Byla 2A-573-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant J. Štreimikienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. A. Tiščenko, suinteresuoto asmens atstovei R. Pačkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės turto fondas.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas A. Č. 2009-07-14 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 2-3), kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą – 13,90 kv.m ploto garažą, unikalus Nr.1094-01-6010:0039, esantį ( - ). Nurodė, kad šį garažą dar 1947 m. pareiškėjo tėvui A. Č. išskyrė Vilniaus m. savivaldybė, tačiau šį faktą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, išskyrus 1969-06-14 paraišką dėl elektros energijos gavimo iš energijos sistemos bei tėvų ranka rašytų mokestinių pranešimų, nėra. Daiktinių teisių į minėtą garažą VĮ Registrų centras 2007-04-05 sprendimu neįregistravo, motyvuodamas, kad jo pateikta 341-oji DNSB 2006-12-07 pažyma nuosavybės teisių į šį garažą, bokso Nr. 10, nepatvirtina. Tvirtina, kad nuo 1998 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo ir naudoja šį garažą (laiko jame automobilį), daugiau kaip 10 metų jį prižiūri ir remontuoja bei yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį garažą neturi. Dėl to esąs sąžiningas valdytojas, nuosavybės teise garažas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruotas kito asmens vardu.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l.47-51) prašė pareiškimą atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į garažą ( - ), tik patvirtina, kad minėtų negyvenamųjų patalpų savininkas nėra išviešintas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Pareiškėjas teiginio, kad jog tėvui šį garažą paskyrė Vilniaus miesto savivaldybė 1947 m., įrodymais nepagrindė, nepateikė ir įrodymų apie savo paties nepertraukiamą ir viešą garažo valdymą ne mažiau kaip 10 metų, nes šis valdymas viešame registre pareiškėjo vardu nebuvo registruotas. CK 4.27 str. numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Taigi pareiškėjas neįrodė visų CK 4.68 - 4.72 str. numatytų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti būtinų sąlygų.

5Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 35-37) nurodė, kad pareiškėjo tėvui ir pačiam pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, jog garažas priklausė valstybei ar Vilniaus miesto savivaldybei, o pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus negali būti įgyjama. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis garažą valdo ir naudoja atvirai ir nepertraukiamai, jį prižiūri ir remontuoja kaip savą, laiko jame savo automobilį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad garažo valdymą įregistravo viešame registre. Todėl konstatuotinas tik faktinis pareiškėjo naudojimasis garažu, bet ne jo valdymas.

6Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą (b.l. 44) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), tačiau daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą (b.l. 40-41) patvirtino, kad savarankiško reikalavimo, įrodymų, paaiškinimų ar kitų dokumentų, turinčių reikšmės bylai, neturi, todėl taip pat siūlė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

8Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą 7,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatavo, jog valstybinėje žemėje pastatytas garažas, esantis ( - ), priklauso valstybei, pareiškėjo tėvui buvo suteiktas laikinai naudotis, todėl nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį negali būti įgytas (CK 4.69 str.). Vien faktinio naudojimosi, iš kurio pareiškėjas kildina savo teisę į minėtą garažą ir kuriam neprieštaravo kiti asmenys, nepakanka išvadai, jog garažas jo tėvo iki 1998 m. buvo valdomas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas, kadangi valdymo fakto nei pareiškėjo tėvas, nei jis pats viešame registre įregistravęs nebuvo (CK 4.27 str. 2 d.). Dėl to garažo valdymas neatitinka CK 4.68 str. 1 d. nustatytų reikalavimų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Po bylos išnagrinėjimo pareiškėjo gauto prašymo ją atnaujinti 2009-11-02 341-osios DNSB pažymos pagrindu, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas daugiau kaip 30 metų valdo ir naudoją garažo boksą Nr. 1-10, teismas netenkino, konstatavęs, kad joje nurodytos aplinkybės nepaneigia valstybės nuosavybės teisės fakto, neįrodo, kad garažo valdymas buvo užregistruotas vešame registre pareiškėjo vardu (b.l.75-79).

9Pareiškėjas A. Č. apeliaciniu skundu (b.l. 86) prašo Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą. Teigia, jog teismas pažeidė sprendimo priėmimo taisykles, sprendimo neargumentavo ir nemotyvavo, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, o įvertino tik pareiškėjui nenaudingus teisiškai reikšmingus faktus, nepasisakė, kodėl 2009-11-02 341-osios DNSB pirmininko V. V. pažyma, patvirtinanti daugiau kaip trisdešimties metų garažo valdymo faktą, negali būti pagrindiniu įrodymu, leidžiančiu patenkinti pareiškimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos nuosavybės teisei į garažą pagal įgyjamąją senatį įgyti. Teismo konstatuota aplinkybė, jog garažo valdymas pareiškėjo vardu neužregistruotas viešame registre, negali būti pagrindas atsisakyti tenkinti jo pareiškimą, nes, valdymui esant įregistruotam, jam nereikėtų kreiptis į teismą.

10Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 91-95) prašo Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie valdymo egzistavimą, o sąžiningą ir teisėtą garažo valdymą kildina tik iš faktinio naudojimosi garažu. Tačiau vien ta aplinkybė, kad niekas neprieštaravo dėl patalpų naudojimosi, neleidžia konstatuoti visų CK 4.68 str.- 4.72 str. valdymo sąlygų nagrinėjamu atveju buvimą. Kadangi garažo, esančio ( - ), valdymas nėra įregistruotas viešame registre, nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika minėto garažo valdymas nėra atsiradęs.

11Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 98-100) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo objektą pareiškėjas valdė teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai bei kad valdymas truko CK nustatyta laikotarpį. Aplinkybė, kad Vilniaus m. savivaldybė 1947 m. jo tėvui išskyrė minėtą garažą, kurio valdymą ir naudojimą po mirties perėmė pareiškėjas, patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad garažo savininkas buvo valstybė, todėl jis negalėjo garažo teisėtai valdyti kaip savo. Be to, pareiškėjo pateikti mokestiniai pranešimai įrodo, kad pareiškėjo tėvas mokėjo garažo ir žemės sklypo, ant kurio stovi garažas, mokestį valstybei. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad garažas priklauso valstybei, todėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise negali būti įgytas.

12Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.103-104) nurodo, kad tik teismas gali įvertinti pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir nuspręsti dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo įvardijamas naudojimosi ginčo objektu (garažu) faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė nesant teisinių prielaidų (sąlygų visumos) nuosavybės atsiradimui į šį nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamosios senaties institutą konstatuoti (CPK 185 str.). Teismo sprendime, priešingai nei tvirtinama skunde, pakanka argumentacijos kodėl teismas padarė tokią išvadą. Ir nors teismas nepagrįstai savo sprendime aptarinėjo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėjo į bylą pateiktą dokumentą, analizuodamas jo turinį bei įrodomąją reikšmę, kas prieštarauja CK 14 str. 2 d. ir 263 str. 2 d. įtvirtintam principui, ši teismo procesinė klaida pati savaime neapsprendžia priimto teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, neįtakoja teisingo bylos išnagrinėjimo rezultato ir vertinama kaip formalus pažeidimas (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Dėl tų pačių apribojimų, draudžiančių remtis pirmosios instancijos teismo posėdyje neištirtais įrodymais, teisėjų kolegija skundo argumentų, susijusių su 341-osios DNSB pažyma (b.l. 74), pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako (CPK 306 str. 2 d.).

15Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įvardinti CK 4.47 str. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.), iš kurios nuosavybės teisę nagrinėjamoje byloje kildina apeliantas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 m. nutartis c.b. Nr. 3K-3-379/2004; 2004-06-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-514/2008; 2009-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-327/2009; 2010-04-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2010).

16Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos sąlygos, t.y.: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Kartu būtina pabrėžti, kad po naujojo CK įsigaliojimo nekilnojamojo daikto valdymas įstatymų leidėjo valia atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 str.).

17Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį daikto – 13,90 kv.m. ploto garažo, pažymėto indeksu G-10 (b.l.5, 45) savininkas, bet nepripažįsta, kad kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šį statinį. Savo teises į šį statinį pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi garažu, kuriam, pasak jo, neprieštaravo kiti asmenys, be to, remiasi šio garažo suteikimu naudotis jo tėvui A. Č. bei mokesčių už jį mokėjimo aplinkybėmis (b.l. 6-8, 12-22).

18Viena vertus, fakto, kad asmuo turtą valdo kaip savą, išviešinimą kitiems asmenims galiojantis įstatymas, kai jau minėta, sieja su valdymo įregistravimu viešame registre savo vardu, o ginčo garažo valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri būtų pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l.11, 45). Šioje byloje taikytina būtent CK 4.27 str. 2 d. nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (tolia – Įstatymas) 30 str. 1 d., toks teisinis reglamentavimas įsigaliojo nuo 2003-07-01. Ir nors Įstatymo 33 str. nurodyta, kad įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki CK įsigaliojimo (iki 2001-07-01), tačiau netgi pripažįstant, kad pareiškėjas pageidaujamą įgyti įgyjamąja senatimi nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti jo nurodomu laiku - nuo 1998 m. (tikslesnė data neįvardinta), akivaizdu, kad iki 2003-07-01, kuomet jau tapo privalu valdymą išviešinti registre, nebuvo praėję dešimt metų. Kitu atveju, kuomet viešojo registro duomenimis, dėl kurių turinio tikrumo ginčo nekilo, nustatoma, jog daiktinės teisės į ginčo turtą nėra įregistruotos, pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu jis įgijo dar iki teisinio reglamentavimo pokyčių, t.y. jog dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01. To pareiškėjas nei tvirtino, nei įrodinėjo. Kolegija akcentuoja, kad reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą. Todėl faktinis turto valdymas (turėjimas savo žinioje) po 2003-07-01 jau neatitinka vienos iš esminių sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti - valdymo atvirumo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjo valdymas įstatyminės sąlygos valdyti daiktą taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs ja, neatitinka.

19Kita vertus, pareiškėjas negali būti laikomas teisėtu pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį garažo valdytoju ir kitu aspektu. Pasak pareiškėjo, ginčo garažas teisėtai buvo sutektas naudotis jo tėvui A. Č., o po abiejų tėvų mirties šio daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas atiteko jam, pareiškėjui. Byloje nesama jokių duomenų nei kuriais metais mirė A. Č., nei kas yra jo įpėdiniai, nei koks jo turtas buvo paveldėtas, nei kokiu teisiniu pagrindu naudojimasis garažu perėjo būtent pareiškėjui, o ne kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą įgyti turi būti konkretus teisės aktų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių ir kitokių juridinių faktų pagrindu. Pareiškėjo pateikti mokestiniai pranešimai (A. Č. ir E. S. vardu) dėl trobesių mokesčio ir žemės rentos mokėjimo, vėliau – pastatų savininko ir žemės mokesčio nėra dokumentai, patvirtinantys paties A. Č. nuosavybės teisę į ginčo garažą, šiuose dokumentuose neidentifikuotas objektas, už kurį mokėti nurodyti mokesčiai. Jokio juridinio fakto ar jokio sandorio, kurio pagrindu jo tėvas A. Č. įgijo ginčo statinį privačion nuosavybėn, pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 99 str., reglamentavusio disponavimą valstybės turtu, nuostatas valstybės turtu galėjo būti disponuojama tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka; šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės turtas negali būti perleidžiamas piliečiams, išskyrus kai kurių rūšių turtą, kurį parduoti piliečiams leidžia įstatymai. Kadangi teisėtu laikomas tik toks valdymas, kuris įgyjamas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.), pareiškėjas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių neįrodė, kaip neįrodė ir kitų asmenų turėtos nuosavybės ar valdymo teisės paveldėjimo (CK 4.25 str. 1 d.).

20Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo situacija, pageidaujant įgyti nuosavybėn garažą pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.68 str. 1 d. reikalavimų. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21Skundo netenkinus, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 15 Lt (b.l.108) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

22Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš A. Č. 15 (penkiolika) litų pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. pareiškėjas A. Č. 2009-07-14 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės... 4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l.47-51)... 5. Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas savo atsiliepime į... 6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą (b.l.... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į... 8. Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu pareiškėjo A. Č.... 9. Pareiškėjas A. Č. apeliaciniu skundu (b.l. 86) prašo Vilniaus m. 3-iojo... 10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį... 11. Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį... 12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į... 15. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įvardinti CK 4.47 str. Vienas iš... 16. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu... 17. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamo... 18. Viena vertus, fakto, kad asmuo turtą valdo kaip savą, išviešinimą kitiems... 19. Kita vertus, pareiškėjas negali būti laikomas teisėtu pageidaujamo įgyti... 20. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo situacija,... 21. Skundo netenkinus, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos procesinių... 22. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 23. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 24. Priteisti iš A. Č. 15 (penkiolika) litų pašto išlaidų valstybės naudai....