Byla 2A-1645-638/2017

Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-652/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aldista ir Ko“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 9327,79 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi UAB ,,Aldista ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vykdė pareigas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir patikrino įmonės vykdytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį, nustatė, kad UAB ,,Aldista ir Ko“ 2014 m. vasario 3 d. sudarė reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. V14/03 su UAB ,,Vaila“. Šiuo sandoriu padarė žalą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams neatsakingai ir aplaidžiai panaudodamas pinigus. Sutarties surašymo dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra ir tą pačią dieną grynais pinigais buvo sumokėta 9327,79 Eur, nors jokių paslaugų dar nebuvo suteikta ir nėra suteikta iki šiol, nes atsakovas nepateikė apie tai jokių įrodymų. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB ,,Vaila“ buvo įregistruota 2013 m. vasario 19 d., tačiau nei karto nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės. Asmuo, kuris gavo nurodytą pinigų sumą, nebuvo tuo metu įmonės vadovas. Nebuvo aptartas realus paslaugų pobūdis sutartyje, nes UAB ,,Aldista ir Ko“ niekada nevykdė veiklos užsienyje, kad reikėtų reklamuoti bendrovę anglų ir rusų kalbomis. Sutartyje nebuvo aptarti nematerialaus pobūdžio paslaugų kiekio, kokybės kontrolės ir kitų sąlygų klausimai, buvo akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, nes lėšos buvo sumokėtos be jokios garantijos ir užtikrinimo. Ieškovo nuomone, šalys neketino sukurti tam tikrų padarinių. UAB ,,Vaila“ 2016 m. sausio 29 d. iškelta bankroto byla, todėl iš jos nebegalima susigrąžinti įmokėtų lėšų. Įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, sudarydamas tokią sutartį ir sumokėdamas nurodytą sumą nurodytomis aplinkybėmis, dėl to įmonė patyrė žalą. Vadovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai. Vadovas yra atsakingas už tokius sandorius, kai iš anksto žinoma, jog įmonei atsiras žala. Nustatytos visos sąlygos žalai konstatuoti: įmonės vadovo neteisėti veiksmai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir atsiradusios žalos, nustatytas žalos dydis, kaltė, kuri preziumuojama, ir kuri nebuvo paneigta. Pavyzdžiui, kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“ skola atsirado nuo 2010 metų, tuo tarpu minėtas sandoris sudarytas 2014 metais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokių neteisėtų ar įmonei žalą darančių veiksmų neatliko, 2014 metais įmonė gavo 200 000 Lt pajamų, įmonė siekė susirasti klientų užsienyje, todėl reklamai skyrė tokias lėšas. Mano, kad toks sutarties vertinimas yra administratoriaus atstovo išvedžiojimai, be to, kreditoriai siekia pakeisti bankroto administratorių. Atsakovas yra pats didžiausias įmonės kreditorius. Nurodė, kad bankroto administratorius pareiškė ieškinį neišanalizavęs įmonės ūkinės veiklos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei BUAB „Aldista ir Ko“ 9327,79 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9327,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 220 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Teismas nustatė, kad UAB ,,Aldista ir Ko“ 2014 m. vasario 3 d. sudarė reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. V14/03 su UAB ,,Vaila“, kuria padarė žalą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, neatsakingai ir aplaidžiai panaudodamas pinigus. Teismas nurodė, kad sutarties 2.1 p. numatyta, jog atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, tačiau jau sutarties surašymo dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra ir tą pačią dieną grynais pinigais UAB ,,Vaila“ buvo sumokėta 9327,79 Eur (b. l. 9–13). Atsakovas, rašytiniuose paaiškinimuose teigdamas, kad paslaugos buvo suteiktos, įrodymų apie tai nepateikė. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad sutarties sudarymo, pinigų išmokėjimo dieną pinigų gavėjas pagal šią sutartį M. M. nebuvo UAB ,,Vaila“ vadovas, tą patvirtina Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 14–17). Iš minėto registro išrašo matyti, kad UAB ,,Vaila“ buvo įregistruota 2013 m. vasario 19 d., tačiau nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės. Teismas sprendė, kad vadovas, sudarydamas sutartį ir sumokėdamas nurodytą grynųjų pinigų sumą, iš anksto žinojo, kad įmonei atsiras žala, taigi, vadovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai apie mokią įmonę 2014 metais, apie galimą taikos sutartį bankroto byloje, paneigiami Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo paaiškinimais, t. y. kad skola kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“ atsirado iki 2014 metų (b. l. 65). Atsakovas, gindamas savo interesus, turėjo įrodyti, kad sudarytas sandoris, dėl kurio sumažėjo įmonės turtas, buvo būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Tokių pagrindų atsakovas nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, netinkamai vykdė pareigas, nepagrįstai sumažino įmonės turtą, atsakovas savo kaltės nepaneigė, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas nustatydamas vadovo civilinės atsakomybės pagrindus, kadangi byloje nebuvo, o ir negali būti įrodymų, kad 2014 metais įmonė būtų turėjusi nemokumo požymių. Teismas, darydamas prielaidas, jog sandorio, t. y. reklamos paslaugų sutarties turinys yra su trūkumais, nusprendė, kad tai yra pagrindas vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau teismui turi būti žinoma, kad ieškinio dėl vadovo materialinės atsakomybės sukėlus įmonės nemokumą ir ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai yra skirtingi savo esme. Teismas akivaizdžiai supainiojo teisinius pagrindus ir nagrinėdamas sandorio galimo negaliojimo pagrindus, taikė atsakomybę vadovui už neva padarytą įmonei žalą. Tačiau kokiu būdu konkrečiai ta žala pasireiškė, teismas nekonkretizavo. Vertinant šios bylos ieškinio dalyką ir reikalavimus, akivaizdu, kad sandorio turinio vertinimas nėra byloje tiek reikšmingas, kaip reikšminga pati įmonės mokumo situacija sandorio sudarymo metu. Ieškovas nėra nuginčijęs sandorio. Teismas, pasisakydamas apie sandorio turinį, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų ir vertindamas sandorį jo turinio prasme taikant vadovui asmeninę atsakomybę, neatsižvelgė į esminius sutarčių sudarymo principus. Atmestinas ir teismo argumentas, jog kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ skola buvo atsiradusi 2010 metais. Tai, kad buvo toks UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimas, nereiškia, jog įmonė turėjo nemokumo požymių. Tokios skolos buvimo faktas nėra patvirtintas teismo, o atsakovo vadovavimo metu su tokiu reikalavimu įmonė nebuvo sutikusi. Šiuo metu šis kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra ginčijamas kaip nepagrįstas. Teismas, spręsdamas įrodinėjimą civiliniame procese, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių. Ieškovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas, sudarydamas 2014 metais reklamos paslaugų sutartį, įmonę 2014 metais valdė nuostolingai, nesant tokių įrodymų byloje, teismas netinkamai išsprendė bylą. Atmestinas ir argumentas, jog sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo dieną UAB „Vaila“ vadovu nebuvo M. M., kadangi šis asmuo 2014 metais valdė įmonę ir yra sudaręs ne vieną sandorį UAB „Vaila“ vardu. Be to, paminėtina, kad UAB „Vaila“ duomenų juridinių asmenų registrui galimai ir nepateikė, tačiau teismas nesigilino, kas pasirašinėjo VMI prie finansų ministerijos pateikiamus dokumentus 2014 metais, kas atstovavo UAB „Vaila“ VSDF ir kitose valstybės institucijose. Tokių duomenų byloje nėra pateikta. BUAB „Aldista ir Ko“ yra tik du kreditoriai - R. Ž. ir S. M. įmonė „Lausta“. Šiuo metu Kauno apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje, kadangi įmonės finansiniai rodikliai iškeliant ir tęsiant bankroto bylą yra pakankamai geri, kad įmonė galėtų tęsti veiklą. Tokia informacija šioje byloje buvo pateikta, tačiau teismas nesulaukęs bankroto byloje taikos sutarties patvirtinimo ar atmetimo rezultato, išnagrinėjo šia bylą ir priėmė ydingą bei naikintiną sprendimą šioje byloje. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Šioje byloje sprendžiamas atsakovo atsakomybės klausimas pagal CK 2.87 straipsnį, todėl ieškovo (ne)mokumas sudarant sandorį nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšminga aplinkybė. Teismui konstatavus, kad sandorio sudarymas yra neteisėtas veiksmas, pakanka, jog nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, apeliantui, kaip buvusiam ieškovo vadovui, būtų taikoma civilinė atsakomybė. Nors atsakovas neigia savo atsakomybės kilimą, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio bent vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Bendrovės vadovas teisiškai yra atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir privalo atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorio, iš kurio ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto buvo žinoma, kad dėl jo atsiras bendrovei žala, nes kaip minėta, byloje nagrinėjamas sandoris sudarytas be jokių užtikrinimo priemonių ir lėšos sumokėtos avansu net sandorio šaliai nepradėjus sandorio vykdyti, tačiau to nepaisydamas atsakovas vis tiek sudarė bendrovei žalą nulemiantį sandorį. Sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai, t. y. nesurinkus pakankamai informacijos apie kitą sandorio šalį atstovaujančio asmens teisę sandorį sudaryti, nerūpestingai įvertinus sandorio šalies gebėjimą suteikti paslaugą, todėl protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus: 2016 m. liepos 21 d. Kauno apygardos nutartį, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB „Aldista ir ko“ kreditorių sąrašas, 2014 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria UAB „Aldista ir ko“ buvo iškelta bankroto byla, 2014 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinta nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Aldista ir ko“ ir atsisakyta ją kelti, 2015 sausio 8 d. turto arešto aktą ir areštuotų daiktų sąrašą, iš kurio matyti, kad turto arešto mastas buvo 4692,06 Eur ( b.l. 93-105).
3. Pagal CPK 314 straipsnį viena iš išlygų, kuomet nauji įrodymai gali būti priimami apeliacinės instancijos teisme, yra tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtina atsižvelgti, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 straipsnyje.
4. Nagrinėjamu atveju ieškovas naujų įrodymų pateikimo būtinybę motyvavo tuo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo prašoma šiuo dokumentus prijungti iš LITEKO bylų programos, tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl šiuose įrodymuose nustatytų aplinkybių, todėl siekdami pagrįsti atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia nutartis ir turto arešto aktą.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų sąsajas su nagrinėjama byla, sprendžia, kad teikiami įrodymai yra susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, be to, tai yra kitų civilinių bylų duomenys, kurie buvo žinomi arba turėjo būti žinomi atsakovui, kuris buvo UAB „Aldista ir ko“ direktorius. Todėl teikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su visa bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).
6. Kasacinio teismo yra nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
7. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte yra nustatyta bankroto administratoriaus teisė ir pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Šios įstatyme suteiktos teisės apima ne tik bankroto administratoriaus teisę patikrinti visus įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bet ir teisę pareikšti ieškinį dėl įmonei padarytos žalos vadovui netinkamai vykdžius savo fiduciarines pareigas ( CK 2.87 straipsnis).
8. Šioje byloje ieškinį pareiškė būtent bankroto administratorius, siekdamas patenkinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pažymėtina, kad UAB „Aldista ir ko“ bankroto byla yra iškelta 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d ( LITEKO duomenys iš civilinės bylos Nr. B2-577-173/2017). Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai bendros 18 257,65 Eur vertės, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi papildomai įtrauktas UAB „Bitė Lietuva“ 2414,14 Eur finansinis reikalavimas, išbrauktas UAB „Ulpas“ 112,39 Eur finansinis reikalavimas, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi kreditoriaus R. Ž. finansinis reikalavimas 9161, 55 Eur išbrauktas iš bankrutuojančios UAB „Aldista ir Ko“ kreditorių sąrašo. Tokiu būdu galutinė kreditorių reikalavimų suma yra 11 397,85 Eur. Ta aplinkybė, kad dalį kreditorių reikalavimų iš pradinių kreditorių yra perėmęs atsakovas R. Ž., neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to paties atsakovo R. Ž. veiksmų vertinimo jam vykdžius bendrovės direktoriaus pareigas.
9. Kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas atsirado vėliau, negu 2010 metais ir kad šis reikalavimas yra ginčijamas bankroto byloje, nes, kaip minėta, bankroto administratorius ieškinį pareiškė visų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesais. Net jeigu UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinio reikalavimo ir nebūtų apskritai, bendra kreditorių reikalavimų suma liktų 8983,71 Eur, be to, bankroto byloje yra patvirtinta 4213 Eur administravimo išlaidų sąmata ( LITEKO duomenys iš civilinės bylos Nr. B2-577-264/2017).
10. Atmestini apelianto argumentai, kad 2014 metais jis įmonę valdė tinkamai ir pelningai, nes šiuos argumentus visiškai paneigia jau minėta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis, kuria UAB „Aldista ir ko“ iškelta bankroto byla, nes šioje nutartyje yra konstatuota, kad 2014 metais įmonė turto turėjo už 159 424,53 Eur (550 461 Lt), iš kurio 152 374,30 Eur (526 118 Lt) sudarė trumpalaikis turtas. Ilgalaikio turto didžiausią vertę sudarė transporto priemonės 6625,93 Eur (22878 Lt). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 174 925,57 Eur (603983 Lt), tarp kurių per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 173 477,47 Eur (598 983 Lt), vadinasi, 2014 metais įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, negalėjo nežinoti, kad įmonės veikla yra nuostolinga, o jeigu nežinojo, tai tik patvirtina aplinkybę, kad jis netinkamai vykdė fiduciarines pareigas įmonei.
11. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Aldista ir ko“ bankroto byla jau buvo keliama 2014 m. sausio 16 d., teismas konstatavo, kad 2012 metais bendrovė jau neatsiskaitė su kreditoriais, nemokėjo valstybės nustatytų mokesčių, neturėjo nekilnojamojo turto, didžiąją dalį turto sudarė trumpalaikis turtas. Nors atsiskaičius su kreditoriumi, bankroto bylos iškėlimo nutartis buvo panaikinta 2014 m. sausio 29 d., tačiau 2016 m. kovo 9 d. bankroto byla buvo iškelta jau pagal kito kreditoriaus pareiškimą. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Aldista ir ko“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis palikta nepakeista.
12. Tam, kad įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, byloje turi būti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas. Priešingu atveju įmonės vadovą nuo civilinės atsakomybės saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio padarinių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu vadovai galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).
13. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo 2014 m. vasario 3 d. sudaryta reklamos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vaila“ buvo žalinga įmonei UAB „Aldista ir ko“, šios įmonės kreditoriams, nes buvo aplaidžiai ir neatsakingai panaudoti UAB „Aldista ir ko“ pinigai, nes nepaisant ginčo sutarties 2.1 punkto, kuriame buvo numatyta, kad atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, jau sutarties surašymo dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra ir tą pačią dieną grynais pinigais UAB ,,Vaila“ buvo sumokėta 9327,79 Eur. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teikdamas atsiliepimą į ieškinį bei tripliką ( b.l. 27-29 ir b.l. 40-43), nei vėliau nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Vaila“ suteikė kokias nors paslaugas pagal 2014 m. vasario 3 d. reklamos paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas ir pats atsiliepime į ieškinį pripažino, kad paslaugų buvo suteikta tik 38-40 proc. tos apimties, kuriai buvo pasirašyta sutartis. Vadinasi, atsakovo sprendimas jau sutarties pasirašymo dieną sumokėti visą sutartyje sutartą kainą buvo akivaizdžiai žalingas ir jokia verslo logika nepateisinamas sprendimas.
15. Niekuo nepagrįsti ir neįrodyti yra apelianto argumentai, kad M. M., kuriam buvo išmokėta 32207 Lt ( 9327,79 Eur), 2014 metais valdė įmonę ir yra sudaręs ne vieną sandorį UAB „Vaila“ vardu. Priešingai, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Vaila“ direktoriumi 2014 m. vasario 3 d. (sandorio sudarymo dieną) buvo F. A. P. ( b.l. 14). Aplinkybės, kokie asmenys ar asmuo pasirašinėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus dokumentus, neturi teisinės reikšmės. Tai, kad atsakovas sudarė sutartį ir išmokėjo pinigus net neįsigilinęs, ar kontrahentas turi įgaliojimus veikti UAB „Vaila“ vardu, tik patvirtina išvadą, kad atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas kaip UAB „Aldista ir ko“ direktorius.
16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
18. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 5,52 Eur) priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 straipsnio 1,2 dalis).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu

Nutarė

12Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš atsakovo R. Ž., a.k. ( - ) 5,52 Eur ( penkis eurus ir 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

14Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.