Byla 2-1462-259/2011
Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. T-613 panaikinimo, grąžinimo į darbą, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovui T. J., jo atstovams advokatei Sonatai Žukaukienei, D. P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Daivai Gineikaitei, atsakovo Kauno klinikinės ligoninės atstovei advokato padėjėjai Daliai Stakvilevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, Kauno klinikinei ligoninei, trečiajam asmeniui A. R. dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. T-613 panaikinimo, grąžinimo į darbą, neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas T. J. ieškiniu (1 t.b.l.142-155) prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. T-613 „Dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo)“; 2) grąžinti T. J. į darbą, į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (ar po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens - VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėjo) direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. nuo 2010-10-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 120 000 Lt neturtinės žalos; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau-Taryba) 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. T-613 „Dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo)" (toliau-Sprendimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; 2009, Nr. 1-17) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-566 ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2010 m. spalio 15 d. raštą Nr. S2-SA-96, Kauno miesto savivaldybės taryba (dubliuojasi su sakinio pradžia, tai tą išbraukiam) nusprendė: skirti viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriui (vyriausiajam gydytojui) T. J. drausminę nuobaudą- atleidimais darbo, atleisti T. J. nuo 2010 m. spalio 22 d. iš viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų.

4Ieškovas nurodo, kad sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti LR darbo kodekso straipsniai, reglamentuojantys darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, drausminių nuobaudų rūšis, taip pat kiti teisės aktai, reglamentuojantys steigėjo teisę skirti ir atleisti įstaigų vadovus, tačiau Sprendime aplamai nenurodytas nei menkiausias tariamai padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį skirta griežčiausia drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo.

5Prieš skirdamas drausminę nuobaudą Atsakovas paprašė 2010-10-08 raštu pateikti pasiaiškinimą, tačiau tas reikalavimas buvo visiškai formalus, nes jau 2010-10-07, t.y. iš anksto buvo nuspręsta dėl griežčiausios drausminės nuobaudos-atleidimo iš darbo skyrimo (tai patvirtina 2010-10-07 aiškinamasis raštas bei trys atsakingų darbuotojų 2010-10-07 vizos Tarybos sprendimo projekte). Savivaldybės administracijos direktorė vizavo Tarybos sprendimo projektą 2010-10-11, t. y. net nelaukdama pasiaiškinimo pateikimo termino pabaigos (2010-10-12). Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra skirta ne tik formalių reikalavimų nustatymui ir reikalavimų formaliam vykdymui, bet skirta ir objektyviam tyrimui užtikrinti, suteikiant teisę asmeniui, dėl kurio sprendžiamas drausminės nuobaudos skyrimo klausimas, pateikti pasiaiškinimą ir įvertinti jame nurodytas aplinkybes. Į ieškovo paaiškinime nurodytas aplinkybes aplamai nebuvo atsižvelgta, o asmuo, kuris buvo asmeniškai suinteresuotas, tai yra G. J., ne tik kad mano prašymu nebuvo nušalintas, tačiau, jis pasirašė ir 2010-10-18 aiškinamąjį raštą, pristatinėjo Tarybos sprendimo projektą Tarybos komitetuose ir Taryboje. Todėl mano, kad ieškovui metamų kaltinimų objektyvus tyrimas net teoriškai negalėjo būti užtikrintas. Be to, ieškovas net nebuvo pakviestas nei į vieno Tarybos komiteto, kuriuose buvo svarstomas Tarybos sprendimo projektas, posėdį. LR Darbo kodekso 228 str. nustato darbuotojų pareigas („Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus..."). Iš skundžiamo Tarybos sprendimo visiškai neaišku, kokio teisėto darbdavio ar Savivaldybės administracijos nurodymo neįvykdė, nes Tarybos sprendime apie tai neužsiminta nei vienu žodžiu. LR Darbo kodekso 234 str. yra apibrėžta darbo drausmės pažeidimo sąvoka, t.y. „Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės." Skundžiamame Tarybos sprendime absoliučiai nėra nurodyta kokių pareigų nevykdė ar netinkami jas vykdė, absoliučiai nenurodyta kuo pasireiškė ieškovo kaltė. LR Darbo kodekso 236 str. nustato drausminės atsakomybės taikymo pagrindus, tai yra, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Nesant skundžiamame Tarybos sprendime nurodytų jokių faktų apie ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo drausminei atsakomybei taikyti. LR Darbo kodekso 237 str. reglamentuoja drausminių nuobaudų rūšis, o 238 str. drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus. Akivaizdu, kad man buvo parinkta pati griežčiausia drausminė nuobauda, tačiau pagal kokius kriterijus ji buvo parinkta yra visiškai neaišku, šios nuobaudos rūšies parinkimas visiškai neargumentuotas ir pan. Akivaizdu, kad mano tariamai padarytą darbo drausmės pažeidimą interpretavo, tokią nuobaudą parinko ir Tarybai pasiūlė skirti asmuo, net neturintis teisinio išsilavinimo. Be to, dėl mano nurodytų aplinkybių jis buvo akivaizdžiai šališkas ir suinteresuotas. Nebuvo atsižvelgta, kad iki drausminės nuobaudos skyrimo dirbo gerai, drausminių nuobaudų neturėjo. LR darbo kodekso 241 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo....". Analizuojant skundžiamą Tarybos sprendimą, neįmanoma suprasti už ką buvo nubaustas, todėl nežinomas drausminės nuobaudos skyrimo termino atskaitos taškas. Tačiau, vertinant 2010-10-07 ir 2010-10-18 Tarybos sprendimų projektų aiškinamųjų raštų turinį, akivaizdu, kad drausminės nuobaudos skyrimo termino atskaitos tašku laikytinas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 17 d. Įsakymu Nr. A-2757 nustatytas 2010-08-25 dienos terminas. Aiškinamuosiuose raštuose atsakovas pripažįsta, kad 2010-08-25 gavo reorganizavimo sąlygų projektą. Tačiau 2010-10-07 ir 2010-10-18 Tarybos sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodomas ir tariamas pažeidimas, kad ieškovas neva pažeisdamas LR CK 2.99 str. 1 dalį, nepateikė „visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų vadovų parašų." Toks tariamas pažeidimas niekuo nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nenustatė nei LR CK 2.99 str. 1 d. nei Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. A-2757. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog ir kitos reorganizuojamos įstaigos vadovas K. M. elgėsi analogiškai, analogiškai suprato minimų teisės aktų reikalavimus, todėl darytina išvada, kad ir jam privalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė taikant tuos pačius standartus. Tačiau K. M. nebuvo skirta netgi pati švelniausia drausminė nuobauda-pastaba. Tačiau yra ir kitas absoliutus drausminės nuobaudos už tariamą darbo drausmės pažeidimą panaikinimo pagrindas, tai yra akivaizdžiai praleistas drausminės nuobaudos skyrimo vieno mėnesio terminas. Atsakovas pripažįsta , kad visos aplinkybės jam tapo žinomos 2010-08-25, kuomet atsakovui buvo pateiktas reorganizavimo sąlygų projektas. Tačiau atsakovas ne tik, kad nesiėmė jokių būtinų veiksmų drausminei atsakomybei taikyti (nereikalavo pasiaiškinti ar pan.), tačiau elgėsi visiškai priešingai, t. y. dienraštyje Kauno diena 2010-09-03 paskelbė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimą (informaciją), kad yra parengtos VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės ir (kodas-135044826, buveinė Laisvės ai. 17, Kaune, registras-VĮ Registrų centras) ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (kodas-135042241, buveinė Josvainių 2, Kaune, registras-VĮ Registrų centras) reorganizavimo sąlygos, taip pat paskelbė visiems suinteresuotiems asmenims apie galimybę su jomis susipažinti. Taigi, atsakovas jokių pretenzijų ieškovui neturėjo, kol reorganizavimo procesas ėmė strigti būtent dėl G. J. kaltės.

6Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 120 000 litų suma. Jis daugelį metų ėjo VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, savo darbą atliko tinkamai. Dėl atleidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas prieš kitus darbuotojus, pablogėjo jo reputacija, yra atleistas už pažeidimus, kurių nepadarė. Todėl reiškia ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo 120 000 litus neturtinės žalos.

7Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai ieškinį palaikė, jį grindė ieškinyje nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais, papildomai paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendime nenurodytos aplinkybės ir pagrindai dėl ko ir kokio nusižengimo pagrindu ieškovas yra atleistas iš darbo. Atsakovų nurodomas aiškinamasis raštas prie minėto Tarybos sprendimo yra niekinis, nes nėra sudėtinė Tarybos sprendimo dalis. Ieškovas įvykdė įpareigojimą parengti reorganizavimo sąlygas. Kad įstaigos reorganizavimo sąlygos buvo tinkamai parengtos, pateiktos ir pripažintos, įrodo ta aplinkybė, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybė dienraštyje „Kauno diena“ 2010 09 03 paskelbė pranešimą, jog yra parengtos ir patvirtintos Kauno 2 – osios klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygos. Tai reiškia, kad ieškovo parengtoms sąlygoms buvo duota eiga. Ieškovas negalėjo priversti pasirašyti kitos reorganizuojamos įstaigos Raudonojo kryžiaus ligoninės vadovą ieškovo parengtą įstaigos reorganizavimo projektą. Mano, kad ieškovas gali būti grąžinamas į reorganizuotos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, tam yra visos teisinės ir faktinės galimybės, bent jau iki įvyks numatytas ir paskelbtas konkursas į Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodoma, kad Ieškovas T. J. savo ieškinyje atsakovu nurodė Kauno miesto savivaldybę. Šioje byloje, kai ieškovas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis - darbdavys VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, o ne pastarojo organai Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik atsakovo VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės organas, pagal savo kompetenciją priėmęs sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad ieškovas šioje byloje neteisingai, prieštaraudamas galiojančioms teisės normoms ir galiojančiai teismų praktikai, pareiškė reikalavimus Kauno miesto savivaldybei kaip netinkamam atsakovui, kadangi šio ginčo atveju ieškovo darbdavys - VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė.

9T. J. savo ieškinį grindžia argumentais, kad jam neteisėtai buvo skirta drausminė nuobauda. Ieškovas nurodo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes dar negavus jo pasiaiškinimo, buvo pradėtas rengti sprendimas dėl jo atleidimo iš darbo. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2010-10-08 raštu Nr. (A27V128)-R-4684 nustatė T. J. terminą pasiaiškinimui pateikti iki 2010-10-12. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki nustatyto termino pasiaiškinimas gautas nebuvo, o T. J. 2010-10-12 atsiuntė pranešimą, kad yra laikinai nedarbingas, pati Kauno miesto savivaldybės taryba 2010-10-14 tarybos posėdyje klausimo dėl T. J. atleidimo

Nutarė

10nesvarstyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai, kad tarybos sprendimo projektas buvo rengiamas negavus ieškovo pasiaiškinimo, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu ginčo atveju, kadangi, kaip ir nurodyta LR darbo kodekso 240 str. 1 d., pats sprendimas dėl atleidimo gali būti priimamas tik po nustatyto termino pasiaiškinimui pateikti, kas ir buvo atlikta. Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. spalio 8 d. raštu Nr. (A27V128)-R-4684 nustatė T. J. terminą pasiaiškinimui pateikti iki 2010-10-12, T. J. 2010-10-15 pasiaiškinimas Kauno miesto savivaldybėje gautas 2010-10-17, o Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl T. J. atleidimo priimtas 2010-10-22. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p., savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra tarybos kompetencija. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 6 p. numatyta, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, spendimą dėl ieškovo atleidimo galėjo priimti tik Kauno miesto savivaldybės taryba. Ieškovo argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir vis tiek rengiamas tarybos sprendimo projektas dėl jo atleidimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tai ne Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencija apsispręsti ar yra pakankamas pagrindas atleisti viešosios įstaigos vadovą iš darbo bei įvertinti aplinkybes, nurodytas ieškovo paaiškinime. Šį klausimą svarstyti kompetentinga buvo tik Kauno miesto savivaldybės taryba, kuriai ir buvo teikiamas svarstymui sprendimo projektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik gavus ieškovo 2010-10-15 paaiškinimą Nr. S2-SA-96, šis klausimas, kartu su T. J. paaiškinimu, buvo teikiamas 2010-10-22 tarybos posėdžiui būtent Kauno miesto savivaldybės tarybai įvertinti ir apsispręsti. Nesutinkame ieškovo argumentais, kad sprendimas buvo priimtas net neišanalizavus jo paaiškinimo. Kauno miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas T. J. paaiškinimas susipažinti, o ir pačiam ieškovui ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės teisininkui D. P., svarstant Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimo dėl jo atleidimo projektą, buvo suteikta galimybė pasisakyti, nurodyti savo argumentus ir pasiaiškinti.

11Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. T-613 nebuvo nurodytas joks jo darbo drausmės pažeidimas. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-60, tarybos sprendimo projekto preambulėje nurodomi visi teisės aktai ir raštai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, o aiškinamojo rašto tikslas yra nurodyti visas aplinkybes susijusias su priimamu sprendimu, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-10-08 rašte Nr. (A27V128)-R-4684 „Dėl pasiaiškinimo" ir aiškinamajame rašte prie Kauno miesto savivaldybės tarybai teikiamo sprendimo projekto buvo aiškiai išdėstytos aplinkybės ir ieškovo padaryti pažeidimai.

12T. J. taip pat nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija. T. J. 2010-10-15 paaiškinime Nr. S2-SA-96 prašė sudaryti darbo ginčų komisiją. LR darbo kodekso 285 str. nurodyta, kad darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. LR darbo kodekso 290 str. 1 d. nustatyta, kad prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo, atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas. Tačiau pažymėtina, kad T. J. savo 2010-10-15 paaiškinime nenurodė, kokios jo teisės numatytos darbo įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose buvo pažeistos, taip pat nebuvo nurodyti pagrindai ar suformuluoti kokie nors reikalavimai, t.y., nebuvo aišku, koks darbo ginčas yra kilęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR darbo kodekso 290 str. 2 d., prašymas dėl kilusio darbo ginčo paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, o jeigu jo nėra, - darbdaviui, o kaip jau pažymėjome aukščiau, ieškovo darbdavys yra VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. Tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė, ar kreipėsi į darbdavį, t.y., VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, su pagal teisės aktų reikalavimus suformuluotu prašymu spręsti kokį nors ginčą. Tai, kad ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, negali būti laikoma tinkamu kreipimusi į darbdavį.

13Ieškovas ieškinyje nurodo, kad buvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimui nustatytas vieno mėnesio terminas, kadangi Kauno miesto savivaldybė jau 2010-08-25 žinojo, kad ieškovas nevykdo įstaigos steigėjo nurodymų. Nesutinkama su tokiu ieškovo argumentu. Dar Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-09-28 raštu Nr. (A27V128)-R-4510 ieškovas buvo raginamas nedelsiant pasirašyti reorganizuojamo juridinio asmens - viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės parengtas ir jau įregistruotas Juridinių asmenų registre reorganizavimo sąlygas, tačiau ieškovo 2010-10-01 raštu Nr. S12-221 pateiktas atsakymas buvo neigiamas, kartojantis tuos pačius niekuo nepagrįstus teiginius, kad jo nuomone, pats reorganizavimo procesas yra neteisėtas, nors joks teismo sprendimas šiuo klausimu net nėra priimtas. Ieškovo veiksmuose buvo tęstinių pažeidimų požymiai, o vienas iš jų, nuo kurio manome galima būtų skaičiuoti terminą drausminei nuobaudai skirti, yra ieškovo pateiktas VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2010-10-01 raštas Nr. S12-221, iš kurio buvo aišku, kad T. J. toliau stabdo viešųjų įstaigų reorganizavimo procedūras. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, Kauno miesto savivaldybės raginimai, įsakymai, raštai, priešingai nei nurodo ieškovas, tik patvirtina, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės valdymo organas - steigėjas, siekė ne ginčo tvarka spręsti kilusias problemas ir tik ieškovui nuolat, piktavališkai nevykdant pavedimų, šiam veiksmui tęsiantis laike, buvo nuspręsta imtis drausminės atsakomybės priemonių.

14Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, mano, kad atleidžiant T. J. iš darbo, nebuvo jokių procedūrinių pažeidimų, buvo laikytasi tvarkos, numatytos LR darbo kodekso 240 str. 1 d., ir nepraleisti drausminei nuobaudai skirti numatyti terminai. Pagal LR darbo kodekso 235 str. 1 d., šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Ieškovas iš darbo buvo atleistas vadovaujantis LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 11 punktu, t.y., dėl kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-7-161/2009 pažymėjo, kad, nors „viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau kita vertus, šis motyvas nepaneigia viešosios įstaigos vadovui keliamų aukštų lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. reikalavimų."

15DK235_ straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys. {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-208/2004). Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui. {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-125/2008).

16Įgyvendindama 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-52 patvirtintą LR Vyriausybės programą, taip pat LR Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 patvirtintų Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių 1290-ąją priemonę, 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 LR Vyriausybė patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą (toliau - Programa). Šios Programos 13 p. numato, jog vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimą, „konkrečias sveikatos priežiūros įstaigas numatoma pertvarkyti pagal 3 ir 4 lentelėse pateiktus duomenis ". Programos 4 lentelės 8-oje eilutėje matyti, jog iš Programos priėmimo metu veikiančių dviejų juridinių asmenų -VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, optimizavus įstaigų tinklą, numatoma palikti vieną bendrą juridinį asmenį preliminariai siūlomu pavadinimu VšĮ Kauno savivaldybės ligoninė. LR Sveikatos apsaugos ministerija 2010 m. vasario 20 d. raštu Nr. 10-(18.1-35)-973 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, ragindama ją, kaip minėtų dviejų ligoninių savininkę, kuo skubiau priimti jos kompetencijai priklausančius sprendimus dėl šių ligoninių apjungimo (reorganizavimo) pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1654. Analogiška nuostata 2010 m. vasario 23 d. buvo viešai publikuota ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Pažymėtina, kad šių ligoninių sujungimas yra svarbus nacionaliniu lygmeniu.

17Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A-2757 įpareigojo viešųjų įstaigų Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiuosius gydytojus) iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengti, pasirašyti ir pateikti administracijos direktoriui ligoninių reorganizavimo sujungimo būdu į viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įsakymas apskųstas nebuvo, tačiau būtent dėl tyčinių T. J. veiksmų tinkamų reorganizavo sąlygų įregistravimas VĮ Registrų centre buvo vilkinamas, o reorganizavimo procedūrų terminai vis atidėjinėjami, ką patvirtina rašytiniai įrodymai pateikti prie atsiliepimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A-3082 jau tiesiogiai įpareigojo T. J. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. pateikti su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine suderintas įstaigų reorganizavimo sąlygas, tačiau tai vėl padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad į visus įsakymus ir raštus, raginančius vykdyti įpareigojimą (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-09-28 raštas Nr. (A27V128)-R-4510, 2010-09-17 raštas Nr. (A27V128)-R-4389), T. J. tik atsirašinėdavo, nurodydamas, kad jo nuomone, reorganizavimo procedūroms turėtų būti numatyti ilgesni terminai, kad, jo nuomone, prieš pradedant reorganizavimo procedūras, turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri apspręstų reorganizavimo tikslingumą ir kiti atsisakymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net įregistruotos VĮ Registrų centre VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygos, apie ką informavo VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė 2010-10-20 raštu Nr. S2-SA-98, nebuvo tinkamos, neatitiko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A-3082 įformintame pavedime nustatytų sąlygų, praleisti reorganizavimo sąlygose nustatyti terminai informuoti kreditorius ir pan. To pasėkoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3551 pakartotinai turėjo pavesti įstaigų direktoriams naujai rengti ir registruoti reorganizavimo sąlygas. Pažymėtina, kad po T. J. atleidimo iš einamų pareigų, jokių trukdžių ar nesklandumų tolesnėse reorganizavimo procedūrose nekilo. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygos buvo VĮ registrų centre tinkamai įregistruotos ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754 patvirtintos. Manome, kad šios aplinkybės patvirtina, kad T. J. tyčiniais veiksmais stabdė reorganizavimą, nevykdė tiesioginių nurodymų ir tuo šiurkščiai nusižengė.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-565/2007, nurodė, kad darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y., jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimo kriterijus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005 L. K. v. AB,,Lietuvos draudimas"). Pažymėtina, kad T. J., vilkindamas įstaigų reorganizavimo procedūras, nevykdydamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, ne tik prarado darbdavio pasitikėjimą, bet ir sukėlė grėsmę, kad, numatytu terminu nebaigus VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės sujungimo procedūros, šios įstaigos taptų regioninio lygmens ligoninėmis ir netektų finansavimo už šiuo metu teikiamas trečio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė 2010-12-02 raštu Nr. S2-SA-122 informavo, kad, uždelsus reorganizavimo procedūras, įstaiga patirtų 2,2 mln. litų nuostolių. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė 2010-12-03 raštu Nr. 3V-2313(1.17.) pateikė informaciją, kad, dėl negalėjimo įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų finansuoti tikslinius projektus, VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė patirtų apie 10 mln. litų nuostolių. Todėl manome, kad atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieškovo nusižengimą kaip šiurkštų (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

19Ieškovas savo ieškinyje nurodinėja aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, pats reorganizavimo procesas yra neteisėtas ir nurodinėja reorganizavimo sąlygų ir procedūrų neatitikimą kažkam. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar teisėtai ieškovas yra atleistas iš užimamų pareigų, o ne skundžiamas reorganizavimo procesas, ar vertinamas kitų asmenų pareigų vykdymo tinkamumas.

20Ieškovas savo ieškiniu teismo prašo grąžinti jį į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (ar po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens - VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėjo) direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas. Tačiau pažymėtina, kad po reorganizavimo veiksiantis juridinis asmuo bus ne tik VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėjas, tačiau ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėjas. Tai yra, po reorganizavimo veiksiantis juridinis asmuo perims daugiau teisių ir pareigų, nei turėjo VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. Ši įstaiga bus ne tik kad pati žymiai didesnė, turinti daugiau padalinių nei VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bet šioje įstaigoje bus ir daug daugiau darbuotojų bei keliami aukštesni reikalavimai įstaigos direktoriui. Atsižvelgiant į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės teikiamų paslaugų apimtis akivaizdu, jog Kauno miesto gyventojų viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad šių ligoninių bendrai teikiamos kokybiškų paslaugų apimtys išliktų ir nesumažėtų (nepriklausomai nuo to, koks juridinis asmuo tas paslaugas beteiktų, svarbu, kad žmonės būtų gydomi ne mažesnėmis apimtimis, nei tai yra daroma šiuo metu, pagal realų pacientų srautą). T.y., viešasis interesas reikalauja, kad būtų maksimaliai sklandžiai įgyvendintas Vyriausybės nutarime Nr. 1654 aptartas sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimas, apjungiant minėtas ligonines, taip 1) sutaupant viešąsias lėšas, 2) išlaikant minėtas ligonines (sujungtas į vieną juridinį asmenį) respublikos lygmenyje, t.y. išlaikant bendrą platų teikiamų paslaugų spektrą, 3) sutaupytas lėšas nukreipiant tos pačios įstaigos teikiamų paslaugų kokybei gerinti. Pažymėtina, kad pagal LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 1 d., valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Kauno miesto savivaldybės taryba jau 2010 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-147, kuriuo buvo pritarta, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios Įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas, kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas). O nuolatiniam darbui eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas privalomai turi būti rengiamas konkursas.

21Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 buvo pritarta VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimui sujungimo būdu. Kaip nustatyta LR CK 2.97 str. 4 d., tai yra dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Taigi, reorganizavimo pasėkoje bus sukurtas naujas juridinis asmuo ir jo vadovas galės būti ne tęstiniuose darbo santykiuose buvęs kažkuris reorganizuojamų juridinių asmenų vadovas, o tik asmuo, kuris konkurso būdu bus paskirtas į šias pareigas, kaip tai numatyta LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 1 d. Pažymėtina, kad pagal LR darbo kodekso 101 str. 3 d., į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės ir savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigybė yra konkursinė.

22Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. T-754, kuriuo nusprendė reorganizuoti VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę sujungimo būdu, patvirtino VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygas, bei pritarė VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės bei VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorių (vyr. gydytojų) atleidimui. Tai buvo viena iš privalomų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m, balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 pradėto reorganizavimo procedūrų, apie kurios būtinumą suprato ir ieškovas. Mano, kad būtent po Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147, kai buvo nuspręsta pradėti įstaigų reorganizavimo procedūrą, o laikinai naujosios įstaigos direktoriaus pareigas iki konkurso paskirti VšĮ Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorių, ieškovas, supratęs apie gresiantį neišvengiamą pasitraukimą iš einamų pareigų (bent jau iki konkurso naujajam įstaigos direktoriui), tyčiniais veiksmais pradėjo stabdyti pačio įstaigų reorganizavimo procedūras.

23Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. J. prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010-10-22, tačiau pažymėtina, kad už šią (2010-10-22) darbo dieną ieškovui atlyginimas buvo išmokėtas.

24Ieškovas savo ieškiniu taip pat prašo priteisti jo naudai 120 000 Lt neturtinės žalos. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau ieškovas nenurodė, kuo vadovaujantis kelia tokį reikalavimą. Ieškinyje apsiribota tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „neturtinė žala nėra bent koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis)" (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, ieškovas nenurodė intensyvių veiksmų ir veiksnių, kurie sukėlė neturtinę žalą, taip pat nenurodė pažeidžiamų vertybių pobūdžio, pakenkimo intensyvumo, trukmės ir kt. Be to, ieškovo prašoma priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų (LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos {LAT 2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006). Taip pat pažymėtina, kad net neteisėto atleidimo iš darbo faktas, kaip toks, savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos.(L/4T 2009 m. kovo 31 d. civ. Byloje Nr. 3K-3-79/2009). Tačiau jokių aukščiau minimų aplinkybių ieškovas nenurodė ir jų nepagrindė.

25Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog ieškovas pareiginės instrukcijos konkrečių nuostatų nepažeidė, tačiau jis nevykdė darbdavio nurodymų, dėl to buvo atleistas pagal Darbo kodeksą už Savivaldybės tarybos sprendimų nevykdymą. Jam kaip VŠĮ vadovui Savivaldybės tarybos sprendimai yra privalomi. Atstovė nurodė, kad atleidžiant ieškovą nebuvo pažeisti nuobaudos skyrimo terminai, nes pažeidimas yra tęstinis.

26Atsakovas Kauno klinikinė ligoninė pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, jame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės sveikatos skyriaus vedėjo V. S. 1995-08-30 įsakymu Nr.14-k T. J., nuo 1995-09-01 buvo paskirtas Všį „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" vyriausiuoju gydytoju. Šias pareigas T. J. ėjo iki 2010-10-22, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-613 (I t., b.1.92) jam buvo paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo ir tuo pačiu sprendimu buvo atleistas iš VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, Kauno miesto savivaldybės raginimai, įsakymai, raštai patvirtina, kad VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" valdymo organas- steigėjas, siekė spręsti kilusias problemas ir tik ieškovui nuolat, piktavališkai nevykdant pavedimų, šiam veiksmui tęsiantis laike, buvo nuspręsta imtis drausminės atsakomybės priemonių.

27Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr.1654 buvo patvirtinta Sveikatos priežiūros ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa. Šioje programoje yra numatytas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas, kurio sudėtinė dalis yra VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" sujungimas į vieną respublikos lygmens statuso asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2010-04-08 sprendimu Nr. T-147 pritarė VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir Všį „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" sujungimui ir įpareigojo savivaldybės administraciją vykdyti su reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-22 įsakymu Nr.A-1408 (lt., b.1.106) sudarė VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" reorganizavimo sąlygas ir įpareigojo įstaigų vadovus atlikti tam tikrus veiksmus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-03 įsakymu Nr.A-1547 (lt, b.1.108) įpareigojo viešųjų įstaigų vadovus parengti, pasirašyti ir pateikti įstaigų reorganizavimo sąlygas. Suinteresuotiems asmenims, o taip pat ir ieškovui T. J. kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-08-17 įsakymu Nr.A-2757 (lt., b.1.110) įpareigojo VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" direktorius (vyr. gydytojus) iki 2010-08-25 parengti, pasirašyti ir pateikti administracijos direktoriui viešųjų įstaigų sujungimo į viešąją įstaigą „Kauno klinikinė ligoninė" sąlygas. Ieškovas šio pavedimo nevykdė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-20 įsakymu Nr.A-3082 (lt., b.1.51) ieškovas dar kartą buvo įpareigotas tinkamai parengti ir pateikti įstaigų reorganizavimo sąlygas, tačiau ir šio pavedimo ieškovas nevykdė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-28 raštu (lt., b.1.47) pasiūlė T. J. pasirašyti reorganizavimo sąlygas, tačiau ieškovas ignoravo ir šį prašymą.

28Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-10-08 raštu Nr. R-4684 vadovaujantis LR DK 240 straipsniu prašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl nurodytų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas savo paaiškinimą išsiuntė 2010-10-15 raštu Nr.S2-SA-96 (lt. b.1.28). Tik gavus šį paaiškinimą Kauno miesto savivaldybės taryba svarstė klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir nusprendė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir tuo pagrindu skyrė drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.

29Všį „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" įstatų 60 punkte (2 t, b.1.16) yra numatyta, kad įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina steigėjas, o 10 punkte (2t., b.1.9) nurodyta, kad įstaigos steigėjas savo kompetencijos sprendimus įteisina Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Taigi Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl įstaigų reorganizavimo ieškovas turėjo pareigą imtis veiksmų, kad toks steigėjo sprendimas būtų įgyvendintas. Tačiau kaip matyti iš vykusio susirašinėjimo, ieškovas vis surasdavo argumentų, kad nevykdyti steigėjo valios.

30Ieškovas nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes dar negavus jo pasiaiškinimo, buvo pradėtas rengti sprendimas dėl jo atleidimo iš darbo. Tačiau šiuos motyvus paneigia byloje esantys įrodymai: tik gavus ieškovo 2010-10-15 paaiškinimą Nr. S2-SA-96 (b.l.28-30), šis klausimas, kartu su T. J. paaiškinimu, buvo teikiamas 2010-10-22 tarybos posėdžiui būtent Kauno miesto savivaldybės tarybai įvertinti ir apsispręsti. Pačiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo ir ieškovas, todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę pateikti visus paaiškinimus, susijusius su nurodytais darbo drausmės pažeidimais tiesiogiai tarybos nariams. Reikia pažymėti, kad LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismų praktikoje pažymima, kad šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p., savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra tarybos kompetencija. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 str. 6 p. numatyta, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, spendimą dėl ieškovo atleidimo galėjo priimti ir priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas ne tik pateikė pasiaiškinimą dėl nurodytų darbo drausmės pažeidimų, bet ir dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, todėl galėjo nurodyti visas faktines aplinkybes, susijusias su nurodytu darbo drausmės pažeidimu.

31Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. T-613 nebuvo nurodytas joks jo darbo drausmės pažeidimas. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-60, tarybos sprendimo projekto preambulėje nurodomi visi teisės aktai ir raštai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, o aiškinamojo rašto tikslas yra nurodyti visas aplinkybes susijusias su priimamu sprendimu, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-10-08 rašte Nr. (A27V128)-R-4684 „Dėl pasiaiškinimo" (lt. b.l. 32) ir aiškinamajame rašte (lt. b.l. 93-95) prie Kauno miesto savivaldybės tarybai teikiamo sprendimo projekto buvo aiškiai išdėstytos aplinkybės ir ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai. Ir nors pačiame įsakyme neįvardintas nusižengimas, tačiau vien tai, kad darbdavio įsakyme nenurodytas darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Taigi remiantis išdėstytais motyvais nurodome, kad T. J. padarė darbo drausmės pažeidimus, kurie buvo įvardinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-10-08 rašte Nr. (A27V128)-R-4684 „Dėl pasiaiškinimo" (lt. b.l. 32) ir aiškinamajame rašte (lt. b.l. 93-95) prie Kauno miesto savivaldybės tarybai teikiamo sprendimo projekto. Apibendrintai galima nurodyti, kad ieškovas, būdamas viešosios įstaigos vadovu, nevykdė nurodytais terminais įstaigos steigėjo priimto sprendimo dėl reorganizacijos, nesant tam jokio teisėto pagrindo. Atmestini ieškovo nurodomi motyvai, kad Všį Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės vadovo parengtos reorganizavimo sąlygos prieštaravo teisės aktų reikalavimams, todėl ieškovas jų nepasirašė. Šios reorganizavimo sąlygos buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, kuris patikrina dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams.

32LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nors kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taikant šią nuostatą darbo pareigų pažeidimo faktas turi būti nustatytas ir kvalifikuotas kaip šiurkštus pažeidimas (LR DK 235 straipsnis). LR DK 235 straipsnio 11 punkte nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. Prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2006).

33Viešosios įstaigos tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą-bei viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas - pelno nesiekimas - išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų, kitokių įmonių ir jų dalyvių. Dėl to viešosios įstaigos vadovo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas - jų nutrūkimu. Kita vertus, šis motyvas nepaneigia viešosios įstaigos vadovui keliamų aukštų lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. reikalavimų. Taigi atmestini ieškovo nurodomi motyvai, kad jis viską darė, kas buvo nurodyta steigėjo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas veikė akivaizdžiai prieš steigėjo valią. Juo labiau atmestini ieškovo argumentai, kad jis kaip įstaigos vadovas nesuprato, kokius dokumentus turi pateikti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui, nes būdamas rūpestingas ir atidus vadovas be jokių trukdžių šią informaciją galėjo susižinoti.

34Atmestinas ieškovo nurodomas motyvas, kad drausminė nuobauda buvo skirta praleidus vieno mėnesio terminą. Akivaizdu, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai buvo tęstiniai, nes jis, kaip VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" direktorius (vyr. gydytojas) nebuvo suinteresuotas įgyvendinti steigėjo priimtus sprendimus dėl reorganizacijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-09-28 raštu Nr. (A27V128)-R-4510 (lt., b.I. 47-48) ieškovas buvo pakartotinai raginamas nedelsiant pasirašyti reorganizuojamo juridinio asmens - viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės parengtas ir jau įregistruotas Juridinių asmenų registre (t.y. teisės aktams atitinkančias) reorganizavimo sąlygas. Ieškovas 2010-10-01 raštu Nr. S12-221 (lt. b.I. 53-54) pateiktas atsakymas buvo neigiamas, kartojantis tuos pačius teiginius, kad jo nuomone, pats reorganizavimo procesas yra neteisėtas. Taigi ieškovas vietoj to, kad imtųsi aktyvių, konkrečių ir teisėtų veiksmų, tikslu, kad įgyvendinti steigėjo sprendimą dėl įstaigų reorganizavimo, ėmėsi tik veiksmų, kurie vilkino reorganizavimo procedūras. Ieškovas, kaip VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" direktorius (vyr. gydytojas) dar 2010 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriuo ginčijo steigėjo priimtus sprendimus. Ir tai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas šioje byloje veikė visiškai nelojaliai steigėjo atžvilgiu. DK 35 str. įtvirtinta nuostata, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir saugomų interesų. Ginčo atveju akivaizdu, kad ieškovas tyčiniais veiksmais įtakojo, kad įstaigų reorganizavimas neįvyktų nustatytais terminais. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, Kauno miesto savivaldybės raginimai, įsakymai, raštai, priešingai nei nurodo ieškovas, tik patvirtina, kad Všį Kauno 2-osios klinikinės ligoninės valdymo organas - steigėjas, siekė ne ginčo tvarka spręsti kilusias problemas ir tik ieškovui nuolat, piktavališkai nevykdant pavedimų, šiam veiksmui tęsiantis laike, buvo nuspręsta imtis drausminės atsakomybės priemonių.

35Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnyje numatyti atvejai, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad nuo asmens teisės į darbą, asmens darbo veiklos priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Ginčo byloje ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teisėmis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys atsižvelgė į visus ieškovo prašymus ir siekė objektyviai vertinti ieškovo atliekamų darbų trūkumus.

36Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje, kurioje yra išaiškinta, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246/2009). Atsakovo nuomone, byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl neteisėtos atsakovo Kauno miesto savivaldybės ar viešosios įstaigos veiklos organizuojant darbus ar tiriant galimus darbo tvarkos pažeidimus, kas būtų galėję įtakoti ieškovo dvasinę būklę.

