Byla e2-1948-330/2016
Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Jasvita“ bankroto byloje Nr. eB2-3245-781/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) P. J. (P. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo P. J. prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Jasvita“ bankroto byloje Nr. eB2-3245-781/2016.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „Jasvita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. vasario 12 d.
  2. BUAB „Jasvita“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjo P. J. 103 715,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas nėra visiškai pagrįstas, todėl ginčytinas. Paaiškino, kad nurodyto dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas UAB „Jasvita“ 2016 m. vasario 12 d. avanso apyskaita Nr. 2016/01, kurioje fiksuojamas įmonės įsiskolinimas pareiškėjui dėl jo tariamai panaudotų asmeninių lėšų finansuojant įmonės sandorius.
  1. Pareiškėjas su bankroto administratorės pastabomis nesutiko, nurodęs, kad UAB „Jasvita“ pirkimų sąraše (valiuta) užfiksuoti atskaitingo asmens P. J. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. atlikti pirkimo sandoriai. Įmonės įsipareigojimai pareiškėjui taip pat buvo užfiksuoti Juridinių asmenų registrui pateiktuose UAB „Jasvita“ balansuose už 2007-2015 metų laikotarpį. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 16 d. bankroto administratorei papildomai pateiktos UAB „Jasvita“ sąskaitų apyvartos pagal mėnesius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kur nurodyta, kad pagal sąskaitą 4433 – skolos atskaitingiems asmenims, 2007 m. gruodžio mėnesį įmonės įsipareigojimai jau sudarė 321 419,96 Lt (93 089,65 Eur), o 2014 m. gruodžio mėnesį padidėjo iki 366 310,27 Lt (106 090,78 Eur). Sąskaitų apyvartose pagal mėnesius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. taip pat užfiksuota, kad 2015 m. sausio mėnesį įmonės skola atskaitingiems asmenims buvo 106 392,94 Eur, o 2016 m. sausio mėnesį sudarė 103 715,90 Eur.
  2. UAB „Jasvita“ bankroto administratorė paaiškino, kad įmonės ir atskaitingo asmens tarpusavio santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Administratorė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prekių pirkimą ir apmokėjimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. J. prašymo dėl 103 715,90 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjas, pirkdamas prekes ar finansuodamas sandorius, privalėjo įmonės buhalterijai pateikti pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad finansinį reikalavimą sudarantį lėšų suma buvo panaudota perkant prekes ar finansuojant įmonės sandorius.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjas P. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl dokumentų nepateikimo bei nepakankamo pagrindo patvirtinti P. J. finansinį reikalavimą yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.
    2. Teismas, neįvertinęs visų įrodymų ir nepasisakęs dėl visų argumentų, neatskleidė bylos esmės. Teismas turėjo įvertinti bankroto bylos iškėlimo metu fiksuotą įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydį. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog bankroto byloje šiuo metu patvirtinta finansinių reikalavimų vos už 7 010,67 Eur sumą. Pritarimas teismo išvadai dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumo leidžia daryti išvadą, jog bankroto byla įmonei iškelta nepagrįstai.
    3. Įsiskolinimo pareiškėjui faktas užfiksuotas įmonės finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentuose. Iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei, todėl teismo nurodyti duomenys yra administratorės žinioje.
    4. Pareiškėjas, už įmonę įvykdęs prievoles, pagrįstai įgijo jos kreditoriaus teises.
  2. Pareiškėjas P. J. atskirajame skunde taip pat pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorės atstovaujama atsakovė BUAB „Jasvita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo yra teisingos. Teismas pagrįstai akcentavo pareiškėjo pareigą buhalteriniais dokumentais pagrįsti įmonės įsiskolinimą, nurodytą avanso apyskaitoje.
    2. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neturi įrodomosios reikšmės. Pagal teisinį reguliavimą prie avanso apyskaitos turėjo būti pateikti tokie dokumentai: sąskaitos Nr. 4431 – kitos skolos tiekėjams; sąskaitos Nr. 4463 – skolos asocijuotoms įmonėms; sąskaitos Nr. 61108 – sąnaudos dėl biologinio turto.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo P. J. finansinį reikalavimą BUAB „Jasvita“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
  2. Pareiškėjas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Jasvita“ kasos pajamų orderių (27 vnt.) kopijas; AB SEB banko mokėjimo nurodymų (16 vnt.) kopijas. Apeliantas naujų įrodymų pateikimo būtinybę grindė nesutikimu su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis konstatuotas įrodymų, patvirtinančių ginčijamą finansinį reikalavimą, trūkumas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje aktualaus klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme – bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas P. J. prašė BUAB „Jasvita“ bankroto byloje patvirtinti jo 103 715,90 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėjo tvirtinimu, nurodyto dydžio finansinis reikalavimas – tai įmonės skola, susidariusi eilę metų pareiškėjo asmeninėmis lėšomis finansuojant įmonės veiklą – skolinant įmonės veiklai būtinas lėšas, asmeninėmis lėšomis vykdant įmonės prievoles kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą grindė UAB „Jasvita“ 2016 m. vasario 12 d. avanso apyskaita, UAB „Jasvita“ pirkimų sąrašu (valiuta) (laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.), UAB „Jasvita“ sąskaitų apyvartomis pagal mėnesius (laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d.), UAB „Jasvita“ 2007-2015 metų balansais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, įvertinęs galiojantį teisinį reguliavimą (nurodomos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), iš esmės konstatavo, jog pareiškėjo pateikti įrodymai sprendžiamam klausimui nėra pakankami. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pirkdamas įmonei prekes ar finansuodamas jos sandorius, privalėjo įmonės buhalterijai pateikti lėšų sumokėjimą pagrindžiančius duomenis, t. y. pirminius finansinės apskaitos dokumentus. Teismas pažymėjo, kad tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė.
  6. Apeliantas su šios nutarties 14 punkte išdėstytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko. Apelianto vertinimu, jo finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Nurodė, kad ginčui aktualūs pirminiai finansinės apskaitos dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei. Apeliantas dalį tokių dokumentų, kaip naujų įrodymų, pateikė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepakankamumo, akcentuodamas šios kategorijos bylose vyraujantį viešąjį interesą, lemiantį didesnį teismo aktyvumą įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia apelianto pozicija.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  8. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantu, daro išvadą, jog šiuo atveju skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klausimo, ar prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra realus, išsamiai nenagrinėjo, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribodamas išvada dėl įrodymų (pirminių apskaitos dokumentų) nebuvimo ar jų nepakankamumo.
  9. Apelianto prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo nepagrįstumo nepatvirtina ir deklaratyvi bankroto administratorės pozicija, jog šiuo atveju įmonės įsiskolinimo atskaitingam asmeniui egzistavimą galima pagrįsti tik administratorės nurodytos rūšies finansinės apskaitos dokumentais. Kolegijos vertinimu, konkrečių pavadinimų buhalterinės apskaitos dokumentų nepildymas ar neišsaugojimas leidžia identifikuoti ir konstatuoti finansinės apskaitos vedimo trūkumus, tačiau savaime nepaneigia apelianto įrodinėjamų jį ir įmonę siejusių prievolinių santykių egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčijamą finansinį reikalavimą būtina pagrįsti pirminiais finansinės apskaitos dokumentais, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl įmonės veiklos finansavimo ar įmonės prievolių kreditoriams vykdymo asmeninėmis lėšomis. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, tačiau aptariamu atveju iš esmės nebuvo paneigta tokių duomenų egzistavimo galimybė. Bankroto administratorė tvirtina, tokių duomenų jai perduotuose įmonės veiklos dokumentuose nenustačiusi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ginčui reikšmingų aplinkybių netikrino. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nepaneigia prielaidos dėl jų egzistavimo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina kartu su atskiruoju skundu apelianto pateikti įrodymai: mokėjimo nurodymų, kasos pajamų orderių kopijos.
  10. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog byloje keliant klausimą dėl reiškiamo finansinio reikalavimo realaus egzistavimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka klausimui teisingai išspręsti, turėjo šalims patikslinti įrodinėjimo naštą, išsamiau ištirti ir vertinti bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei faktą, apimtį ir aplinkybes, analizuoti, ar šalys neturi ginčui aktualių duomenų, ar įmonės apskaitoje nefiksuoti duomenys, kuriuos nurodė pareiškėjas, įvertinti įmonės bankroto byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis konstatuota įmonės nemokumo būsena (pvz., didelio skirtumo tarp bankroto bylos iškėlimo metu nustatyto įmonės turto bei įsipareigojimų santykio ir bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos aplinkybė).
  11. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, taip pat atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus nebuvo pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir P. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį šio klausimo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  13. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. J. (P. J.) finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai