, kad ieškovas, užsakęs šį tyrimą ir gavęs rezultatus, atsisakė nurodyti atsakovei namo nesandarias vietas (t. y. pateikti atsakovei sandarumo testo rezultatus, su jais supažindinti), nebenorėjo bendradarbiauti, siekiant nustatyti konkrečias priežastis, kurios lėmė tokius sandarumo matavimo rezultatus, šio atlikimo metu. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad galutinai apsisprendė nepirkti kotedžo 2018 m. lapkričio mėn. antroje pusėje, po atlikto sandarumo testo atlikimo, dėl išsekusios kantrybės dėl darbų vėlavimo, nekokybiško jų atlikimo. Tai patvirtina ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pateiktas atsakovei pranešimas dėl preliminarios sutarties pabaigos, kuriame ieškovas nurodė visus, jo manymu, atsakovės neatliktus arba netinkamai atliktus darbus. Atsakovė 2018 m. gruodžio 13 d. raštu su ieškovo pozicija nesutiko, siūlė šalinti nurodomus neesminius trūkumus ir sudaryti pagrindinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Pakartotinai 2018 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovės atstovas siūlė toliau tęsti bendradarbiavimą ieškovui nurodant terasos ir tvoros įrengimo variantą ir laiką, nustatyti notarinės sutarties sudarymo datą arba kompensuoti atsakovei ieškovo atliktų statybos darbų šalinimo išlaidas, arba iki 2019 m. sausio 31 d. šiuos darbus atlikti pačiam. Ieškovas nesutiko su atsakovės pasiūlymais. Taigi, šių aplinkybių visuma tikėtinai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta (ir esminė nesudarymo priežastis) yra tai, kad pats ieškovas nusprendė nebesudaryti pagrindinės sutarties su atsakove dėl galimų darbų trūkumų ar jų neįvykdymo laiku rizikos, nors bylos įrodymai tikėtinai rodo ir patvirtina, jog po 2018 m. spalio 31 d. termino suėjimo šalys vis dar nebuvo atsisakiusios ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, ilgą laiką darbų neatlikimas laiku nesudarė kliūties tęsti ikisutartinius santykius ir rengtis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, atsakovė siūlė ieškovui nustatyti likusių darbų atlikimo variantus ir laikus, aktyviai siekė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, sutiko šalinti, jos manymu, neesminius (pašalinamus) objekto trūkumus. 80.

89Pabrėžtina svarbi bylos aplinkybė, kad šalims sutikus tęsti bendradarbiavimą po 2018 m. spalio 31 d. (t. y. po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimo ir esant dar nebaigtiems visiems statybos darbams), byloje nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ieškovas sutiko atidėti darbų vykdymą. Konkrečių sąlygų (pvz., naujo termino visiems likusiems darbams pabaigti (trūkumų ištaisymui)) nenurodė nei ieškovas, nei atsakovė, dėl to tikėtina, jog šalims (iki ieškovo pozicijos pasikeitimo) buvo svarbiausia rezultato pasiekimas – pagrindinės sutarties dėl kokybiškai įrengto kotedžo pardavimo–pirkimo sudarymas, kuris turėjo būti pasiektas bendradarbiaujant. Be to, kaip jau minėta, pagal ginčo preliminarią sutartį šalys susitarė ne tik dėl daikto pardavimo, bet ir jo įrengimo, sutartimi ieškovui buvo leista įsirenginėti kotedžą, dar nesant to namo savininkui, dėl to šios aplinkybės patvirtina, jog šalių bendradarbiavimo pareigai šioje byloje suteikta svarbi reikšmė. Taigi, apibendrinant šių nustatytų byloje aplinkybių visumą, kurias teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad bylos duomenys tikėtinai patvirtina, jog atsakovė nevisiškai tinkamai vykdė pareigą pasiekti tokį statybos darbų rezultatą, kad kotedžo statybos darbai atitiktų preliminariosios sutarties sąlygas ir būtų tinkamas rezultatas perduoti ieškovui, dėl to jų netinkamas vykdymas galėjo pagrįstai sukelti ieškovui nepasitikėjimą atsakove ir kėlė abejonių dėl tinkamo susitarimų įvykdymo. Dėl to ieškovo atsisakymas sudaryti sutartį nėra vertinamas kaip nesąžiningas šalies elgesys, vis dėl to, atsižvelgus į tai, kad šalys tarpusavio bendravime suteikė didelę svarbą (reikšmę) bendrininkavimui, šie trūkumai galėjo būti pašalinti, nenustatyta, kad buvo esminių statybos trūkumų, kurie nebegalėjo būti ištaisyti ar jų taisymas užtruktų pernelyg ilgą laiką, taip pat į tai, kad šalys, pasibaigus sutarties sudarymo terminui, toliau buvo aktyvios, nebuvo konkrečiai atsisakiusios sudaryti pagrindinės sutarties, toliau bendradarbiavo (suteikė vienas kitai pagrįstus lūkesčius), pats ieškovas tęsė namo įrengimo darbus, kurio veiksmai taip pat galėjo sąlygoti namo sandarumo testo rezultatą tikrinimo metu (šios aplinkybės nepaneigtos), dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ir ieškovas, bendradarbiaudamas ikisutartiniuose santykiuose, elgėsi atsakovės atžvilgiu ne visiškai sąžiningai, t. y. tinkamai nebendradarbiavo, suteikė atsakovei lūkesčių dėl tarpusavio ikisutartinių santykių tęsimo, tačiau vėliau, remdamasis abejonėmis ir nepasitikėjimu, nutraukė tarpusavio bendradarbiavimą, nors abi šalys buvo pakankamai arti pagrindinės sutarties sudarymo ir byloje neįrodyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl vienos iš šalių kaltės, o šiuo atveju abiejų šalių veiksmai (jų visuma) tai sąlygojo. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad kiekvienos iš šalių veiksmai sąlygojo tai, kad sutartis nebuvo sudaryta, minėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui, remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, netaikyti šalims civilinės atsakomybės. 81.

90Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalį atsakomybė gali būti apskritai netaikoma arba asmuo visiškai ar iš dalies nuo jos atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išimtinai vienos šalies veiksmai labiau sąlygojo šią susidariusią situaciją. Abi ginčo šalys savo skirtingais veiksmais prisidėjo prie to, jog jų bendradarbiavimas nutrūko ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, abi šalys patyrė panašaus dydžio nuostolius (t. y. atsakovė pardavė kotedžą pigiau nei buvo sutarta su ieškovu (negavo visų planuotų pajamų), o ieškovas buvo investavęs savo lėšų į šio kotedžo statybą (patyrė tiesioginių nuostolių)), dėl to pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (dėl visiško civilinės atsakomybės netaikymo) šioje situacijoje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo šią vertinti šią situaciją kitaip vien dėl to, kad atsakovė buvo verslo subjektas (verslininkas), o ieškovas ketino įsigyti kotedžą vartojimo tikslais. Vien abejonės ir atsiradęs nepasitikėjimas negali būti pagrindas nesudaryti pagrindinės sutarties, kai ikisutartinis bendravimas buvo pasiekęs tokią stadiją kaip šioje byloje, t. y. kai abi šalys buvo suteikusios pagrįstus lūkesčius viena kitai, iš esmės buvo įrengusios kotedžą, gavusios sprendimą dėl kredito suteikimo, pirkėjui ilgą laiką neprieštaravus tam tikriems objekto trūkumams ir t.t. 82.

91Pabrėžtina, kad ieškovo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė, ne vien remiantis kotedžo sandarumo matavimų rezultatais, kaip atsakovė skunde įrodinėjo, o dėl visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, kurios nurodytos aukščiau, o viena iš svarbiausių priežasčių yra tai, kad atsakovė negalėjo ilgą laiką pasiekti ieškovo sutarto preliminarios sutarties statybų rezultato, t. y. įrengti kotedžą trūkumų (defektų) pagal sutarties prieduose pateiktus technologinius planus ir statybines specifikacijas, nes bylos įrodymų visuma patvirtina, jog tokių trūkumų buvo, ir tai galėjo sukelti ieškovui abejonių dėl kotedžo kokybės. 83.

92Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, prievolę šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas kasacinio teismo praktika, pagrįstai šiuo pagrindu priteisė ieškovui iš atsakovės sumokėtą 16 000 Eur avansą. 84.

93Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės (atsakovės) skundo argumentus, jog šioje byloje priešieškiniu buvo reiškiami du savarankiški pagrindai ieškovui taikyti civilinę atsakomybę – nepagrįstas atsisakymas pirkti kotedžą ir savavališkų darbų atlikimas. Šiuos skundo argumentus paneigia atsakovės priešieškinis, iš kurio pagrindo ir dalyko matyti, jog atsakovė akcentavo sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. tai, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė pirkti butą (tai aiškiai matyti priešieškinio 39 punkte), dėl to atsakovė reikalavo, kad būtų pripažinta jos teisė pagal preliminariosios sutarties sąlygas pasilikti ieškovo sumokėtą 16 000 Eur avansą, kaip savo patirtų neįrodinėtinų minimalių nuostolių atlyginimą, ir priteisti papildomą nuostolių sumą (nes bendrai atsakovė vertino savo nuostolius 17 807,52 Eur nuostolių suma), t. y. prašė priteisti nuostolius CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu. 85.

94Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). 86.

95Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 87.

96CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos vienai kitai nepriteistinos, t. y. kiekviena šalis lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

97Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Atmesti apeliantų V. P. ir UAB „Adanas“ apeliacinius skundus.

99Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta... 8. Atsakovė UAB „Adanas“ pateikė priešieškinį, prašydama ieškinį... 9. Nurodė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis... 10. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nesutiko su priešieškiniu ir prašė... 11. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškovo procesiniuose... 12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinyje nurodytas... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 8.... 15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovė sudarė... 17. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai tikėtinai... 18. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina... 19. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė nepakvietė iki 2018 m.... 20. Teismas atmetė ieškovo nurodytus argumentus, kad suėjus sutarties sudarymo... 21. Teismas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ir... 22. Teismas atmetė ieškovo liudytojo (tėvo Z. P.) paaiškinimus, kad atsakovės... 23. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina... 24. Teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės, nurodė, kad byloje... 25. Teismas sprendė, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovas apsunkino... 26. Teismas, spręsdamas dėl namo energinės naudingumo klasės, taikė... 27. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų... 28. III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai... 29. 21.... 30. Atsakovė UAB „Adanas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti... 31. Atsakovė sutinka su didžiąja dalimi pirmosios instancijos teismo padarytų... 32. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime dėl... 33. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad... 34. Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. lapkričio 13 d. matavimų... 35. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog... 36. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neįvertino... 37. Pažymi, kad ieškovo nesąžiningas elgesys nesibaigia iki šiol, nes... 38. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo atsakovės... 39. Atsakovės manymu, visos skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai,... 40. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės... 41. Teigia, kad apeliantė skunde neteisingai nurodo faktines aplinkybes ir siekia... 42. Pažymi, kad bylos įrodymai patvirtina, jog apeliantės nurodomus tariamai be... 43. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad iki 2018 m. rugsėjo 15 d. atsakovė... 44. Teigia, kad ieškovo apsisprendimą laikyti sutartį pasibaigusia nulėmė... 45. Pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė jokia forma iki... 46. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados, kurias... 47. Nesutinka su atsakovės skundo argumentais dėl ginčo buto energetinio... 48. Teigia, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad jis tiek neatliktus darbus, tiek... 49. Nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškovo nesąžiningumo po teismo... 50. Ieškovas teikia apeliacinės instancijos teismui prijungimui prie bylos... 51. Ieškovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus... 52. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas... 53. Teigia, kad vien tik pats faktas, jog atsakovė nusiuntė elektroninį laišką... 54. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog notarė O. Ž.... 55. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo šioje byloje remtis... 56. Pažymi, kad atsakovė kaltė ginčo byloje nustatyta dėl sutartų darbų... 57. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo pateikta 2018... 58. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nesąžiningus... 59. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas įvertinus... 60. Pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovei nebuvo suteiktas susipažinimui... 61. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai turi... 62. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė... 63. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl... 64. Atsakovė UAB „Adanas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 65. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 66. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė buvo... 67. Teigia, kad atsakovė, nuo pat šio teisminio proceso pradžios, nuosekliai... 68. Nesutinka su ieškovo skundo argumentais, kad neva pagrindinę sutartį... 69. Teigia, kad ieškovas iki pat 2018 m. lapkričio 21 d., kai atsakovė gavo... 70. Teigia, kad ieškovas skunde klaidingai nurodo, jog atsakovė privalėjo pagal... 71. Teigia, kad atsakovė buvo sąžininga ir pasirengusi operatyviai pašalinti... 72. Atsakovės vertinimu, turint omenyje didelę preliminariojoje sutartyje... 73. Nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neva... 74. Atsakovė, apibendrinama visus argumentus, mano, jog pirmosios instancijos... 75. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 76. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 77. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 78. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovas V. P. (kaip... 79. Ieškovas ir atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus... 80. Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal... 81. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl... 82. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys iki rašytinėje Preliminarioje... 83. Šalys apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo... 84. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 85. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 86. Pirmiausiai pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė (kaip... 87. Antra, byloje esantis ginčo turto VĮ „Registrų centras“ išrašas (2018... 88. Taip pat byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 13 d. atliktas ginčo pastato ar... 89. Pabrėžtina svarbi bylos aplinkybė, kad šalims sutikus tęsti... 90. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant CK 6.253 straipsnio... 91. Pabrėžtina, kad ieškovo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė, ne... 92. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, prievolę šią sutartį pasibaigia... 93. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės... 94. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 95. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 96. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 97. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Atmesti apeliantų V. P. ir UAB „Adanas“ apeliacinius skundus.... 99. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti...