Byla 2A-666-430/2019
Dėl skolos už atliktus darbus ir paslaugas priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muzotonas“ (toliau – UAB „Muzotonas“) ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos už atliktus darbus ir paslaugas priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Muzotonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 800 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė paslaugos tiekimo sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė pas ieškovę automobilio Toyota Corolla remonto paslaugas, t. y. slenksčio ir statramsčio keitimo ir dažymo darbus už 300 Eur sumą. Šalys sutarė, kad visas reikiamas dalis ir dažus pateiks atsakovas. Atsakovas pateikė ieškovei remonto darbams atlikti – metalo gabalą išpjautą iš kito naudoto automobilio, kurį ieškovė turėjo pakeisti. 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė pretenziją su pasiūlymu pirkti automobilį. 2016 m. lapkričio 29 d. ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog automobilio pirkimas nedomina. 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovė atliko sutartus darbus ir pranešė apie tai atsakovui, tačiau atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, darbų nepriėmė ir neatsiėmė suremontuoto automobilio iki 2017 m. kovo 21 d. Ieškovės žiniomis, 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VTAT) dėl galimai netinkamai suteiktų automobilio remonto paslaugų, kuri 2017 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą nemokėti už automobilio Toyota Corolla remonto paslaugas 300 Eur ir už automobilio saugojimą 500 Eur. Ieškovė nesutiko su VTAT išvadomis, kadangi šalys susitarė, jog remontui bus naudojamos naudotos automobilio dalys, kurias pateikė pats atsakovas. Teigia, kad automobilio remontas atliktas kokybiškai ir tinkamai, dėl to atsakovas turi sumokėti už sutartus darbus 300 Eur. Taip pat atsakovas privalo sumokėti 500 Eur už priverstinį atsakovo automobilio ir jo dalių saugojimą, nes atsakovas automobilį atsiėmė tik 2017 m. kovo 21 d. 3.

8Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovas kreipėsi į atsakovą dėl savo automobilio Toyota Corolla remonto. Teigia, kad ieškovė neatliko sutartų darbų, t. y. slenksčio ir dviejų statramsčių lyginimo ir dažymo, taip pat nesurašė automobilio priėmimo–perdavimo akto, kaip tai numato Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų tiekimo tvarkos aprašas, o savavališkai atliko kitus darbus, kurie pakenkė automobilio techninei būklei. Pažymėjo, kad užsakymo lapas buvo pas ieškovę, dėl to ji vienašališkai prirašė papildomai darbų, kurie nebuvo užsakyti. Užsakymo lapas atsakovui buvo atiduotas tik 2016 m. lapkričio 21 d., tuomet atsakovas ir pamatė, kad ieškovės darbuotojai pažeistų atsakovo automobilio dalių netiesino, o jas išpjovė, pakeisdami dalimis iš kito automobilio, t. y. vietoje lyginimo atliko keitimą. 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovas dėl ieškovės savavališkai atliktų darbų išsiuntė ieškovei pretenziją, tačiau ieškovė į ją nereagavo ir toliau tęsė darbus. 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ieškovės atliktų nekokybiškų darbų. 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovas gavo ieškovės pranešimą apie įvykdytą automobilio remontą, tačiau nuvykus atsiimti automobilio, iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėti 300 Eur už atliktus darbus. Atsakovas nesutiko ir nurodė, kad toks ieškovės atliktas remontas, pablogino jo automobilio būklę, nes atsakovas nesutiko, kad būtų išpjautas metalo gabalas iš jo automobilio ir pakeistas kitu. Pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama vartotojo skundą, pateikė išvadas, jog remontą atliekantis asmuo (ieškovė) pažeidė transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką ir nurodė, kad atsakovas turi teisę už remonto paslaugą nemokėti. Kadangi ginčo nepavyko išspręsti taikiu būdu, Valstybinės vartotojų apsaugos tarnyba, atlikusi automobilio apžiūrą, surašė 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktą Nr. 1ADS-10, kuriame konstatavo, kad remonto paslauga neatitinka automobilių Toyota automobilių gamintojo techninių reikalavimų ir yra netinkamos kokybės. Taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti 500 Eur už automobilio saugojimą, nes atsakovas, nesumokėjęs 300 Eur, negalėjo šio automobilio atsiimti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 300 Eur skolos už automobilio remonto darbus. Likusi ieškinio dalis atmesta. 5.

12Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė priėmė užsakymą remontuoti atsakovui V. S. priklausantį automobilį Toyota Corolla. Atsakovas užsakė slenksčio ir statramsčio lyginimo ir dažymo darbus, tačiau faktiškai ieškovė atliko kairės pusės slenksčio ir statramsčio keitimo darbus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadas, kad remontą atliekantis asmuo (rangovas) pažeidė transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, tačiau dėl suteiktų paslaugų atitikties Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos Aprašo 26–28 punktuose įtvirtintiems reikalavimams nepasisakė, nes tokių ekspertizių neatlieka. 6.

13Teismas padarė išvadą, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina informacija – rangovui. Teismas nustatė, kad užsakovas (atsakovas) rangovui (ieškovei) pristatė seno automobilio kėbulo dalį, kuri ir buvo panaudota atsakovo automobilio remontui. Šias aplinkybes teisme pripažino pats atsakovas, tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. T., dėl to šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas apie remonto eigą ir automobilio remonto būdo pakeitimą buvo informuotas. 7.

14Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. teikė pretenziją atsakovui, tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. remonto darbai buvo pabaigti, atsakovas atliktą darbą priėmė be išlygų ir įregistravo automobilį Valstybės įmonėje Regitra, taip pat praėjo techninę apžiūrą ir naudoja automobilį viešame eisme. Atsakovas prašė byloje atlikti ekspertizę, šis prašymas buvo svarstomas, tačiau vėliau atsakovas šio prašymo nepalaikė. VTAT, spręsdama šalių ginčą, ekspertizės dėl automobilio remonto neskyrė, o atliko tik automobilio apžiūrą. Teismas padarė išvadą, kad atsakyti į klausimus, ar ieškovė atliko automobilio remontą laikantis gamintojo nustatytų techninių reikalavimų, ar buvo galima suremontuoti statramsčius ir slenkstį lyginimo būdu, ar sumažėjo automobilio pasyviojo ir aktyvioji sauga, kaip nurodo atsakovas, gali atsakyti tik specialių žinių turintis asmuo, ekspertas. Teismas vertino tai, kad ginčo automobilis buvo pristatytas remontui po autoįvykio išregistruotas iš viešojo registro, o šiuo metu naudojamas pagal paskirtį, pripažintas techniškai tvarkingu ir galinčiu dalyvauti eisme. Be to, remonto darbams ieškovė suteikė 6 mėnesių garantiją. Defektų fakto, kurį konstatavus būtų pagrindas paslaugos kainą mažinti ar jos nemokėti, atsakovas neįrodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė svarių įrodymų dėl remonto kokybės įvertinimo, priėmė darbų rezultatą ir tuo naudojasi, dėl to privalo sumokėti rangovui už atliktą remonto darbus, t. y. 300 Eur. 8.

15Teismas, spręsdamas dėl automobilio saugojimo išlaidų, nustatė, kad automobilio remontas buvo atliktas 2016 m. gruodžio 9 d., tačiau automobilis buvo grąžintas atsakovui tik 2017 m. kovo 21 d. Atsakovas pripažino, kad apie pasibaigusį remontą jis buvo informuotas, tačiau, jo teigimu, automobilis būtų atiduotas tik sumokėjus už remontą. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimo turinys, jog sutartą mokestį už remonto darbus jis privalo sumokėti iki atsiimant automobilį. Be to, automobilis grąžintas atsakovui tik tarpininkaujant VTAT, dėl to teismas laikė atsakovo argumentus, kad jog automobilis jam nebuvo grąžinamas dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad šalys nebuvo sutarusios, jog transporto priemonės grąžinimas siejamas su apmokėjimu už paslaugas, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 500 Eur priteisimo už automobilio saugojimą.

16III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

179.

18Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo ieškovei priteista 300 Eur skolos už automobilio remonto darbus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Kitoje dalyje skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. 10.

19Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog apie remonto eigą ir automobilio remonto būdo pakeitimą atsakovas buvo informuotas. Aptariamas procesinės teisės normų pažeidimas sąlygojo tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo klaidingai nustatytas šalių sudaryto susitarimo turinys, o vartojimo sutartis aiškintina su paslaugos teikėjui naudinga tendencija, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. 11.

