Byla 3K-3-385/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. T. ieškinį atsakovei E. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl šeimos kapavietėje pastatyto paminklo nugriovimo.

5Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Saltoniškių kapinėse 8–ajame sektoriuje T. šeimos kapavietėje neteisėtai pastatytą paminklą A. T.

6Ieškovė nurodė, kad ji, kaip atsakingas už T. šeimos kapavietės priežiūrą asmuo, leido 2006 m. lapkričio 30 d. mirusį brolį palaidoti tėvų kapavietėje Saltoniškių kapinėse. Ieškovės teigimu, brolio sutuoktinė, t. y. atsakovė, pažadėjo, kad nestatys jokio paminklo, tik sumokės už įrašo iškalimą ant esančio tėvų paminklo, tačiau 2008 m. gegužės mėn. slapta ir neteisėtai, t. y. negavusi ieškovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, sutikimo, neturėdama projekto, kurio reikalaujama pagal Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintas Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisykles, pastatė savo vyrui paminklą; pažeidžiant Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 18 punktą, paminklas nebuvo įregistruotas kapinių prižiūrėtojo žurnale. Ieškovės teigimu, ji nuo 1990 m. tvarko šeimos kapą savo lėšomis, yra atsakinga už šios kapavietės tvarkymą, todėl paminklui statyti turėjo būti gautas jos sutikimas; atsakovė, pastačiusi paminklą be tokio sutikimo, pažeidė ieškovės teisėtą valdymą, neteisėtas statinys blogina kapavietės estetinį vaizdą, trukdo ją prižiūrėti, todėl turi būti nugriautas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad už kapavietės, kurioje palaidotas 2006 m. lapkričio 30 d. miręs ieškovės brolis, o atsakovės sutuoktinis A. T., priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė; 2008 m. gegužės mėn. atsakovė pastatė kapavietėje paminklą savo vyrui. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad visi laidojimai, kapaviečių statiniai ir jų rekonstravimo darbai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas); žurnalą pildo ir saugo kapinių prižiūrėtojas; 19 punkte – kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms; 27 punkte – kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora, kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu; statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neinformavo kapinių prižiūrėtojo apie paminklo statymą, paminklas įrašytas Laidojimų ir kapinių statinių registravimo žurnale, o ta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė paminklo projekto, kaip nustatyta Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintų Kapaviečių statinių Vilniaus miesto kapinėse taisyklių 2 punkte, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, nes paminklas atitinka šių taisyklių 1.1, 1.2 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pastatė ginčo paminklą neteisėtai, ir, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, reikalavimą nugriauti šį paminklą atmetė.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nėra įgijusi daiktinių teisių (nuosavybės ar valdymo) į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame atsakovė pastatė sutuoktiniui paminklą, todėl ji nepagrįstai grindžia savo reikalavimą tuo, kad atsakovė, statydama paminklą mirusiam sutuoktiniui šeimos kapavietėje, pažeidė jos teisėtą ir sąžiningą valdymą, kuris turi būti apgintas pagal CK 4.34 straipsnio 1 dalį, 4.35 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nepaneigti atsakovės argumentai, jog kapinių prižiūrėtojas buvo informuotas apie atminimo akmens įrengimą ant atsakovės sutuoktinio kapo šeimos kapavietėje, žurnale yra įrašas apie kapavietėje pastatytą antrą paminklą ir kad jis pastatytas palaidoto asmens sutuoktinės, tai atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 27 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl to, jog įraše nenurodyta ginčo paminklo pastatymo data, šis netampa negaliojančiu, įrašas nenuginčytas, be to, Kapinių tvarkymo taisyklėse nėra imperatyviosios nuostatos, kad atsakovė turėjo gauti ieškovės leidimą paminklui ant savo sutuoktinio kapo statyti ir pateikti tokį leidimą kapinių prižiūrėtojui; pagal Taisyklių 21 punktą ieškovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, leidimas reikalingas kitiems asmenims kapavietėje laidoti, ir nagrinėjamu atveju ieškovė davė leidimą laidoti šeimos kapavietėje atsakovės sutuoktinį. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas kapo paminklas yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, statybos leidimas ir kt.; nors Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintų Kapaviečių statinių statymo Vilniaus mieste taisyklių 2 punkte nurodyta, kad kapaviečių statinius statyti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus, tačiau nenurodyta, kas turi tokius projektus patvirtinti; pagal šių taisyklių 4 punktą kapaviečių statinių projektų atitiktį taisyklėms tikrina miesto kapines prižiūrinti ir tvarkanti įmonė ar bendrovė, tačiau nenurodyta, kad ji privalo patvirtinti projektą ir tik tada leidžiama statyti. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nors byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė, statydama savo sutuoktiniui paminklą, buvo parengusi tokį projektą, ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė, pastačiusi paminklą be tokio projekto, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl paminklas turi būti nugriautas kaip savavališkas statinys (CK 4.103 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovė pagal Kapinių tvarkymo taisykles nėra žemės sklypo valdytoja, ji yra už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kuris prižiūri, kad kapavietė būtų tvarkinga; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri organizuoja Saltoniškių kapinių priežiūrą, teismui nurodė, kad Kapinių tvarkymo taisyklės nedraudžia statyti kelis paminklus vienoje kapavietėje, tačiau juos statant turi būti informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento pavaduotojo A. M. 2011 m. vasario 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad turėjo būti ieškovės oficialus rašytinis sutikimas atsakovei statyti paminklą, tačiau nenurodyta teisės akto, kuris nustatytų tokį reikalavimą. Dėl ieškovės argumentų, kad ginčo paminklas yra neestetiškas, nesiderina prie bendro kapavietės vaizdo, trukdo prižiūrėti ir tvarkyti šeimos kapavietę pagal ieškovės nuožiūrą, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė jokio kapavietės tvarkymo plano, iš byloje esančios nuotraukos negalima daryti išvados, jog atsakovės pastatytas kuklus paminklas trukdo ieškovei įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtintą pareigą prižiūrėti kapavietę, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl valdymo teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad Kapinių tvarkymo taisyklėse nenustatyta, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja daiktinę teisę – kapavietės valdymą, taip pat kad kasatorė nėra įgijusi daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame atsakovė pastatė paminklą, per siaurai aiškino valdymo teisės institutą. Valdymas – tai faktinis daikto turėjimas, kuris gali atsirasti tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įstatymas (CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Jos patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė; 15 punkte – kad kapines prižiūri savivaldybės (seniūnijos) paskirtas kapinių prižiūrėtojas; 19 punkte – kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Lietuvos teisėje valdymo terminas vartojamas tiek valdymo faktui (daikto turėjimui), tiek valdymo teisei apibrėžti. Faktinis valdytojas turi subjektinę teisę valdyti turimą daiktą, t. y. faktiškai turėti, kontroliuoti (nagrinėjamu atveju – prižiūrėti kapavietę, ją tvarkyti; pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktą laidoti kapavietėje kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu). Nurodytą teisę valdytojas gali įgyti iš asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą. Nagrinėjamu atveju tokią teisę kasatorė gavo iš savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojo. Taigi kasatorė yra faktinė kapavietės valdytoja, nes ji atsakinga už kapavietės priežiūrą, t. y. turėdama ją savo žinioje, užtikrina, kad ši vieta būtų sutvarkyta, atrodytų estetiškai, taip pat sprendžia, ar leisti laidoti kapavietėje kitus asmenis ir kt. Kapavietę faktiškai valdantis asmuo turi tiesioginį interesą, kad kapavietė būtų tinkamai naudojama, nes būtent jam tektų atsakomybė už teisės normų pažeidimus. CK įtvirtintos teisinės priemonės faktiniams valdytojams gintis nuo valdymo teisės pažeidimų (CK 4.34 straipsnis), todėl kasatorė, kaip atsakingas už šeimos kapavietę asmuo, turi teisę kreiptis gynybos į teismą, nes atsakovė pastatė paminklinį akmenį, negavusi šeimos kapavietės valdytojo sutikimo.

