Byla eAS-863-629/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 25 d. nutartimi priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-180801-00941 (toliau – ir Statybos leidimas).

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

7Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jeigu statyba pagal ginčijamą Statybos leidimą būtų pradėta ar (ir) užbaigta, pareiškimo tenkinimo atveju gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, nes turėtų būti šalinami neteisėtų statybų padariniai, kiltų su tuo susiję ginčai ir atsirastų didelė žala.

8Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Departamentas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma didelė žala kultūros paminklui – kultūros paveldo vietovei – Vilniaus senamiesčiui, nes pradėjus statybas žemės sklype „( - ), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), bus neatitaisomai sužalotos Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

10Pažymėjo, kad Žemės sklypo teritorijoje stovėjo prastos būklės mediniai neaukšti statiniai, išsiskiriantys iš visos Neries krantinės aukštesnių statinių eilės, taigi šioje vietovėje faktiškai nebuvo pilnai suformuota statinių struktūra, kuri nuosekliai išpildytų perimetrinio upės krantinės užstatymo koncepciją.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „( - )“ pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

12Nurodė, kad šiuo atveju nei pastatai, nei aplinkinis užstatymas nesukuria jokios vertingosios savybės, kurią būtų pagrindo atstatyti, atkuriant iki pastatų nugriovimo buvusią padėtį. Pastatai nėra pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėmis, taigi jiems neturi būti taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtinta apsauga. Pažymėjo, kad „( - ) teritorijoje nei statiniai, nei iki pastatų nugriovimo buvusi situacija nėra laikytina saugoma paveldosaugos prasme.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

15Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, pareiškimo tenkinimo atveju, šio bei kitų teismo sprendimų įvykdymas būtų itin sudėtingas.

16Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi. Konstituciniai teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai darniai koreliuoja su kitais principais, tarp jų ir proporcingumo principu. Šiuo požiūriu Lietuvos kultūros vertybių apsaugos, gausinimo ir perdavimo ateities kartoms tikslai ir priemonės, taikomos teisės aktais imantis kultūros vertybių apsaugos, yra adekvačios vykdant valstybei tenkančias konstitucines pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2282/2006).

17Teismas pažymėjo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo yra pagrįsta tikimybė, jog bus padaryta didelė ar neatitaisoma žala kultūros paveldo vietovei – Vilniaus senamiesčiui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) kaip nedalomai ir vientisai visumai. Vilniaus senamiestis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, paskelbtas kultūros paminklu, be to, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo teritorija yra įvardinta tarp Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių – tūrinė erdvinė struktūra bei panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio „( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje, kurioje teismas atmetė UAB „( - )“ skundą dėl Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, kuriuo buvo nustatyta ( - ), Vilnius, vertingoji savybė – panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas UAB „( - )“ ieškinys dėl Departamento reikalavimo atstatyti nugriautus kultūros paveldo statinius žemės sklype ( - ), Vilniuje.

18Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, pareiškimo tenkinimo atveju, šio bei kitų teismo sprendimų įvykdymas būtų itin sudėtingas.

19III.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „( - )“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

21Pažymi, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Statybos leidimą yra teikiamas dėl to, kad, pareiškėjo vertinimu, realizuojant Statybos leidimą, gali būti pažeistos atitinkamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, jog jau vien tik nugriauti anksčiau Žemės sklype buvę 2 aukštų pastatai (toliau – ir Pastatai) buvo pripažinti vertingais objektais, o jų vietoje negali būti statomas kitokio tūrio ir/ar formos objektas.

22Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas, jei žalą padarė ne pats valdytojas. Nagrinėjamu atveju Įstatymas nebuvo ir nebūtų pažeistas, kadangi tiek pastatai, tiek aplinkinis užstatymas nesukuria jokios vertingosios savybės, kurią būtų pagrindas atstatyti, atkuriant iki Pastatų nugriovimo buvusią padėtį.

23Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad Žemės sklype nėra jokių statinių, kurie galėtų daryti įtaką tiek Statybos leidimo įgyvendinimui, tiek ir galiojančiam nekilnojamosios kultūros paveldo apsaugos režimui. Nurodo, kad jau pateikė įrodymus, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. pastatai buvo nugriauti, kadangi jie kėlė grėsmę aplinkai, buvo nenaudojami ir toks jų griovimas buvo būtinas siekiant užtikrinti UAB „( - )“ ir trečiųjų asmenų interesus užtikrinant saugią aplinką. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. spalio 4 d. patikrino Pastatų griovimo atitiktį galiojančiam teisiniam reguliavimui ir surašė tos pačios dienos statybos (griovimo) patikrinimo aktą Nr. SPA-1263, kuriame nustatyta, kad UAB „( - )“, nugriaudamas Pastatus, nepažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų, dėl ko Pastatų nugriovimas pripažintas teisėtu. Tokia Inspekcijos pozicija laikytina pagrįsta, kadangi be kitų dokumentų (sudarančių griovimo aprašą) buvo pateikta 2013 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės R. Putrimienės Nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 149, kuriame pažymėta, kad pritartina Pastatų griovimui, kadangi nenustatyta jų jokių vertingųjų savybių, taip pat Pastatų griovimas nepažeis aplinkinėje teritorijoje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių. Dėl aptariamo Pastatų nugriovimo Inspekcija 2018 m. vasario 9 d. pateikė Departamento sprendimą Nr. 2D-1933, kuriame pažymėjo, kad Pastatų griovimas yra atliktas teisėtai ir pagrįstai. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad pastatų griovimui UAB „( - )“ turėjo teisinį pagrindą, o Departamento pozicija yra laikytina nepagrįsta.

24Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Statybos leidime nurodytų statinių statyba buvo ne kartą įvertinta specialių žinių turinčių Nekilnojamosios kultūros paveldo specialistų, kurie vieningai sutinka, kad UAB „( - )“ turi pagrindą įgyvendinti Statybos leidime nustatytą užstatymą ir jis nepažeis galiojančio teritorijos teisinio reguliavimo.

25Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos, tiek ir Pastatų atžvilgiu specialistų buvo atlikti aktualiausi tyrimai (vertinimai), kuriuose pažymima, jog: 1) pritartina Pastatų griovimui, kadangi nenustatyta jų jokių vertingųjų savybių, taip pat Pastatų griovimas nepažeis aplinkinėje teritorijoje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių; 2) Statybos leidime nurodytų pastatų projektavimo projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių, nustatytų tvarkymo, naudojimo ir priežiūros sąlygų bei saugojimo režimo, teisinės aplinkos, projektinių pasiūlymų rengimo ir derinimo procedūros atliktos korektiškai, visiškai laikantis šias procedūras reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimų. Šie projektiniai pasiūlymai tęsia patvirtintą tiek miesto plėtros, tiek paveldosauginiais dokumentais numatytą prioritetą ( - ) gatvėje perimetrinį užstatymą ir užbaigti formuoti krantinę; 3) nugriovus Pastatus nebuvo padaryta žala Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms – nei tūrinės erdvinės struktūros sandarai, nei panoramai, žiūrint nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante. Be to, Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė savo nuomonę, nurodydamas, kad jis nesutinka su Departamento pozicija, jog Žemės sklype nugriovus Pastatus kultūros paveldo objektui būtų padaryta žala, kadangi šie Pastatai nebuvo pripažinti ir faktiškai neturėjo jokių vertingųjų savybių;

26Akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimos statybos pažeis atitinkamą vertingąją savybę ir tuo padarys neigiamą poveikį Vilniaus senamiesčiui, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas (toliau – ir Apsaugos reglamentas) kaip tik ir numato Statybos leidime nustatytų statinių statybą Žemės sklype. Pakartoja atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytą argumentą, kad pagal Apsaugos reglamentą sklypai (teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas) tvarkomi restauravimo-atkūrimo rėžime. Bendrieji reikalavimai rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams III A zonos „Totorių-Lukiškių priemiesčio“ „1“ kvartale sklypų užstatymo tankumas nustatytas ne didesnis kaip 60 procentų, užstatymo morfologinis tipas ( - ) gatvės sklypuose – perimetrinis – posesijinis, reguliarus (dalinai uždara užstatymo struktūra, blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatves). Maksimaliai leistinas pastatų aukštingumas prie ( - ) g. yra 4 aukštai su mansarda, pastatai dengiami šlaitiniais stogais, restauruojamų ir naujai statomų pastatų architektūros išraiškos priemonės, apdailos medžiagos derinamos prie aplinkinio užstatymo. Vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentu, Žemės sklypui taikomas restauravimo-atkūrimo rėžimas. Vertingųjų elementų jam nenustatyta. Galima nauja statyba. Žemės sklype esantys pastatai nėra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir nėra saugomi. Vilniaus senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – tvarkymo plano ištraukoje „Vilniaus senamiesčio teritorijos tvarkymo rėžimai“ sprendiniuose taip pat nėra ir nebuvo ribojimo statyti pastatus, kurie darniai įsilietų į vyraujančią aplinką.

27Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog galima statyba neva turės neigiamos įtakos saugomai panoramai nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančiame ( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis.

28Pažymi, kad nei pareiškėjas pateikė kokius nors argumentus, nei teismas vertino, kaip gi Statybos leidime nustatytas užstatymas paveiks ar nepaveiks minimos panoramos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, vertinant pareiškėjo teiginius, lieka neaišku, kokie konkrečiai Statybos leidimo sprendiniai pažeidžia Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nuostatas. Teigia, kad pareiškėjas pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl Statybos leidimo atitikimo galiojantiems kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantiems dokumentams ir nepagristai ignoruoja Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. A51-31855/967(2.15.1.21-MP2) „Dėl ( - ) žemės sklypo užstatymo tipo“, kuriame nurodyta, kad būtent Žemės sklype šiuo metu esantis užstatymo tipas (sodybinis) iškrenta iš konteksto. Taip pat pažymėta, kad šiame Žemės sklype turėtų būti įgyvendintas perimetrinis užstatymas. Nurodo, kad UAB „Archivoltas“ parengtiems projektiniams pasiūlymams 2014 m. birželio 4 d. pritarė Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius; 2014 m. liepos 3 d. šiems pasiūlymams taip pat pritarė Departamentas. Pagal Departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604 daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos Žemės sklype projektui rengti nustatyta, jog UAB „( - )“ gali projektuoti daugiabutį gyvenamąjį namą Žemės sklype.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės galimo palankaus pareiškėjo atžvilgiu sprendimo galiojimas nebus apsunkintas. Pareiškėjas neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino (nesant tam įrodymų), kad Statybos leidimo įgyvendinimas sukels tokio pobūdžio pasekmes, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali itin pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, o teismas – juos tirti ir nagrinėti nustatant ar Statybos leidime numatytos statybos yra pradėtos, taip pat ar jos iš esmės negali būti vykdomos iki tam tikros dalies, kuri neva galėtų įtakoti Vilniaus senamiesčio panoramą nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis. Pareiškėjas privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę įvardijamos tik tikėtinos pasekmės, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad planuojamos statybos būtų prieštaraujančios galiojantiems teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimams inter alia (lot. – be kita ko) Apsaugos reglamentui ar kitiems teisės aktams, kurie reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą.

30Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į tai, kad jos pritaikymas suvaržys tik UAB „( - )“ interesus, kadangi išimtinai UAB „( - )“ patirs didelio masto žalą dėl nepastatytų gyvenamųjų namų, kuriuos jis yra numatęs statyti ir parduoti (t. y. vykdyti nekilnojamojo turto vystymo veiklą). Atkreipia dėmesį į tai, jog Statybos leidimo galiojimo sustabdymas yra neatitinkantis teisėtų lūkesčių principo, kadangi nuo 2011 m. valstybės (Departamento) ir savivaldybės pareigūnai tyrė ir nagrinėjo Žemės sklype buvusių Pastatų ir šio sklypo užstatymo reglamentus, kurie nustatyti galiojančiuose nekilnojamųjų kultūros apsaugos objektų išsaugojimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad UAB „( - )“ nuo 2014 m. dėjus pastangas ir išleidus atitinkamas lėšas dėl Statybos leidimo gavimo ir jo įgyvendinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas ir šio dokumento galiojimo sustabdymas yra laikytinas neadekvačia priemone byloje pareikštam reikalavimui užtikrinti.

31Administracija atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą šioje byloje spręsti įvertinus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, o kartu, ar Statybos leidimo galiojimo stabdymas šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga, šalių pusiausvyrą ir viešąjį interesą atitinkanti priemonė.

32Nurodo, kad Neries krantinės užstatymas nėra pakankamai išvystytas ir tai gyventojams bei miesto svečiams gali sukelti estetiškai nepatrauklų ir nereprezentatyvų Lietuvos Respublikos sostinės vaizdą. Todėl, Administracijos nuomone, šiuo atveju būtina įvertinti, ar Statybos leidimo galiojimo laikinas sustabdymas būtų adekvatus ir proporcingas miesto ir valstybės interesams, ar atitiks šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą – ar gyventojai ir miesto svečiai dėl nevykdomų statybų ir toliau bus priversti matyti neišbaigtą Neries krantinės statinių eilę.

33Pareiškėjas atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

34Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, kad nagrinėjamu atveju Įstatymas nebuvo ir nebūtų pažeistas, kadangi tiek Pastatai, tiek aplinkinis užstatymas nesukuria jokios vertingosios savybės, kurią būtų pagrindas atstatyti, atkuriant iki pastatų nugriovimo buvusią padėtį. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog duomenų apie galimus nekilnojamajam kultūros paveldui priskirtus kūrinius ir kitus daiktus užfiksavimas ir įtraukimas į apskaitą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte suteikia minimalią apsaugą apskaitomiems objektams. Taip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių nuostatos, įpareigojančios išsaugoti Lietuvos Respublikos nekilnojamąjį kultūros paveldą. Konkrečiam urbanistinės struktūros objektui taikoma įstatyme nustatyta apsauga ir jos apimtis priklauso nuo to, ar tas objektas turi vertingųjų savybių, ar jis yra susijęs su kitomis vertingosiomis savybėmis. „<...> vertinimo tarybos sudaromuose grafiniuose dokumentuose užfiksuoti galinčius turėti reikšmės kultūros paveldo apsaugos užtikrinimui duomenis apie objektus, neįvardytus kultūros paveldo objektais, esančius žymimoje teritorijoje, nėra pagrindas teigti apie įstatyme nustatytos apsaugos išplėtimą. Nurodytos normos nenustato grafiniuose dokumentuose pažymimiems objektams jokios papildomos apsaugos, kuri kiltų ne iš įstatymo, bet tiesiogiai iš kvestionuojamų teisės normų, atitinkamai jos nelemia nuosavybės teisės suvaržymų ne įstatyme nustatytu pagrindu“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. 1-3-502/2018). Urbanistinės struktūros objektų pažymėjimai nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane yra pakankamas pagrindas suteikti minimalią apsaugą šiems objektams, taip pat, kad toks reglamentavimas neprieštarauja įstatymams. Šios pozicijos laikėsi ir Vilniaus mieste apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/201S atmesdamas UAB „( - )“ ieškinį dėl 2017 m. spalio 4 d. Departamento pateikto reikalavimo atstatyti nugriautus kultūros paveldo statinius Žemės sklype.

35Patikrinimo akte (nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planu) patikslinus nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio – duomenis, buvo nustatyta, kad pastatai patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritoriją ir yra susiję su Vilniaus senamiesčio vertingąja savybe: tūrinės erdvinės struktūros sandara. Pažymi, kad ši Patikrinimo akto nuostata yra nenuginčyta ir galiojanti iki šiol. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) priedo 2.2. punkte numatyta, kad vertinamų vietovių, jų dalių ir elementų viena iš vertybių yra tūrinė erdvinė struktūra, kuriai 2.2.1. punktu priskirtina tūrinės erdvinės struktūros sandara (vientisa, daugialypė ir pan.). Pagal Aprašo 3.16 punktą, tūrinė erdvinė struktūra – vertingų savybių turinčių tūrių ir juos supančių atvirų ir (ar) uždarų erdvių sistema su gamtiniais elementais. Atsižvelgiant į specialistų paaiškinimus prokuratūroje, kultūros paveldo teritorijoje esančių savo tūriu ir vieta reikšmingų statinių griovimas yra galimas tik tuomet, jei yra atstatomi nauji tokio paties tūrio ir toje pačioje vietoje esantys pastatai. Šiais paaiškinimais buvo pažymėtos esminės faktines aplinkybes, kurioms esant pasireikštų vertingos savybės, reikšmingos savo vieta ir tūriu (fizine apimtimi), pažeidimas. Akcentuoja, kad anksčiau Žemės sklype buvo Pastatai, kurių antžeminės dalies tūris buvo akivaizdžiai mažesnis nei planuojamo statyti naujo statinio, be to, naujo pastato vieta neatitinka anksčiau Žemės sklype stovėjusių Pastatų vietos. Pažymi, kad Žemės sklype buvo nustatyta vertingoji savybė: tūrinės erdvinės struktūros sandara. Ši vertingoji savybė išsiskiria vietos ir tūrio (fizinės apimties) požymiais, kurie nors yra susiję su nugriautais Pastatais, savaime neišnyko nugriovus ginčo sklype buvusius Pastatus. Pastebi, kad Patikrinimo aktas, kuriame numatytos vertybės, yra priskirtinas individualiam administraciniam aktui, kuris priimtas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, šis aktas išsiskiria privalomumo požymiu. Dėl šios priežasties pripažintini nepagrįstais UAB „( - )“ argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių, turėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė į tai, kad Statybos leidime nurodytų statinių statyba buvo ne kartą įvertinta specialių žinių turinčių specialistų.

36Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Apsaugos reglamento. Teigia, kad pagal teismų praktiką, tiek inventorizavimas, tiek konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas yra sudėtinė nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos dalis, kartu – ir jo apsaugos dalis (Įstatymo 4 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tuo labiau nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita nepažeidžia norminių teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. 1-3-502/2018). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstyta teismų praktika, neapsiribojo Apsaugos reglamente numatyto ginčo žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo sąlygų vertinimu ir priėmė pagrįstą sprendimą.

37Nesutinka su UAB „( - )“ argumentu, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, o teismas nevertino, kaip Statybos leidimu nustatytas užstatymas paveiks ar nepaveiks panoramos nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) g. su „( - )“ viešbučio prieigomis. Pareiškėjas savo pareiškime aiškiai apibūdino vertingosios savybės – panoramos – aiškinimo teisinius aspektus, išskyrė su panorama susijusias dominantes, įvardino konkrečius Statybos leidimo sprendinius (naujo pastato aukštį, tūrį, vietą), kurie galimai pažeis minėtą vertingąją savybę.

38Teigia, kad nepagrįstas UAB „( - )“ argumentas, jog teismas nepagrįstai vertino (nesant tam įrodymų), kad Statybos leidimo įgyvendinimas sukels tokio pobūdžio pasekmes, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali itin pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Pareiškėjas, priešingai nei nurodo UAB „( - )“, kartu su savo pareiškimu teismui pateikė pakankamus įrodymus pagrįsti Statybos leidimo įgyvendinimu sukeliamas pasekmes. Akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl statybos leidimo panaikinimo. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad UAB „( - )“ yra suinteresuotas statinio pastatymu pagal išduotą Statybos leidimą. Būtent pati ginčo esmė lemia realią grėsmę, kad netaikius Statybos leidimo galiojimo sustabdymo, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bylos nagrinėjimo metu galiojęs aktas jau bus sukėlęs tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinti vėliau bus neįmanoma ar per daug sudėtinga. Į šias faktines aplinkybes atkreipiamas dėmesys ir teismų praktikoje pažymint, kad prieš pradedant nagrinėti klausimą dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo, būtina įvertinti jau pradėtos statybos darbų eigą, atsižvelgti į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo minėtame statybos leidime nurodytas statinys gali būti visiškai pastatytas. Tokiu atveju sklypo grąžinimas į pradinę būklę taptų dar labiau komplikuotas: reikėtų likviduoti jau pabaigtus statyti objektus, į kurių projektavimą ir statybą jau būtų investuota nemažai lėšų, atkurti sklypų gamtinę aplinką ir pan. Tokia situacija pareikalautų nemažų finansinių, techninių išteklių. Taigi grąžinti Žemės sklypą į ankstesnę padėtį būtų sudėtinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-1061/2013).

39Pareiškėjo nuomone, nepagrįstu laikytinas UAB „( - )“ argumentas, jog reikalavimų užtikrinimo priemonėmis UAB „( - )“ patirs didelio masto žalą dėl nepastatytų gyvenamųjų namų, kuriuos jis yra numatęs statyti ir parduoti. UAB „( - )“ nepateikė jokios informacijos, kuri leistų pagrįsti realiai negautas pareiškėjo pajamas ar išlaidas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi. Konstituciniai teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai darniai koreliuoja su kitais principais, tarp jų ir proporcingumo principu. Šiuo požiūriu Lietuvos kultūros vertybių apsaugos, gausinimo ir perdavimo ateities kartoms tikslai ir priemonės, taikomos ginčijamais teisės aktais imantis kultūros vertybių apsaugos, yra adekvačios vykdant valstybei tenkančias konstitucines pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2282/2006).

40Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ir tuo, kad tuo pačiu metu vyksta kitos dvi su nagrinėjama byla susijusios bylos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimo administracinėje byloje dėl Patikrinimo akto, kuriuo buvo nustatyta, kad ( - ), Vilnius, vertingoji savybė – panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) g. su „( - )“ viešbučio prieigomis, be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „( - )“ ieškinį dėl Departamento reikalavimo atstatyti nugriautus kultūros paveldo statinius Žemės sklype.

41Departamentas atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

42Nurodo, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nėra paminėta visiškai jokių motyvų, susijusių su esama Žemės sklypo padėtimi. Departamento nuomone teismas pakankamai išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, pareiškimo tenkinimo atveju, sprendimo nagrinėjamoje byloje bei kitų teismo sprendimų įvykdymas būtų itin sudėtingas.

43Atskirajame skunde teigiama, jog Įstatymas nebuvo ir nebūtų pažeistas, kadangi tiek Žemės sklype nugriauti pastatai, tiek aplinkinis užstatymas nesukuria jokios vertingosios savybės, kurią būtų pagrindo atstatyti, atkuriant iki pastatų nugriovimo buvusią padėtį. Departamentas akcentuoja, kad tokiu teiginiu trečiasis suinteresuotas asmuo išreiškia savo subjektyvią nuomonę. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Žemės sklypo teritorija yra įvardinta tarp Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių – tūrinė erdvinė struktūra bei panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis, tuo tarpu pats trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nėra pateikęs duomenų, paneigiančių minėtas Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes, įtvirtintas Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. akte Nr. KPD-RM-2014/6 ir 2017 m. rugsėjo 5 d. akte Nr. KPD-RM-2014/6 ir nurodytas pareiškėjo pareiškime.

44Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus šios užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreipia dėmesį, jog Departamentas savo 2018 m. spalio 31 d. nuomonėje Nr. TS-117- (3.28.) (toliau – ir Nuomonė) dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma didelė žala kultūros paminklui – kultūros paveldo vietovei – Vilniaus senamiesčiui, nes, realizavus Statybos leidimą ir Žemės sklype pastačius naujus statinius, bus neatitaisomai sužalotos Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės, nurodytos pareiškime minimuose Patikrinimo aktuose: tūrinė erdvinė struktūra bei panorama nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Nėries krante, jungiančio ( - ) gatvę su „( - )“ viešbučio prieigomis. Taip pat Departamentas pirmosios instancijos teismui pateikė Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Į-32 sudarytos komisijos 2018 m. liepos 12 d. aktą Nr. RG-44, kuriame komisija konstatavo, jog Žemės sklype kultūros paveldo statinių griovimo darbai buvo atliekami neteisėtai, tuo pažeidžiant Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes. Departamentas akcentavo, kad, nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, Įstatymo 29 straipsnio nuostatų, reikalaujančių atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, įgyvendinimas taps neįmanomu, kils neatitaisoma žala, nors pagal Įstatymo 29 straipsnį ji privalo būti atitaisyta.

45Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Apsaugos reglamentas numato Statybos leidime numatytų statinių statybą Žemės sklype. Paaiškina, kad Žemės sklype nugriauti Pastatai yra nurodyti Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P (Vilniaus senamiesčio) Apsaugos reglamento Ketvirtosios dalies „Reikalavimai pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims“ III A senamiesčio zonos „Totorių – Lukiškių priemiestis” kvartalo Nr. 1 detalizuotame tvarkymo ir naudojimo režime, kurį sudarė tekstinė dalis ir planas.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

49Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo yra pagrįsta tikimybė, jog bus padaryta didelė ar neatitaisoma žala kultūros paveldo vietovei – Vilniaus senamiesčiui kaip nedalomai ir vientisai visumai. Atsižvelgęs į tai, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, išnagrinėti iš esmės pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir jį atmesti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo, be to, neatsižvelgė į ekonomiškumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus.

51Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

52Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

53Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

54Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

55Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuria buvo sustabdytas Statybos leidimo galiojimas.

56Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl UAB „( - )“ atskirojo skundo argumento, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo, nurodo, jog nesutinka su tokia trečiojo suinteresuoto asmens pozicija. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą šioje byloje grindžia tuo, jog remiantis Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) statybos projekto Nr. 17-03-31-56AS, kurio pagrindu vėliau buvo išduotas Statybos leidimas, (toliau – ir Statybos projektas) bendrąja dalimi, žemės sklype ( - ) yra planuojama statyti 4 aukštų pastatą su mansarda, kurio aukštis – 21.00–21.50 m, antžeminės dalies plotas – 7078 m2 bei antžeminės dalies tūris – 31900 m3. Pareiškėjas pažymi, kad anksčiau Žemės sklype stovėjo Pastatai, kurių antžeminės dalies tūris buvo akivaizdžiai mažesnis nei planuojamo statyti naujo statinio, be to, naujo pastato vieta neatitinka anksčiau žemės sklype stovėjusių pastatų vietos. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į Tarybos Patikrinimo akto grafinį vaizdą „Panorama 12“, matomas senamiesčio panoramos vaizdas nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante, jungiančio ( - ) g. su „( - )“ viešbučio prieigomis. Iš grafinio vaizdo matomos rodyklėmis pažymėtos 9 dominantės, įskaitant Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatus, jų liekanas ir kitų statinių kompleksą, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką su gynybinio bokšto liekanomis, varpinę. Aukštutinės pilies Vakarinio bokšto liekanas ant Pilies kalno ir kita. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad, įvertinus statomo naujo pastato aukštį, tūrį, vietą bei tai, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje yra draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti, galima daryti pagrįstą išvadą, kad naujai pastatytas pastatas pažeis Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – panoramą, uždengdamas ar dalinai uždengdamas dešinėje grafinio vaizdo pusėje pažymėtas dominantes. Teisėjų kolegija sutinka su minėtais pareiškėjo argumentais, nurodo, kad į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių minėtą pareiškėjo teiginį (pvz., Tarnybos Patikrinimo aktas, Tarnybos Patikrinimo akto priedas grafinis vaizdas „Panorama 12“,

57„Google Street View“ nuotraukos ir kiti įrodymai), todėl UAB „( - )“ teiginys, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų yra nepagrįstas.

58Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo UAB „( - )“ turėtų teisę pradėti statybas Žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, nesustabdžius Statybos leidimo, UAB „( - )“ pradėjus statybą Žemės sklype, o bylai pasibaigus pareiškėjo naudai, teismo sprendimo vykdymas aiškiai pasunkėtų, nes kiltų statybos padarinių šalinimo klausimas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, šis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas.

59Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas ekonomiškumo ir proporcingumo principas, teisėjų kolegija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi. Konstituciniai teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai darniai koreliuoja su kitais principais, tarp jų ir proporcingumo principu. Šiuo požiūriu Lietuvos kultūros vertybių apsaugos, gausinimo ir perdavimo ateities kartoms tikslai ir priemonės, taikomos teisės aktais imantis kultūros vertybių apsaugos, yra adekvačios vykdant valstybei tenkančias konstitucines pareigas. Be to, pažymėtina, kad UAB „( - )“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimą. Pabrėžtina, kad UAB „( - )“ teiginiai dėl galimo žalos kilimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokius nuostolius, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų UAB „( - )“.

60Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymu buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas inter alia yra teisėtų lūkesčių apsauga. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas iš esmės dėl trečiojo suinteresuoto asmens įgytos ir pareiškėjo kvestionuojamos teisės teisėtumo, o tik vertinama dėl šios teisės realizavimo apribojimo pagrįstumo, todėl argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo vertintini kritiškai.

61Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atskirąjį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 25 d. nutartimi... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir... 7. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jeigu statyba pagal ginčijamą... 8. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 10. Pažymėjo, kad Žemės sklypo teritorijoje stovėjo prastos būklės mediniai... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 12. Nurodė, kad šiuo atveju nei pastatai, nei aplinkinis užstatymas nesukuria... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi... 15. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 16. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 17. Teismas pažymėjo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo... 18. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės... 19. III.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „( - )“ atskiruoju skundu prašo... 21. Pažymi, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Statybos leidimą... 22. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę... 23. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai neatsižvelgė į... 24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Statybos... 25. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos,... 26. Akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimos... 27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog galima... 28. Pažymi, kad nei pareiškėjas pateikė kokius nors argumentus, nei teismas... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo... 30. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo... 31. Administracija atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą prašo... 32. Nurodo, kad Neries krantinės užstatymas nėra pakankamai išvystytas ir tai... 33. Pareiškėjas atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą su juo... 34. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, kad nagrinėjamu atveju... 35. Patikrinimo akte (nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos... 36. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Nesutinka su UAB „( - )“ argumentu, kad pareiškėjas nepateikė... 38. Teigia, kad nepagrįstas UAB „( - )“ argumentas, jog teismas nepagrįstai... 39. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstu laikytinas UAB „( - )“ argumentas, jog... 40. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartį... 41. Departamentas atsiliepime į UAB „( - )“ atskirąjį skundą su juo... 42. Nurodo, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos... 43. Atskirajame skunde teigiama, jog Įstatymas nebuvo ir nebūtų pažeistas,... 44. Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos... 45. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Apsaugos reglamentas numato... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio... 49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepritaikius prašomos... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė... 51. Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį... 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 53. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo... 54. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi... 55. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl reikalavimo užtikrinimo... 56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl UAB „( - )“ atskirojo skundo... 57. „Google Street View“ nuotraukos ir kiti įrodymai), todėl UAB „( - )“... 58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 59. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad, pritaikius reikalavimo... 60. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad reikalavimo užtikrinimo... 61. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“... 64. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį... 65. Nutartis neskundžiama....