Byla 2A-474-553/2015
Dėl paminklinio akmens atstatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Labradoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-37-155/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Labradoras“ dėl paminklinio akmens atstatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus UAB „Labradoras“ ir Vilniaus miesto savivaldybę solidariai atstatyti paminklinį akmenį su kaltiniu užrašu „V. K. 1925-2007 Garbės geležinkelininkas“ tokį patį kaip buvo, arba lygiavertį (suma 5 500,00 Lt, projekto derinimą 40,00 Lt + pamatų išpylimas, granito gaminių klijavimas 800,00 Lt, meno darbai 310,00 Lt, paminklas 4 350,00 Lt), suderinus su ieškovu V. K., arba atlyginti ieškovui paminklinio akmens atstatymo išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas, 2013-07-19 atvykęs į kapines, rado sudaužytą į septynias dalis savo tėvo V. K. antkapinį paminklą. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius 2013-08-01 nutarimu Nr. 12-AT-03462-13 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas mano, kad kapinių administracija nuslėpė antkapinio paminklo sudaužymo įkalčius, kadangi administratorė nurodė, kad paminklas nugriuvo ir atsitrenkė į šalia esančio kapo tvorelę. Ieškovas nurodo, kad rado sudaužyto antkapinio paminklo dalis savo tėvo kapavietėje. Administracija nepranešė apie incidentą policijai, savivaldybės atsakingam asmeniui, pačiam ieškovui ar kapavietės prižiūrėtojui. Taip pat ieškovas pažymi, kad 2007-01-23 buvo sudaryta kapavietės įrengimo ir priežiūros sutartis bei pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1863 su Kairėnų kapines administruojančia įmone – UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“. Sutarties pagrindu buvo sudarytas „užsakymas-sutartis“ su administruojančia Kairėnų kapines UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ dėl paminklo ir tvorelės pagaminimo. Pamatų išpylimo ir granito gaminių klijavimo darbus atliko Z. J. personalinė įmonė. 2013-08-07 ieškovas įteikė Kairėnų kapinių administratorei D. U. pretenziją, kuria ieškovas prašė atstatyti paminklą arba atlyginti žalą. Taip pat ieškovas mano, kad Vilniaus m. savivaldybė, kaip sudariusi su UAB „Labradoras“ sutartį dėl kapinių administravimo ir priežiūros, yra atsakinga už šios įmonės veiklą. Ieškovas buvo pateikęs skundą dėl UAB „Labradoras“ neveikimo bei dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė šį skundą atmetė, nesant neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų. Apibendrinamas savo ieškinį, ieškovas nurodo, kad UAB „Labradoras“ kaip kapines administruojanti ir prižiūrinti įmonė pagal „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių“ 16.5 punktą, bei „Kairėnų kapinių eksploatavimo sutartį“ su Vilniaus miesto savivaldybe privalo saugoti kapines. Šiuo atveju UAB „Labradoras“ neužtikrino kapinių apsaugos arba sąmoningai slepia savo darbuotojų padarytą žalą. Kapavietės įrengimas, projektavimas, paminklinio akmens montavimas, meno darbai buvo atlikti ir prižiūrimi UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ 2007 metais. 2009-12-14 UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ buvo reorganizuotos“, o po reorganizacijos jos teises ir pareigas perėmė UAB „Labradoras“, todėl ieškovo manymu, abu atsakovai solidariai turi atstatyti paminklinį akmenį arba atlyginti visas paminklinio akmens atstatymo išlaidas.

