Byla Ik-2346-629/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui G. J., atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens „ALFA MEDIA“atstovei advokatei Viktorijai Laučiškytei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „ALFA MEDIA“, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai bei R. G., dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR-24 (toliau – ir Sprendimas) iš dalies; 2) įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių naujai priimtame sprendime pareikalauti, kad UAB „ALFA MEDIA“ be komentarų paneigtų tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančias žinias tokias kaip paskelbtame straipsnyje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Žurnalistų etikos inspektoriaus, 10 000 Lt neturtinę žalą bei 500 Lt turtinę žalą.

8Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 29-32, 119-122) nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) 44 straipsnyje įtvirtinta visuomenės informavimo priemonių pareiga paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad remiantis šio straipsnio 2 dalimi tokį prašymą 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė UAB „ALFA MEDIA“, o 2011 m. sausio 12 d. prašymą patikslino, tačiau UAB „ALFA MEDIA“ 2010 m. spalio 11 d. ir 2011 m. sausio 31 d. šiuos prašymus atmetė. Pareiškėjas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, bet Žurnalistų etikos inspektorius neįpareigojo UAB „ALFA MEDIA“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

9Pareiškėjas nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime turi būti įpareigojimas UAB „ALFA MEDIA“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias tokias kaip paskelbtame straipsnyje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, išspausdinant tokio turinio paneigimą: „UAB „ALFA MEDIA“ portale www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. publikavo korespondentės R. G. straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, kuriame paskelbti teiginiai: ,„<...> Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“, „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“, „Prokuroro duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamuoju jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“ neatitinka tikrovės.“

10Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė įrodančią medžiagą, kad paskleisti R. G. straipsnyje teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, tai, kad jis yra kaltinamas kitų konkrečių nusikaltimų padarymu, nesudaro pagrindo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo teigimu, jo garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia tuo, kad visuomenėje formuojama neigiama nuomonė apie jį, taip daromas netiesioginis poveikis teisminėms institucijoms. Kaltinamasis aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad jam niekada nebuvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl šitų duomenų paneigimo bei moralinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.

11Pareiškėjas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių, 42 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnio ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėdamas skundą dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių bei informacijos apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo paskleidimo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsniais, Visuomenės informavimo įstatymu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

12Pareiškėjas paaiškino, kad Žurnalistų etikos inspektorius atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrą faktą gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai bylose 3K-3-569/2006, 3k-3-488/2007, 3k-3-193/2007) nurodė, kad turi būti paisoma įsikišimo į asmens privatumą proporcingumo pagrįstam visuomenės interesui žinoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus.

13Pareiškėjo teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus apie informacijos netikrumą, iškraipymą apie jo garbei ir orumui padarytą žalą bei apie tai, kad jo garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos tyčia.

14Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 10 dalį Žurnalistų etikos inspektorius skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų, bet skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėn., tačiau Žurnalistų etikos inspektorius jo skundą išnagrinėjo vėliau kaip per 4 mėnesius, tuo pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1, 5, 6, 10, 15 dalių bei 50 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktų nuostatas.

15Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1, 2 dalių, 6.271 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-364/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 3K-7-183/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi Nr. A442-548/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. A858-1452/2010. Anot pareiškėjo, turtinės žalos atsiradimo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (ar valstybės apskritai) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareiškėjo patirtus nuostolius ar negautas pajamas ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių ar negautų pajamų.

16Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus netinkamo pareigų atlikimo priimant 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR-24, t. y. neveikė taip, kaip įpareigoja galiojantys įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmai turi būti traktuojami kaip neteisėtas veikimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

17Pareiškėjas nurodė, jog dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR-24 jam pablogėjo sveikata, o nepilnametė dukra V. J. patyrė moralinę traumą, bendraklasių patyčias, tad išvyko iš Lietuvos mokytis, užsienyje mokslas ir išlaikymas labai brangus, be to, pasak pareiškėjo, moralinę traumą patyrė ir 12 klasėje besimokanti dukra V. J. bei neįgali pareiškėjo sutuoktinė V. J., kiti šeimos nariai. Pareiškėjui reikia gydytis ir vartoti medikamentus, dėl ko patiria dideles išlaidas.