132. Dėl paminklų įrengimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal CK 4.103 straipsnį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama; asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.35 straipsnio 1 dalį valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Atsakovė, neteisėtai įrengdama paminklą, pažeidė kasatorės teisę įgyvendinti kapavietės valdymą savo nuožiūra: kasatorė ketino žodžius, skirtus mirusiam broliui pagerbti, užrašyti ant esančio šeimos kapavietėje paminklo, o ne statyti atskirą. Teismai, gindami pažeistas kasatorės teises, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu, turėjo įpareigoti statytoją (atsakovę) nugriauti neteisėtą statinį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąsias Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, pagal kurias paminklui statyti neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis specialiuoju teisės aktu – Vilniaus miesto valdybos patvirtintomis Kapaviečių statinių Vilniaus miesto kapinėse taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad kapaviečių statinius statyti turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Šis teismo padarytas teisės pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

14CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl valdymo teisės gynimo

18Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė); antra, titulinis valdymas – išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė).

19CK 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).

20Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą.

21Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kasatorė) pareiškė ieškinį, reikalaudama apginti jos, kaip atsakingo už šeimos kapavietės priežiūrą asmens, valdymo teisę, kurią, jos teigimu, pažeidė atsakovė, pastačiusi šioje kapavietėje paminklą mirusiam sutuoktiniui.

22Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.

23Pagal Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), galiojusių ginčo paminklo pastatymo metu, 14, 15, 16 punktus savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė; kapines prižiūri savivaldybės (seniūnijos) paskirtas kapinių prižiūrėtojas, kuris turi palaikyti švarą ir tvarką, tvarkyti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe (seniūnija), religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 19 punkto nuostatas konkrečia kapaviete rūpinasi atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Tokiu pripažįstamas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale (toliau – žurnalas). Atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui nustatyta pareiga prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, jis privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus.

24Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė (kasatorė) nėra įgijusi savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame atsakovė pastatė paminklą, todėl nepagrįstai reikalauja ginti valdymą CK 4.34, 4.35 straipsnių pagrindu.

25Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė (kasatorė) nėra įgijusi savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame atsakovė pastatė paminklą mirusiam sutuoktiniui. Kita vertus, atsižvelgiant į ieškovei (kasatorei), kaip atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, kad ji yra faktinė ginčo kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę. Jos valdymo teisė atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu.

26CK 4.22, 4.34 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad reikalauti atkurti pažeistą valdymą, kai jį pažeidžia tretieji asmenys, gali visi faktiniai valdytojai – turintys ir savarankiškas, ir išvestines valdymo teises.

27Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovė (kasatorė) gali reikšti posesorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo ir ginti su kapavietės priežiūra susijusias teises, jeigu šios pažeidžiamos (CK 4.34 straipsnis).

28Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo, statant kapavietėje paminklą, reikalingumo

29Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 19 punkto nuostatas konkrečia kapaviete rūpinasi atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, t. y. asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ir kurio duomenys nurodyti žurnale. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo paminklas, priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė (kasatorė) ir kad atsakovės sutuoktiniui laidoti šeimos kapavietėje buvo gautas ieškovės (kasatorės), kaip atsakingo už šios kapavietės priežiūrą asmens, sutikimas. Šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovė teisėtai pastatė šioje kapavietėje paminklinį akmenį ant mirusio sutuoktinio kapo, kai kapavietėje jau pastatytas paminklas kitiems šioje kapavietėje palaidotiems asmenims (ieškovės (kasatorės) tėvams).

31Ginčo paminklo pastatymo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Pagal Statybos įstatymo nuostatas statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Tai – statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 1 straipsnio 54 punktas). Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos techniniai reglamentai nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo techninės priežiūros taisykles. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

32Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ginčo paminklo pastatymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ kapo paminklas priskirtinas I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui (6.2, 7.1, 8 punktai). Pagal šio reglamento 12.3 punktą tokiam statiniui neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Reglamento 1 priedo 2 lentelės 19 punkte nustatyta, kad šių statinių statybai taikomi papildomi reikalavimai ir apribojimai pagal kapinių tvarkymo taisykles.

33Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, galiojusių ginčo paminklo pastatymo metu, 12 punktą, palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos; pagal 18 punktą – visi laidojimai, kapaviečių statiniai ir jų rekonstravimo darbai (jų datos) registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurį pildo ir saugo kapinių prižiūrėtojas; 19 ir 21 punktais nustatytos už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens teisės ir pareigos. Kartu pažymėtina, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 38 punkte nustatyta, jog kitus šiose Taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo klausimus sprendžia savivaldybių institucijos. Ginčo paminklo pastatymo metu galiojo Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintos Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisyklės, tačiau jose taip pat nereglamentuoti paminklą statančio ir už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens santykiai, kai šie asmenys nesutampa.

34Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovės (kasatorės), kaip atsakingo už šeimos kapavietės priežiūrą asmens, sutikimo reikėjo tik mirusiajam šioje kapavietėje palaidoti, ir konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta reikalavimo gauti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimą paminklui statyti.

35Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu bylą nagrinėjusių teismų pateiktu teisės aktų, reglamentuojančių atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisinį statusą, aiškinimu. Nors teisės aktuose expressis verbis (tiesiogiai) nėra nustatyto reikalavimo gauti atsakingo už konkrečios kapavietės priežiūrą asmens sutikimą paminklui toje kapavietėje statyti, tačiau tokio sutikimo reikalingumą suponuoja atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, padarytą įrengiant kapo paminklą, antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų Kapinių tvarkymo taisyklių 19, 21 punktų nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo paminklo pastatymo metu galiojusiose Kapinių tvarkymo taisyklėse nebuvo nustatyta, kokios konkrečios formos turi būti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimas laidoti kapavietėje kitus asmenis (rašytinės tokio sutikimo formos reikalavimas nustatytas tik nuo 2008 m. lapkričio 30 d. įsigaliojusiose taisyklėse), darytina išvada, jog toks sutikimas galėjo būti išreikštas be kuria forma (žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais). Atitinkamai spręstina, kad ginčo paminklo pastatymo metu atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimas (suderinimas) paminklui kapavietėje statyti galėjo būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais.

37Bylą nagrinėję teismai, pripažinę, kad tokio suderinimo nereikėjo, iš esmės nenustatinėjo ir netyrė, koks buvo ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl mirusio atsakovės sutuoktinio atminimo įamžinimo tuo metu, kai ieškovė davė sutikimą laidoti mirusįjį šeimos kapavietėje; ar šalys tarėsi ir kaip nors keitė savo valią nuo 2006 m. gruodžio mėn., kai mirusysis buvo palaidotas šeimos kapavietėje, iki 2008 m. gegužės mėn., kai buvo pastatytas ginčo paminklas. Nustačius, kad atminimo įamžinimo pareigą buvo prisiėmusi ieškovė ir jos nevykdė, į tai atsižvelgtina, vertinant atsakovės veiksmus. Ieškovė nurodė, kad buvo susitarta iškalti mirusiojo palaidojimo vietą žyminčius duomenis paminkle, jau esančiame kapavietėje. Teismai nesiaiškino, ar toks susitarimas iš tikrųjų buvo, kas ir kieno lėšomis turėjo tai padaryti, kokiu terminu, kodėl to nebuvo padaryta daugiau kaip vienerius metus, ar tai iš viso įmanoma, atsižvelgiant į jau esančius paminkle įrašus ir likusį laisvą plotą. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar ieškovės prašomas jos teisių gynimo būdas (įpareigoti atsakovę nugriauti paminklą) proporcingas pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo kriterijus bei geros moralės nuostatas, ir ar tokiu būdu apgynus ieškovės teises nesusiklostys situacija, kad kapo vieta liks iš viso nepaženklinta, tai prieštarautų ne tik Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punktui, bet ir lietuvių tautos tradicijoms. Sprendžiant šį konkretų ginčą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad žalos tretiesiems asmenims dėl pastatyto paminklo gali atsirasti ir vėliau, po jo pastatymo (pavyzdžiui, paminklui nuvirtus ir apgadinus gretimus statinius ar želdinius), o reikalavimas atlyginti žalą tokiu atveju pirmiausia būtų nukreiptas į atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Be to, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens (ieškovės) ketinimus būti palaidotai šioje kapavietėje ir galbūt jos turimus sumanymus dėl vėlesnio kapavietės tvarkymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienas paminklas (be ginčo paminklo) kapavietėje jau yra.

38Minėta, ginčo paminklo pastatymo metu taip pat galiojo Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 679V patvirtintos Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisyklės, kuriose: nustatyti tokių statinių aukščio ir pločio reikalavimai (1 punktas); nurodyta, kad kapaviečių statinius statyti turi teisę asmenys pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus (2 punktas); išvardyti projektų atitiktį taisyklėms tikrinantys subjektai (4 punktas) ir kt. Pažymėjęs, kad Vilniaus miesto valdybos patvirtintose Kapaviečių statinių statymo Vilniaus miesto kapinėse taisyklėse nenurodyta, kas turi tvirtinti kapaviečių statinių projektus, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kaip šios taisyklės realiai įgyvendinamos praktikoje (ar kapaviečių statiniai Vilniaus miesto kapinėse statomi pagal projektus; kokia yra nustatyta tokių projektų tvirtinimo tvarka; kam atsakingi už konkrečių kapaviečių priežiūrą asmenys pateikia (ir ar apskritai pateikia) taisyklėse nurodytus kapavietės statinių ir jos aplinkos tvarkymo projektus; kaip vykdoma kapaviečių statinių statybos kontrolė ir pan.). Nustačius šias aplinkybes svarstytina, kaip savivaldybės valdybos patvirtintų taisyklių nuostatos koreliuoja su pirmiau aptarto Statybos techninio reglamento normomis, o konstatavus jų prieštaravimą spręstina CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

39Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytų aplinkybių išsiaiškinimas reikšmingas, siekiant nustatyti paminklo pastatymo teisėtumą ir teisingai išspręsti šios konkrečios bylos šalių ginčą.

40Dėl to, kad byloje nesiaiškintos ir netirtos faktinės aplinkybės, reikšmingos materialiosios teisės normoms tinkamai taikyti, o kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes konstatuoti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

41Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

42Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 11 d. pažymą dėl ieškovės inicijuoto kasacinio proceso valstybė patyrė 24,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniame teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl šeimos kapavietėje pastatyto paminklo nugriovimo.... 5. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo... 6. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip atsakingas už T. šeimos kapavietės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 12. 1. Dėl valdymo teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs,... 13. 2. Dėl paminklų įrengimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal... 14. CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl valdymo teisės gynimo... 18. Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be... 19. CK 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė.... 20. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kasatorė) pareiškė ieškinį, reikalaudama... 22. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad... 23. Pagal Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių... 24. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė (kasatorė) nėra... 25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 26. CK 4.22, 4.34 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad... 27. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovė (kasatorė) gali reikšti posesorinį... 28. Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo, statant... 29. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 19 punkto nuostatas konkrečia kapaviete... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo... 31. Ginčo paminklo pastatymo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių 27... 32. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ginčo paminklo... 33. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, galiojusių ginčo paminklo pastatymo metu,... 34. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovės (kasatorės), kaip atsakingo... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu bylą nagrinėjusių teismų pateiktu... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų Kapinių tvarkymo... 37. Bylą nagrinėję teismai, pripažinę, kad tokio suderinimo nereikėjo, iš... 38. Minėta, ginčo paminklo pastatymo metu taip pat galiojo Vilniaus miesto... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytų aplinkybių išsiaiškinimas... 40. Dėl to, kad byloje nesiaiškintos ir netirtos faktinės aplinkybės,... 41. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame... 42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 11... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...