Byla 2A-209-343/2014
Dėl skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-876/2013 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo ir R. K. priešieškinį ieškovei B. K. dėl skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 37-38) prašė teismo priteisti iš atsakovo 58 000 Lt skolą, 1 740 Lt žyminį mokestį bei bylinėjimo išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 20 d. ieškovė atsakovui, kuris yra ieškovės sūnus, paskolino 58 000 Lt, šalys pasirašė skolos gavimo raštelį ir sutarė, kad atsakovas grąžins skolą, grąžindamas ieškovės jam padovanotus žemės sklypus, kuriuos ieškovė padovanojo atsakovui tikėdamasi, kad atsakovas ja pasirūpins senatvėje. 58 000 Lt ieškovė paskolino atsakovui žemės ūkio veiklai vystyti. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu skolos gavimo raštelį. Su priešieškiniu ieškovė nesutiko, nurodė, kad ji padengė atsakovo ūkininkaujant turėtas išlaidas, mokėjo už atsakovą mokesčius. 2005 m. atsakovui davė grynais pinigais 5 000 Lt 4,26 ha žemės sklypo pirkimui, ir 8 000 Lt sumokėjo PVM už gautą žemės ūkio techniką; 2002-2004 m. padengė 1 800 Lt skolą už atsakovo sunaudotą elektros energiją, 2005-2007 m. padengė 690,44 Lt už atsakovo sunaudotą vandenį; 2005 m. sumokėjo 4 700 Lt už degalus; 2010 m. sumokėjo 2 180 Lt už degalus; 2008 m. sumokėjo už atsakovą 574 Lt Sodros mokesčius; 2011 m. – 9 000 Lt sumokėjo už trąšas ir 84,06 Lt už atliekas; 9 800 Lt paskolino atsakovui sumokėti G. P. už žemės nuomą už 2005-2007 m.; 2 684 Lt paskolino atsakovui sumokėti B. Š. už žemės nuomą už 2007-2009 m.; 8 200 Lt paskolino atsakovui sumokėti Č. D. už žemės nuomą už 2006-2010 m.; 4 200 Lt paskolino atsakovui sumokėti D. S. ir Z. P. už žemės nuomą už 2006-2010 m. Nurodė, kad skolos rašteliu ieškovė norėjo užsitikrinti jos atsakovui sumokėtų pinigų grąžinimą, kadangi atsakovas pradėjo girtauti, prisidarė skolų, todėl pasiūlė atsakovui pasirašyti skolos raštelį. Jis su tuo sutiko. Ieškovė surašė raštelį, o atsakovas jį pasirašė.

5Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį (t., 1, b. l. 56-57), kuriuo prašė pripažinti skolos gavimo raštelį, rašytą 2011 m. spalio 20 d., kuriame nurodoma: „Aš R. K. patvirtinu, kad esu skolingas B. K. 58 000 litų. Skolą grąžinsiu grąžindamas man padovanotą žemę – natūra“, negaliojančiu nuo jo surašymo dienos, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės niekada pinigų nesiskolino, 58 000 Lt iš ieškovės negavo, skolos raštelio nerašė ir jame nepasirašė, apie skolos raštelį sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, mano, kad parašas skolos raštelyje suklastotas, todėl prašė skirti rašysenos ekspertizę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 65-70) ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 58 000 Lt negrąžintos paskolos, 1 740 Lt žyminį mokestį, 1 120 Lt patirtas atstovavimo išlaidas, 228,50 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovo priteisė 33,48 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