18Pareiškėjo teigimu, tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėto sprendimo, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, ir jo šeimos patirtų gydymo išlaidų yra priežastinis ryšys. Pasak pareiškėjo, jeigu Žurnalistų etikos inspektorius būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, jo šeima nebūtų patyrusi tiek dvasinių kančių, streso ir išlaidų gydymui (vaistams bei antstolei), tad akivaizdu, kad šios išlaidos gali būti traktuojamos kaip turtinė žala. Pareiškėjas neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

19Žurnalistų etikos inspektorius su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37-42) nurodė, jog 2010 m. spalio 7 d. Žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo G. J. skundą dėl publikacijoje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“ www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. paskelbtos informacijos, o 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjas skundą patikslino, 2011 m. sausio 26 d. ir vasario 1 d. pateikė papildomą medžiagą skundo tyrimui. Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-24, kuriuo nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas – UAB „ALFA MEDIA“ teiginiuose: „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“ ir „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ paskleidė netikslią informaciją, todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsniu ir 50 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 3 dalies 1 punktu nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „ALFA MEDIA“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.

21Žurnalistų etikos inspektorius paaiškino, kad pareiškėjo argumentai dėl jo garbės ir orumo pažeidimo laikytini nepagrįstais. Kiekvienu atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimą, svarbu įvertinti teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį, šių dviejų teisių konfliktą ir prioritetus bei žinias paskleidusios visuomenės informavimo priemonės tikslus ir elgesį. Pažymėjo, jog asmens teisė į garbę ir orumą nėra absoliuti, ypač, tais atvejais, kai visuomenė yra informuojama apie teismo procesą nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas ir grupė kitų asmenų kaltinami itin sunkių nusikaltimų padarymu.

22Nurodė, jog vertinant teiginius, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, buvo atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. K. 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 pateiktus paaiškinimus ir nurodytas faktines aplinkybes – pareiškėjui pateiktus kaltinimus. Baudžiamoji byla Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjo bei dar 12 asmenų atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, joje pareiškėjas kaltinamas padaręs šias nusikalstamas veikas: 1) veikdamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. N. turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis); 2) veikdamas organizuotoje grupėje organizavo H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas); 3) veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. N. didelės vertės turto prievartavimą, atimant laisvę jo kompanionui I. Ž. Z., panaudojant pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 3 dalis); 4) savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą (1961 m. BK 214 straipsnio 1 dalis (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551, įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.); 5) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.); 6) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.). Pažymėjo, jog prokuroras A. K. nurodė, kad G. J. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų neigia, taip pat, kad jis kaltinamas H. G. S. nužudymo organizavimu šį nužudymą užsakant. Kaltinimas dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo G. J. nėra pareikštas. Tačiau G. J. kaltinamas per kaltinamąjį J. B. organizavęs atskirus nusikaltimus, kuriuos vykdė kaltinamųjų S. S. ir V. M. vadovaujama ginkluota banditų gauja.

23Žurnalistų etikos inspektorius mano, kad teiginys: „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J..“, kurį pareiškėjas nurodė kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį jo garbę ir orumą, iš tiesų yra teisingas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. 17.2.-2792, H. S. našlė E. S. nuo pirmos bylos tyrimo dienos buvo nurodžiusi G. J. kaip pagrindinį įtariamąjį ir tai užfiksuota E. S. protokole – pareiškime ir apklausoje E. S. parodė, kad buvo gavusi vyrui adresuotą laišką nuo G. J. iš laisvės atėmimo vietos, kurio tekstą suvokė kaip užmaskuotą grasinimą. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, nėra pagrindo abejoti skundo tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti viešosios informacijos rengėją paneigti teiginį, kuris atitinka tikrovę, yra nepagrįstas.

24Žurnalistų etikos inspektorius nurodė, kad pareiškėjas absoliutina savo garbės ir orumo gynimą, ignoruoja jam oficialiai pareikštus kaltinimus. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime buvo nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas paskelbė teisingą informaciją – „žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“, tačiau nurodė netikslią nusikalstamos veikos, dėl kurios pareiškėjui pateikti įtarimai, priežastį – „nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“; jame taip pat konstatuota, kad paskelbdamas teisiniu požiūriu netikslią, tačiau papildomos konstatuojamosios reikšmės nesuteikiančią informaciją – „G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas“ viešosios informacijos rengėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir buvo įspėtas, o nustatyti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimą nebuvo pagrindo.

25Pažymėjo, jog pagal civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato galimybę atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų). Būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas.

26Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Pareiškėjo nurodyta patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateiktame VšĮ Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojos S. G. 2011 m. vasario 24 d. medicininiame pažymėjime Nr. 4 pažymima, kad pareiškėjas dėl depresijos sutrikimo gydomas nuo 2008 m., pastoviai vartoja medikamentus, tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. vasario 23 d. Žurnalistų etikos inspektorius pažymėjo, jog pareiškėjo susirgimas prasidėjo prieš trejus metus, t. y. žymiai anksčiau nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas, todėl pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai su skundžiamu sprendimu nėra ir negali būti susiję, kadangi tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmų (skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo) ir pareiškėjo sveikatos būklės nėra jokio priežastinio ryšio. Teisėtais žurnalistų etikos inspektorės kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais nei pareiškėjui, nei jo šeimos nariams nebuvo padaryta jokia reali turtinė ar neturtinė žala.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ALFA MEDIA“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

28Atsiliepime į skundą (b. l. 94-97) nurodė, jog pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka skundžiamas sprendimas. Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtas sprendimas atitinka visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus – nebuvo pažeistas joks įstatymas ar kitas teisės aktas, reglamentuojantis Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Žurnalistų etikos inspektorius neviršijo savo kompetencijos, t. y. priėmė sprendimą laikantis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio, sprendimas neprieštarauja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai keliamiems tikslams bei uždaviniams. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus: jis yra pagrįstas teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotas, nurodyta apskundimo galimybė ir terminai, pasirašytas ir patvirtintas antspaudu. UAB „ALFA MEDIA“ rėmėsi LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1594-08.

29UAB „ALFA MEDIA“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą dėl informacijos suteikimo, todėl turi būti pripažinta, jog tinkamai įvykdė savo pareigą atlikti išsamų tyrimą.

30Pažymėjo, jog iš Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime atlikto teiginio „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir užsakymas“ vertinimo akivaizdu, jog pareiškėjo veika yra siejama su organizuota grupe. Žurnalistė, nebūdama baudžiamosios teisės specialiste, suklydo neatribodama dviejų bendrininkavimo formų, kurių atribojimas yra sudėtingas. Be to, teismų duomenų bazėje LITEKO skelbiant informaciją apie teismo posėdį prie veikos buvo nurodyta: „nusikalstamo susivienijimo organizavimas, nužudymai“ ir nurodyta pareiškėjo pavardė. Taigi žurnalistė, rengusi straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, sąžiningai suklydo, vertindama pareiškėjui inkriminuojamos veikos pavadinimą, tačiau pats bendrininkavimo požymis byloje yra, todėl tokia žurnalistės klaida neturėtų būti laikoma nesąžiningu elgesiu.

31Pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus argumentai vertinant teiginį „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“ patvirtina aplinkybę, jog negali būti nustatyta, kad tai neatitinka tikrovės. Žurnalistė, rengusi straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, neturėjo specialiųjų baudžiamosios teisės žinių, todėl suprantama, jog galėjo suklysti. Informacija apie nelegalų verslą byloje buvo, tačiau žurnalistė neklydo skelbdama pagrindinę informaciją apie žmogžudystę. Todėl toks suklydimas negalėtų būti laikomas nesąžiningu. Tai, jog iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima tik reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1026/2003. Nurodė, jog žurnalistė sąmoningai neiškreipė informacijos ir nesiekė įžeisti pareiškėjo. Atkreipė dėmesį į dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją, kurioje nurodyta: „Liudyti į teismą iškviestas vyras pasakojo, kad grįžęs iš kalėjimo G. J. nuolat svarstydavo, kad reikėtų atkeršyti H. S.“, tai patvirtina teiginio „teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“ atitikimą tikrovei.

32Dėl teiginio „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“ UAB „ALFA MEDIA“ atkreipė dėmesį, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ 2009 m. kovo 13 d. publikacijoje „Aukos sutuoktinė nenori net girdėti apie žudynes“ nurodyta: „Iš karto po nusikaltimo užsiminusi, kad vyro nužudymą galėjo užsakyti G. J., Telšių apylinkės teismo teisėja dirbanti moteris vakar žodžius rinko labai atsargiai“. Taigi ši informacija patvirtina, jog moteris pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J., kaip ir nurodyta teiginyje „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“. Taip pat pažymėjo, kad šis dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis buvo paskelbtas anksčiau nei prieš metus iki straipsnio „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“ paskelbimo.

33Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą UAB „ALFA MEDIA“ nurodė, jog Žurnalistų etikos inspektorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja pagrindas priteisti neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

34II.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu (b. l. 142-152) pareiškėjo G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

36Teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, remdamasis byloje esančiais įrodymais (b. l. 5-7, 87-92, 8, 46-47, 84-85, 10-11, 50-52, 13-14, 43-45, 57, 58, 59).