6Atsakovas UAB „Labradoras“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad dėl minėto sugriuvusio paminklinio antkapio buvo atliekamas policijos tyrimas ir policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavę, jog paminklas galėjo nugriūti tik dėl aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais. Šias aplinkybes konstatavo ir kompetentingi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, jas pripažįsta ieškovas, todėl paminklo nugriuvimo priežastimi negali būti laikoma UAB „Labradoras“ netinkamai atlikta kapinių priežiūra. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad paminklas nugriuvo dėl trečiųjų asmenų tyčinių ar netyčinių veiksmų, o atsakovas mano, jog pats tinkamai vykdė visas savo pareigas, susijusias su kapinių priežiūra. Be to pažymi, kad UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ buvo tik paminklinio akmens gamintojas ir pardavėjas ir nėra niekaip atsakingas už tai, kad paminklinis akmuo galėjo būti nekokybiškai pastatytas ir sumontuotas kapavietėje. Paminklo montavimo darbus atliko ne UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“, o Z. J. personalinė įmonė, kad paminklo montavimo darbus atlikusi įmonė turėjo parinkti tinkamas medžiagas ir priemones, kad ieškovui parduotas paminklas būtų tinkamai patvirtintas ir stabilus. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad paminklo nugriuvimą įtakojo paminklui panaudota akmens rūšis, kad ieškovas remiasi tik samprotavimais. Nesutinka, kad paminklo pastatymo darbams turi būti taikomas 20 metų garantinis terminas, nes turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

9Paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu – nagrinėjamu atveju su kapinių priežiūros organizavimu – perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju atsakovas tokia galimybe ir pasinaudojo, po konkurso Vilniaus miesto valdybos sprendimu suteikė UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvėms“ žemės sklypą, skirtą išplėsti Kairėnų kapines ir jas įrengus, eksploatuoti. Šiuo susitarimu UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ buvo atsakingos už kapinių įrengimą, priežiūrą, saugojimą. Ši bendrovė stato paminklus, įrengia ir prižiūri kapavietes už papildomą mokestį bei atlieka visas paslaugas, susijusias su laidojimo veikla. Vėliau UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ buvo reorganizuota ir visas UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvių“ teises ir pareigas perėmė UAB „Labradoras“. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokie Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti. Esą šis atvejis nebuvo vandalizmo atvejis ar vagystė, ką patvirtino policija, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, kad atsakinga kapinių administracijos darbuotoja taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nepažeidė jokių galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra solidariosios atsakomybės ir kad pats ieškovas, kaip prižiūrintis kapavietę asmuo, turi rūpintis paminklo stabilumu ir visais su tuo susijusiais reikalais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB “Labradoras” per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti Kairėnų kapinėse paminklinį antkapį ant V. K. kapo su buvusiu užrašu “V. K. 1925-2007 Garbės geležinkelininkas”, suderinus statymo darbus su ieškovu V. K.. Tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo teismo sprendimo įpareigojimas bus neįvykdytas, suteikti teisę ieškovui V. K. atstatyti paminklą, išieškant iš atsakovo UAB “Labradoras” atstatymo išlaidas, neviršijančią 5500 Lt sumos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB “Labradoras” 23,76 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

11Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Labradoras“, nurodžiusiam byloje, jog paminklas griuvo dėl gamtinių priežasčių, tenka pareiga jas įrodyti. Atsižvelgęs į atsakovo UAB „Labradoras“ darbuotojos paaiškinimus, teismas nustatė, kad nugriuvęs ir skilęs paminklas aptiktas vykdant periodinę teritorijos apžiūrą, kad toks poreikis atlikti apžiūrą atsirado ne po stipraus vėjo ar stipraus lietaus ar kitokių meteorologinių sąlygų, galinčių padaryti ir padarančių žalą aplinkai. Teismas nenustatė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nerūpestingą paminklo priežiūrą ar tai, kad paminklas griuvo ir skilo dėl to, kad nusėdo gruntas. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kada atsakovas UAB „Labradoras“ yra UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“, su kuria ieškovas susitarė dėl paminklo ir tvorelės, teisių perėmėja. Atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, jog jis nebuvo paminklo statytojas ir atsakomybės už tinkamą paminklo pritvirtinimą neturi. Remdamasis byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimas, teismas konstatavo, kad ieškovas siekė sudaryti sutartį su atsakovu - UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės“ teisių perėmėja. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis. Teismas konstatavo, kad visi bylos įrodymai rodo, kad byloje esantis užsakymas-sutartis Nr. 66 tik formaliai atitinka ieškovo sutartinius santykius su Z. J. įmone, bet iš esmės tokių santykių nėra, jie nebuvo sukurti, nebuvo nusistovėję, nebuvo vykdomi. Teismui nustačius, kad paminklas griuvo per garantinį laikotarpį įpareigojo atsakovą neatlygintinai pašalinti trūkumus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, nes nustatė, kad padarytas pažeidimo pobūdis rodo atsakovo UAB „Labradoras“ papildomos ūkinės veiklos, paminklinio akmens pardavimo ir jo pastatymo teisių pažeidimą, todėl antrojo atsakovo solidari atsakomybė yra negalima.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Labradoras“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

13Nurodo, kad:

  1. Paties akmens medžiaga niekaip neįtakojo paminklo griuvimo, nes nuo akmens medžiagos kokybės visiškai nepriklausė paminklo virtimo priežastis. Paminklinio akmens trapumas neturėjo jokios įtakos jo nugriuvimui, nes iki paminklo nugriuvimo akmuo nebuvo pažeistas, jis ar jo dalys netrupėjo ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl teismo išvada, kad paminklinis akmuo nuvirto, nes buvo pagamintas iš trapaus akmens yra nepagrįsta. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad paminklą naudojant ne pagal paskirtį jis prarado savo pradines savybes;
  2. Paminklinis akmuo nuvirto praėjus šešeriems metams po jo pastatymo dienos, taigi paminklinis akmuo jo pastatymo metu ir visą garantinį laikotarpį buvo tinkamai pritvirtintas, todėl teismo išvada, kad paminklinis akmuo buvo nekokybiškai pritvirtintas yra nepagrįsta;
  3. Nors teismas konstatavo, kad ginčo paminklas nepriskiriamas statiniams pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas), tačiau ginčo paminklą pripažino statiniu, remiantis 2001-04-12 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 679V patvirtintų kapaviečių statinių įstatymo taisyklių 1.1 punktu. Tokia pozicija nepagrįsta, nes aplinkybes ar objektas priskirtinas statiniams ar ne gali nustatyti tik Statybos įstatymas ir jį konkretizuojantys teisės aktai. Teismas nurodė, kad atliktas paminklo įrengimo, jo pritvirtinimo darbas yra laikomas statybos darbu ir taikė statybos rangą reglamentuojančias teisės normas. Ši teismo pozicija prieštarauja Statybos įstatymui ir turėtų būti taikomos bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos. Paminkliniam akmeniui neatitinkant statiniui keliamų reikalavimų negali būti taikomi garantiniai terminiai nustatyti Statybos įstatyme ir CK 6.698 str., o turėjo būti skaičiuojamas dvejų metų garantinis laikotarpis. Po garantinio laikotarpio ieškovas tampa atsakingas už paminklinio akmens priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas rūpinosi paminklo stabilumu, atliko jo remonto ar kitus darbus pasibaigus garantiniam, terminui;
  4. 2007-09-01 užsakymu-sutartimi Nr. 373/07 atsakovas įsipareigojo pagaminti paminklinį akmenį, iškalti raides ir atlikti visus kitus veiksmus, išskyrus paminklinio akmens sumontavimą kapavietėje. Taigi, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad paties paminklo akmens pagaminimas yra paslauga, kurios suteikimui vartojamos sąvokos nurodytos 2007-09-01 užsakyme-sutartyje Nr. 373/07. Atsakovas niekuomet neteikė paminklo montavimo paslaugos. Paminklo montavimo darbus atliko Z. J. personalinė įmonė. Sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovas negalėjo suprasti, kad paminklo montavimą atliks kita įmonė, yra prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

14Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą bei priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

15Nurodo, kad:

  1. Atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovas paminklinį akmenį naudojo ne pagal paskirtį ir dėl to netaikomi statybos rangai numatyti terminai;
  2. Paminklo pastatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimo Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 27 punkte nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu. Atitinkamai visi garantiniai terminai turėjo būti suteikti, vadovaujantis statybas reglamentuojančiais teisės aktais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 9 punkte nustatoma, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Ieškovas neturėjo galimybės patikrinti antkapinio paminklo pritvirtinimo kokybės, nežinojo, kad buvo paslėpti statinio elementų defektai ir šiuose elementuose tyčia paslėpti defektai, todėl akivaizdu, kad garantinis terminas yra 20 metų;
  3. Atmestini atsakovo paaiškinimai apie ieškovo kapinių nepriežiūrą, kadangi atsakovas nėra įteikęs ieškovui paminklinio akmens stabilumo patikrinimo ir remonto taisyklių, kuriose būtų nurodyta, kas, kokiu būdu, kokia jėga ar priemonėmis, kaip dažnai, turi atlikti paminklinio akmens stabilumo patikrą. Atsakovas įrodymų, kad ieškovas neprižiūrėjo kapavietės, nepateikė;
  4. Teismas tinkamai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad visas paslaugas teikė ir suteikė atsakovas UAB „Labradoras“, todėl už jas ura atsakingas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

19Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo objektą – kapo paminklą, laikė statybos rangos objektu ir pagrįstai atsakovą pripažino atsakingu už nuostolių atlyginimą.

22Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios teismo instancijos išvadomis dėl paminklo griuvimo priežasčių, dėl kapo paminklo pripažinimo statiniu ir statybos rangą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei su tuo, kad jį pripažino atsakingu už nuostolių atsiradimą, nors atsakovas montavimo darbu neatliko.

23Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas (UAB „Paplaujos paminklų dirbtuvės teisių perėmėjas) 2007-09-01 pasirašė užsakymą-sutartį dėl ginčo objekto pastatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2007-09-01 užsakymą-sutartį, šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius. Ginčo dėl šios kvalifikacijos apeliantas apeliaciniame skunde nekelia, tik nesutinka su išvada, jog teisiniams šalių santykiams turi būti taikomos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

25Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statiniu laikoma pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal 2007-09-01 užsakymo-sutarties sudarymo metu galiojusią Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakciją, statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi, ginčo objektas – kapo paminklas gali būti laikomas statiniu net ir pagal Statybos įstatymą, kadangi kapo paminklą sumontuojant su antkapiu, objektas tampa nekilnojamu daiktu. Ginčo objekto statymo metu galiojo STR 1.01.07:2002 „NESUDĖTINGI (TARP JŲ LAIKINI) STATINIAI“, kurio priedo 1.4.9 punkte, nustatyta, kad kapo paminklas, ne aukštesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarime Nr. 359 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (ne daugiau kaip 1,2 metro nuo žemės paviršiaus) yra nesudėtingas statinys. Pagal bylos medžiagą, kapo paminklas pastatytas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Be to, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ kapo paminklas laikomas inžineriniu statiniu, kuris statomas pagal kapinių tvarkymo taisykles. Todėl apelianto argumentai, jog kapo paminklas nėra statinys, vertinami kaip nepagrįsti. Toks teismo vertinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Esant pagrindui pripažinti kapo paminklą statiniu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių teisiniams santykiams turi būti taikoma statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.

26Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad kapo paminklui nesant statiniu pagal Statybos įstatymą, negali būti taikomos statybos rangos nuostatos dėl garantijos terminų. Apelianto nuomone, turi būti taikomas dvejų metų garantinis terminas. Tokią apelianto poziciją teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta. Kaip jau minėta, pirmiausia nepagrįsti apelianto argumentai, kad kapo paminklas nėra statinys Statybos įstatymo prasme. CK 6.698 str. 1 d. detalizuoja, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir t.t.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl minėtos CK nuostatos, reglamentuojančios rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę, yra suformuluota taisyklė, kad ši materialioji teisės norma reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas neinformavo ieškovo apie parduodamo akmens trapumą, todėl tai sąlygojo statinio paslėptų elementų buvimą. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės, jog užsakyme-sutartyje paminklas yra įvardytas P7773, jokių duomenų, kad tai akmuo turintis pavadinimą „Aurora“ ir kad tai trapus akmuo nėra. Tačiau kasos pajamų orderiuose nurodytas prekės pavadinimas „Granito gaminys“. Atsižvelgus į šio akmens išskirtines savybes (ilgaamžiškumą ir patvarumą), ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog kapo paminklas tarnaus ilgai. Taigi, nurodytas užsakyme numeris įprastinėmis sąlygomis niekaip nepaaiškina statinio trapumo požymio, dėl trapumo galinčių atsirasti pasekmių ir poreikio atlikti profilaktinius sutvirtinimo darbus. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl dvejų metų garantinio termino taikymo kaip nepagrįstus.

27Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl paminklo griuvimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kapo paminklas nugriuvo ir suskilo, nes buvo pagamintas iš trapaus akmens ir nekokybiškai pritvirtintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Apeliantas proceso metu teigė, kad kapo paminklas galėjo nugriūti dėl gamtos stichijų įtakos arba dėl ieškovo netinkamos priežiūros ir naudojimo ne pagal paskirtį. Tokias savo pozicijas atsakovas (apeliantas) turėjo įrodyti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas neįrodė nei vieno iš savo argumentų, byloje nenurodyta, kad laikotarpiu kai skilo kapo paminklas buvo kokios nors ypatingos gamtos stichijos; nenustatyta ir trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, be to atsakovas kaip Kairėnų kapinių administratorius nėra nustatęs ir į bylą pateikęs įrodymų dėl ieškovo aplaidumo ar netinkamų veiksmų, prižiūrint kapavietę. Todėl nėra jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė kapo paminklo griuvimo ir skilimo priežastis.

28Apeliantas taip pat prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis atsakovas pripažintas atsakingu už paminklinio akmens sumontavimą kapavietėje. Apeliantas teigia, kad 2007-09-01 užsakymu-sutartimi Nr. 373/07 atsakovas įsipareigojo pagaminti paminklinį akmenį, iškalti raides ir atlikti visus kitus veiksmus, išskyrus paminklinio akmens sumontavimą kapavietėje. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje esantis užsakymas-sutartis Nr. 66 tik formaliai atitinka ieškovo sutartinius santykius su Z. J. įmone, bet iš esmės tokių santykių nebuvo, jie nebuvo sukurti, nusistovėję ir vykdomi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, kadangi pagal atsakovo ir Z. J. IĮ 2006-03-01 susitarimą dėl paminklų statybos ir kapaviečių įrengimo Kairėnų kapinėse 1.1. punktą, susitarimo dalykas yra paminklų statymas ir kapaviečių įrengimo darbas, kuriuos atlieka Z. J. IĮ. Susitarimo 2.1. punkte nustatyta, kad klientų užsakymus paminklų statymo ir/ar kapaviečių įrengimo (bortelių, sienelių, plokščių ir kt. įrengimas ir/ar montavimas) darbams priima atsakovas ir/ar Z. J. IĮ Kairėnų kapinių prekybos aikštelėje. Pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą Kapavietės įrengimo ir priežiūros sutarties (Ofertą) 3 dalį, paminklų statymo, kapaviečių įrengimo, želdinimo ir priežiūros darbus Kairėnų kapinėse atlieka tik atsakovas (vykdytojas) arba pagal sutartį su vykdytoju kiti subrangovai. Todėl yra pagrindas išvadai, kad Z. J. IĮ darbus atliko kaip atsakovo subrangovas, o pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį. generalinis rangovas (atsakovas) atsako užsakovui (ieškovui) už subrangovų (Z. J. IĮ) prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo rangos rūšies (CK 6.644 str. 2 d.). Todėl, jeigu ir vertinti, kad už akmens paminklo montavimo darbus yra atsakinga Z. J. IĮ, už šios įmonės netinkamą darbų atlikimą atsakomybė tektų atsakovui kaip generaliniam rangovui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, atmeta apelianto argumentus dėl jo atsakomybės nebuvimo.

29Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

30Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą – 231,70 EUR (800,00 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos (CPK 93 str.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) naudai iš atsakovo UAB „Labradoras“, juridinio asmens kodas 120102832, 231,70 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus... 5. Nurodė, kad ieškovas, 2013-07-19 atvykęs į kapines, rado sudaužytą į... 6. Atsakovas UAB „Labradoras“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu... 7. Paaiškino, kad dėl minėto sugriuvusio paminklinio antkapio buvo atliekamas... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su pareikštu... 9. Paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Labradoras“, nurodžiusiam byloje, jog... 12. Atsakovas UAB „Labradoras“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus... 13. Nurodo, kad:
  1. Paties akmens medžiaga niekaip neįtakojo... 14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 15. Nurodo, kad:
    1. Atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovas... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 19. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 22. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas (UAB „Paplaujos paminklų... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1... 25. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2... 26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad kapo paminklui nesant statiniu... 27. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 28. Apeliantas taip pat prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 29. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 30. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) naudai iš atsakovo UAB...