Byla 1A-859-175-2014
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam D. Ž., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas:

3pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

4pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

6UAB „(duomenis neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš nuteistojo D. Ž. priteisiant 1437,52 Lt (416,33 EUR) turtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8D. Ž. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) elektroniniu būdu (internetu), kompiuterine sistema (IP: ( - )), judriojo ryšio telefono pagalba, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas nukentėjusiosios R. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – 1000,00 Lt, t. y. 2012-07-30 apie 15.01 val. prisijungė prie internetinės svetainės ( - ) ir neteisėtai, be nukentėjusiosios R. V. žinios ir sutikimo, panaudojo nukentėjusiosios R. V. elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninės bankininkystės), prisistatė paskolos davėjui UAB „( - )“ nukentėjusiąja R. V. ir apgaule sudarė su paskolos davėju UAB „( - )“ nukentėjusiosios R. V. vardu sutartį dėl 1000,00 Lt paskolos – kompiuterine sistema (IP: ( - )), judriojo ryšio telefono pagalba, prisijungė prie internetinės svetainės www.swedbank.lt ir neteisėtai, be nukentėjusiosios R. V. žinios ir sutikimo, panaudojo nukentėjusiosios R. V. elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninės bankininkystės), prisistatė kredito įstaigai „( - )“ AB, nukentėjusiąja R. V. ir apgaule iš nukentėjusiosios R. V. sąskaitos Nr. ( - ) pervedė UAB „( - )“ 0,01 Lt registracijos mokestį – patvirtino registracijos duomenis bei paskolos sutarties sąlygas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-07-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 15.44 val., kompiuterine sistema prisijungė prie internetinės svetainės ( - ) ir neteisėtai, be nukentėjusiosios R. V. žinios ir sutikimo, panaudojo nukentėjusiosios R. V. elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninės bankininkystės), prisistatė kredito įstaigai „( - )“, AB nukentėjusiąja R. V. ir apgaule iš nukentėjusiosios R. V. sąskaitos Nr. ( - ) pervedė UAB „( - )“ suteiktą paskolą – 1000,00 Lt – M. S. į banko sąskaitą Nr. ( - ), kurią M. S. 2012-07-31 15.44 val. ir 15.46 val. paėmė kredito įstaigos „( - )“, AB bankomate (( - )) ir perdavė D. Ž. motinai I. B..

9Nuteistasis D. Ž. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę sušvelninti.

10Skunde nuteistasis teigia, kad savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta ir mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuosprendyje teismas nurodo, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, padarytą žalą, teismas padarė išvadą, kad skirtina laisvės atėmimo bausmė.

11Nuteistasis skunde prašo bylos įrodymus išnagrinėti iš pagrindų, kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neįrodė balso įrašo tikrumo, neatsižvelgė į nukentėjusiosios melagingus parodymus nuteistojo atžvilgiu, taip pat į tai, kad nukentėjusioji pinigus išgrynino pati, kad nukentėjusioji ir liudytoja yra ypatingai geros draugės.

12Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras skundą prašė atmesti.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad bausmė yra per griežta.

15Teismai įrodymus vertina laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

16Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 str. 3 d.), dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Teismas nuosprendyje nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi darydamas išvadas dėl D. Ž. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesiremia. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino melagingus nukentėjusiosios parodymus, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ir liudytoja M. S. yra geros draugės, dėl to padarė neteisingas išvadas, teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Ž. kaltės klausimą, visiškai pagrįstai nukentėjusiosios R. V. ir liudytojos M. S. parodymus laikė vienu iš D. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų ir jais grindė nuosprendį. Nukentėjusioji R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad elektroninės bankininkystės duomenų ji niekam nėra davusi, tačiau šiuos duomenis galėjo sužinoti G. S., su kuriuo ji kurį laiką draugavo. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad G. S. jos elektroninės bankininkystės duomenis galėjo pasakyti D. Ž., kadangi jie buvo kartu įkalinti. Nukentėjusioji patvirtino ir tai, kad telefonu ji bendravo tik su vienu asmeniu iš pataisos įstaigos – D. Ž., tik su juo susiskambindavo ir susirašinėdavo trumposiomis žinutėmis. Su D. Ž. bendravo pakankamai ilgą laiko tarpą, telefonu visą laiką kalbėdavo tas pats asmuo, jį atpažindavo iš balso. R. V. taip pat kategoriškai patvirtino, kad jokios paskolos iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių ji nėra ėmusi. Netikėti šiais nukentėjusiosios paaiškinimais teismas neturėjo objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų rodymų visuma, tame tarpe ir nukentėjusiosios R. V. parodymai, patvirtina, jog būtent D. Ž., pasinaudojęs R. V. elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, R. V. vardu, be jos sutikimo, paėmė 1000 Lt paskolą, kuri buvo pervesta į R. V. priklausančią sąskaitą, iš šios - į sąskaitą, priklausančią M. S., iš kurios M. S. pinigus paėmė ir perdavė nuteistojo D. Ž. motinai I. B..

19Bylos duomenimis nustatyta, kad kompiuterine sistema, kuria 2012-07-30 buvo jungtasi prie nukentėjusiosios R. V. sąskaitos ir kuria nukentėjusiosios R. V. vardu UAB „( - )“ buvo pateikta paraiška dėl paskolos, tuo metu naudojosi judriojo ryšio paslaugos vartotojas, kurio abonento Nr. ( - ). Atlikus minėto abonento išklotinių analizę nustatyta, kad 2012-07-30 prie nukentėjusiosios R. V. sąskaitos buvo jungtasi ( - ) įrengtų celių veikimo zonoje, t. y. toje vietoje, kur yra ( - ) pataisos namai, kurioje tuo metu buvo laikomas ir nuteistasis D. Ž.. Be to, atlikus judriojo ryšio telefonų išklotinių analizę nustatyta, kad judriojo ryšio telefonu Nr. ( - ), nurodytu UAB „( - )“ pateiktoje paraiškoje nukentėjusiosios R. V. vardu dėl paskolos gavimo, nuo 2012-07-15 iki 2012-10-16 naudotasi ( - ) įrengtų celių veikimo zonoje. Paraiškos UAB „( - )“ pateikimo metu – 2012-07-30, 15.01 val., laikotarpiu nuo 2012-07-30, 14.45 val. iki 17.08 val., šio judriojo ryšio telefono numerio vartotojas daugiausiai bendravo su judriojo ryšio telefono numeriais, priklausančiais M. S. ir R. V.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo apklausoje R. V. telefono Nr. ( - ) nurodė kaip numerį, kuriuo naudojosi bausmę ( - ) pataisos namuose atliekantis D. Ž., su kuriuo ji bendravo. Taip pat iš judriojo ryšio telefono numerių analizės matyti, kad tuo metu, kai R. V. banke iš savo sąskaitos paėmė 1000 Lt., o vėliau juos įnešė atgal į savo sąskaitą, su ja buvo bendrauta judriojo ryšio telefono numeriu, veikiančiu ( - ) įrengtų celių veikimo zonoje, kur yra ir ( - ) pataisos namai. Ši aplinkybė patvirtina R. V. parodymus, kad sužinojusi apie jos sąskaitoje esančius 1000 Lt., kurie į jos sąskaitą buvo pervesti kaip paskola, jis susisiekė su D. Ž., atliekančiu bausmę ( - ) pataisos namuose, kuris jai paaiškino, kad pinigai pervesti per klaidą ir nurodė pinigus įnešti atgal į sąskaitą, ką R. V. ir padarė. Be to, iš judriojo ryšio telefonų išklotinių analizės matyti, kad netrukus po to, kai R. V. į savo sąskaitą įnešė paimtus 1000 Lt., iš ( - ) pataisos namų teritorijoje esančio numerio buvo skambinta į telefono numerį, kuriuo naudojosi M. S. ir į kurios sąskaitą iš R. V. sąskaitos buvo pervesti pinigai ir vėliau pačios M. S. išgryninti bankomate. Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. S. paaiškino, kad D. Ž. kartą yra prašęs duoti pinigų jo motinai I. B.. D. Ž. prašymu ji trumpąja žinute parašė jam savo banko sąskaitos numerį. Į sąskaitą buvo pervesta 1000 Lt., kuriuos ji D. Ž. prašymu, turėjo perduoti jo motinai. Iš trumposios žinutės, kuria buvo pranešta apie tai, kad į sąskaitą yra pervesta 1000 Lt., ji pamatė, kad pinigus pervedė R. V., su kuria ryšių nebepalaikė nuo 2012 m. vasario, kai su ja ryšius nutraukė ir M. S. brolis G. S.. M. S. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog tuo metu D. Ž. atlikinėjo bausmę ( - ), D. Ž. ji pažinojo iš balso, telefonu visada kalbėdavo tas pats vyras. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 1000 Lt perdavė D. Ž. motinai I. B.. Lygindamas nukentėjusiosios R. V. ir liudytojos M. S. parodymus tarpusavyje, taip pat vertindamas juos sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė logišką ir faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad būtent D. Ž. telefonu dėl 1000 Lt bendravo su R. V., kuriai nurodė pinigus įnešti atgal į sąskaitą ir su M. S., kuri, D. Ž. prašymu, iš bankomato paėmė į jos sąskaitą pervestus 1000 Lt ir juos perdavė D. Ž. motinai I. B..