37Teismas analizavo Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio, 22 straipsnio 8 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 33 dalies, 2 straipsnio 69 dalies nuostatas.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, padarė išvadą, jog nurodytas ginčo teiginys – „<...> Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas.“ – yra paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, tokia informacija gali būti patikrinama, todėl laikytina žinia. Viešas paskelbimas, jog pareiškėjas yra kaltinamas atlikęs baudžiamaisiais įstatymais uždraustus veiksmus – kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir nužudymo užsakymu – apie jį formuoja itin neigiamą nuomonę, sieja pareiškėjo veiklą su nusikalstamo pobūdžio veiksmais.

39Teismas pažymėjo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.

40Teismas nustatė, kad konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas aprašė viešą teismo procesą ir jo metu nustatytus faktus, t. y. informavo visuomenę apie pareiškėjo veiklą, nesuderinamą nei su įstatymu, nei su morale – paskleidė informaciją, kuri neabejotinai yra viešojo intereso objektas.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011), jog žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu.

42Žurnalistų etikos inspektorius 2011 m. vasario 7 d. raštu SK-137/Nr. S-123 (b. l. 81) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą A. K. dėl informacijos suteikimo, kuris 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. 17.2.-2792 (b. l. 82-83) pateikė paaiškinimus ir nurodė faktines aplinkybes apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus, pažymėdamas, jog baudžiamoji byla Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjo bei dar 12 asmenų atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs šias nusikalstamas veikas: 1) veikdamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. N. turtą (BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.); 2) veikdamas organizuotoje grupėje organizavo H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.); 3) veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. N. didelės vertės turto prievartavimą, atimant laisvę jo kompanionui I. Ž. Z., panaudojant pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą (BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 181 str. 3 d.); 4) savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą (1961 m. BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551, įsigaliojusio 1995 m. sausio 1 d.); 5) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.); 6) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.). Rašte taip pat nurodyta, kad G. J. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų neigia; be to, jis kaltinamas H. G. S. nužudymo organizavimu šį nužudymą užsakant; kaltinimas dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo G. J. nėra pareikštas, tačiau G. J. kaltinamas per kaltinamąjį J. B. organizavęs atskirus nusikaltimus, kuriuos vykdė kaltinamųjų S. S. ir V. M. vadovaujama ginkluota banditų gauja. Taip pat įvertinęs publikacijoje paskelbtus teiginius prokuroras A. K. nurodė, kad teiginyje „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas.“ yra teisinga antroji dalis, kad G. J. inkriminuojamas nužudymo užsakymas, o nusikalstamo susivienijimo organizavimas jam nėra inkriminuojamas; teiginys „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ ne visai tikslus, nes H. G. S. „išdavė“ G. J. teisėsaugos pareigūnams dėl kurstymo duoti kyšį; teiginys „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J..“ yra teisingas.

43Teismas pažymėjo, kad nusikaltimas, koks jis bebūtų, yra teisei priešinga veika, kuri yra nepriimtina ir kitų visuomenėje pripažįstamų socialinių normų požiūriu. Teisės ir kitų socialinių normų kontekste asmens elgesys, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, visuomet vertinamas neigiamu aspektu. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai nustatė, kad paskelbta informacija yra netiksli teisiniu požiūriu – toks kaltinimas (nusikalstamo susivienijimo organizavimas) tiesiogiai pareiškėjui nebuvo pareikštas – tačiau, įvertinus pareiškėjui pateiktų kitų kaltinimų pobūdį, ginčo informacija negali būti pripažinta žeminančia, kadangi papildomos konstatuojamos neigiamos reikšmės neįgyja.

44Dėl publikacijos dalies: „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ Teismas konstatavo, kad paskelbta tiesos ir tikslumo kriterijais patikrinama informacija apie nužudymo organizavimo priežastį. Teismas nustatė, kad skundžiamo turinio informacija buvo vertinama atsižvelgiant į visas skundo tyrimui reikšmingas aplinkybes – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, taip pat ir baudžiamojoje byloje pareiškėjui pateiktus kaltinimus. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 (b. l. 82-83) nurodoma, kad H. S. našlė E. S. nuo pirmos bylos tyrimo dienos buvo nurodžiusi G. J. kaip pagrindinį įtariamąjį ir tai užfiksuota E. S. protokole – pareiškime ir apklausoje E. S. parodė, kad buvo gavusi vyrui adresuotą laišką nuo G. J. iš laisvės atėmimo vietos, kurio tekstą suvokė kaip užmaskuotą grasinimą, todėl darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas paskelbė teisingą informaciją – „žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“, tačiau nurodė netikslią nusikalstamos veikos, dėl kurios pareiškėjui pateikti įtarimai, priežastį – „nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“. Pastarasis netikslumas, teismo vertinimu, nepaneigia informacijos apie pagrindinį faktą, todėl taip pat nepažemino pareiškėjo garbės ir orumo.