8Teismas nustatė, kad 2004 – 2006 metų laikotarpiu ieškovė savo sūnui atsakovui R. K. padovanojo apie 15 ha ploto žemės sklypus. 2002-2011 metų laikotarpiu ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą įvairaus dydžio pinigų sumas už dyzeliną, savanoriško socialinio pensijų draudimo įmokas, už trąšas, už atliekų surinkimą ir pan. Atsakovas nors ir pripažino faktą, kad ieškovė apmokėdavo jo sąskaitas, tačiau teigė, kad šias skolas ieškovei grąžino ir tam pagrįsti pateikė savo sąskaitos išrašą. 2011 metais atsakovas savo ūkį likvidavo ir pradėjo pardavinėti dovanotus žemės sklypus. 2011 m. spalio 20 d. šalys surašė skolos gavimo raštelį, kuriame nurodoma: „Aš R. K. patvirtinu, kad esu skolingas B. K. 58 000 litų. Skolą grąžinsiu grąžindamas man padovanotą žemę – natūra“. Rašysenos ekspertizės akte nurodoma, kad nustatyti, ar 2011 m. spalio 20 d. rašytą skolos gavimo raštelį pasirašė atsakovas ar kitas asmuo, negalima. Teismas laikė, kad eksperto išvada nei patvirtino, nei paneigė atsakovo parašo tikrumą, todėl sprendė, kad paskolos raštelio galiojimas gali būti įrodinėjamas kitais įrodymais. Teismas nustatė, kad paskolos sutartis kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 1 dalis nebuvo sudaroma rašytine forma, sutarties sudarymo formos nesilaikymą pinigų paskolinimo metu ieškovė paaiškino susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais tarp motinos ir sūnaus. Atsakovui įregistravus ūkį, ieškovė padėdavo sūnui, tvarkė su ūkiu susijusius finansinius reikalus. 2005-2010 metais ieškovė ne kartą buvo apmokėjusi atsakovo sąskaitas. 2011 m. atsakovas savo ūkį likvidavo. Ieškovė nurodė, kad jai padovanojant visus žemės sklypus atsakovui, nors ieškovė turi dar keturis vaikus, jie buvo susitarę, kad sūnus senatvėje ją parems. Vėliau, susidūrusi su finansiniais sunkumais ir supratusi, jog ji gali netekti ir įneštų už sūnų pinigų, ir jam padovanotų žemių, ji apskaičiavo jos sūnaus skolos dydį ir paprašė pasirašyti skolos raštelį, tikėdamasi, jog pagal šį skolos raštelį ji galėsianti bent susigrąžinti sūnui padovanotus žemės sklypus. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta įvykių seka yra logiška ir nuosekli, kas leidžia tikėti, jog skolos raštelis buvo pasirašytas paties atsakovo. Atsakovas ginčijo skolos raštelio teisėtumą nurodydamas, jog jo nepasirašė, tačiau teismas laikė, kad jo pateikti įrodymai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Kadangi atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie nuginčytų paskolos raštelio tikrumą, teismas sprendė, kad paskolos raštelis yra galiojantis, nenuginčytas ir gali būti laikomas rašytiniu įrodymu byloje. Teismas pripažino, jog skolos gavimo raštelis patvirtino rašytinės paskolos sutarties tarp šalių buvimą, todėl laikė, kad pareiga nuginčyti paskolos sutartį bei įrodyti pinigų negavimo faktą pagal CK 6.875 straipsnį kilo atsakovui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos gavimo raštelis buvo surašytas dviejų asmenų, neturinčių jokių teisinių žinių, anksčiau nerašiusių paskolos sutarčių, todėl pinigų gavimo faktą aiškino pagal raštelio turinį. Teismo nuomone, sakinio formuluotė kad „...R. K. patvirtinu, kad esu skolingas...“, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pasirašydamas tokį tekstą pripažino faktą, jog jis yra gavęs iš ieškovės nurodytą sumą pinigų. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad jis ieškovės sumokėtas sumas už jį yra grąžinęs. Atsakovas teigė, jog nuimamos iš banko sąskaitos sumos beveik atitinka ieškovės pateiktas įmokų sumas bei laikotarpius. Kadangi nurodytuose sąskaitos išrašuose nėra nuorodų apie paimtų pinigų paskirtį, teismas laikė, jog tai neįrodo, kad nuimti nuo sąskaitos pinigai buvo perduoti ieškovei. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų skolos gavimo raštelio tikrumą bei neįrodė, kad raštelyje nurodytų pinigų sumos jis negavo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu (t.2, b. l. 75-79) atsakovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo tokius motyvus:

111. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo pirkimui davė 5 000 Lt grynais. Nėra įrodymų, kad atsakovas 2005 m. pirko 4,26 ha žemės;

122. Apie tai, kad ieškovė 2005 m. sumokėjo 8 000 Lt PVM už gautą žemės ūkio techniką atsakovui nebuvo žinoma, nes visi mokėjimai vyko per jo sąskaitą KU Zanavykų bankelyje, iš kurios matyti, kad ieškovė 2005 m. liepos 4 d. pervedė 3 300 Lt, 2005 m. rugsėjo 27 d. pervedė 1 400 Lt . Ieškovei 2006 m. gegužės 15 d. pervesta 3 000 Lt, 2006 m. lapkričio 30 d. - 3 000 Lt;

133. 2002-2004 metais ieškovė padengė 1 800 Lt skolą už atsakovo sunaudotą elektros energiją. Atsakovas šios sumos pinigų neskolino ir negavo. Atsakovas sutarties su elektros tiekimo įmone nebuvo sudaręs, todėl negalima vertinti, jog jis buvo skolingas elektros tiekimo įmonei. Elektros energijos apskaita buvo kartu vedama gyvenamojo namo ir tvarto, kuriuo naudojosi ieškovė;

144. 2005-2007 metais ieškovės padengtos 690,44 Lt skolos už sunaudotą vandenį negalima vertinti kaip paskolą, atsakovas neprašė skolinti, kad galėtų sumokėti už vandenį, jam nėra žinoma, kas buvo sudaręs sutartį su vandens tiekėju;

155. Ieškovė 2005 m. sumokėjo 4 700 Lt už degalus, 2 180 Lt sumokėjo už degalus-dyzeliną, 2008 m. sumokėjo 574 Lt Sodros mokesčius, tačiau tai nebuvo pinigų skolinimas, nes ieškovė arba apmokėdavo sąskaitas dėl to, kad ji atsakovui būdavo skolinga už atsakovo atliktus darbus, arba tuos apmokėtus pinigus atsakovas grąžindavo į ieškovės sąskaitą (2010 m. vasario 20 d. ieškovei buvo pravesta 4 500 Lt), arba grynais pinigais;

166. 2011 m. 9 000 Lt ieškovė sumokėjo už trąšas už savo sūnų R. K., kurio dalis buvo neapmokėta, nes atsakovas pats 2010 m. spalio 15 d. už jo panaudotas trąšas sumokėjo 10 000Lt;

177. Ieškovė 2011 m. sumokėjo 84,06 Lt už atliekas, tačiau už atliekas mokesčius moka asmenys, kurie turi nekilnojamąjį turtą - pastatus ir statinius. Atsakovas jokių pastatų ir statinių neturi, todėl jam jokio mokesčio už atliekas nereikėjo mokėti;

188. Teismas pripažino, kad ieškovė už atsakovo naudojamos žemės nuomą sumokėjusi 24 884 Lt, tačiau byloje nėra nurodyta, kad atsakovas naudojosi nurodytų savininkų žeme, nėra įrodymų su kuo buvo sudarytos nuomos sutartys, koks buvo nustatytas žemės mokestis, ar iš viso buvo sudarytos nuomos sutartys. Teismas vadovavosi tik ieškovės teigimu, o ne dokumentais, nes jokių dokumentų, susijusių su žemės nuoma ieškovė teismui nepateikė;

199. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo ginčo faktinio pagrindo, netyrė ir nevertino įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių;

2010. Teismas nepaisė CK 6.875 straipsnio 2 dalies nuostatų ir rėmėsi liudytojų parodymais, esant abejonėms dėl paskolos sutarties buvimo. Visi ieškovės naudai liudiję liudytojai yra susiję su ieškove ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi;

2111. Teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų galima patenkinti ieškinį. Teismas nepilnai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą vadovavosi byloje nesančiais įrodymais, neanalizavo pateiktų įrodymų, nemotyvavo, kodėl juos atmeta. Ieškovė teigė, jog niekada jokių pinigų nėra gavusi, tačiau pateikti Lietuvos kredito unijos KU Zanavykų bankelio išrašai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrodo, kad ieškovei buvo pervesta 2006 m. gegužės 15 d. ir 2006 m. lapkričio 30 d. po 3 000 Lt, 2010 m. vasario 20 d. – 4 500 Lt;

2212. Teismas nevertino atsakovo parašo sutartyje tikrumo. Atsakovas nėra pasirašęs jokio paskolos raštelio, nes nėra skolingas ieškovei. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ieškovės prieštaravimų nurodant aplinkybes dėl skolos gavimo raštelio pasirašymo momento. Ieškovė teigė, kad skolos gavimo raštelį atsakovas pasirašė 2011 m. spalio 20 d., kai atėjo pasirašyti deklaracijos, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad deklaracijos teikiamos iki liepos 20 d. ir iki sausio 20 d. Iš ieškovės aiškinimų, kad jai svetimų pinigų nereikia, ji nori, kad grąžintų 4 hektarus, akivaizdu, kad joks skolos raštelis nebuvo pasirašytas ir jokių ieškovės pinigų pas atsakovą nėra;

2313. Teismas išvardijo įrodymus, bet neatskleidė jų turinio, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų atmetimo pagrindų. Teismo išvados nėra pagrįstos faktiniais argumentais, sprendimas yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, o kartu reiškia ir teisės į tinkamą procesą pažeidimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.);

2414. Nėra svarbiausio paskolos sandorio elemento - pinigų perdavimo fakto ir būtino sandorio elemento paskolos gavėjo parašo (CK 6.871 str. 3 d.), nes apie skolos gavimo raštelį atsakovui tapo žinoma gavus teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolos gavimo raštelis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 1.80 str.).

25Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ieškovė pritarė teismo argumentams, nurodė, kad pateikė teismui pagrindinį įrodymą paskolos raštelį, kurį pasirašė atsakovas, todėl mano, kad įrodė paskolos davimo faktą. Atsakovas neįrodė skolos raštelio neteisėtumo, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie nuginčytų skolos raštelio tikrumą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

28Faktinės bylos aplinkybės

29Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 58 000 Lt skolą kildino iš paskolos teisinių santykių ir kaip jų patvirtinimą pateikė 2011 m. spalio 20 d. skolos gavimo raštelį (t. 1, b. l. 5). Papildomai nurodė, kad atsakovo skola susidarė dėl negrąžintų ieškovei piniginių lėšų, ieškovės sumokėtų už atsakovą jo kreditoriams, dėl negrąžintų piniginių lėšų duotų žemės sklypui pirkti, todėl ieškovė, norėdama užsitikrinti skolos grąžinimą bei susigrąžinti atsakovui padovanotus žemės sklypus, surašė skolos gavimo raštelį, o atsakovas jį pasirašė. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, ginčijo 2011 m. spalio 20 d. skolos gavimo raštelį, prašė jį pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo dienos, motyvuodamas tuo, jog jis skolos gavimo raštelio nepasirašė, jame nėra svarbiausio sandorio elemento – pinigų perdavimo fakto. Atlikus 2011 m. spalio 20 d. skolos gavimo raštelio rašysenos ekspertizę, paaiškėjo, kad nustatyti ar raštelį pasirašė atsakovas, ar kitas asmuo, negalima (t. 1, b. l. 142-144).

30Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pareigos įrodyti paskirstymo taisyklių

31Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Aiškinat skolos raštelio turinį, būtina vadovautis pagrindinėmis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje, derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jo teksto lingvistine analize, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CK 6.193 str. 5 d.).

32Nagrinėjamu atveju ginčijamame skolos gavimo raštelyje yra įrašyta: ,,Aš R. K. <...> esu skolingas B. K. <...> 58 000 Lt. Žodis „skolingas“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia tą, kuris turi skolą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodžio „skolingas“ skolos raštelyje pavartojimas gali būti vertinamas kaip vieno asmens, šiuo atveju atsakovo, tam tikros skolos kitam asmeniui (ieškovei) turėjimo fakto pripažinimas, bet ne kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui patvirtinimas. Skolos gavimo raštelyje įrašytas sakinys „skolą grąžinsiu, grąžindamas man padovanotą žemę natūra“, vertintinas kaip skolininko įsipareigojimas pakeisti prievolę grąžinti skolą ieškovei piniginėmis lėšomis į prievolę grąžinti skolą žemės sklypais (CK 6.141 str.). Iš skolos gavimo raštelio turinio nėra galimybės nustatyti skolos atsiradimo aplinkybių, tačiau ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, atsiliepime į priešieškinį nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovė skolos gavimo rašteliu siekė užsitikrinti piniginių lėšų, duotų atsakovui žemės sklypui pirkti, sumokėtų atsakovo kreditoriams už žemės nuomą, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, už degalus, trąšas ir pan., susigrąžinimą (t.1, b. l. 70-122, t. 2, b. l. 56-64). Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad 2011 m. spalio 20 d. skolos gavimo raštelis nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) fakto, todėl neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovei, o ne atsakovui įrodyti piniginių lėšų negavimo faktą. CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir CK 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais. 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos Teresė B. Š. bei Ž. K. patvirtino aplinkybę, kad apie skolos raštelį joms yra pasakojusi ieškovė, tačiau aplinkybių apie tai, kad ieškovė perdavė atsakovui skolos gavimo raštelyje nurodytą piniginių lėšų sumą nepatvirtino. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo išvadai, jog skolos gavimo raštelis yra pakankamas įrodymas, patvirtinti faktui, kad paskolos dalyką (pinigus) atsakovas gavo, todėl perkeldamas pareigą įrodyti pinigų negavimo faktą atsakovui, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Kaip jau buvo minėta, pinigų perdavimo faktą atsakovui privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Apie tai, kad ieškovė skolino pinigines lėšas atsakovui žemės sklypui pirkti, mokėjo už jį valstybinio socialinio draudimo mokesčius, vykdė kitas pinigines prievoles už atsakovą jo kreditoriams, ieškovė įrodinėjo kitais rašytiniais įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas dėl netinkamai pritaikytos įrodinėjimo pareigos nevertino ir netyrė. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, todėl po bylos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

33Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 37-38) prašė teismo priteisti iš atsakovo... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 20 d. ieškovė atsakovui, kuris yra... 5. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį (t., 1, b. l.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 8. Teismas nustatė, kad 2004 – 2006 metų laikotarpiu ieškovė savo sūnui... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (t.2, b. l. 75-79) atsakovas prašo Šakių rajono... 11. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų... 12. 2. Apie tai, kad ieškovė 2005 m. sumokėjo 8 000 Lt PVM už gautą žemės... 13. 3. 2002-2004 metais ieškovė padengė 1 800 Lt skolą už atsakovo sunaudotą... 14. 4. 2005-2007 metais ieškovės padengtos 690,44 Lt skolos už sunaudotą... 15. 5. Ieškovė 2005 m. sumokėjo 4 700 Lt už degalus, 2 180 Lt sumokėjo už... 16. 6. 2011 m. 9 000 Lt ieškovė sumokėjo už trąšas už savo sūnų R. K.,... 17. 7. Ieškovė 2011 m. sumokėjo 84,06 Lt už atliekas, tačiau už atliekas... 18. 8. Teismas pripažino, kad ieškovė už atsakovo naudojamos žemės nuomą... 19. 9. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo ginčo faktinio pagrindo,... 20. 10. Teismas nepaisė CK 6.875 straipsnio 2 dalies nuostatų ir rėmėsi... 21. 11. Teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų galima... 22. 12. Teismas nevertino atsakovo parašo sutartyje tikrumo. Atsakovas nėra... 23. 13. Teismas išvardijo įrodymus, bet neatskleidė jų turinio, nepasisakė... 24. 14. Nėra svarbiausio paskolos sandorio elemento - pinigų perdavimo fakto ir... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Faktinės bylos aplinkybės... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 58 000... 30. Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir... 31. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris,... 32. Nagrinėjamu atveju ginčijamame skolos gavimo raštelyje yra įrašyta: ,,Aš... 33. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4... 35. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....