37Ieškovas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas prieš kitus darbuotojus, pablogėjo jo reputacija. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius. Nei Kauno miesto savivaldybė nei darbdavys ieškovo atžvilgiu nesiėmė kažkokių tai ypatingų priemonių. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, nuo ieškovo laiku atliekamų darbinių funkcijų buvo tiesiogiai priklausomas teisės aktų reikalavimų įvykdymas. Ir tik po daugelio perspėjimų ieškovo atžvilgiu buvo taikyta drausminė atsakomybė.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė, o pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasiniu sukrėtimu, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Taigi teigti, kad ieškovo atžvilgiu Kauno miesto savivaldybė ar pats darbdavys veikė ar veikia neteisėtai ir toks veikimas ieškovui padarė neturtinę žalą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagristai, darbdavys neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam nekyla ir pareiga atlyginti neturtine žala.

39Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog ieškovas pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnį, t.y. netinkamai vykdė įstaigos reorganizavimo procesą, neparengė reorganizavimo sąlygų, o tik reorganizavimo sąlygų projektą.Buvo priimtas pirmas, o po to ir antras (2 t. b.l. 51) ieškovui įpareigojimas pateikti reorganizavimo sąlygas. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovas negalėjo pasirašyti ieškovo parengto reorganizavimo projekto, nes buvo pateikusi savo projektą, kuris buvo įregistruotas. J. buvo įpareigotas (1 t. b.l. 47) pasirašyti jau parengtą projektą, tačiau jis to nepadarė. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad J. siekė, jog jungiamos sveikatos priežiūros įstaigos nebūtų sujungtos, o sujungus, kad J. būtų sujungtos vadovas. Savivaldybės taryba nusprendė pagrįstai, kad J. prarado darbdavio pasitikėjimą, todėl ieškinys atmestinas.

40Atsiliepdamas į T. J. patikslintą ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. T-61.3 tretysis asmuo A. R. paaiškino, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovui skirta drausmine nuobauda, bei ieškovo atžvilgiu atlikti Kauno m. savivaldybės tarybos, Kauno m. savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai jam nėra žinomi. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vadovu, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. T-613, yra paskirtas iki tol, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas įstaigos direktorius.

41Ieškinys tenkintinas dalinai.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui buvo skirta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. T-613 „Dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo)“. Ieškovui ginčijant atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovai nurodė, kad ieškovas netinkamai organizavo ir vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr.1654 patvirtintą Sveikatos priežiūros ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, kurioje buvo numatytas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas, kurio sudėtinė dalis buvo VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" sujungimas į vieną respublikos lygmens statuso asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Atsakovas įrodinėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-03 įsakymu Nr.A-1547 (lt, b.1.108) įpareigojo viešųjų įstaigų vadovus parengti (tame tarpe ir ieškovą), pasirašyti ir pateikti įstaigų reorganizavimo sąlygas. 2010-08-17 įsakymu Nr.A-2757 (lt., b.1.110) įpareigojo VšĮ „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" ir VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" direktorius (vyr. gydytojus) iki 2010-08-25 parengti, pasirašyti ir pateikti administracijos direktoriui viešųjų įstaigų sujungimo į viešąją įstaigą „Kauno klinikinė ligoninė" sąlygas. Ieškovas šio pavedimo nevykdė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-20 įsakymu Nr.A-3082 (lt., b.1.51) ieškovas dar kartą buvo įpareigotas tinkamai parengti ir pateikti įstaigų reorganizavimo sąlygas, tačiau ir šio pavedimo ieškovas nevykdė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-28 raštu (lt., b.1.47) pasiūlė T. J. pasirašyti reorganizavimo sąlygas, tačiau ieškovas ignoravo ir šį prašymą. Ruošiantis bylą nagrinėti teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teisme, atsakovai pripažino, kad Savivaldybės tarybos sprendime atleisti ieškovą neįvardintas ieškovo nusižengimas. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovas, būdamas viešosios įstaigos vadovu, nevykdė nurodytais terminais įstaigos steigėjo priimto sprendimo dėl jo vadovaujamos reorganizacijos, nesant tam jokio teisėto pagrindo. Atsakovų manymu ieškovas tokiais veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir tuo pagrindu skyrė drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, nusižengimo šiurkštumą atsakovo teigimu lemia ir tos aplinkybės, jog ieškovas buvo viešosios įstaigos vadovas, o viešosios įstaigos tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, o tai apsprendžia viešosios įstaigos vadovui keliamus aukštus lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos reikalavimus.

43Teismas pažymi, kad darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas).

44Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

45Ieškovo padarytas nusižengimas, už kurį jis atsakovo teigimu atleistas iš darbo (ieškovas, būdamas viešosios įstaigos vadovu, nevykdė nurodytais terminais įstaigos steigėjo priimto sprendimo dėl reorganizacijos, nesant tam jokio teisėto pagrindo), nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nustatytą šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, taigi pagal to paties straipsnio 2 dalies 11 punktą turi būti nustatyta, kad toks pažeidimas buvo ir pagal kito norminio ar lokalinio teisės akto nuostatas vertinamas kaip šiurkštus arba, atsižvelgiant į tai, kokie pažeidimai įstatymo leidėjo a priori įvardijami kaip šiurkštūs, pagal savo pobūdį, padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.

46Atsakovai pripažino, jog ieškovas nepažeidė pareiginių instrukcijų nuostatų, tačiau nevykdė steigėjo privalomų patvarkymų reorganizavimo procese, o atsakovas Kauno klinikinė ligoninė įrodinėjo, jog ieškovas pažeidė viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Su Šiais teiginiais teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iš esmės įvykdė įpareigojimą parengti įstaigos reorganizavimo projektą. Kad įstaigos reorganizavimo sąlygos buvo parengtos, pateiktos ir pripažintos, įrodo ta nustatyta aplinkybė, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybė dienraštyje „Kauno diena“ 2010 09 03 paskelbė pranešimą, jog yra parengtos ir patvirtintos Kauno 2 – osios klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygos (1 t. b.l. 45). Tai reiškia, kad ieškovo parengtoms sąlygoms buvo pritarta, joms duota eiga. Teismo vertinimu, tos aplinkybės, kad ieškovo parengto projekto nepasirašė kitos įstaigos vadovas-Raudonojo kryžiaus ligoninės vadovas ir parengtą projektą atsisakė įregistruoti VĮ Registrų centras, negalima laikyti pagrindu daryti išvadą, kad ieškovas padarė darbo drausmės ar darbo tvarkos pažeidimą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieškovas su siūlomu reorganizavimu nesutiko, ginčijo jo procedūras Administraciniame teisme, tačiau tokia ieškovo pozicija negali būti vertinama kaip darbo drausmės pažeidimas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad T. J. nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

47Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl sprendimo jį atleisti iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu tenkintinas pilnai, jo atleidimas iš darbo pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. T-613 „Dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo).

