Byla 2K-491/2014
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutarties.

3Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

4Iš S. R. priteista nukentėjusiajam T. Ž. 3000 Lt neturtinės ir 820,73 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1600 Lt proceso išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nukentėjusiojo T. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7S. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 11 d., apie 20 val., Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Veiverių miestelyje, Kauno gatvėje ties 76-uoju namu, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad įvairiais necenzūriniais žodžiais keikė nukentėjusįjį T. Ž. , sėdintį automobilyje ,,Mazda 323“ (valst. nr. ( - ) ne mažiau tris kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam T. Ž. į galvą, po to, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, sudavė kumščiu smūgius į galvą, rankas, išmušdamas iš kairės rankos 919 Lt vertės UAB „Baltic Data Center“ priklausantį telefoną ,,Nokia E51“ ir, T. Ž. lenkiantis pasiimti telefono, sudavė smūgius į galvą, po kurių pastarasis nugriuvo ant asfalto, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. Ž. sveikatą dėl poodinės kraujosruvos su nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje, kairės plaštakos II piršte bei padarė UAB „Baltic Data Center“ 919 Lt turtinę žalą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja advokatė R. Malinauskienė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) pažeidimų, teismų sprendimuose padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas. Kasatorės nuomone, byloje ištirtos aplinkybės, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės nepatvirtina, kad S. R. padarė jam inkrimuotą nusiklastamą veiką. Pasak kasatorės, S. R. pripažintas kaltu tik nukentėjusiojo T. Ž. parodymų pagrindu. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo teisinių argumentų buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų pakankamumo taisykles. BPK 301 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad „apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai“. Pirmosios instancijos teismas, šiurkščiai pažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalį, priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo parodymais, nors jokių kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo, paties teismo prieštaringai vertinamus parodymus, byloje surinkta nebuvo. Kauno apygardos teismas dėl šio apeliacinio skundo motyvo apskritai nepasisakė, apsiribodamas formaliomis frazėmis apie įrodymų patikimumą ir pagrįstumą. Esant situacijai, kai teismas nukentėjusiojo parodymus apie tuo pačiu metu vykusius įvykius vertino prieštaringai, apeliaciniu skundu buvo prašoma pasisakyti, ar teisingai įvertinti T. Ž. parodymai, jeigu tik dalis jų teismui atrodė patikimi. Kasatorės nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad nuteistojo S. R. kaltę patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo T. Ž. parodymai, kurie dėl jo sumušimo yra teisingi, prieštarauja objektyviai tiesai.

10Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo motyvo, susijusio su liudytojo E. C. parodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas apie šio liudytojo parodymus, vertino juos kaip nepatikimus, prieštaringus, todėl jais nesirėmė. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas davė parodymus apie tai, kad atpažinimo iš nuotraukos metu jis tyrėjai nurodęs, kad asmuo jam yra tik panašus (nors protokole yra nurodoma, kad jis atžpažįsta asmenį), taip pat teisme tvirtino, jog nėra tikras, kad teisiamųjų suole sėdi būtent tas jaunuolis, kurį jis tariamai matė įvykio metu. Dėl liudytojo K. S. parodymų vertinimo, apeliacinis teismas pasisakė tik tiek, kad išvados dėl šio liudytojo parodymų patikimumo yra pagrįstos. Tačiau minėtas liudytojas davė išsamius parodymus, kiek tai įmanoma atsiminti praėjus po įvykio beveik penkeriems metams. Pasak kasatorės, nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti liudytojo K. S. parodymus, kurie yra akivaizdžiai teisinantys S. R. ir paneigiantys nukentėjusiojo parodymus. Byloje nebuvo nustatyta, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar kitaip paveiktas duoti melagingus parodymus.

11Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos bei nurodyta teismų praktikoje ( 2003 m. birželio 20 d. LAT senato nutarimas Nr. 40). Be to, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Vertinant tokią situaciją, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

12Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų ir, neteisingai juos įvertinęs, nepagrįstai pripažino S. R. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad S. R. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad dėl S. R. veiksmų atsirado padariniai, t. y. buvo sutirkdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nebuvo nustatytas nė vienas asmuo, kuris būtų pasijutęs nejaukiai ar išsigandęs S. R. veiksmų, nesutriko ir eismas kelyje, kuriame įvyko incidentas.

13Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir liudytojo V. R. parodymais, jais nepatikėjo, įžvelgdamas tariamus prieštaravimus tarp jo parodymų duotų ikiteisiminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog visų įvykio aplikybių dėl praėjusio labai ilgo laiko tarpo neprisimena, ir prašė vadovautos jo ikiteisiminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nė kiek neprieštarauja kaltinamojo S. R. duotiems parodymams. Teismui kaip didžiausias prieštaringumas, nelogiškumas ir nenuoseklumas pasirodė tai, jog V. R. teigė, kad įvykio vietoje nebuvo apšvietimo ir kad pirminės apklausos metu neminėjęs, kad buvo atvažiavęs sūnus, ir tik vėlesnėje apklausoje nurodė, kad pro šalį važiavo sūnus su draugu. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad tarp S. R. ir nukentėjusiojo T. Ž. anksčiau jokių konfliktinių situacijų nebuvo, įvykio dieną abu susitiko pirmą kartą. Byloje taip pat nenustatyta, kad įvykio metu automobilį ,,Mercedes Benz“, vairavo ne V. R. , o S. R. . Nukentėjusiojo teigimu, automobilyje ,,Mercedes Benz“ buvo tik vairuotojas, jame keleivių nebuvo. Dėl įvykusio žodinio konflikto kelyje, pas nukentėjusiojo T. Ž. tėvą išsiaiškinti susidariusios situacijos nuvyko ne S. R. , o V. R.. Policijos pareigūnas R. A. nurodė, kad įrašyto pokalbio su nukentėjusiuoju metu, jis kaip galbūt nusikalstamą veiką padariusį asmenį turėjęs omenyje V. R. .

14Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinat įrodymus - vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai, pažeisdami BPK normas, bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai, S. R. parodymus be jokio pagrindo vertino kaip melagingus ir jais visiškai nesivadovavo. Kaltinamojo, kaip nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje ir jo duoti parodymai turi būti laikomi įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu S. R. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, į visus jam užduotus klausimus atsakinėjo logiškai ir suprantamai.

15Kasatorė teigia, kad S. R. kaltė neįrodyta, nes nesurinkta jokių objektyvių, nepaneigiamų ir tiesioginių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Iš to išplaukia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi tik kaltinimo kriterijais, nevertino prieštaravimų bei abejonių S. R. naudai. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus - bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, kai kurie skundo argumentai buvo atmesti formaliai, išsamiau nemotyvuojant. Šiuos trūkumas galima ištaisyti iš naujo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tinkamai patikrinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir kitus mano apeliacinio skundo argumentus, atlikus išsamų įrodymų tyrimą, nustačius faktines aplinkybes, pašalinus prieštaravimus ir abejones. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šio skyriaus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Tai yra esminės aplinkybės, pagal kurias nustatomas konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje, sudėties buvimas ar nebuvimas. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Dėl to nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės teismo nuosprendyje turi būti išdėstytos tiksliai, aiškiai, nurodant visa, kas reikšminga, nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui.

16Atsiliepimu į nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R. Malinauskienė kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorė ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų ir įrodymų vertinimo, paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Atsiliepime pažymėta, kad priešingai, nei teigia kasatorė, nuteistojo S. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nustatyta remiantis ne prielaidomis, o sistemiškai analizuojant ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus, kurie sudaro vieningą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis. Įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, gauti teisėtais būdais - baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Apkaltinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes S. R. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, ir nepateikė pakankamų motyvų dėl apeliacinio skundo argumentų. Priešingai, nei nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nors ir glaustai, tačiau visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde (dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo), pasisakyta, o sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis. Kaip matyti iš teismo nutarties, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, tarp jų dėl nuteistojo S. R. , nukentėjusiojo T. Ž. , liudytojų V. R. , K. S. parodymų vertinimo, dėl veikos kvalifikavimo, juos palygino su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl liudytojo E. C. parodymų vertinimo, nelaikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Pažymėtina, kad liudytojo E. C. parodymai savo turiniu iš esmės yra kaltinantys S. R., tačiau pirmosios instancijos teismas juos atmetė kaip nepatikimus ir jais nesirėmė. Prokuroras teigia, kad deklaratyviais pripažintini kasatorės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Byla išnagrinėta laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų nuteistojo teisių. Tai, kad teismų padarytos išvados kasatorės netenkina, negali būti pagrindas pripažinti teismų sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais.

17Atsiliepimu į nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R. Malinauskienė kasacinį skundą nukentėjusysis T. Ž. prašo jį atmesti. Nukentėjusysis T. Ž. nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius, nuoseklius parodymus, kuriuose nurodė, kad jį užpuolė jaunuolis, kurį atpažinimo metu kategoriškai atpažino, jog tai buvo S. R. . Parodymų patikrinimo vietoje metu jis taip pat išsamiai ir konkrečiai nurodė vietą, kurioje buvo užpultas ir sumuštas bei paaiškino to įvykio aplinkybes. Be to, jo (T. Ž. ) parodymus bei nuteistojo S. R. kaltę patvirtina ir nemažai kitų byloje surinktų įrodymų: Prienų rajono PK tyrėjo E. D., V. Ž. parodymai. Papildomo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. C. patvirtino, kad įvykio metu matė du jaunuolius, iš kurių vienas buvo be striukės, su megztiniu, o kitas buvo su striuke, kad jaunuolis be striukės gulėjo ant žemės kelkraštyje, o kitas, kuris buvo su striuke, stovėjo šalia gulinčiojo. Papildomos apklausos metu E. C. atpažino jį (T. Ž.) užpuolusį S. R. .

18Atsiliepime nurodyta, kad nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R. Malinauskienės apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nurodytas motyvas, neva pirmosios instancijos teismas tik dalį T. Ž. parodymų vertino kaip patikimus, dėl to išteisino S. R. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra klaidingas. Nukentėjusysis T. Ž. pažymi, kad, pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu prokurorui dėl įrodymų trūkumo nepalaikius kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jo atstovas advokato padėjėjas Ž. A. Dzemido sutiko su prokuroro pozicija todėl, kad priešingu atveju byla būtų buvusi grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, dėl to vėl būtų vilkinama. Pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko beveik ketverius metus. Nukentėjusysis nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartyje į jo apeliacinį skundą pažymėta, jog yra trys skirtingos teismo medicinos specialistų išvados, tai, teismo nuomone, neleido daryti išvados, jog būtent įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. T. Ž. pažymi, kad visos trys teismo medicinos specialistų išvados yra nuoseklios ir atspindi įvykių eigą, dėl kairės pėdos 2-ojo padikaulio lūžio nustatymo ir įrodymų teismo medicinos ekspertizei pateikimo. 2009 m. birželio 1 d. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistai konstatavo, kad T. Ž. įvykio metu padaryta poodinė kraujosrūva su nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairės plaštakos antrame piršte ir kairės pėdos 2-ojo padikaulio galvutės lūžis, dėl to jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos 2-ojo padikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo vilkinamas ir baudžiamoji byla buvo nutraukta keletą kartų. Nukentėjusysis nurodo, kad jis 2010 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl bylos vilkinimo su prašymu įvertinti tyrėjo R. A. ir prokuroro S. K. veiksmus. 2010 m. rugsėjo 3 d. iš Kauno apygardos prokuratūros jis gavo atsakymą, kad patikrinus baudžiamąją bylą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas neintensyviai, dėl to buvo nurodyta Prienų r. vyr. prokurorui G. M. imtis priemonių, kad iki 2010 m. spalio 1 d. byloje būtų priimtas galutinis proceso sprendimas. Nukentėjusysis T. Ž. teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, tą įrodo ir Prienų r. vyr. prokuroro G. M. sprendimu prie bylos pridėtas 2008 m. lapkričio 8 d. jo (T. Ž. ) apklausos Prienuose su kriminalinės policijos tyrėju R. A. garso įrašas. T. Ž. apklausos metu tyrėjas R. A. nurodė, kad nustatytas įtariamasis prisipažino, jog sumušė, bėgo, sudaužė telefoną, tik neprisipažįsta, kad pagrobė piniginę. Iš prokuroro M. P. 2012 m. liepos 31 d. kaltinamojo akto: liudytojas R. A. apklausos metu patvirtina, kad CD diske įrašytas balsas yra jo. Ar būtent S. R. jam (T. Ž. ) prisipažino padaręs nusikaltimą ar kitas asmuo, jis neprisimena, nes jau praėjo ilgas laiko tarpas (T. 1, b. l. 166). Iš Prienų r. apylinkės teismo nuosprendžio: kaip galimą įtariamąjį buvo apklausęs V. R. , tai jį kalbėdamas ir turėjo omenyje. Tačiau T. Ž. užpuolusio jaunuolio apibūdinimas bei 2008 m. spalio 16 d. liudytojo V. R. duoti parodymai paneigia versiją, kad garso įrašo 2008 m. lapkričio 8 d. metu tyrėjas R. A. galėjo kalbėti apie liudytoją V. R. . 2008 m. spalio 16 d. apklaustas kaip liudytojas V. R. nurodė, kad įvykio metu jis buvo priėjęs prie T. Ž. automobilio ir perspėjo jį dėl staigaus stabdymo, o po to išlipo iš automobilio, kažką nerišliai pasakė ir kažkur nuėjo, jokio konflikto tarp T. Ž. ir jo nebuvo. Nuteistasis S. R. parodė, kad, jam su tėvu būnant įvykio vietoje, T. Ž. išlipo iš pro juos pravažiavusio mikroautobuso ir ėjo į savo automobilį. Pažymėtina, kad V. R. 2008 m. spalio 16 d. apklausos metu nurodė, jog jo sūnus S. R. 2008 m. spalio 11 d. įvykio metu buvo namuose. Prienų rajono apylinkės teismas įrodė, kad nuteistojo S. R. ir jo naudai liudijusių tėvo V. R. ir draugo K. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški.

19Kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

21Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti. Tokį prašymą kasatorė teigdama, kad S. R. nuteistas nepagrįstai, iš esmės argumentuoja tuo, kad teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, įrodymus įvertino netinkamai, pažeisdami BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus; kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmetė neatlikęs įrodymų tyrimo, nepašalinęs esamų prieštaravimų ir abejonių.

22Tokie kasatorės teiginiai bei juos, kasatorės nuomone, pagrindžiantys argumentai atmestini.

23Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

25Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – kaltinamojo S. R. , nukentėjusiojo T. Ž. , liudytojų E. C. , K. S. , V. R. , V. Ž. , E. D. , R. A. , L. R. parodymai, duomenys, užfiksuotiasmens parodymo atpažinti protokoluose, specialistų išvadose ir kt., nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Nuosprendyje nuteistojo gynybos versija motyvuotai atmesta, motyvuotai pasisakyta ir dėl to, kodėl atmetami kaip nepatikimi kasatorės minimų liudytojų parodymai.

26Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kasatorės argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas esmingai pažeidus BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje tokių asmenų, kuriems būtų taikytas anonimiškumas, nėra.

27Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokį teiginį grindžiantys kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių byla nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2009, 2K-122/210, 2K-425/2012). Kasatorės nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, t. y. jog nuteistojo teisė į tai, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, buvo pažeista.

28Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. byla tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, patikrinta, priimtoje nutartyje į visus esminius apeliantės argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

29Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. R. baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

30Remiantis kasatorės argumentais naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

31Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. R.... 4. Iš S. R. priteista nukentėjusiajam T. Ž. 3000 Lt neturtinės ir 820,73 Lt... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 6. Teisėjų kolegija... 7. S. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 11... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja advokatė R. Malinauskienė prašo... 9. Kasatorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą... 10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo... 11. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo... 12. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai... 13. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir liudytojo V. R. parodymais, jais... 14. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismai savo išvadas... 15. Kasatorė teigia, kad S. R. kaltė neįrodyta, nes nesurinkta jokių... 16. Atsiliepimu į nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R. Malinauskienė kasacinį... 17. Atsiliepimu į nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R. Malinauskienė kasacinį... 18. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistojo S. R. gynėjos advokatės R.... 19. Kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 21. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja prašo teismų sprendimus panaikinti... 22. Tokie kasatorės teiginiai bei juos, kasatorės nuomone, pagrindžiantys... 23. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 25. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5... 27. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokį... 28. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės yra tie patys, kaip... 29. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. R. baudžiamasis įstatymas –... 30. Remiantis kasatorės argumentais naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti... 31. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Atmesti nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinį...