Byla 2-89-1006/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba)

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjai M. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), ir

Nustatė

2Pareiškėja M. K. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. po savo vyro P. K. mirties ( - ) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad ( - ) susituokė su P. K.. Santuokoje vaikų nesusilaukė, o iš ankstesnės santuokos P. K. vaikų taip pat neturėjo. ( - ) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. K.. P. K. vardu yra registruotas šis nekilnojamas turtas – 0,2200 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ),, unikalus Nr. ( - ); 0,2100 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,3700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,17 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ). Iki P. K. mirties gyveno ( - ) (dabartinis adresas pakeistas į ( - )), pareiškėjai priklausančiuose namuose. Statiniai buvo registruoti pareiškėjos vardu, todėl po vyro mirties į notarus nesikreipė, nes realiai žemės sklypų nuosavybė dar nebuvo atkurta. Mirus vyrui, pareiškėja liko gyventi viena, visi vyro asmeninio naudojimui daiktai liko pareiškėjai. Pareiškėja prižiūrėjo namus, žemes, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos vyras P. K. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja nežinojo, jog turi kreiptis per 3 mėnesius dėl paliko priėmimo, o kai šią aplinkybę sužinojo, terminas palikimo priėmimui jau buvo praleistas.

3Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ Turto bankas atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymą bei į tai, jog jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

4Liudytoja R. V. parodė, jog yra pareiškėjos dukra iš pirmos santuokos. Paaiškino, kad pareiškėja ir P. K., iki jo mirties ( - ), gyveno pareiškėjai priklausančiame name, esančiame ( - ), jie bendrų vaikų nesusilaukė. Pažymėjo, kad tiek P. K. esant gyvam, tiek po jo mirties, pareiškėja rūpinosi jo žemėmis, mokėjo mokesčius, o visi P. K. asmeninio naudojimosi daiktai liko pareiškėjai.

5Pareiškimas tenkintinas

6Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

7Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos M. K. vyras P. K. mirė ( - ), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam Kodeksui. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pažymėtina, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

8Teismas pažymi, jog palikimo atsiradimo metu (1993 m. gruodžio 22 d.) galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis įtvirtino keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bylos medžiaga, pareiškėjos, liudytojos, parodymais, nustatyta, jog ( - ) pareiškėja susituokė su P. K. (b.l.7). Santuokoje vaikų nesusilaukė, o iš ankstesnės santuokos P. K. vaikų taip pat neturėjo. ( - ) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. K. (b.l. 8), kurio vardu yra registruotas šis nekilnojamas turtas – 0,2200 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ); 0,2100 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,3700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,17 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ) (b.l. 9-18). Iki P. K. mirties abu gyveno ( - ) (dabartinis adresas pakeistas į ( - )), pareiškėjai priklausančiuose namuose. Po sutuoktinio mirties pareiškėja gyveno gyvenamajame name, toliau naudojosi jų įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, tvarkė ir prižiūrėjo namą, žemes, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Taigi, pareiškėja, mirusiojo sutuoktinė, priėmė ir pradėjo valdyti P. K. priklausantį turtą, pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojos parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

13M. K. pareiškimą patenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. ( - ) palikimą po savo sutuoktinio P. K., gim. ( - ), mirties ( - ), priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

15Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai