Byla 2A-1242-459/2014
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. J. 348,25 Lt skolos už šilumos energiją, 11,34 Lt delspinigių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė E. J. yra buto esančio ( - ), savininkė, atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos, įsirengė individualią šildymo sistemą, šie veiksmai buvo suderinti su ieškove. Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. ir Valstybinės ir kainų energetikos komisijos išaiškinimo pagrindu atsakovei E. J. kilo pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas. Bendrojo naudojimo patalpų šilumos energijos kaina paskirstoma viso namo butams, anksčiau šį mokestį mokėjo tik tie butai, kurie iki šiol gauna šilumą iš ieškovės centralizuotai. Mano, kad šią šilumą atsakovė E. J. gauna per vamzdynus, esančius namo sienose, tokiu būdu gauna šilumos energiją, kuri šildo jos turtą.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog 2002 m. atsakovė E. J. įstatymų nustatyta tvarka buto, esančio ( - ), šilumos energijos prietaisus atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos įrenginių. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatomis, Valstybinės ir kainų energetikos komisijos išaiškinimu bei sutarties pagrindu ir atsakovei E. J. skaičiuoja mokesčius už šilumos energiją, tiekiamą į namo, esančio ( - ), bendro naudojimo patalpas. Name yra 4 butai, bendro naudojimo patalpų šildymo mokestis skaičiuojamas proporcingai visiems keturiems namo butams. Name, esančiame ( - ), yra keturi kotedžinio tipo butai, nes kiekvienas jų turi atskirą įėjimą ir namo bendrasavininkai pagal namo planą neturi laiptinių, koridorių ir kitų bendro naudojimo patalpų. Ieškovė skaičiuoja namo, esančio ( - ), bendro naudojimo patalpų šildymo (šilumos energijos) mokestį, tačiau nustačius faktą, kad name nėra bendro naudojimo patalpų, darytina išvada, jog šilumos energija į jas negali būti tiekiama. Šalys pripažįsta, kad sutarties tarp jų nėra, yra tik ieškovės iniciatyva Valstybinės ir kainų energetikos komisijos išaiškinimo pagrindu skaičiuojami šilumos energijos mokesčiai dėl namo bendrojo naudojimo patalpų šildymo, kurių, kaip nustatė teismas, name nėra. Ieškovo nurodomi teisės aktai - LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių pagrindu atsakovei skaičiuojamas bendrų namo patalpų šildymo mokestis, reglamentuoja būtent daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų mokesčio skaičiavimo pagrindus ir tvarką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė name, esančiame ( - ), esant bendro naudojimo patalpų, kad į tokias patalpas tiekiama šilumos energija ar per jas yra sumontuoti šilumos energijos tiekimo įrenginiai.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog kol namas nėra atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, šiluma naudojama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose, nes bendrais šilumos vamzdynais šiluma yra tiekiama į centralizuota šilumos energija šildomus namo butus. Šis šilumos energijos srautas apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo šilumos punkto patalpos – rūsio, apatinio aukšto grindų ir viršutinio aukšto lubų, taip pat tarp butų esančias vidines nešančiąsias namo konstrukcijas. Vien ta aplinkybė, kad daugiabučiame name nėra bendrojo naudojimo laiptinių, nepaneigia aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai šildomi centralizuotai tiekiama šiluma ir namo bendraturčiai patiria energijos išlaidų. Jeigu daugiabučio namo savininkai mano, jog šilumos paskirstymo tvarka bendruose objektuose netinkama, jie turi teisę nustatyta tvarka pasirinkti kitą šilumos paskirstymo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog name nėra bendrojo naudojimo patalų, nusprendė ir dėl kitų bendraturčių teisių ir pareigų. Teismui padarius išvadą, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, šilumos kiekis bendrųjų patalpų šildymui turėtų būti perskirstytas, taigi visi daugiabučio namo patalpų savininkai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog namas neturi bendrojo naudojimo patalpų. Šiluma į daugiabutį namą tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną, kuris į namą patenka iš kitos namo pusės į 4 butui priklausančias patalpas ir baigiasi ties 3 butu. Vamzdynas per atsakovei priklausantį butą neina, todėl šiluma nėra tiekiama per namo rūsius, butų sienas ir šilumos vamzdynu tekantys šilumos srautai neapšildo namo konstrukcijų ir ertmių. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, ieškovė neturi pagrindo perskaičiuoti kitiems namo patalpų savininkams mokėtinų sumų už atsakovei priskirtą šilumos kiekį, todėl priimtas sprendimas nesusijęs su kitų namo patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė E. J. yra buto, esančio ( - ), savininkė. 2002 metais įstatymų nustatyta tvarka atsakovė atjungė šilumos energijos prietaisus nuo centralizuoto šildymo sistemos įrenginių (b. l. 17-19, 33-36, 37-38). Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. J. 348,25 Lt skolos už šilumos energiją, 11,34 Lt delspinigių ir palūkanas. Nurodė, jog Valstybinės ir kainų energetikos komisijos išaiškinimo pagrindu atsakovei E. J. kilo pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas. Name yra 4 butai, bendrojo naudojimo patalpų šildymo mokestis šiems butams skaičiuojamas proporcingai buto plotui (b. l. 8-9, 21, 45-50, 59-61, 70-71). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog name nėra bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, jog sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo: pirmosios instancijos teismas, paneigdamas atsakovės prievolę atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, iš esmės nusprendė ne tik dėl atsakovės, bet ir kitų daugiabučio namo bendraturčių teisių ir pareigų, nes šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui turės būti perskirstytas.

8Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

9Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), yra išaiškinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).

10Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą (įstatymas Nr. XI-1480), susiaurindamas jame įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), tačiau absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) laikomi tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

11Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė, kaip buto savininkė, neprivalo mokėti už namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes name nėra bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė teigia, jog į bylą turėjo būti įtraukti visi namo bendraturčiai, t. y. ir likę trys daugiabučio namo butų savininkai, nes teismo sprendimas įtakoja ir jų teises bei pareigas.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir Ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi ginčo atveju yra reikšminga nustatyti, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir namo, esančio ( - ), butų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų.

13Mokėjimo už šilumą pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekinį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, taikomas metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 3-41. Name nesant laiptinių, šiluma bendrosioms patalpoms šildyti turėtų būti nustatoma vadovaujantis energijos vartojimo audito duomenimis arba skaičiavimo būdu, vartotojams pasirengus atskirą šilumos paskirstymo metodą, leisiantį įvertinti šilumos kiekį bendrosioms patalpoms šildyti nepriklausomai nuo laiptinių skaičiaus. Ieškovė, nustatydama atsakovei, kaip atsijungusiai nuo centralizuoto šildymo sistemos, tenkančią šilumos kiekio dalį, apskaičiavo ją parinkusi metodą Nr. 5, o kitiems daugiabučio namo gyventojams, neatsijungusiems nuo bendros šildymo sistemos, suvartotas šilumos kiekis taikomas paskirstant metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.8 punkte nustatyta, jog daugiabučio namo šildymui suvartotos energijos apskaičiavimui ir paskirstymui gali būti taikomas kitas su komisija suderintas metodas, atitinkantis pastato charakteristikas. Vadinasi, daugiabučio namo gyventojai disponuoja galimybe pasirinkti optimaliai jų visų interesus ir namo charakteristikas atitinkantį namo šildymui sunaudotos energijos paskirstymo metodą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, jog atsakovė neprivalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, neabejotinai įtakos kitų namo bendraturčių materialiąsias teises, nes kis jiems paskirstytinos šilumos bendrojo naudojimo patalpų šildymui metodika, o tai neabejotinai turės įtakos mokesčiui už šilumą. Be to, kadangi, kaip jau minėta, daugiabučio namo gyventojai disponuoja galimybe susitarti ir pasirinkti jų visų interesus ir namo charakteristikas atitinkantį namo šildymui sunaudotos energijos paskirstymo metodą, tas faktas, kad kiti daugiabučio namo, esančio ( - ), bendraturčiai nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimo procesą, atėmė iš jų galimybę išreikšti savo poziciją dėl ieškovės taikomo šilumos paskirstymo metodo pagrįstumo ir galimybės taikyti visų bendraturčių interesus atitinkantį metodą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog visi daugiabučio namo, esančio ( - ), bendraturčiai turėjo būti įtraukti į civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarytą išvadą, jog atsakovė neprivalo mokėti už šilumos energiją, jos tiekiamą į bendrojo naudojimo patalpas, motyvavo tuo, jog name, esančiame ( - ), nėra bendrojo naudojimo patalpų. Teismas nustatė, jog name yra keturi kotedžinio tipo butai, kiekvienas jų turi atskirą įėjimą ir namo bendrasavininkiai pagal namo planą neturi laiptinių, koridorių ar kitų bendrojo naudojimo patalpų. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog bendrojo naudojimo objektai neapsiriboja tik laiptinės patalpomis. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-05-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, yra išaiškinęs, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kasatorė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir kasatorė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais kasatorė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad kasatorė savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Atsižvelgiant į šiuos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus darytina išvada, jog vien tas faktas, kad daugiabučiame name nėra laiptinių, koridorių ar kitų bendrojo naudojimo patalpų, savaime nereiškia, kad šiluma bendrojo naudojimo objektuose nėra suvartojama, nes ja apšildomos visos namo konstrukcijos ir ertmės. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis visas daugiabučio namo, esančio ( - ), konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir šilumos cirkuliacijos jose ypatybes, o neapsiriboti vien bendrojo naudojimo patalpų nebuvimo fakto konstatavimu.

15Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17Sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 72 Lt (b. l. 105-106, CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

18Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, įmonės kodas 110818317, grąžinti 72 Lt (septyniasdešimt du litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. J. 348,25 Lt skolos už... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė E. J. yra buto, esančio ( - ),... 8. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti... 9. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą... 10. Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2... 11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų... 13. Mokėjimo už šilumą pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos... 14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarytą išvadą, jog... 15. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo... 16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios... 18. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 19. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą... 20. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, įmonės kodas 110818317,...