Byla eAS-518-662/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų geležinkelis“) dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 1V-198 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2017 m. lapkričio 6 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) ir atmesti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ 2017 m. lapkričio 6 d. skundą kaip nepagrįstą.

6Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymu nustatytų įpareigojimų pareiškėjui galiojimą ir vykdymą, kol nebus išspręstas ginčas iš esmės, kadangi nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo vartotojai (keleiviai), valstybė, o taip pat komercinių sutarčių kontrahentai patirs žalą, o teismui priėmus akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai palankų sprendimą, ankstesnės padėties atkūrimas bus neįmanomas.

7Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Gargždų geležinkeliai“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

11Teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo vartotojai (keleiviai), valstybė, komercinių sutarčių kontrahentai patirs žalą, o teismui priėmus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai palankų sprendimą, ankstesnės padėties atkūrimas bus neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas į ateitį nukreiptomis negatyviomis prielaidomis ir prognozėmis apie galimas kilti neigiamas pasekmes (žalą), tačiau vien tik abstraktus, nekonkretus, nukreiptas į ateitį ir pagrįstas prielaidomis galimų neigiamų pasekmių pagrindimas negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

12III.

13Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymu nustatytų įpareigojimų pareiškėjui galiojimą ir vykdymą, kol nebus išspręstas ginčas iš esmės.

14Pareiškėjas paaiškina, kad jis, siekdamas tinkamai įgyvendinti Įsakyme nurodytus įpareigojimus, būtų priverstas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34 bei įpareigoti infrastruktūros valdytoją iš naujo atlikti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau – ir pajėgumai) derinimo procedūrą, kad pašalintų Įsakyme nurodytus šios procedūros vykdymo pažeidimus.

15Lietuvos transporto saugos administracija teigia, jog kadangi birželio mėnesį traukinių judėjimas pagal 2018–2019 metų tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir vežėjų prisiimtų įsipareigojimų vykdymas jau įpusėjo, o Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 (toliau – ir Taisyklės) pakartotinės pajėgumų derinimo procedūros vykdymas nereglamentuotas, įvertinus derinimo procedūros reglamentavimą ir terminus, faktiškai susiklostys situacija, kurioje priimti sprendimo dėl pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui nebus jokios galimybės, taip pat nebus galimybės pasinaudoti šiais pajėgumais, kadangi jau bus tvirtinamas ir įsigalios 2019–2020 m. tarnybinis traukinių tvarkaraštis ir vežėjams, šiuo metu pagal paskirtus pajėgumus (panaikinus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34 bus panaikinti visi skirti pajėgumai ir traukinių judėjimas bus iš esmės negalimas) vykdantiems vežimus, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

16Pareiškėjas nurodo, kad priimant naują sprendimą skirti pajėgumus pagal pateiktas paraiškas ir aiškinant Taisyklių 28 punkte nustatytos prioriteto taisyklės taikymą taip, kaip nurodyta Įsakyme, susiklostys ne prognozuojama, o reali situacija, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai pajėgumai nebus skirti, tai yra keleivių vežimas traukiniais bus faktiškai sustabdytas ir negalimas. Atsižvelgiant į tai, bus pažeistas viešasis interesas, valstybė negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų geležinkelių transporto srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareiškėjo turimus 2016–2017 metų duomenis, traukiniais vietinio susisiekimo maršrutais vidutiniškai buvo pervežta apie 3600000 keleivių per metus, todėl visuomenės dalis, kuri pajaus neigiamas tokio sprendimo pasekmes, bus ženkli.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, išspręsti klausimą iš esmės ir pritaikyti pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

18AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pajėgumai skiriami tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui – vieneriems metams. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja antrą gruodžio mėnesio sekmadienį 00 val. 00 min. ir baigia galioti kitų kalendorinių metų antrą gruodžio mėnesio šeštadienį 24 val. 00 min. Pajėgumai, dėl kurių iš esmės vyksta ginčas, yra teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. Paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas pagal Pajėgumų skyrimo taisykles yra atliekamas dar iki įsigaliojant tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui (kiekvienų metų rugpjūčio / rugsėjo mėn.).

19Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, konfliktuojančių paraiškų derinimo procedūros atlikimas iš naujo, įpusėjus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, pažeistų konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko), lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą.

20AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad vykdydamas atsakovo įpareigojimą panaikinti pareiškėjo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34, kuriuo nebuvo skirti UAB „Gargždų geležinkelis“ prašyti pajėgumai, pareiškėjas taip pat turėtų naikinti dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos priimtą sprendimą ir perskirstyti pajėgumus vadovaudamasis atsakovo išaiškinimu. Kadangi pajėgumų perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtenka, pagal skundžiamame Įsakyme pateiktą išaiškinimą, pajėgumai, skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai, įpusėjus 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimui turėtų būti panaikinti ir skirti UAB „Gargždų geležinkelis“. Tai reiškia, kad keleivių vežimas maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius geležinkelių transportu vietiniais maršrutais turėtų būti sustabdytas.

21Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, UAB „Gargždų geležinkelis“ teiginiai dėl galimai šios bendrovės patirtinos žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, UAB „Gargždų geležinkelis“ nepateikė įrodymų, kokią žalą patirtų dėl nesuteiktų pajėgumų, neįrodė, kad yra pasirengusi vykdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą ir kokio masto, taip pat, kad patirtų realią žalą, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, neįrodė, kad turi sudarytas sutartis su paslaugų užsakovais ir pan. Tuo tarpu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius teikia viešąją keleivių vežimo paslaugą, kuri yra skirta visuomenės poreikiams tenkinti ir valstybės įsipareigojimams vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad keleivių vežimu yra tenkinamas visuomenės interesas, aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis, traukiniais, užtikrinamas reguliarus susisiekimas tarp didžiausių Lietuvos miestų, Įsakymo vykdymas ir susisiekimo maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius nutraukimas nesant teismo išaiškinimo šioje byloje, vienareikšmiai pažeistų viešąjį interesą. Įsakymo galiojimo ir vykdymo nesustabdymas iš esmės pažeistų teisėtus keleivių, kurie jau įsigijo terminuotus traukinio bilietus ar įsigis traukinio bilietus, lūkesčius. Kiekvienais kalendoriniais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija ruožu Vilnius – Klaipėda perveža apie 620 tūkst. keleivių. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos patirtina žala yra reali, kadangi ji yra įsigijusi traukos riedmenis ir keleivinius vagonus, kurie pareikalavo didelių investicijų, taip pat yra sudariusi darbo sutartis su reikiamu personalu. Pirmosios instancijos teismas neatliko interesų balanso tyrimo ir nevertino, kokios pasekmės kiltų vykdant skundžiamą Įsakymą ir kokios – dėl laikino Įsakymo galiojimo sustabdymo. Trečiojo asmens vertinimu, Įsakymo vykdymo stabdymas padeda išvengti didesnės žalos nei nestabdymas ir yra adekvatus siekiamam tikslui.

22AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad jų vykdoma keleivių vežimo veikla yra nuostolinga, tačiau, nepaisant to, vykdoma siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Maršrutas Vilnius Vilnius – Klaipėda – Vilnius yra keleivių vežimo maršrutas, kuris AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai duoda daugiausia pajamų, palyginus jį su kitais keleivių vežimo maršrutais. Keleivinio eismo šiuo maršrutu nutraukimas lemtų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos nuostolius dėl negautų pajamų iš keleivių bilietų, būtų prarastos galimybės išnaudoti turimus naujus geležinkelių riedmenis, kurių tinkama priežiūra turėtų būti vykdoma nepaisant to, ar geležinkelių riedmenys bus naudojami. Be to, nenaudojant geležinkelių riedmenų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija turės užtikrinti tinkamą geležinkelių riedmenų saugojimą, kas lemts papildomus nuostolius. Galimai turėtų būti nutraukiamos darbo sutartys su traukinio mašinistais ir traukinio brigada. Konkreti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos (taip pat potenciali AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos) patirtina žala nurodyta trečiojo asmens nuomonės, teiktos pirmosios instancijos teismui, priede Nr. 5, kuris teismo buvo pripažintas nevieša medžiaga nagrinėjamoje administracinėje byloje.

23Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

24Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskiruosius skundus prašo atmesti atskiruosius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

25Atsakovas nurodo, kad atskiruosiuose skunduose deklaratyviai nurodoma, kad vežėjams, vykdantiems vežimus pagal paskirtus pajėgumus, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, bus pažeistas viešasis interesas, tačiau nepateikiama jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

26Tarnyba pažymi, jog Įsakymas susijęs tik su vienu iš paraišką skirti pajėgumus pateikusiu subjektų – UAB „Gargždu geležinkelis“, ir neturi jokios įtakos pareiškėjo priimtiems sprendimams dėl kitų prašymus skirti pajėgumus pateikusių subjektų, t. y. Tarnyba Įsakymu neįpareigojo pareiškėjo panaikinti kitiems subjektams skirtų pajėgumų, o įpareigojo pašalinti nustatytus pajėgumų derinimo procedūros pažeidimus ir užtikrinti, kad pajėgumai būtų paskirstyti laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas jokių pasekmių AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai negali sukelti, nes jai skirti pajėgumai Įsakymu nėra panaikinami. Atsakovo manymu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirojo skundo argumentai dėl teisinės valstybės principo pažeidimo prieštarauja teisinei logikai, nes paneigia teisę apskųsti sprendimus.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gargždų geležinkelis“ atsiliepime į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskiruosius skundus prašo atmesti atskiruosius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

28UAB „Gargždų geležinkelis“ nurodo, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtinų sąlygų viseto egzistavimo. Skundo reikalavimo tikėtinas pagrįstumas pareiškėjo atskirajame skunde grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais ir pareiškėjo samprotavimais. Pareiškėjas nenurodė jokios dėl Įsakymo vykdymo jam galinčios kilti žalos. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad vykdydamas Įsakymą jis panaikins visus skirtus pajėgumus ar sustabdys traukinių eismą ir dėl to tretiesiems asmenims gali kilti žala, nėra susiję su ginčo dalyku, nes Įsakyme nėra nustatytos pareigos panaikinti galiojančiam tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skirtus pajėgumus ar juolab sustabdyti traukinių eismą. Pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, susijusias su pajėgumų galiojančiam tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui perskirstymu, sukelia ne pats Įsakymas, o jas galėtų sukelti pareiškėjo priimtas naujas sprendimas.

29UAB „Gargždų geležinkelis“ pabrėžia, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atskirasis skundas yra teikiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kai naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įgaliojimais siekiama kuo ilgiau išlaikyti UAB „Gargždų geležinkelis“ teisių pažeidimo situaciją taip neleidžiant kitam vežėjui (nesusijusiam su AB „Lietuvos geležinkeliai“) naudotis viešąją geležinkelių infrastruktūra. AB „Lietuvos geležinkeliai“ administraciniame procese akivaizdžiai siekia ne užtikrinti prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros teisėtumą, o susitapatindamas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija siekia tik naudos šiam vežėjui (geresnių savo struktūrinio padalinio Keleivių vežimo direkcijos finansinių rezultatų). AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimo užtikrinimo institutą byloje naudoja kaip priemonę eliminuoti kitą vežėją (konkurentą) iš geležinkelių transporto paslaugų rinkos, taip AB „Lietuvos geležinkeliai“ išliekant vieninteliu vežėju Lietuvos Respublikoje ir paminant viešąjį interesą – sąžiningą konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kas nesuderinama su pačia reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirtimi ir neatitinka jos taikymo sąlygų.

30Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2017–2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui derinimo procedūros turės vykti ir sprendimas dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ paraiškos dėl pajėgumų turės būti priimamas pagal teisės normas, kurios taikomos paraiškų 2017–2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui atžvilgiu, todėl bus tinkamai įgyvendintas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas. Be to, būtent Įsakymo įvykdymas užtikrins teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, kuris, be kita ko, garantuoja pažeistų teisių atkūrimą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Atskiraisiais skundais pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1V-198 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2017 m. lapkričio 6 d. skundo“ nustatytų įpareigojimų pareiškėjui galiojimą ir vykdymą, kol nebus išspręstas ginčas iš esmės.

34Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

35Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytą terminą gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl rinkos reguliuotojo sprendimo padavimas teismui nesustabdo šio sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė teismui diskreciją spręsti dėl skundžiamo rinkos reguliuotojo sprendimo sustabdymo, neįtvirtindamas baigtinio aplinkybių, į kurias teismas privalo atsižvelgti, sąrašo.

36Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

37Atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

38Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės vartotojai (keleiviai), valstybė, o taip pat komercinių sutarčių kontrahentai patirs žalą, bus pažeistas visuomenės interesas, keleivių vežimas traukiniais bus sustabdytas, valstybė negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų geležinkelių transporto srityje.

