Byla eAS-827-624/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTB VALDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTB VALDA“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. spalio 8 d. gautas (elektroniniu parašu pasirašytas 2018 m. spalio 5 d.) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NTB VALDA“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriame prašoma panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po reorganizacijos nuo 2018 m. spalio 1 d. tapusios Tarnyba, 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. V-464 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „NTB VALDA“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Tarnybai nutraukti ir / ar sustabdyti visos ir / ar kurios nors rūšies valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, be kita ko, įpareigodamas atsakovą Tarnybą pateikti teismui nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

7Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo reikalavimą grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala bei nagrinėjamu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Nurodė, jog pareiškėjui dar nuo 2008 m. vasario 29 d. buvo suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, o nuo 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjo prašymu paliktas tik socialinės įmonės statusas. Pareiškėjas vykdo veiklą daugiau nei 10 metų, įdarbina Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – ir SĮĮ) nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatina šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažina socialinę atskirtį. Pareiškėjas pateikė duomenis apie darbuotojų skaičių, nurodydamas, kad pareiškėjo darbuotojų, nepriskiriamų tikslinėms grupėms, skaičius nebūna didesnis nei 2, beveik visi pareiškėjo darbuotojai yra priskiriami tikslinėms grupėms pagal SĮĮ, iš kurių didžioji dalis yra asmenys, turintys 30–40 proc. darbingumo lygį.

8Atsižvelgęs į tai, kad per 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. gavo 232 177,97 Eur pajamų, jo apskaičiuotos darbo užmokesčio ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė 487 245,43 Eur, gautina kompensacija (subsidija / valstybės pagalba) – 335 145,26 Eur, pareiškėjas darė išvadą, jog vien jo apskaičiuotos darbo užmokesčio ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos daugiau nei dvigubai viršija per tą patį ataskaitinį laikotarpį jo gautas pajamas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. sudaryta pareiškėjo tarpinė pelno (nuostolių) ataskaita ir tarpinis balansas patvirtina, kad 2018 m. sausio–liepos mėn. pareiškėjas turėjo tik 202 756 Eur pardavimo pajamų, tačiau pardavimo savikaina, bendrosios ir administracinės sąnaudos, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos siekė net 242 796 Eur, dėl ko pareiškėjas šiuo laikotarpiu patyrė 40 040 Eur nuostolio, kai tuo tarpu 2017 m. sausio–liepos mėn. laikotarpiu turėjo 210 463 Eur grynojo pelno; pareiškėjas 2018 m. liepos 31 d. turi tik 117 077 Eur vertės ilgalaikio turto ir 282 489 Eur trumpalaikio turto, iš kurio net 248 322 Eur yra tik per vienerius metus gautinos sumos; jis turi tik 34 117 Eur vertės turto pinigais ir pinigų ekvivalentais; taip pat turi 255 896 Eur nepaskirstyto pelno, tačiau jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 164 606 Eur.

9Paaiškino, kad nuolat rūpinasi, jog tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, negalintiems lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje, būtų sudarytos sąlygos dirbti, o kartu siekia jų integracijos į visuomeninį gyvenimą. Stengiasi sudaryti visiems darbuotojams geras darbo sąlygas, rūpinasi savo darbuotojų gerove ir jų motyvacija. Pareiškėjas savo darbuotojams organizuoja ir praveda kvalifikacijos kėlimo kursus, rengia mokymus, taiko įvairias socialinės integracijos ir socialinių įgūdžių lavinimo priemones, nurodytas Tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų socialinių įgūdžių lavinimo bei socialinės integracijos priemonių plane. Manė, kad Įsakymu panaikinus socialinės įmonės statusą ir sustabdžius / nutraukus pareiškėjui valstybės pagalbos mokėjimą, visą šį laikotarpį, neturėdamas socialinės įmonės statuso ir negaudamas valstybės pagalbos, pareiškėjas objektyviai neišsilaikys ir nesugebės tinkamai tęsti veiklos bei vykdyti įsipareigojimų, negaus pakankamai pajamų, neišlaikys verslo ir turimų daugiau kaip 100 tikslinėms grupėms priskiriamų darbuotojų, bus priverstas skelbti bankrotą, nutraukti visas veiklos, darbo teisinių santykių ir kitas sudarytas sutartis. Tokiu būdu ne tik bus sužlugdytas pareiškėjas ir jo veikla, tačiau be darbo liks didelis skaičius pas pareiškėją įdarbintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, nebus įgyvendinami SĮĮ ir socialinės įmonės veiklos tikslai, o ribotų galimybių visapusiškai konkuruoti darbo rinkoje esantys darbuotojai bus priversti ieškoti naujų darbo vietų ir pajamų šaltinių.

10Pareiškėjas teigė, jog nurodyti padariniai ir pasekmės reiškia ne tik neatitaisomą didelę žalą pareiškėjui, bet ir akivaizdžiai didelę ir neatitaisomą žalą pas pareiškėją dirbantiems tikslinėms grupėms priskiriamiems asmenims, jų šeimoms, socialiniam gyvenimui, karjerai, galimybei kokybiškai dalyvauti darbo rinkoje ir gauti už tai pajamas, toliau tęsti tinkamą grįžimą į darbo rinką, skatinti jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Aptariamos pasekmės reikštų ir viešojo intereso, susijusio su socialinės pagalbos reikalaujančių asmenų teisių ir interesų apsauga, pažeidimą. Siekiant išvengti nurodytų pasekmių, taip pat tinkamai užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, po galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo atkurti pažeistas pareiškėjo ir jo darbuotojų teises bei interesus, teisingai sureguliuoti susiklosčiusią situaciją ir pašalinti padarytą didelę žalą gali būti nebeįmanoma.

11Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesutiko.

12Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus, pareiškėjas nepateikė finansinės ataskaitos rinkinio už 2017 m., iš kurio matyti, kad pareiškėjo grynasis pelnas už 2017 m. buvo net 508 286 Eur, o už praėjusius 2016 m. – 131 486 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjas dirbo pelningai, įsiskolinimų neturi. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pareiškėjo pateikti finansiniai dokumentai taip pat nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

13Teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis stengiasi sudaryti visiems darbuotojams geras darbo sąlygas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nustatė, kad pareiškėjas neužtikrina, jog jo darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku, nežymimas faktiškai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, darbuotojai atlikinėjo fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas darbo sutarties sąlygose. Pareiškėjas, siekdamas SĮĮ 2 straipsnyje nustatytų tikslų, negali piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis, kaip tai nurodyta SĮĮ 11 straipsnio 5 punkte. Pareiškėjas negali prisidengti socialinių įmonių kūrimo siekiamais tikslais ir pažeidinėti socialinių įmonių veiklos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, darbo laiko apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, nustatytus VDI patikrinimų metu, pareiškėjas pats pažeidė jo įdarbintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų teises.

14Atsakovas teigė, kad pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas viešasis interesas. SĮĮ 23 straipsnyje nurodyta, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms remti skiriama iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjui mokama valstybės pagalbos suma per mėnesį siekia nuo 39 tūkst. iki 54 tūkst. Eur. Jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas Tarnybos naudai, atsirastų valstybės lėšų permoka ir poreikis jas susigrąžinti, taip pat kiltų grėsmė valstybės biudžeto lėšų nesusigrąžinti iš pareiškėjo nuo Tarnybos sprendimo panaikinti pareiškėjui socialinės įmonės statusą ir nuo valstybės pagalbos mokėjimo pareiškėjui nutraukimo iki šioje byloje bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dienos, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis pablogėtų, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, jam būtų atstatytas socialinės įmonės statusas ir išmokamos priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo UAB „NTB VALDA“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

17Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus (uždrausti Tarnybai nutraukti ir / ar sustabdyti visos ir / ar kurios nors rūšies valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui) ir ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.

18Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo akto neteisėtumo nepateikė. Pareiškėjo nurodomi konkretūs argumentai dėl SĮĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo ginčo situacijai bus apsvarstyti įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Susipažinęs su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl skundžiamo Įsakymo neteisėtumo, teismas sprendė, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtą, nėra.

19Nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl Įsakymo nesustabdymo ir neuždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pastebėjo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų finansinių pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymėjo, jog tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas turi pakankamai turto, kad įvykdytų įsipareigojimus.

20Pareiškėjo argumentai, jog prašomų reikalavimo priemonių nepritaikymas padarys neatitaisomą žalą pas pareiškėją įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, įvertinus VDI nustatytus pažeidimus, jog pareiškėjas neužtikrina, kad jo darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku, nežymimas faktiškai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, darbuotojai atlikinėjo fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas darbo sutarties sąlygose, sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas manipuliuoja tikslinėms grupėms priklausančių asmenų teisėmis, nes būtent jo veiksmais šių asmenų teisės buvo pažeistos, dėl ko buvo priimtas skundžiamas Įsakymas ir 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. V-435 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo socialinei įmonei UAB „NTB VALDA“.

21Be to, įvertinęs Tarnybos pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateiktą informaciją, kad, vadovaujantis SĮĮ 23 straipsniu, pareiškėjui mokama valstybės pagalbos suma per mėnesį siekia nuo 39 tūkst. Eur iki 54 tūkst. Eur, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės nelaikytinos nusveriančiomis viešąjį interesą (jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas Tarnybos naudai, atsirastų valstybės lėšų permoka ir poreikis jas susigrąžinti, kiltų grėsmė valstybės biudžeto lėšų nesusigrąžinti iš pareiškėjo nuo Tarnybos sprendimo panaikinti pareiškėjui socialinės įmonės statusą ir nuo valstybės pagalbos mokėjimo pareiškėjui nutraukimo iki šioje byloje bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dienos, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis pablogėtų, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas). Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, jam būtų atstatytas socialinės įmonės statusas ir išmokamos priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

22Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

23Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo. Todėl ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

24III.

25Pareiškėjas UAB „NTB VALDA“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

26Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus bei pateikė įrodymus, kurių viseto pirminis vertinimas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas ir gali būti patenkintas. Teismas nepagrįstai reikalavo akivaizdaus Įsakymo neteisėtumo įrodymų, nors šioje stadijoje vertinamas tik tikėtinas ir preliminarus reikalavimų pagrįstumas. Priimant Įsakymą, buvo netinkamai aiškinamas ir taikomas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-182 patvirtinto Socialinės įmonės statuso suteikimo supaprastinta tvarka aprašo 21.5 punktas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 86.1 punktas.

27Pareiškėjas akcentuoja, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma didelė žala. Per 2018 metų laikotarpį pas pareiškėją dirbo daugiau kaip 100 asmenų, priskiriamų tikslinėms grupėms. Pateikia tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir tarpinį balansą, kuriuo vadovaujantis nurodo, kad sustabdžius pareiškėjui valstybės pagalbos mokėjimą, pareiškėjas objektyviai neišsilaikys ir nesugebės tęsti veiklos bei vykdyti įsipareigojimų, bus nutrauktos darbo sutartys, be darbo liks didelis skaičius pas pareiškėją įdarbintų tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų. Vien pareiškėjo 487 245,43 Eur darbo už mokesčio ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos daugiau nei dvigubai viršija per tą patį ataskaitinį laikotarpį pareiškėjo gautas 232 177,97 Eur dydžio pajamas. Per 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesius pareiškėjas buvo priverstas atleisti 35 darbuotojus, priskirtinus tikslinėms grupėms. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias pateiktiems rašytiniams įrodymams. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užtikrintas viešasis interesas šioje administracinėje byloje, nes šiuo atveju viešąjį interesą sudaro tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų teisių ir interesų apsauga bei jų likimas darbo rinkoje. Valstybės biudžeto lėšos nagrinėjamu atveju bus naudojamos tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų darbo užmokesčiui, o ne kitiems tikslams. Pareiškėjas garantuoja, kad jam nepalankaus sprendimo atveju grąžintų įstatymų nustatyta tvarka nepagrįstai išmokėtas valstybės subsidijas.

28Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, kad po skundžiamos pirmosios instancijos nutarties priėmimo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė skundą pateikusiam asmeniui palankų sprendimą analogiškoje byloje (Nr. eI-4385-1047/2018).

29Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

30Atsiliepime pažymi, kad teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus, pareiškėjas nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 m., kuriame matyti, kad pareiškėjo grynasis pelnas už 2017 m. buvo 508 286 Eur, o už praėjusius 2016 m. – 131 486 Eur. Tai reiškia, kad bendrovė dirbo pelningai, įsiskolinimų neturi. Taip pat iš pateikto finansinių ataskaitų rinkinio matyti, kad 2017 m. pelno dalis (250 000 Eur) buvo paskirta išmokėti dividendams. Pareiškėjo ir atsakovo ankščiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti finansiniai dokumentai patvirtinta, kad pareiškėjas turi pakankamai turto, jog įvykdytų savo įsipareigojimus. Be to, subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu našumu ar ribotu darbingumu kompensuoti, tačiau ne įmonės veiklai remti. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas palankus teismo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjui būtų atstatytas socialinės įmonės statusas ir išmokamos priklausančios valstybės pagalbos sumos. Jeigu ateityje būtų priimtas palankus teismo sprendimas Tarnybos naudai, atsirastų valstybės lėšų permoka ir poreikis jas susigrąžinti, taip pat kiltų grėsmė valstybės biudžeto lėšų nesusigrąžinti.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „NTB VALDA“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

34Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos nuo 2018 m. spalio 1 d. perėmė Tarnyba, gavusi duomenis iš VDI apie tai, kad pareiškėjas, turintis socialinės įmonės statusą, vykdydamas veiklą, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, darbo laiko apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo socialinei įmonei UAB „NTB VALDA“ sustabdė visos valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui, o 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „NTB VALDA“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ panaikino pareiškėjui socialinės įmonės statusą ir nutraukė valstybės pagalbos mokėjimą. Pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą su skundu dėl Įsakymo panaikinimo, taip pat pareiškė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Tarnybai nutraukti ir / ar sustabdyti visos ir / ar kurios nors rūšies valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui, motyvuodamas tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala bei nagrinėjamu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

35Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad: pareiškėjas nepateikė argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo akto neteisėtumo; pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

36Nors teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų, tuo pačiu konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas pagrįstai: kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (ABTĮ 70 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

37Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo (panaikinti Įsakymą) tikėtino pagrįstumo aspektu, nurodė, kad nėra aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų Įsakymą esant neteisėtą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad toks reikalavimas, t. y. nurodyti akivaizdžius byloje ginčijamo administracinio akto neteisėtumo požymius, ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir nėra įtvirtintas – reikalaujama tikėtinai pagristi reikalavimo pagrįstumą. Tuo tarpu, vertindama skundo argumentus dėl byloje ginčijamo atsakovo Įsakymo neteisėtumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad prašymas šiuo aspektu neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų: pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo byloje pareikšto reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo pagrįstumą, skundo argumentai dėl netinkamo SĮĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo priimant ginčijamą Įsakymą nėra nei išgalvoti, nei akivaizdžiai nepagrįsti.

38Tačiau, teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, turėjęs pagrįsti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, to nepadarė: ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017).

39Nors su skundu pareiškėjas pateikė tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir tarpinį turto balansą, duomenis apie 2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. darbuotojams apskaičiuotą darbo užmokesčio ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą (487 245,43 Eur), kurią itin akcentuoja, pažymėtina, kad, jo paties pateiktais duomenimis, 2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. valstybės subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio įmokoms sudarė 335 145,26 Eur, 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjo trumpalaikis turtas sudarė 282 489 Eur, nepaskirstytas pelnas – 255 700 Eur. Pažymėtina, kad nei procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, nei iš pateiktos tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galima spręsti apie priežastis, apsprendusias itin reikšmingą pareiškėjo pardavimo pajamų sumažėjimą, taip pat kas sudaro turto balanse nurodomas 153 697 Eur per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus.

40Taigi, minėti duomenys nepatvirtina, kad valstybės subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio įmokoms negavimas artimiausiu laikotarpiu galėtų sukelti pareiškėjo nurodomas pasekmes – galimą nemokumą.

41Kita vertus, nėra pagrindo manyti, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu būtų pasiektas pareiškėjo nurodomas tikslas – valstybės subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio įmokoms mokėjimo atnaujinimas: kaip jau minėta, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo socialinei įmonei UAB „NTB VALDA“ sustabdė visos valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui, šis įsakymas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, duomenų, kad jis būtų nustojęs galioti, nėra. Pagal Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, sustabdytas valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei atnaujinamas, kai: per Tarnybos nustatytą terminą socialinė įmonė ištaiso mokėjimų prašymuose gauti valstybės pagalbą nurodytą informaciją; socialinė įmonė per vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, nustatytą terminą pašalina atliekant veiklos priežiūrą nustatytus Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus (neatitikimus) ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių bei Užimtumo tarnybą; priimamas Tarnybos direktoriaus įsakymas nenaikinti socialinės įmonės statuso (Aprašo 84.1–84.3 p.). Taigi, net sustabdžius byloje ginčijamo Įsakymo galiojimą, byloje nėra duomenų, kad, galiojant Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. V-435 „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo socialinei įmonei UAB „NTB VALDA“, valstybės subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio įmokoms mokėjimas pareiškėjui galėtų būti atnaujinamas.

42Kitos pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – uždrausti Tarnybai nutraukti ir / ar sustabdyti visos ir / ar kurios nors rūšies valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjui – nėra nei motyvuotas, nei iš esmės ir galimas: tokios priemonės taikymas būtų siejamas su prielaida apie galimus neteisėtus Tarnybos aktus, be to, ja būtų apribota Tarnybos, įgaliotos vykdyti socialinių įmonių veiklos priežiūrą, galimybė tinkamai vykdyti savo funkcijas: valstybės subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio įmokoms mokėjimas pareiškėjui gali būti nutrauktas ir kitais, su kilusiu ginču nesusijusiais, pagrindais.

43Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjo nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTB VALDA“ atskirąjį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi... 7. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo... 8. Atsižvelgęs į tai, kad per 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. gavo 232... 9. Paaiškino, kad nuolat rūpinasi, jog tikslinėms grupėms priklausantiems... 10. Pareiškėjas teigė, jog nurodyti padariniai ir pasekmės reiškia ne tik... 11. Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 12. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas... 13. Teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis stengiasi sudaryti visiems... 14. Atsakovas teigė, kad pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi... 17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pritaikyti... 18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio... 19. Nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl... 20. Pareiškėjo argumentai, jog prašomų reikalavimo priemonių nepritaikymas... 21. Be to, įvertinęs Tarnybos pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo... 22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs pareiškėjo... 23. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl... 24. III.... 25. Pareiškėjas UAB „NTB VALDA“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo... 26. Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad tikėtinai pagrindė reikalavimo... 27. Pareiškėjas akcentuoja, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės,... 28. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, kad po skundžiamos... 29. Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 30. Atsiliepime pažymi, kad teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus,... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018... 34. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo... 36. Nors teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei šalių... 37. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl... 38. Tačiau, teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos pirmosios... 39. Nors su skundu pareiškėjas pateikė tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir... 40. Taigi, minėti duomenys nepatvirtina, kad valstybės subsidijos darbo... 41. Kita vertus, nėra pagrindo manyti, kad tokios reikalavimo užtikrinimo... 42. Kitos pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas –... 43. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, kad... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTB VALDA“ atskirąjį... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti... 47. Nutartis neskundžiama....