45Teismas nurodė, kad pagal VIĮ 50 straipsnio 13 dalį, Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido 3 mėn. skundo išnagrinėjimo terminą, tačiau teismas vadovaujasi LVAT išaiškinimu (byla Nr. A261-1293/2009), jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedūrą (skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis po kurio negali būti atliekami veiksmai ir tokiu procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas.

46Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo išvadai, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų įgyvendinimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą, priimtas neobjektyvus Sprendimas ar kitu būdu dėl minėtos aplinkybės pažeistos asmenų teisės, todėl tokie argumentai vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vertinant viešosios informacijos rengėjo paskleistą informaciją ir pareiškėjui teisėsaugos institucijų pareikštų kaltinimų sunkumą, darytina išvada, kad paties pareiškėjo veiksmai prisideda prie visuomenės nuomonės apie jį formavimo

47Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas įgalioto subjekto, nustatyta tvarka įvertinus visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintos tokio Sprendimo priėmimo procedūros, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPR-24 yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas pastarąjį panaikinti dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

48Teismas, analizuodamas Civilinio kodekso 6.271 straipsni ir ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų ir 57 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymėjo, kad įrodymus dėl aplinkybių, kurios patvirtintų valdžios institucijos neteisėtus veiksmus bei žalos faktą, t. y. civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygas, turi pateikti pareiškėjas, keliantis savo skunde teismui reikalavimą atlyginti žalą dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.

49Teismas padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų – tinkamai ir teisėtai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nes, kaip matyti iš VšĮ Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos 2011 m. vasario 24 d. medicininio pažymėjimo Nr. 4, pareiškėjas dėl depresijos sutrikimo gydomas RKL konsultacinėje poliklinikoje nuo 2008 m., pastoviai vartoja medikamentus (b. l. 19, 55); pareiškėjui nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 21), tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. vasario 23 d., todėl pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai su skundžiamu sprendimu nėra ir negali būti susiję, kadangi tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmų (skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo) ir pareiškėjo sveikatos būklės nėra jokio priežastinio ryšio. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą.

50III.

51Pareiškėjas G. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

52Apeliacinis skundas (b. l. 156-162) grindžiamas šiais argumentais:

531. Pagal ABTĮ 1 straipsnį administracinis teismas neturi kompetencijos nuspręsti, ar asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas.

542. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

55Baudžiamosios bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. G. J. nebuvo pripažintas teismo nuosprendžiu kaltu padarius kokį nors nusikaltimą kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalimi. Taigi teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas.

563. Pagal ABTĮ 58 straipsnį 4 dalį neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai yra įsiteisėjęs baudžiamasis nuosprendis, todėl teismas nepagrįstai prokuroro raštą pripažino tinkamu ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies prasme.

57Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas ABTĮ 57 straipsnyje, nes nei prokuroro nuomonė, nei jo raštai negali būti vertinami kaip specialisto išvada, kai vyksta baudžiamasis procesas.

584. Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas H. D. prieš Lietuvą ir A. B. prieš Lietuvą, pažymėjo, kad valstybė turėjo užtikrinti, jog spaudoje nebūtų pažeidinėjama teisiamųjų asmenų nekaltumo prezumpcija. Valstybės nesiėmė abiejų bylų atveju jokių priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešąja erdve, neuždraudė politikams pasisakinėti apie teisiamuosius. Nagrinėjamu atveju aplinkybės yra panašios – nors pareiškėjas yra neteistas, leidžiama bylos šalims pasisakyti apie bylą.

595. Teismas neanalizavo antstolės R. V. 2010 m. rugsėjo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 357 ir jame nurodytų aplinkybių.

606. R. G. straipsnyje savo mintis perteikia kaip prokurorų patvirtintus įrodymus, o pareiškėjo parodymai teisme pateikiami pasinaudojant žodeliais esą, esąs, neva ir taip sudaromas įvaizdis, kad pareiškėjas kalba apie nebūtus, pramanytus veiksmus.

617. Teismas nevertino Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio nuostatų.

628. Kito žmogaus kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra nusikaltimas.

639. Teismas nepagrįstai rėmėsi neišnagrinėtos baudžiamosios bylos kaltinamuoju aktu ir joje esančiais liudytojų parodymais

6410. Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės ir sąlygos, pagal kurias turi būti priteisiama neturtinė žala. Atlikti neteisėti veiksmai sukelia atsakomybę pagal specialų Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą. Tiek atsakovas, tiek ir pareiškėjo teises pažeidęs trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi taip tyčia, todėl kaltė yra įrodyta – atsakovas neneigia, jog suvokė savo daromus veiksmus, elgėsi sąmoningai, įsitikinęs tuo, ką daro – o analizuojant Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį , akivaizdu, jog yra atlikti neteisėti veiksmai.