39Skundžiamu Įsakymu atsakovas įpareigojo pareiškėją panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34, 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. VS-49 ir priimti naujus sprendimus įvertinus atsakovui nagrinėjant UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą nustatytas aplinkybes. 2017 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. VS-34 pareiškėjas neskyrė UAB „Gargždų geležinkelis“ visų šios geležinkelio įmonės (vežėjo) prašytų skirti pajėgumų, 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. VS-49 buvo konstatuota, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra buvo atlikta netinkamai.

40Taigi, Įsakyme, be kita ko, konstatuota, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų nuostatų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Įsakyme nagrinėta paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra buvo atlikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Gargždų geležinkeliai“ pateikus paraiškas dėl tų pačių pajėgumų skyrimo tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Įvertinus Taisyklių nuostatas matyti, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra yra vienas iš sprendimų skirti prašytus pajėgumus ar jų neskirti paraiškas pateikusiems subjektams priėmimo etapų. Atsižvelgiant į tai, nors skundžiamame įsakyme expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra įtvirtinta pareiga priimti naują sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ skiriamų pajėgumų, akivaizdu, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra nagrinėjamu atveju susijusi su pajėgumų paskirstymu ne tik UAB „Gargždų geležinkeliai“, bet ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl reikalavimo priemonės taikymo svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Įsakymo vykdymas gali turėti įtakos keleivių vežimo traukiniais veiklai. Visuomenė yra suinteresuota nepertraukiamu ir efektyviu šių paslaugų teikimu (viešasis interesas), todėl, atsižvelgiant į šių transporto paslaugų svarbą bei būtinumą užtikrinti minėtų paslaugų tinkamą teikimą, tol, kol bus visiškai išspręstas kilęs teisinis ginčas, tikslinga palikti buvusią geležinkelių transporto paslaugų teikimo būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia viešojo intereso.

42Be to, nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje faktinėje situacijoje svarbu atsižvelgti ir į aplinkybę, jog pagal Taisyklių 40 punktą tarnybinis traukinių tvarkaraštis sudaromas kartą per kalendorinius metus; tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio 24 val. 00 min. Taigi, šios nutarties priėmimo metu yra praėję 7 iš 12 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo mėnesių.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Taisyklėse įtvirtintus tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo procedūrų terminus bei konstatavus, jog kyla reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti didelė žala – sutrikti keleivių pervežimas, šiuo atveju siekiant išlaikyti esamą padėtį iki bus išnagrinėtas ginčas, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti tenkinamas.

44Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis naikinama klausimą išsprendžiant iš esmės ir sustabdant ginčijame Įsakyme nustatytų įpareigojimų Lietuvos transporto saugos administracijai galiojimą ir vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus tenkinti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1V-198 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2017 m. lapkričio 6 d. skundo“ nustatytų įpareigojimų Lietuvos transporto saugos administracijai galiojimą ir vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos transporto saugos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir... 6. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti... 7. Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Gargždų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi... 11. Teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, iš... 12. III.... 13. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija atskiruoju skundu... 14. Pareiškėjas paaiškina, kad jis, siekdamas tinkamai įgyvendinti Įsakyme... 15. Lietuvos transporto saugos administracija teigia, jog kadangi birželio... 16. Pareiškėjas nurodo, kad priimant naują sprendimą skirti pajėgumus pagal... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju... 18. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, konfliktuojančių paraiškų derinimo... 20. AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad vykdydamas atsakovo įpareigojimą... 21. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, UAB „Gargždų geležinkelis“... 22. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad jų vykdoma keleivių vežimo... 23. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo... 24. Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į... 25. Atsakovas nurodo, kad atskiruosiuose skunduose deklaratyviai nurodoma, kad... 26. Tarnyba pažymi, jog Įsakymas susijęs tik su vienu iš paraišką skirti... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gargždų geležinkelis“ atsiliepime... 28. UAB „Gargždų geležinkelis“ nurodo, kad pareiškėjas neįrodė... 29. UAB „Gargždų geležinkelis“ pabrėžia, kad AB „Lietuvos... 30. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Atskiraisiais skundais pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija... 34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir... 35. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 5 dalyje... 36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 37. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką gali būti... 38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad netaikius jo prašomos... 39. Skundžiamu Įsakymu atsakovas įpareigojo pareiškėją panaikinti... 40. Taigi, Įsakyme, be kita ko, konstatuota, kad paraiškų skirti tuos pačius... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl... 42. Be to, nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje faktinėje situacijoje svarbu... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Taisyklėse įtvirtintus... 44. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos ir trečiojo... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį... 48. Nutartis neskundžiama....