Byla 2A-409-459/2015
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, R. Z., sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokatui A. L., atsakovui A. A., atsakovo atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 179,51 m 2 bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) Nurodė, kad atsakovas A. A. iki 2005 m. gegužės mėn. gyveno jo motinai T. B. priklausiusiame name, esančiame ( - ) Atsakovo motina mirė 1994-07-18. Atsakovas motinos palikimą priėmė, tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistravo nuosavybės teisės į palikimą – pastatus. Kadangi gyvenamasis namas buvo pastatytas dar 1975 m. ir jį po 30 metų eksploatavimo reikėjo remontuoti, tinkamai prižiūrėti, o atsakovas neturėjo tam finansinių galimybių, 2005 m. balandžio mėn. šalys sudarė mainų sandorį, pagal kurį atsakovas turėjo perleisti ieškovei gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurio vertė 40 000 Lt, o ieškovė įsipareigojo perleisti atsakovui 51,93 m2 bendro ploto 2 kambarių butą, esantį ( - ), kurio vertė 18 000 Lt, o su dujine virykle ir skalbimo mašina - 20 000 Lt, taip pat numatė, jog ieškovė sumokės atsakovui turto vertės skirtumą, o mainų sandoris bus sudarytas įforminant dvi atskiras pirkimo-pardavimo sutartis. 2005 m. gegužės mėn. atsakovas ieškovei perdavė ginčo pastatus - gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ), o ieškovė 2014-05-25 perdavė atsakovui butą, esantį ( - ) 2014-05-25 pas notarą sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Nuo 2014-05-25 iki šiol ieškovė gyvena ginčo name, jį valdo ir naudoja, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontą, moka mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą, valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą. Apie atliekamas rekonstrukcijas atsakovas žinojo ir tam neprieštaravo. Atsakovas, nenurodydamas motyvų, iki bylos iškėlimo teisme neįregistravo savo daiktinių teisių į ginčo pastatus, taip atsakovas nepagrįstai nevykdo šalių mainų sandorio - neperleidžia ieškovei ginčo pastatų.

3Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2005 m. gegužės mėn. bylos šalys susitarė, kad ieškovė naudosis atsakovo nekilnojamuoju turtu be užmokesčio, įsipareigodama mokėti mokesčius ir prižiūrėti namą. Tas faktas, kad ieškovė naudojosi atsakovo nekilnojamuoju turtu, nėra pakankamas išvadai, kad šalys sudarė būtent mainų sutartį ir ją įvykdė. Tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis pagal CK 6.432 straipsnio reikalavimus. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji perdavė butą, esantį ( - ), mainais už kitą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais. Iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė butą pardavė atsakovui už 4000 Lt, o tai prieštarauja ieškovės teiginiui, kad šalys butą be daiktų buvo įkainojusios 18000 Lt suma. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šalių susitarimą įforminti sandorį ateityje, ieškovės siūlymus atsakovui sudaryti sandorį notarine tvarka, ar atsakovo atsisakymą tokį sandorį sudaryti, todėl byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį pripažinti mainų sutartį sudaryta. Ieškovės veiksmai investuojant lėšas į gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimą vertintini kaip visiškai neatsakingi ir nepateisinami protingo žmogaus veiksmai, kurie atlikti be jokio teisinio pagrindo.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog vertinant šalių pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad tikroji šalių valia buvo mainyti turtą. Ieškovė nuo 2005 metų faktiškai gyvena ginčo name, moka įmokas už komunalines ir kitas paslaugas, padarė ginčo namo kapitalinį remontą, mokėjo nuomos mokestį už žemės sklypą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė ne nuomojosi, o valdė ginčo turtą, nes būtent toks buvo šalių susitarimas. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje parodymus davę liudytojai – D. K., A. K., V. B., kurių parodymų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė, kodėl jais nesivadovauja. Paties atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog mainų sandorio su ieškove nesudarė, tik leido jai laikinai gyventi atsakovo motinai priklausiusiame name. Dėl pastato kapitalinio remonto su ieškove nei žodžiu, nei raštu nesitarė. Ieškovė žemės mokesčio ir už šiukšlių išvežimą nemokėjo. Dėl šios priežasties atsakovas kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimą iškeldinti ieškovę iš ginčo namo.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), nuosavybės teise priklausė T. B. (tomas I, b. l. 10-11), kuri mirė 1994-07-18 (tomas I, b. l. 64). Nuo 2014-06-05 nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė 2011-11-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad minėtuose pastatuose iki 2005 m. gegužės mėn. gyveno atsakovas. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ) (tomas I, b. l. 8). Iki 2005-05-25 minėtame bute gyveno ieškovė su dukters šeima. Ieškovė butą, esantį ( - ) 2005-05-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 4000 Lt pardavė atsakovui A. A.. Butas perduotas atsakovui priėmimo-perdavimo aktu (tomas I, b. l. 120-121). Ieškovė po jai priklausančio buto pardavimo persikėlė gyventi į pastatus, esančius ( - ), ten gyvena iki šiol. Gyvendama nurodytoje vietoje, ji mokėjo mokesčius už elektros energiją (tomas I, b. l. 73-102). Ieškovė teigė atlikusi gyvenamojo namo kapitalinį remontą: pakeitė stogą, langus, duris, atliko vidaus apdailos darbus, elektros instaliacijos darbus, įrengė šildymo sistemą. Atsakovas nuo 2005 metų gyveno tai bute, įsigytame iš ieškovės, tai Sovetsko mieste.