65Be to, net jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas nebūtų suvokę nekaltumo prezumpcijos principo, įstatymų nežinojimas jų neatleidžia nuo atsakomybės.

6611. Teismas nesirėmė jokia aktualia teismų praktika, rėmėsi išimtinai prokuroro raštais, neargumentavo, kodėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą ir skunde nurodytus argumentus, nenurodė, kokiais rėmėsi įstatymais.

6712. Teismas, remdamasis Generalinės prokuratūros raštu, kuriuo buvo grindžiamas skundžiamasis atsakovo sprendimas, pažeidė ABTĮ 7 straipsnį, pagal kurį teismai ir teisėjai privalo veikti nepriklausomai, jiems neturi įtakos daryti teisėsaugos institucijos.

6813. Administracinėje teisenoje teismas turi būti aktyvus piliečio, o ne valstybinių institucijų labui. Teismas savo aktyviais veiksmais, rinkdamas prieš pareiškėją įrodymus, pažeidė administracinių teismų paskirtį.

69Žurnalistų etikos inspektorius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

70Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 174-177) nurodė, kad:

711. nei teismas, nei inspektorė nesprendė pareiškėjo kaltumo klausimo.

722. Teismas pagrįstai patvirtino žurnalistų etikos inspektorės sprendime nustatytas aplinkybes.

733. Teismas pagrįstai nustatė, kad teisės ir kitų socialinių normų kontekste asmens elgesys, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, visuomet vertinamas neigiamu aspektu.

744. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas įstatyme nurodytas funkcijas, turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją dokumentus ir kitą medžiagą būtiną savo funkcijoms atlikti.

75Atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą ir siekdama visapusiškai įvertinti ginčo publikacijoje paskelbtą informaciją apie pareiškėją žurnalistų etikos inspektorė dėl informacijos suteikimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą A. K..

765. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką.

77Generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 nėra sprendžiamas pareiškėjo kaltumo klausimas, o tik nurodomi pareiškėjui pateikti kaltinimai, tačiau tai savaime nereiškia pareiškėjo pripažinimo kaltu.

786. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio dispozicijoje išdėstytomis sąlygomis informacijos paneigimas reiškia reikalavimą paneigti konkrečias, tikrovės neatitinkančias bei žeminančias žinias. Žurnalistų etikos inspektorės sprendimu nebuvo konstatuotas pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti viešosios informacijos rengėją paskelbti skundžiamos informacijos paneigimą.?

797. Pareiškėjo patirtos žalos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

80Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ALFA MEDIA“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

81Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 178-180) nurodė, kad:

821. skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio. Sprendime nėra jokių teiginių, iš kurių būtų galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėją kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

832. LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008 konstatavo, kad: „tikrinant Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą ar pareiškimą būtina patikrinti, ar jis teisėtas, t. y., ar atitinka Žurnalistu etikos inspektoriaus kompetencija, apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymu, kitus Žurnalistu etikos inspektoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat būtina patikrinti ir tokio sprendimo pagrįstumą. Reikalinga nustatyti, remiantis kokiais faktiniais ir iš kokių asmenų bei kada gautais duomenimis jis grindžiamas, ir, ar surinkti Žurnalistų etikos inspektoriaus skundo ar pareiškimo tyrimo metu įrodymai pakankami priimtam sprendimui pagrįsti“.

843. Sistemiškai aiškinant LR Konstitucijos 25 ir 21 straipsnius, CK 2.24 straipsnį bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1. „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 3 punktu, galima daryti išvadą, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

854. Atsakovas nustatė, jog UAB „ALFA MEDIA“ paskelbė ne visiškai tikslią informaciją, todėl savo kompetencijos ribose parinko labiausiai UAB „ALFA MEDIA“ pažeidimą atitinkančią nuobaudą – įspėjimą.

865. LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1594-08 pažymėjo, jog bet kokio sprendimo priėmimo atveju įstatymų leidėjas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių priimamą sprendimą motyvuoti, aiškiai suformuluoti rezoliucinę dalį. Tam, kad priimtas sprendimas būtų teisingas, Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiama teisė ne tik gauti informaciją iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Pastarosios teisės suteikimas turi garantuoti Žurnalistu etikos inspektoriaus veiklos nešališkumą ir teisingumą. Nagrinėjant skundą ar pareiškimą nepasinaudojus suteikiama teise arba ja naudojantis nenuosekliai paprastai kyla pagrista abejonė, kad tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neišsamiai ir sprendimas, nepriklausomai nuo jo rūšies, nėra pakankamai pagrįstas.