20Teigia, kad teismas be jokio pagrindo pripažino, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vartojimo rangos sutarties turinio pasikeitimą, nes atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais nepatvirtino šalių sudarytos rangos sutarties turinio pasikeitimo. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo valią užsakyti automobilio kairės pusės slenksčio ir statramsčio keitimo darbus. Nors atsakovas užsakymo metu iš tiesų perdavė ieškovei seno automobilio kėbulo dalį, dėl kurios panaudojimo, atliekant remonto darbus, kilo ginčas šioje byloje, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ši automobilio dalis buvo perduota visai kitu tikslu nei ją panaudojo ieškovė. Ši automobilio dalis ieškovei buvo pristatyta tuo pačiu metu kaip ir automobilis. Tuo atveju, jeigu šalys iš tiesų būtų sutarę dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio slenksčio ir statramsčio keitimo, tokie duomenys būtų nurodyti užsakymo lape. Nagrinėjamu atveju atsakovas išreiškė aiškią valią dėl užsakomų remonto darbų pobūdžio, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti kitus darbus nei buvo sutarta. Tą padariusi, ieškovė pažeidė su atsakovu sudarytą vartojimo paslaugų teikimo sutartį. Be to, atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. teikė ieškovei rašytinę pretenziją, dėl to ieškovė, tęsdama toliau darbus, veikė savo rizika. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti už paslaugas, kurių jis neužsakė. 12.

21Apeliantas prašo sutartį aiškinti prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, atsižvelgti į tai, kad ieškovei santykiuose su atsakovu keliami aukštesni veiklos reikalavimai, įskaitant nesąžiningos komercinės veiklos ribojimą. Apelianto manymu, ieškovė, prieš pradėdama vykdyti su atsakovu sudarytą vartojimo sutartį, nuslėpė nuo atsakovo esminę informaciją apie teikiamų paslaugų pobūdį, dėl to, atsakovui įgyvendinus teisę reikalauti sutarties nutraukimo, neteko reikalavimo teisės į šių paslaugų apmokėjimą. Tokie ieškovės veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip Direktyvos 2005/29/EB 6 ir 7 straipsnių draudžiama klaidinanti komercinė veikla. Akcentuoja, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai informuotas apie jam teikiamų paslaugų pobūdį, atsakovas tokių paslaugų nebūtų užsakęs. Be to, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017 m. vasario 24 d. šioje byloje pateikė išvadą apie transporto priemonės remontą, kurioje nurodė, kad remontą atlikęs asmuo pažeidė transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką. 13.

22Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog vartojimo rangos sutartis įvykdyta netinkamai, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors teismas pagrįstai nurodė, kad vartotojų teisių institucijos priimto sprendimo galia byloje yra kaip rašytinio įrodymo, kuris vertinamas kontekste kitų byloje esančių įrodymų, tačiau byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte VTAT pateiktas išvadas, kad remonto paslauga atlikta nekokybiškai. Todėl būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad vartojimo rangos sutartis įvykdyta tinkamai ir paneigti VTAT padarytas išvadas, tačiau to nepadarė. 14.

23Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, atlikus remonto darbus, atlikta techninė apžiūra ir jis įregistruotas Valstybės įmonėje Regitra, nėra susijusios su ginčo objektu ir nepatvirtina, kad ieškovė konkrečius remonto darbus atliko tinkamai. Ieškovė byloje elgėsi pasyviai, neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl nepaneigė oficialiuose valstybės institucijų išduotuose įrodymuose padarytų išvadų. Vien tai, kad atsakovas atsiėmė iš ieškovės automobilį, dar nepatvirtina, kad atsakovas sutiko su atliktų darbų kokybe. Dėl to, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas išsprendė šalių ginčą formaliai, klaidingai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas. 15.

24Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16.

25Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 17.

26CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neargumentuoja, kokias aplinkybes norėtų paaiškinti ar kokius konkrečiai prašymus pareikšti, kurių negalėjo pareikšti (paaiškinti) bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. 18.

27Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškinys atsakovo atžvilgiu dėl skolos už atliktus remonto darbus ir paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 19.

28Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovas V. S. nusipirko iš „Plusmerk Ltd“ automobilį Toyota Corolla, v/n ( - ) (t. 1, b. l. 12–14). 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovas užsakė pas ieškovę UAB „Muzotonas“ šio automobilio remonto darbus: slenksčio ir statramsčio („stoikės“) lyginimo ir dažymo darbus už 300 Eur sumą (t. 1, b. l. 15). 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė ieškovei rašytinę pretenziją, kurioje nurodė, jog prašė iš ieškovės automobilio lyginimo ir dažymo darbų atlikimo, o pastebėjo, kad ieškovė atliko kitokio pobūdžio darbus (t. y. išpjovė slenkstį ir pakeitė kitu), dėl to atsakovo automobilis sugadintas nepataisomai, siūlė ieškovei pirkti iš jo automobilį (t. 1, b. l. 18–19). 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė atsakovui atsakymą į pretenziją, kuria nesutiko su pretenzija ir nurodė, kad darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai. Ieškovė sustabdė remonto darbus ir pareikalavo atsakovo informuoti, ar atsakovas pageidauja nutraukti remonto darbų sutartį ir atsiimti transporto priemonę, ar pageidauja tęsti sutartyje numatytų remonto darbų vykdymą. Pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo siūlymas nedomina (t. 1, b. l. 16–17). 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą atsakymą į pretenziją, pateikė remonto darbų patvirtinimo aktą (t. 1, b. l. 23–24, 25–28). 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovė informavo atsakovą apie įvykdytą remontą ir pateikė reikalavimą apmokėti už suteiktas remonto paslaugas, išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Muz Nr. 150 (t. 1, b. l. 29–30). 2016 m. gruodžio 6 d., 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovas kreipėsi su skundais į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) (t. 1, b. l. 20–22, 31–32, 126–127). 2017 m. sausio 5 d. VVTAT prašė ieškovės pateikti paaiškinimą į atsakovo skundą (t. 1, b. l. 33–34). 2017 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė VVTAT rašytinį atsakymą (t. 1, b. l. 35–37). 2017 m. vasario 24 d. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI) pateikė atsiliepimą į atsakovo skundą, kuriame nurodė, jog ieškovas pažeidė transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, dėl to transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą, o transporto priemonės valdytojui suteiktų paslaugų atitikties Aprašo 26–28 įtvirtintiems reikalavimams įvertinimo pateikti nėra galimybės. Siūlė priimti sprendimą dėl ekspertizės atlikimo įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 43). 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 10 d. ieškovė teikė atsakovui pranešimus dėl automobilio atsiėmimo (t. 1, b. l. 44, 48). 2017 m. kovo 21 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktu atsakovas atsiėmė iš ieškovės ginčo automobilį (t. 1, b. l. 53). 2017 m. kovo 28 d. ieškovė pateikė atsakovui raginimą atsiskaityti (t. 1, b. l. 54). 2017 m. balandžio 6 d. VVTAT priėmė patikrinimo aktą Nr. 1ADS-10, kuriame padarė išvadas, kad vartotojo automobiliui buvo atliktas dalinis kėbulo dalių (priekinio statramsčio ir jo stiprintuvo, centrinio statramsčio ir stiprintuvo, dalinis slenksčio ir stiprintuvo) keitimas ir automobilio remonto paslauga neatitinka automobilių Toyota gamintojo techninių reikalavimų ir yra netinkamos kokybės (t. 1, b. l. 64–69). 2017 m. balandžio 11 d. ieškovė pateikė skundą dėl VVTAT patikrinimo akto išvados (t. 1, b. l. 72). 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė papildymą prie skundo su papildomais dokumentais (t. 1 , b. l. 73–75). 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė atsakovui raginimą atsiskaityti (t. 1, b. l. 76). 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu VVTAT atsisakė naikinti patikrinimo išvadą (t. 1, b. l. 78–79). 2017 m. gegužės 29 d. VVTAT komisija priėmė nutarimą Nr. 10-743, kuriuo patenkino atsakovo reikalavimą nemokėti už automobilio remonto darbus ir automobilio saugojimą rangovo teritorijoje, pripažįstant, kad rangovas turi panaikinti vartotojui pateiktas sąskaitas, pagal kurias iš vartotojo reikalauja iš viso 800 Eur (300 Eur už automobilio remonto darbus ir 500 Eur už automobilio saugojimą rangovo teritorijoje) (t. 1, b. l. 80–83). 2018 m. sausio 29 d. atsakovas pateikė byloje prašymą skirti nepriklausomą teismo ekspertizę (t. 1, b. l. 171). 2018 m. vasario 7 d. atsakovas pateikė byloje prašymą sustabdyti prašymo dėl ekspertizės skyrimo vykdymą, nurodydamas, kad nesutinka ekspertizės išlaidas padengti savo lėšomis (t. 2, b. l. 13–14). 20.

29Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus iš dalies – priteisė iš atsakovo 300 Eur už suteiktas remonto paslaugas, kitos ieškinio dalies reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, kad nors rašytiniame užsakyme nebuvo užsakytos automobilio slenksčio ir statramsčio keitimo paslaugos, tačiau atsakovo konkliudentiniai veiksmai (kito automobilio kėbulo dalies pristatymas į autoservisą) tikėtinai patvirtina, jog atsakovas buvo informuotas apie remonto eigą ir automobilio remonto būdo pakeitimą, o netinkamų paslaugų suteikimo fakto, kurį konstatavus būtų pagrindas paslaugos kainą mažinti ar jos nemokėti, atsakovas neįrodė. Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kurioje priteista iš jo skola už remonto paslaugas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus. Prašo bylos aplinkybes aiškinti vartotojo, o ne verslininko naudai, ir ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmesti visiškai. 21.

30Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). 22.

31Apeliantas teigia, kad teismas, pripažinęs, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, turėjo ginti jo, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka, jog specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu, suteikiant vartotojui papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatant platesnio turinio pareigas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai negali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), dėl to sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrosioms rangos sutarties nuostatoms (CK 6.644–6.671 straipsniai). CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Taigi, vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – rangovui (CPK 178 straipsnis). Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam. Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi su užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus. Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui). Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-837-596/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-163/2014; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). 23.

32Kartu pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakytų konkrečių automobilio remonto darbų apimties, ar klientas (šiuo atveju vartotojas) buvo davęs sutikimą atitinkamų darbų atlikimui, kai vartotojas paliko automobilį tam tikroms paslaugoms atlikti autoservise, įrodinėjimo našta negali būti perkelta vartotojui – silpnesniajai šaliai. Taigi šiuo atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad remonto darbus (vietoje rašytiniuose dokumentuose deklaruotų kitų darbų, kuriose yra vartotoja sutikimas (parašas)) atliko su vartotojo (kliento) žinia (sutikimu) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-565/2017). 24.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad, atsakovui pristačius automobilį ieškovei, šalys užpildė autoserviso nustatytos formos paraišką automobilio remontui, kurioje atsakovas užsakė automobilio slenksčio ir statramsčio lyginimo ir dažymo darbus, užpildydamas skiltį „pildo klientas“. Tačiau rangovas atliko automobilio slenksčio ir statramsčio keitimo darbus išpjovęs ir pakeitęs metalo gabalą iš kito automobilio ir tai atžymėta skiltyje „pildo vykdytojas“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad ši užsakymo formos skiltis buvo užpildyta jau po remonto darbų atlikimo. Dėl šių aplinkybių pateikė savo išvadas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI) ir VVTAT (t. 1, b. l. 43, 80–83). Nors šių institucijų vertinimai yra tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013), tačiau juose pateiktos reikšmingos bylai išvados. VKTI išvadoje nurodė, kad ieškovė pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą VKTI viršininko 2016 m. vasario įsakymu Nr. 2BE-45, kadangi užsakymo paraiškoje nėra: remontą atliekančio asmens telefono numerio, numatomo užsakymo įvykdymo termino, transporto priemonės valstybinio numerio ir ridos, transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašo, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos. Taip pat užsakymo paraiškoje turėjo būti aiškiai nurodyta, kam ir kokios taikomos garantinės sąlygos ir koks garantijos terminas bei kam garantija netaikoma. VVTAT nutarime konstatuota, kad ieškovė pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, automobilio remonto paslauga neatitinka Toyota gamintojo techninių reikalavimų ir yra netinkamos kokybės. Pažymėta, kad, vertinant ginčo aplinkybes, buvo atsižvelgta į automobilių Toyota gamintojo atstovo (serviso) dokumentus, pagal kuriuos gamintojas neleidžia atlikti tokių kėbulo dalių dalinio keitimo be jų rekomendacijų, t. y. keisti dalį statramsčio, jo stiprintuvo ar dalį slenksčio ar dalį slenksčio ir jo stiprintuvo dalį, dėl to toks ieškovės atliktas remontas pažeidžia automobilio gamintojo keliamus techninius reikalavimus kėbulo remontui. Dėl šių aplinkybių VVTAT pripažino ieškovės suteiktą automobilio remonto paslaugą netinkamos kokybės. 25.

34Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kliento užsakymo priėmimo procedūra ieškovės autoservise atlikta netinkamai, o remontas atliktas, nesilaikant automobilių gamintojų rekomendacijų ir užsakymo sutarties. Atsakovas dar vykstant remonto darbams, reiškė rašytines pretenzijas, kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas, kas patvirtina, jog atsakovas su atliekamais remonto darbais nesutiko, laikė, kad šalys dėl jų nesulygo. VVTAT rekomendacinio pobūdžio nutarime konstatuotos aplinkybės dėl Toyota gamintojo situacijos vertinimo, kad toks remontas iš esmės neatitinka Toyota gamintojo techninių reikalavimų ir gali turėti neigiamų padarinių. Dėl to ieškovė turėjo įrodyti, kad pateikė atsakovui visą būtiną ir teisingą informaciją, jog bus atlikti automobilio slenksčio ir statramsčio keitimo darbai ir vartotojas su tuo sutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kad į autoservisą buvo pristatyta kito seno automobilio kėbulo dalis, nepatvirtina užsakovo valios. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog kito automobilio kėbulo dalis buvo pristatyta kartu su remontuojamu automobiliu, dėl to autoserviso užsakymo lape galėjo būti pažymėta informacija dėl keitimo darbų atlikimo (tuo atveju, jei kėbulo dalis pristatyta šiam tikslui). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kito automobilio kėbulo dalį pristatė autoservisui užsakytiems lyginimo darbams atlikti, tam, kad galėtų būti atliktas tinkamas automobilio slenksčio ir statramsčio lyginimas, matuojant duris, paimant iš kito automobilio varžtus, vyrius ir spynų kilpas. Panašias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. T.. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtini ieškovės nurodomas aplinkybes, pagal kurias galima būtų spręsti, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais buvo informuotas ir sutikęs su kitų nei užsakyme nurodyta darbų atlikimu. Pažymėtinos ir tos aplinkybės, kad ieškovė, nepaisydama atsakovo pretenzijos, tęsė darbus, o rašytiniame atsakyme į pretenziją nurodė, kad darbai atliekami pagal atsakovo užsakymo lape pateiktus duomenis, nors sutarimo apie keitimą užsakyme nebuvo, o duomenys skiltyje „pildo vykdytojas“, kaip pripažino teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, užpildyti tik po darbų atlikimo. 26.

35Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). 27.

36Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 300 Eur skolos už automobilio remonto darbus, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitos dalies skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas. 28.

37CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 29.

38Nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 35,73 Eur bylinėjimosi išlaidų paštui, kurui ir kopijavimui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patenkino 37,50 proc. ieškinio reikalavimus, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą (ieškinys atmestas visiškai), turi būti svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo. Atmetus ieškovės reikalavimus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos 35,73 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. 30.

39Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. 31.

40Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. 32.

41Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų kiekį, atsakovo patirtas 400 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą laiko pagrįstomis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovės priteistina 415 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais,

Nutarė

43atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

44Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Muzotonas“ priteista iš atsakovo V. S. 300 Eur skolos už automobilio remonto darbus ir šioje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Muzotonas“ reikalavimą dėl 300 Eur skolos priteisimo už automobilio remonto darbus atmesti.

45Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui V. S. iš ieškovės UAB „Muzotonas“ 13 Eur (trylika Eur) bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės UAB „Muzotonas“, j. a. k. 181291098, atsakovui V. S., a. k. ( - ) 35,73 Eur (trisdešimt penki Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti iš ieškovės UAB „Muzotonas“, j. a. k. 181291098, atsakovui V. S., a. k. ( - ) 415 Eur (keturi šimtai penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „Muzotonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė paslaugos... 8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė priėmė užsakymą... 13. Teismas padarė išvadą, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo,... 14. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. teikė... 15. Teismas, spręsdamas dėl automobilio saugojimo išlaidų, nustatė, kad... 16. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. 9.... 18. Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 20. Teigia, kad teismas be jokio pagrindo pripažino, kad atsakovas buvo tinkamai... 21. Apeliantas prašo sutartį aiškinti prisijungimo būdu sudariusios šalies... 22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog vartojimo... 23. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog atsakovui... 24. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašo skundą... 25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovas V. S.... 29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės... 30. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje.... 31. Apeliantas teigia, kad teismas, pripažinęs, kad tarp šalių buvo sudaryta... 32. Kartu pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atsakovui pristačius automobilį ieškovei,... 34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kliento užsakymo priėmimo... 35. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai... 36. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus,... 37. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog, jeigu apeliacinės instancijos teismas... 38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 35,73 Eur... 39. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 15 Eur žyminio mokesčio... 40. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98... 41. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir... 42. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 43. atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.... 44. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo... 45. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo... 46. Priteisti iš ieškovės UAB „Muzotonas“, j. a. k. 181291098, atsakovui V....