9Byloje kilo ginčas dėl šalių skirtingai aiškinamos jų žodinės sutarties turinio ir pasekmių. Ieškovė tvirtino, kad 2005 m. balandžio mėn. su atsakovu susitarė dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto mainų: pagal minėtą susitarimą ieškovė jai priklausantį butą, esantį ( - ). Pagėgių sav., perdavė atsakovui, o atsakovas jo motinai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), perdavė ieškovei. Ieškovės teigimu, šalys buvo sutarusios, jog mainų sutartį įformins, sudarydami dvi pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė savo įsipareigojimų dalį įvykdė, o atsakovas vengė įforminti nuosavybės teisę į namą ir nevykdė šalių susitarimo – neperleido ieškovei gyvenamojo namo su priklausiniais. Atsakovas teigė, kad leido ieškovei neatlygintinai neapibrėžtam terminui naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu panaudos teise tol, kol jie atsakovui bus nereikalingi, tačiau jokio susitarimo dėl turto mainų nebuvo. Atsakovo teigimu, butą jis iš ieškovės nupirko, o ne išmainė, ieškovės bute negyveno.

10Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog ji pardavė butą, esantį ( - ), mainais už kitą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jos nuomone, teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino liudytojų parodymų.

11Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

12Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 6.432 straipsnio, reglamentuojančio mainų sutarties sampratą, 2 dalies nuostatas mainų sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja mainų sutartį reglamentuojančio skyriaus normoms ir mainų esmei. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma, taigi notarinės formos reikalavimai taikytini ir nekilnojamųjų daiktų mainų sutarčiai (CK 6.393 str.). Akivaizdu, jog šiuo atveju šalys nesudarė sutarties privaloma forma, tačiau ieškovė teigia, jog jie buvo sutarę mainų sutartį įforminti dviem pirkimo – pardavimo sutartimis. Ieškovei priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutartis įforminta notarine tvarka, o atsakovui priklausančio namo pardavimas įformintas nebuvo. Kolegija, pagal bylos aplinkybių visumą vertindama ieškovės nurodomų aplinkybių tikėtinumą, daro išvadą, jog šalys galėjo būti sutarusios įforminti mainus pirkimo – pardavimo sutartimis, nes sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo tinkamai įforminęs savo nuosavybės teisės. Nuosavybės teisę į namą jis įregistravo tik 2014-06-05, t. y. tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į namą pripažinimo. Kolegijos nuomone, tas faktas, jog ieškovė iš karto po buto pardavimo sandorio sudarymo apsigyveno ginčo patalpose adresu ( - ) ir gyvena name iki šiol, moka namo išlaikymo mokesčius, o atsakovas apsigyveno bute adresu ( - ), taip pat patvirtina šalių valią apsikeisti nekilnojamuoju turtu.

13Kolegija sutinka, kad pačios savaime nurodytos aplinkybės nepatvirtina mainų teisinių santykių egzistavimo. Tačiau siekiant nustatyti, dėl kokių teisinių santykių šalys susitarė, faktus reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgti į jų visumą ir tarpusavio sąryšį. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiški šalims protingi asmenys. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo leistų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui apsigyventi savo name be nuomos mokesčio, taip pat mažai tikėtina, kad ieškovė, gyvendama jai nepriklausančiame ginčo name ir tik laikinai juo naudodamasi, atliktų namo kapitalinį remontą, taip pat parduotų vienintelį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą ir be jokių sutarčių persikeltų gyventi į jokiais giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusio asmens namą. Be to, atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl savavališkai atliekamo remonto. Vertinant, kad tarp šalių egzistavo susitarimas mainyti butą į namą, šalių veiksmai įgyja suprantamą ir pateisinamą prasmę.

14Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Šis draudimas nėra absoliutus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog, sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su mainų sutarties sudarymu ir vykdymu, ir šių aplinkybių teisinio įvertinimo, teismas nevertino posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, taip pat nenurodė, kodėl jais negalima vadovautis. Kolegijos nuomone, draudimas šioje byloje vadovautis liudytojų parodymais prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, be to, atsižvelgdama į bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta bendro draudimo remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio, sudaryto nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos, išimtis: atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, į tai, jog atsakovas nebuvo tinkama tvarka įforminęs savo nuosavybės teisės į namą, manytina, jog sandorio įforminti raštu objektyviai nebuvo įmanoma.

15Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai D. K., A. K., V. B., R. P., L. K. patvirtino, kad tarp šalių buvo preliminarus žodinis susitarimas perleisti vienas kitam turimą nekilnojamąjį turtą, sudarant dvi pirkimo – pardavimo sutartis. R. P. ir A. Š. nurodė atsakovą šnekėjus, jog, kai ieškovė susiremontuos namą, jis pagerintą namą atsiims, nors remonto metu ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Pažymėtina, jog atsakovo iniciatyva iškviestas liudytojas A. Š. negalėjo nurodyti konkrečios informacijos, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp šalių, kurio pagrindu ieškovė apsigyveno ginčo name, tačiau akcentavo, jog vis ragindavo ieškovę susitvarkyti namo dokumentus, įforminti pirkimą – pardavimą ar pan. Liudytojas A. M. apklausiamas parodė, jog atsakovas tik leido pagyventi ginčo name, nes ieškovė neturėjo tvarto, kur galėtų laikyti gyvulius, tačiau tai, jog ieškovė pardavė savo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą atsakovui, po sandorio neturėjo jokios kitos gyvenamosios vietos, persikėlė į ginčo namą, mokėjo už jį mokesčius, atliko namo kapitalinį remontą, dėl kurio atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, bei kitų liudytojų parodymai paneigia šio liudytojų parodymus.

16Paties atsakovo paaiškinimai apie ginčo sandorio aplinkybes nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad leido ieškovei laikinai gyventi name, jokio nuomos mokesčio neėmė, 2014-10-08 vykusio posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad gyvenamąjį namą ieškovei išnuomojo, paklausus, kokiu būdu šalys sudarė tariamą nuomos sutartį, atsakovas paaiškino, jog Panemunės miestelyje iškabino skelbimus apie nuomojamą namą, skelbimą surašė jo draugas, kurio įvardinti atsakovas negalėjo, be to, jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog šalis siejo nuomos santykiai, t. y., kad ieškovė būtų mokėjusi nuomos mokestį ir pan. Taigi atsakovo parodymai vertintini kaip nenuoseklūs, prieštaringi, todėl neįtikinantys. Iš teismui pateikto administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, antstolių vykdomų vykdomųjų bylų sąrašo matyti, jog atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka, turi didelių įsiskolinimų skirtingiems išieškotojams (tomas I, b. l. 156-168). Tai suponuoja prielaidą apie atsakovo nesąžiningumą bei ilgai trukusį vengimą tinkamai įforminti namo nuosavybę, siekiant išvengti galimo išieškojimo iš jam priklausančio nekilnojamojo turto.

17Kolegija, įvertinusi visas nurodytas faktines bylos aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vertindama šiuos įrodymus kompleksiškai, atsižvelgdama į jų tarpusavio ryšius, daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad šalys buvo sutarusios mainytis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sudarydamos dvi atskiras pirkimo – pardavimo sutartis.

18Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė po susitarimo su atsakovu perdavė jam savo butą, iš jo išsikėlė, persikėlė gyventi į ginčo namą ir iki šiol gyvena ginčo name (Pagėgių seniūnijos seniūno rašytinis patvirtinimas), moka už jį mokesčius, suremontavo namą, o atsakovas tam neprieštaravo. Tuo tarpu atsakovas savo sandorio dalies dėl nuosavybės teisės į namą perleidimo tinkamai neįformino, nuosavybės teisę į namą įregistravo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Byloje yra duomenys tik apie tai, kad aktualiu ginčui laikotarpiu atsakovo prašymu statiniai, adresu ( - ), buvo pripažinti tinkamais naudoti (t. I, b. l. 25), pagal duomenis, 2005-05-02 užfiksuotus nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 246 (t. I, b. l. 26-41), kas vertintina, kaip atsakovo ketinimų perduoti namą paruošiant tam reikalingus dokumentus, galimas patvirtinimas. Nurodytų bylos aplinkybių kontekste kolegija daro išvadą, kad ieškovė savo, kaip mainų sutarties šalies, pareigas visiškai įvykdė, o atsakovas savo pareigas vykdyti vengė, šiuo metu sandorio nepripažįsta ir jį sudaryti įstatymų nustatyta forma atsisako. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kolegija pažymi, jog sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, pagrįstas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei sąlygojantis ne tik formalų teisingumo įgyvendinimą (CK 1.5 str.).

20Be to, kadangi kolegija pripažįsta mainų sutartį buvus sudarytą, sutartis pripažintina su visomis jos sąlygomis. Ieškovė pirmosios instancijos teismui teigė, jog buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovui 15 000 Lt turto verčių skirtumo kompensaciją, tačiau jos nesumokėjo (tomas I, b. l. 143). Atsakovas nurodytos sumos neginčijo. Civilinio kodekso 6.433 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. Ieškovė pati parodė, jog šalys buvo sutarusios, kad ieškovė kompensuos atsakovui 15 000 Lt daiktų kainų skirtumo. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui patvirtino liudytoju apklaustas jos sūnus L. K.. Pripažįstant mainų sutartį sudaryta ir siekiant nesuteikti pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti, atsakovui iš ieškovės priteistina 15 000 Lt turto verčių skirtumo kompensacija.

21Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas: tarp šalių sudarytos mainų sutarties pagrindu pripažintina ieškovei nuosavybės teisė į 179,51 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

22Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 312 Lt, kitos dalies - 1800 Lt -žyminio mokesčio mokėjimas 2014-06-13 nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškinį tenkinant, 312 Lt žyminio mokesčio ieškovei priteistina iš atsakovo, o 1800 Lt iš atsakovo priteistina valstybei (tomas I, b. l. 6, 106). Ieškovė taip pat patyrė 2500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios laikytinos protingomis, pagrįstomis, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (tomas I, b. l. 135) (CPK 93, 96, 98).

23Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistina 212 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (tomas I, b. l. 155, CPK 93 str.). Kadangi likusios dalies – 1900 Lt - žyminio mokesčio mokėjimas 2014-12-02 nutartimi buvo atidėtas, tenkinant apeliacinį skundą, ši dalis priteistina iš atsakovo valstybei (tomas I, b. l. 171) (CPK 96 str.). Ieškovė pateikė 2500 Lt dydžio sąskaitą už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šios sumos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos, kaip neįrodytos, nepriteistinos.

24Atkreiptinas dėmesys, kad posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patikrinus atsakovo paso, išduoto 2014-11-11, duomenis nustatyta, jog pastarojo pavardė yra Andrulis, o ne Andriulis (t. II, b. l. 5).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: mainų sutarties, 2005 metais sudarytos tarp atsakovo A. A., asmens kodas ( - ) ir ieškovės L. K., asmens kodas ( - ) pagrindu pripažinti ieškovei L. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teisę į 179,51 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - )

27Atsakovui A. A. iš ieškovės L. K. priteisti 4344,30 Eur (15000 Lt) dydžio kompensaciją.

28Ieškovei L. K. iš atsakovo A. A. priteisti 90,36 Eur (312 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 724,05 Eur (2500 Lt) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų apmokėjimo, taip pat 61,40 Eur (212 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

29Valstybei iš atsakovo A. A. priteisti 521,32 Eur (1800 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį ir 550,28 Eur (1900 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 179,51 m 2 bendro ploto... 3. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo,... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su... 9. Byloje kilo ginčas dėl šalių skirtingai aiškinamos jų žodinės sutarties... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo,... 11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 12. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymų... 13. Kolegija sutinka, kad pačios savaime nurodytos aplinkybės nepatvirtina mainų... 14. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas... 15. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinės instancijos teisme... 16. Paties atsakovo paaiškinimai apie ginčo sandorio aplinkybes nenuoseklūs ir... 17. Kolegija, įvertinusi visas nurodytas faktines bylos aplinkybes, rašytinę... 18. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė po susitarimo su atsakovu perdavė jam savo... 20. Be to, kadangi kolegija pripažįsta mainų sutartį buvus sudarytą, sutartis... 21. Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog... 22. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos... 23. Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistina 212 Lt... 24. Atkreiptinas dėmesys, kad posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330... 26. panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą... 27. Atsakovui A. A. iš ieškovės L. K. priteisti 4344,30 Eur (15000 Lt) dydžio... 28. Ieškovei L. K. iš atsakovo A. A. priteisti 90,36 Eur (312 Lt) žyminio... 29. Valstybei iš atsakovo A. A. priteisti 521,32 Eur (1800 Lt) žyminio mokesčio...