Byla 2A-2235-577/2013
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Palangos miesto savivaldybės ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „FF Lizingas“, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ valstybinės žemės nuomos nepriemoką – 7 080, 24 Lt, delspinigius – 316, 46 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. balandžio 12 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija su atsakovu 2002 m. sausio 14 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/2002-3, pagal kurią iki 2099 m. sausio 14 d. atsakovas iš valstybės išsinuomojo 0, 2128 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Atsakovui nuomos mokestis už 2011 metus buvo apskaičiuotas remiantis teisiniu reglamentavimu bei VĮ Registrų centro duomenimis apie valstybinės žemės sklypų mieste vidutines rinkos vertes, galiojančias 2011 m. sausio 1 d. (pagal sutarties datą nuomojamo žemės sklypo vertė perskaičiuojama kas treji metai: 2005-01-14, 2008-01-14, 2011-01-14). Ieškovas pažymėjo, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, nustatančia nuomotojo teisę kas trejus metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo vertę, pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapio sudarymo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515. Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 38. 11 punktą išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3. punkte taip pat nurodyta, kad be aukciono išnuomojamų žemės sklypų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo šių žemės sklypų vertės, apskaičiuotos LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka.

4Atsakovas UAB „FF lizingas“ neginčija, jog pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį turi prievolę mokėti nuomos mokestį, tačiau nesutinka su ieškovo nurodytu nuomos mokesčio dydžiu ir jo apskaičiavimu. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog valstybė ar ją atstovaujančios institucijos turi užtikrinti nuomininko informavimą apie žemės nuomos mokestį ir jo pasikeitimus, tačiau ieškovas nepranešė apie metinio žemės nuomos mokesčio pasikeitimą. Pasak atsakovo, ieškovas atsakovui nepateikė nei 2011 m. žemės nuomos deklaracijos, nei 2012 m. vasario 2 d. priminimo Nr. 4250009914. Tik 2012 m. vasario 2 d. atsakovas iš ieškovo gavo 2012 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą. 2012 m. vasario 9 d. UAB „FF Lizingas“ prašymu Nr. 01-85 kreipėsi į ieškovą dėl informacijos, deklaracijos pateikimo ir delspinigių neskaičiavimo. Taip pat nurodė, jog ieškovo pateiktų 2012 m. balandžio 18 d. Nekilnojamo turto registro duomenų apie nuomojamo sklypo rinkos vertę - 91 314 Lt ir indeksuotą vertę - 146 102 Lt ir atsakovo pateikto 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamo turto registro išrašo (sklypo rinkos vertė – 91 314 Lt, indeksuota vertė – 146 102 Lt) žemės sklypo vertės sutampa. Kitų viešai skelbiamų Nekilnojamo turto registro duomenų apie šio žemės sklypo vertę nėra, o ieškovo pateikta kompiuterio ekrano fotografija nėra nei tinkamas įrodymas, nei viešai skelbiami duomenys, kurie būtų privalomi visiems. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui 484,06 Lt skolos.

5Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.5. punktą, galiojusį iki 2008 m. sausio 31 d., žemės įvertinimo metodika buvo taikoma žemės nuomos mokesčiui už valstybinę žemę apskaičiuoti, o nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktu konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 38.11 punkte taip pat reglamentuota, kad savivaldybės tarybos patvirtina tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, pagal kurį nuomininkas moka žemės nuomos mokestį. Išnuomojant valstybinę žemę, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Pagal nutarimo Nr. 1798 1.3 punktą nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), išnuomoto be aukciono, nuomos mokestis 2002 – 2008 metais turėjo būti skaičiuojamas nuo vertės, paskaičiuotos pagal Nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, tai yra nuo vertės, nurodytos Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. 25/2732) – 146 102 Lt. Pagal einamųjų metų 2011 m. sausio 1 d. patvirtintus žemės verčių žemėlapius žemės sklypo adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 2 137 000 Lt. Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame ieškinyje žemės nuomos mokesčio, registracijos Nr. (19.4)-D3-2013, ginčo 0,2248 ha valstybinės žemės sklypo ( - ), 0,2128 ha dalies nuomos mokesčio apskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Palangos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ 7 080, 24 Lt skolos už valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 316, 49 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 396, 73 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjant tokio pobūdžio bylas; nurodė, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Pažymėjo, jog pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 560, 38. 11 punktą išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka; šio nutarimo 5.8. punkte nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nurodė, kad Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 1 d., nuomininkams, sudariusiems žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas treji metai perskaičiuojama, asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Pirmos instancijos teismas atsakovo atliktus skaičiavimus vertino kritiškai, pažymėjo, kad Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 15, 45 punktas numato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų ginčijęs žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo verte, byloje nėra, todėl atsakovo atlikti skaičiavimai buvo atmesti. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvada, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atlikti skaičiavimai yra teisingi, pagrįsti ir teisėti. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus teismui pateikta 2011 m. lapkričio 14 d. išvada atitinka visus reikalavimus, keliamus oficialiems rašytiniams įrodymams, turintiems didesnę įrodomąją galią. Teismas sutiko, jog byloje nebuvo pateikti tiesioginiai įrodymai apie tai, kad deklaracija buvo atsakovui įteikta, tačiau nurodė, kad tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti jam paskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas žinojo apie susidariusią skolą. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovo prašymai ieškovui skirti 5000 Lt baudą už bylos vilkinimą, o išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 litų baudą yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

7Atsakovas UAB „FF lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje dėl 6 891 Lt priteisimo, paliekant galioti sprendimą dalyje dėl 484,06 Lt skolos už žemės nuomą 2011 m. ir 21,64 Lt ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo šios bendros sumos priteisimo. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų apie žemės sklypo rinkos kainą 2011 m. pradžioje. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kurie patvirtino, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal verčių žemėlapius yra ne ieškovo šioje byloje deklaruojama 2 137 000 Lt, o 1 950 000 Lt. Apelianto teigimu, išrašas patvirtina, kad naujas sklypo vertinimas masiniu būdu buvo atliktas ne 2011-01-01, o 2012-01-01 pagal 2011-08-01 rinkos būklę, todėl ši nauja sklypo vertė žemės nuomos mokesčio skaičiavimui gali būti taikoma tik nuo 2012 m. pradžios. Taip pat apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie nuomos kainos pasikeitimą, visa informacija jam buvo suteikta tik jam paprašius, kai buvo gauta ieškovo pretenzija. Atsakovas tvirtina, kad išvadą teikianti institucija pademonstravo šališkumą, t.y. nepateikusi įrodymų, prašė ieškinį tenkinti, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi šios institucijos išvada. Apeliantas pabrėžia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog žemės sklypo vidutinė rinkos kaina pagal žemėlapius buvo perskaičiuota ne 2012-01-01, o 2011-01-01.

8Ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomojamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011-01-01 sudarė 2 137 000 Lt. Ieškovas pažymi, kad pretenzijas ir skundus dėl žemės vertės atsakovas turi teikti ne ieškovui, kuris tik administruoja ir surenka žemės nuomos mokestį savo savivaldybėje bei įstatymų nustatyta tvarka jį išieško, o žemės nuomotojui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę valdo patikėjimo teise. Ieškovas teigia, kad jo pateikti susirašinėjimai su atsakovu patvirtina, jog atsakovui buvo suteikta visa informacija apie žemės sklypo vertę ir žemės nuomos mokesčio pasikeitimus. Ieškovo nuomone, apelianto prašymas jam skirti baudą yra visiškai nepagrįstas.

9Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas yra reglamentuojamas imperatyviomis teisės normomis (CK 6.552 str. 2 d.), kurių nuostatos yra įtvirtintos ir žemės nuomos sutartyje. Nacionalinė žemės tarnyba palaiko teismui teiktoje išvadoje išdėstytą poziciją; atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2012-11-14 išvados ir 2012-12-19 paaiškinimo pagrįstumu, todėl apelianto teiginys, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė teismo prašomų duomenų apie žemės sklypo dalies nuomos paskaičiavimą 2011 m., yra nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba pastebi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatina institucijos, teikiančios išvadą, ir eksperto procesines padėtis ir reikalauja Nacionalinę žemės tarnybą nubausti pagal CPK 162 str. kaip ekspertą. Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog institucija, teikianti išvadą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. sausio 14 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovo (buvęs pavadinimas UAB „Parex lizingas“) sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos Nr. N25/2002-3, kuria nuomotojas išnuomojo nuomininkui 0,2248 ha ploto žemės sklypo Nr. ( - ) (kadastrinis numeris), ( - )0, 2128 ha dalį. Žemės sklypo tikslinė paskirtis ir veiklos būdas – komercinė teritorija, galima papildoma aptarnavimo veikla; nuomos sutartis sudaryta devyniasdešimt septyneriems metams skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (b.l. 3). Sutarties 11 punkte nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo indeksuotos vertės; nuomininkas įsipareigoja žemės nuomos mokestį mokėti Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis (b. l. 3 ).

13Byloje sprendžiamas ginčas, kokio dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį turi mokėti atsakovas už žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 0, 2128 ha dalį.

14Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2011 ir kt.).

15Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 560, 38. 11 punktą išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Šio nutarimo 5.8. punkte nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokestį administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės pradedamos taikyti apskaičiuojant 2011 metų nuomos mokestį už valstybinę žemę (b. l. 25). Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 22 punkte numatyta, jog Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 1 d., nuomininkams, sudariusiems žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas treji metai perskaičiuojama, asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (b. l. 25-29). Žemės verčių žemėlapiai rengiami pagal Žemės verčių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221). Atsakovo mokėtina Valstybinės žemės nuomos mokesčio suma, apskaičiuota ir nurodyta Deklaracijoje Nr. 425000000055442, sudaro 7 080, 24 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ieškovo apskaičiuotą nuomos mokestį, sutinka su 484, 06 Lt suma, kurią gavo atlikęs skaičiavimus. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškovas atlieka tik administravimo funkciją ir surenka žemės nuomos mokestį savo savivaldybėje bei įstatymų nustatyta tvarka jį išieško, o žemės nuomotojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę valdo patikėjimo teise. Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 15, 45 punktas numato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, duomenų apie tai, jog atsakovas būtų ginčijęs žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo verte, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Ūkio ministerijos Palangos skyrius savo išvadoje nurodė, kad atsakovui Valstybinės žemės mokestis buvo paskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas teisiniu reglamentavimu (b.l. 84-86); Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat pateikė išsamius paaiškinimus, kaip buvo skaičiuojamas 2011-01-01 žemės nuomos mokestis pagal žemės verčių žemėlapius, t.y. kaip yra sudaromi verčių žemėlapiai, koks vertinimo modelis buvo taikomas Palangos miesto dalyje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, bei nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė bei pats nuomos apskaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 252 str. nuostatas Valstybės ir savivaldybių institucijos, įtrauktos dalyvauti procese vienu ar kitu klausimu, duoda išvadas, kurių tikslas palengvinti teismo darbą pasitelkiant nurodytų institucijų pareigūnus, galinčius padėti teismui įvertinti faktinius ir (arba) teisinius aspektus, taip pat pasiūlyti galimą bylos sprendimo variantą, padėti teismui analizuoti, vertinti įrodymus ir panašiai. Pažymėtina, jog tokios išvados nėra įrodymas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą kaip oficialų rašytinį įrodymą, turintį didesnę įrodomąją galią CPK 197 str. 2 d. prasme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvados vertinimu rašytinių įrodymų kontekste, pašalintini iš teismo sprendimo. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, nors ir nepagrįstai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą kaip rašytinį įrodymą, tačiau visiškai aišku, kad priimdamas sprendimą turėjo ja vadovautis. Visiškai nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovių pasisakymų vertinimo kaip eksperčių, dėl jų neprisaikdinimo ir t.t., nes, kaip apeliacinės instancijos teismas jau pažymėjo, Valstybės ir savivaldybių institucijų, duodančių išvadą, atstovai išklausomi teismo CPK 252 str. nustatyta tvarka.