87Atsakovas, atlikdamas tyrimą turėjo įvertinti, ar UAB „ALFA MEDIA“ paskleisti teiginiai atitinka tikrovę. Todėl buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą – dėl informacijos suteikimo.

886. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2011 m. vasario 14 d. raštas yra oficialus dokumentas, kurio turiniu, nesant priešingos šalies įrodymą abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka LVAT praktiką (pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-765/2010, 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-597-07).

897. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

90Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

91Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovė paaiškino, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

92Trečiojo suinteresuoto asmens „ALFA MEDIA“ atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94IV.

95Bylos ginčas yra dėl žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimo visuomenės informavimo priemonėje tyrimo teisėtumo.

96Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjo skundą dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos apie pareiškėją ištyrė tinkamai ir teisėtai.

97Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

98Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

99Pareiškėjas prašė įvertinti 2010 m. rugsėjo 24 d. paskelbtą informaciją apie jį publikacijoje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“ interneto portale www.alfa.lt ir įpareigoti interneto portalą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

100Atsakovas 2011 m. vasario 23 d. sprendimo 1 punktu Nr. SPR-24 įspėjo viešosios informacijos rengėją „ALFA MEDIA“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto pažeidimo, kadangi visuomenės informavimo priemonėje viešoji informacija buvo paskleista netiksli. Todėl pareiškėjo skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, nes atsakovas nenustatė, kad buvo paskleista pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija.

101Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu ir apeliacinį skundą grindžia savo paties pateiktu įrodymų vertinimu.

102Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

103Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

104Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, bylos Nr. 4968/99).

105Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas rėmėsi tinkamais įrodymais ir jų vertinimą atliko visapusiškai ir objektyviai, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Todėl priimtas sprendimas objektyvumo prasme atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

106Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (2 punktas); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (3 punktas).

107Atsakovas viešosios informacijos rengėjui „ALFA MEDIA“ taikė poveikio priemonę, numatytą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Įpareigojimas paneigti paskelbtą informaciją gali būti taikomas pagal minėto įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą tuo atveju, jei paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą. Atsakovas savo sprendime nurodė argumentus dėl kurių paskelbta informacija nebuvo pripažinta kaip pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija.

108Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus patikrino ir pripažino juos pagrįstais. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr.1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad jie nepagrįsti. Atsakovas teisingai nustatė, kad paskleista informacija yra netiksli ir pagrįstai įvertinęs pateiktų kaltinimų pareiškėjui apimtį baudžiamoje byloje pripažino, kad paskelbtos informacijos netikslumai pareiškėjo garbės ir orumo nepažemino. Todėl atsakovo sprendimas įspėti viešosios informacijos rengėją „ALFA MEDIA“ dėl paskleistos informacijos netikslumo yra teisėta poveikio priemonė.

109Pripažinus, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas, pagrįstai buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas remiantis CK 6.271 straipsnio pagrindu priteisti iš valstybės neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio valstybė turi pagrindą atlyginti žalą tuo atveju, jei jos institucijų pareigūnai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala. Ginčo atveju nėra įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai.

110Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

111Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

112G. J. apeliacinį skundą atmesti.

113Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

114Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui G. J., atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 8. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 29-32, 119-122) nurodė,... 9. Pareiškėjas nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime turi... 10. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė... 11. Pareiškėjas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 12. Pareiškėjas paaiškino, kad Žurnalistų etikos inspektorius atribodamas... 13. Pareiškėjo teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius nukrypo nuo Lietuvos... 14. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 10 dalį Žurnalistų... 15. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio... 16. Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės... 17. Pareiškėjas nurodė, jog dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m.... 18. Pareiškėjo teigimu, tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėto... 19. Žurnalistų etikos inspektorius su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip... 20. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37-42) nurodė, jog 2010 m. spalio 7... 21. Žurnalistų etikos inspektorius paaiškino, kad pareiškėjo argumentai dėl... 22. Nurodė, jog vertinant teiginius, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip... 23. Žurnalistų etikos inspektorius mano, kad teiginys: „Prokurorų duomenimis,... 24. Žurnalistų etikos inspektorius nurodė, kad pareiškėjas absoliutina savo... 25. Pažymėjo, jog pagal civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala... 26. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo skundas buvo... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ALFA MEDIA“ su pareiškėjo skundu... 28. Atsiliepime į skundą (b. l. 94-97) nurodė, jog pareiškėjas nenurodė,... 29. UAB „ALFA MEDIA“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į... 30. Pažymėjo, jog iš Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime atlikto... 31. Pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus argumentai vertinant teiginį... 32. Dėl teiginio „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė... 33. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą UAB „ALFA... 34. II.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu (b.... 36. Teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, remdamasis byloje esančiais... 37. Teismas analizavo Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, padarė... 39. Teismas pažymėjo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis... 40. Teismas nustatė, kad konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011),... 42. Žurnalistų etikos inspektorius 2011 m. vasario 7 d. raštu SK-137/Nr. S-123... 43. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimas, koks jis bebūtų, yra teisei priešinga... 44. Dėl publikacijos dalies: „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš... 45. Teismas nurodė, kad pagal VIĮ 50 straipsnio 13 dalį, Inspektorius gautą... 46. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra... 47. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio... 48. Teismas, analizuodamas Civilinio kodekso 6.271 straipsni ir ABTĮ 23 straipsnio... 49. Teismas padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo... 50. III.... 51. Pareiškėjas G. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 52. Apeliacinis skundas (b. l. 156-162) grindžiamas šiais argumentais:... 53. 1. Pagal ABTĮ 1 straipsnį administracinis teismas neturi kompetencijos... 54. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo... 55. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. G. J.... 56. 3. Pagal ABTĮ 58 straipsnį 4 dalį neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai yra... 57. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas ABTĮ 57... 58. 4. Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas H. D. prieš Lietuvą... 59. 5. Teismas neanalizavo antstolės R. V. 2010 m. rugsėjo 27 d. Faktinių... 60. 6. R. G. straipsnyje savo mintis perteikia kaip prokurorų patvirtintus... 61. 7. Teismas nevertino Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio nuostatų.... 62. 8. Kito žmogaus kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra... 63. 9. Teismas nepagrįstai rėmėsi neišnagrinėtos baudžiamosios bylos... 64. 10. Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytos... 65. Be to, net jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas nebūtų suvokę... 66. 11. Teismas nesirėmė jokia aktualia teismų praktika, rėmėsi išimtinai... 67. 12. Teismas, remdamasis Generalinės prokuratūros raštu, kuriuo buvo... 68. 13. Administracinėje teisenoje teismas turi būti aktyvus piliečio, o ne... 69. Žurnalistų etikos inspektorius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo... 70. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 174-177) nurodė, kad:... 71. 1. nei teismas, nei inspektorė nesprendė pareiškėjo kaltumo klausimo.... 72. 2. Teismas pagrįstai patvirtino žurnalistų etikos inspektorės sprendime... 73. 3. Teismas pagrįstai nustatė, kad teisės ir kitų socialinių normų... 74. 4. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta,... 75. Atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą ir siekdama visapusiškai įvertinti... 76. 5. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas... 77. Generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 nėra... 78. 6. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio dispozicijoje išdėstytomis... 79. 7. Pareiškėjo patirtos žalos nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.... 80. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ALFA MEDIA“ su apeliaciniu skundu... 81. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 178-180) nurodė, kad:... 82. 1. skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepriėmė apkaltinamojo... 83. 2. LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 84. 3. Sistemiškai aiškinant LR Konstitucijos 25 ir 21 straipsnius, CK 2.24... 85. 4. Atsakovas nustatė, jog UAB „ALFA MEDIA“ paskelbė ne visiškai tikslią... 86. 5. LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 87. Atsakovas, atlikdamas tyrimą turėjo įvertinti, ar UAB „ALFA MEDIA“... 88. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 89. 7. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų padarytą žalą ir... 90. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino... 91. Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovė paaiškino, kad skundas yra... 92. Trečiojo suinteresuoto asmens „ALFA MEDIA“ atstovė paaiškino, kad su... 93. Teisėjų kolegija... 94. IV.... 95. Bylos ginčas yra dėl žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių... 96. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos... 97. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 98. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 99. Pareiškėjas prašė įvertinti 2010 m. rugsėjo 24 d. paskelbtą informaciją... 100. Atsakovas 2011 m. vasario 23 d. sprendimo 1 punktu Nr. SPR-24 įspėjo... 101. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu ir... 102. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4... 103. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų... 104. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių... 105. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 106. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad... 107. Atsakovas viešosios informacijos rengėjui „ALFA MEDIA“ taikė poveikio... 108. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus patikrino ir pripažino juos... 109. Pripažinus, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas, pagrįstai buvo atmestas... 110. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 111. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 112. G. J. apeliacinį skundą atmesti.... 113. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą... 114. Nutartis neskundžiama....