20Faktinę aplinkybę, kad D. Ž. pasinaudodamas R. V. elektroninės bankininkystės duomenimis, paėmė iš greitųjų kreditų bendrovės 1000 Lt, kurie vėliau buvo perduoti jo motinai, patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys. Iš D. Ž. ir jo motinos I. B. telefoninių pokalbių suvestinės aiškiai matyti, kad kalbamasi apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nuteistasis mini, kad yra padaryta daug pinigų, kad vaikšto tūkstančiai, taip pat tariamasi, ką reikės kalbėti akistatos su M. (S.) metu, derinama versija, sutariama, kad sakys, jog M. S. ir R. V. norėjo ištekėti už D. Ž., dabar jam kerštauja, kad jokių pinigų M. S. I. B. neperdavė, taip pat D. Ž. pasako, kad R. V. bandė išgauti jo prisipažinimą socialiniame tinkle facebook, tačiau jis apsimetė, kad nieko nesupranta. Visos šios aplinkybės paneigia D. Ž. iškeltą versiją, kad jis jokių greitųjų kreditų neėmė, kad apie pinigus nei su R. V., nei su M. S. nekalbėjo, kad nežino apie pinigus, kuriuos M. S., neva, atidavė jo motinai I. B.. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė garso įrašo tikrumo, tačiau nekonkretizuoja, kokį garso įrašą jis ginčija. Byloje esantis D. Ž. pokalbių su motina I. B. garso įrašas kompaktiniame diske teismui abejonių nekelia, iš pokalbių turinio akivaizdu, kad su I. B. bendrauja D. Ž.. Be to, dėl šio garso įrašo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Ž. jokių abejonių neišsakė, šio garso įrašo, kaip įrodymo, neginčijo ir tik teismui priėmus nepalankų sprendimą, suabejojo šio garso įrašo autentiškumu, ką teismas vertina kaip nuteistojo gynybinę taktiką siekiant sušvelninti savo padėtį.

21Nepagrįsta ir nuteistojo versija, kad R. V. ir M. S. jį apkalba ir duoda melagingus parodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad, nors R. V. ir M. S. kurį laiką bendravo, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jos ryšius jau buvo nutraukusios. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ir liudytoja būtų suinteresuotos pakenkti nuteistajam, duodamos melagingus parodymus, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo jų parodymais netikėti ir jais nesiremti, kadangi parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, be to, kaip jau minėta anksčiau, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti rodymai, kurie detaliai aprašyti ir išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis, nesutikdamas su nukentėjusiosios R. V. ir liudytojos M. S. parodymų vertinimu, nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl teismas turėtų minėtų asmenų parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Taip pat nuteistasis, nors ir nurodydamas, kad nukentėjusiosios parodymai yra melagingi, nedetalizuoja, kokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes nukentėjusioji nurodė.

22Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje savo išvadas dėl D. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus išsamiai pagrindė ir argumentavo, teismo išvados neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, yra motyvuotos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nulėmę teismo išvadų neatitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vien tai, kad teismas priėmė kitokį, negu tikėjosi nuteistasis, sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

23Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje byloje BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai D. Ž. veiksmuose buvo atskleisti ir įrodyti tinkamai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis – apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad D. Ž. kredito bendrovei pateikė kito asmens duomenis, taip kredito bendrovei save pristatydamas kaip kitą asmenį, tokiu būdu kredito bendrovę suklaidindamas. Kredito bendrovė, D. Ž. panaudotos apgaulės įtakoje, būdama įsitikinusi, kad dėl paskolos kreipiasi būtent tas asmuo, kurio duomenys ir buvo pateikti – R. V., ir, kad būtent šis asmuo sudaro sutartį dėl 1000 Lt paskolos suteikimo, sudarė su ja kredito sutartį ir į nurodytą sąskaitą, iš kurios vėliau, D. Ž. pasinaudojant R. V. elektroninės bankininkystės duomenimis ir bankui save pristatant kaip R. V., pinigai buvo pervesti į kito asmens – M. S. sąskaitą, pervedė 1000 Lt paskolos sumą. Aplinkybė, kad elektroninės bankininkystės duomenys priklausė ne D. Ž., t. y. jam buvo svetimi, nustatyta byloje esančiais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip nustatyta ir aplinkybė, kad D. Ž. R. V. priklausančius elektroninės bankininkystės duomenis panaudojo be jos sutikimo.

24Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad bausmė yra per griežta ir prašo ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone tenkinti šį nuteistojo prašymą ir dar labiau švelninti bausmę pagrindo nėra.

25Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

26Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

27Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina aiškiai per griežta.

28Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. anksčiau jau ne kartą teistas, tame tarpe ir už sukčiavimą, du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį D. Ž. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo ir elgesio taisykles, taip pat kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir sistemingai daryti nusikaltimus. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat ir 2012-02-24 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko D. Ž. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį.

29Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. Ž. padarė du tyčinius - nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip minėta, nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistasis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikalstamomis veikomis padaryta reali turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijoje numatytam tokios rūšies bausmės vidurkiui, kurias teisingai subendrino BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę, kaip to prašo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi aukščiau paminėtų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, negu skyrė pirmosios instancijos teismas, bausmę.

30Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 str. nustatytų nuostatų. Pareikštas civilinis ieškinys įrodytas objektyviais rašytiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismo išspręstas teisingai. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

31Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. Ž., išlaidas iki 2014-11-11 sudaro 120 Lt dydžio advokato užmokestis.

32BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

33Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 120 Lt, iš nuteistojo D. Ž. nepriteisti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;... 4. pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo... 6. UAB „(duomenis neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš nuteistojo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. D. Ž. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 9. Nuteistasis D. Ž. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo... 10. Skunde nuteistasis teigia, kad savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų... 11. Nuteistasis skunde prašo bylos įrodymus išnagrinėti iš pagrindų, kadangi... 12. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė,... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo... 15. Teismai įrodymus vertina laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio... 17. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Ž. kaltės klausimą, visiškai... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad kompiuterine sistema, kuria 2012-07-30 buvo... 20. Faktinę aplinkybę, kad D. Ž. pasinaudodamas R. V. elektroninės... 21. Nepagrįsta ir nuteistojo versija, kad R. V. ir M. S. jį apkalba ir duoda... 22. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų... 23. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad... 24. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad bausmė yra... 25. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 26. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54... 27. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas... 28. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. anksčiau jau ne kartą teistas, tame... 29. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai,... 30. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos... 31. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 32. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš... 33. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 34. nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su...