48Teismui konstatavus, jog ieškovas darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir dėl to pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo ir atsakovų teiginių dėl termino drausminei nuobaudai skirti pažeidimo ar nepažeidimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas

49Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo grąžinti T. J. į darbą, į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (ar po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens - VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėjo) direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas, teismas pažymi, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinė ligoninė yra reorganizuota, sujungimo būdu yra įstaeigta Kauno klinikinė ligoninė. Todėl grąžinti jį į darbą VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriumi nėra faktinių prielaidų. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo grąžinti ieškovą po reorganizavimo įsteigtą Kauno klinikinę ligoninę direktoriaus pareigoms, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad šias pareigas užimti yra numatyta konkurso procedūra, kuri yra prasidėjusi. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl įvykusių organizacinių priežasčių (LR DK 297 str. 4 d.).

50Spręsdamas dėl ieškovo teisių gynimo ir apsaugos, teismas laiko, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jis negrąžintinas į pirmesnį darbą, o ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės yra priteistinas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo 2010 10 23 (atsakovai nurodė, kad už 2010 10 22 dieną ieškovui atlyginimas yra sumokėtas) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės nedirbo ir negavo atlyginimo laikotarpiu nuo 2010 10 23 iki 2011 04 22, o ieškovo atlyginimas yra 8800 lt, T. J. yra priteistina 52800 lt suma.

51Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymi, kad T. J. iš darbo buvo atleistas grubiai pažeidus darbo įstatymus, dėl ko ieškovas patyrė dvasinius nepatogumus, emocinį sukrėtimą, sumažėjo jo darbinė reputacija, ieškovas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų patyrė suprantamą stresą. Todėl prašymas priteisti neturtinę žalą yra tenkintinas. Nustatant priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovo darbinė veikla VŠĮ Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje nenutrūko, jis dirbo gydytoju, gavo atlyginimą už šią darbinę veiklą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtinti jo teiginius, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo sutriko jo sveikata, todėl ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina 5000 lt suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (LR CPK 178 str.).

52Patenkinus dalinai ieškinį, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės valstybei yra priteistinas 1734 lt žyminis mokestis ir 21, 71 lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 93 str.).

53Patenkinus dalinai ieškinį ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės yra priteistinos jo turėtos 3000 lt (2 t. b.l. 41, 42)bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str., teismas

55n u s p r e n d ž i a :

56ieškinį patenkinti dalinai.

57Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. T-613 „Dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo).

58Priteisti T. J. (a.k( - ) iš Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) 52800 lt (penkiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus litų), neatskaičius privalomųjų mokesčių už priverstinės pravaikštos laiką, 5000 lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, 3000 lt (tris tūkstančius litų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

59Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

60Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) 21, 71 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 1734 lt žyminio mokesčio.

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai... 2. ieškovas T. J. ieškiniu (1 t.b.l.142-155) prašo: 1) pripažinti neteisėtu... 3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba... 4. Ieškovas nurodo, kad sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti LR darbo kodekso... 5. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą Atsakovas paprašė 2010-10-08 raštu... 6. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai ieškinį palaikė, jį grindė... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė atsiliepimą į ieškinį,... 9. T. J. savo ieškinį grindžia argumentais, kad jam neteisėtai buvo skirta... 10. nesvarstyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai, kad tarybos sprendimo... 11. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos... 12. T. J. taip pat nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo sudaryta... 13. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad buvo praleistas drausminės nuobaudos skyrimui... 14. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, mano, kad atleidžiant T. J. iš... 15. DK235_ straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo... 16. Įgyvendindama 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.... 17. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugpjūčio 17... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 19. Ieškovas savo ieškinyje nurodinėja aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, pats... 20. Ieškovas savo ieškiniu teismo prašo grąžinti jį į VšĮ Kauno 2-osios... 21. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147... 22. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 16 d.... 23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. J. prašo priteisti vidutinį... 24. Ieškovas savo ieškiniu taip pat prašo priteisti jo naudai 120 000 Lt... 25. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai... 26. Atsakovas Kauno klinikinė ligoninė pareiškė atsiliepimą į ieškinį,... 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr.1654 buvo patvirtinta... 28. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-10-08 raštu Nr.... 29. Všį „Kauno 2-oji klinikinė ligoninė" įstatų 60 punkte (2 t, b.1.16) yra... 30. Ieškovas nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo padaryti... 31. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos... 32. LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti... 33. Viešosios įstaigos tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant... 34. Atmestinas ieškovo nurodomas motyvas, kad drausminė nuobauda buvo skirta... 35. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 36. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė... 37. Ieškovas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas prieš... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad rūpesčiai ginant savo... 39. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo poziciją... 40. Atsiliepdamas į T. J. patikslintą ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės... 41. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš... 43. Teismas pažymi, kad darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas –... 44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3... 45. Ieškovo padarytas nusižengimas, už kurį jis atsakovo teigimu atleistas iš... 46. Atsakovai pripažino, jog ieškovas nepažeidė pareiginių instrukcijų... 47. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl sprendimo... 48. Teismui konstatavus, jog ieškovas darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir dėl... 49. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo grąžinti T. J. į darbą, į VšĮ... 50. Spręsdamas dėl ieškovo teisių gynimo ir apsaugos, teismas laiko, kad... 51. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymi, kad T. J. iš... 52. Patenkinus dalinai ieškinį, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės valstybei... 53. Patenkinus dalinai ieškinį ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str.,... 55. n u s p r e n d ž i a :... 56. ieškinį patenkinti dalinai.... 57. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m.... 58. Priteisti T. J. (a.k( - ) iš Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) 52800... 59. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 60. Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) 21, 71 lt... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...