17Dar kartą pabrėžtina, jog be aukciono išnuomoto žemės sklypo nuomos mokestis 2011 metais turėjo būti skaičiuojamas pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515; kaip ir numatė taisyklių 39 p. nuostatos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-12-21 įsakymu Nr. 1P-152 „Dėl Žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“ buvo nustatyta, kad nuo 2011-01-01 apskaičiuojant žemės sklypų vertę turi būti taikomi šiuo įsakymu patvirtinti žemėlapiai (b.l. 119-126), akivaizdu, kad nuomos mokestis nagrinėjamu atveju turėjo būti paskaičiuotas remiantis minėtu įsakymu bei galiojančia apskaičiavimui tvarka, t.y. einamųjų metų sausio 1 d. (LR Vyriausybės 2008-09-03 nutarimo Nr.882 5.8 p., Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo“ taisyklių 22 p.), o būtent 2011-01-01, todėl visiškai nepagrįstais laikytini atsakovo paskaičiavimai, kurie yra grindžiami žemės sklypo įvertinimu 2012-01-01 (b.l. 67).

18Pagal Nuomos sutarties Nr. N25/2002-3, sudarytos 2002 m. sausio 14 d., 11 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis (b. l. 3). Taigi atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovui nuomos mokestį, o ta pareiga atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, sutartyje numatytomis sąlygomis. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovas UAB „FF Lizingas“ yra juridinis asmuo, jam, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, taikomi aukštesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo standartai. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas privalėjo žinoti apie savo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Pripažintina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių deklaracijos įteikimą atsakovui, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad minėtos nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti jam paskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.

19Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai tiek dėl teismo, tiek dėl institucijos, duodančios išvadą, šališkumo. Visų pirma, jie yra tik deklaratyvaus pobūdžio; antra, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti dėl teismo ar institucijos, duodančios išvadą, atstovų šališkumo; tokių nepateikė ir apeliantas prie apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo pasiūlymas pateikti papildomus įrodymus negali būti vertinamas apelianto apeliaciniame skunde išvardintų procesinių normų reikalavimų nesilaikymas ar pažeidimas.

20Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakinėja.

21Atmestini apelianto prašymai dėl baudų skyrimo.

22Apeliantas prašo nubausti ieškovą 5 000 Lt bauda už proceso vilkinimą ir nubausti Nacionalinę žemės tarnybą už šališkos išvados pateikimą. CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą. Priešingai, ieškovas į bylą teikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus raštu ir kitą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją, informavo teismą, kad bylą nagrinėtų ieškovui nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo ir institucija, teikianti išvadą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas UAB „FF lizingas“ neginčija, jog pagal sudarytą valstybinės... 5. Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylą... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 7. Atsakovas UAB „FF lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 8. Ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 9. Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. sausio 14 d. tarp Klaipėdos apskrities... 13. Byloje sprendžiamas ginčas, kokio dydžio valstybinės žemės nuomos... 14. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad valstybinės... 15. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798... 17. Dar kartą pabrėžtina, jog be aukciono išnuomoto žemės sklypo nuomos... 18. Pagal Nuomos sutarties Nr. N25/2002-3, sudarytos 2002 m. sausio 14 d., 11... 19. Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai tiek dėl... 20. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui teisinės... 21. Atmestini apelianto prašymai dėl baudų skyrimo.... 22. Apeliantas prašo nubausti ieškovą 5 000 Lt bauda už proceso vilkinimą ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti...