Byla 2A-98-603/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų (apeliantų) Šarūno R. Š., R. N., V. Š., M. M., V. A., U. M., R. V., E. V., D. V., J. V., A. J., L. S., J. S., A. J. T., A. B., R. B., A. M., J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir trečiųjų asmenų (apeliantų) Šarūno R. Š., R. N., M. M., V. A., U. M., R. V., E. V., D. V., J. V., A. J., L. S., J. S., A. J. T., A. B., R. B., A. M., J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) savininkų bendrijai, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 21 743,78 Lt skolos, 7 737,90 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. su atsakovu sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053, kurios sąlygomis name, esančiame adresu ( - ) Vilniuje, buvo tiekiama šilumos energija. Taip pat nurodė, kad 2002 m. vasario 1 d. tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir ieškovo buvo pasirašyta turto nuomos sutartis, pagal kurią SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantys šilumos, karšto vandens, elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai bei teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas, teisės į pajamas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo perduoti ieškovui. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. už teiktas paslaugas atsakovas nemokėjo, todėl susidarė 21 743,78 Lt įsiskolinimas bei minėtos sutarties 8.3 punkto pagrindu buvo paskaičiuoti delspinigiai. Pažymėtina, jog atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau į ją atsakovas nereagavo. 2013 m. birželio 26 d. buvo gautas atsakovo prašymas nutraukti paslaugų tiekimo sutartį su atsakovu ir sudaryti tiesiogines energijos tiekimo sutartis su kiekvienu būsto savininku atskirai, tačiau skola yra paskaičiuota iki perėjimo prie tiesioginio atsiskaitymo su butais.

4Atsakovas 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad bendrija kaip butų savininkų atstovė, negali būti atsakovu byloje, kadangi atsakovais turėtų būti namo, esančio ( - ) butų savininkai. Pažymėjo, jog pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis, energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, o tuo tarpu bendrija juos tik atstovauja. Be to, ieškovas nesilaikė išankstinės privalomos skundų nagrinėjimo tvarkos ne teisme pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 2 ir 3 d., o išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka privalo pasinaudoti ta institucija, kuri inicijuoja ginčą. Paaiškino, kad bendrija iki 2013 m. vasario 26 d. neegzistavo kaip juridinis asmuo, todėl visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad bendrija 1997 m. vasario 1 d. sudarė Energijos tiekimo sutartį. Bendrijos ir ieškovo sudaryta ginčo sutartis yra pripažintina negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta asmens, neturinčio įgaliojimo, pažeidžiant vartotojų teises. Atsakovo teigimu, ieškovas šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintą šilumos skaitiklį, nors skaitiklių rodmenys negali būti naudojami atsiskaitymams, kai viršytas Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytas skaitiklių patikros periodiškumas, byloje nėra pateikta atsakovo prižiūrimo namo šilumos apskaitos žurnalo. Pažymėtina, jog ieškovas buvo nesąžiningas, nuolat pažeidinėjo teisės aktus, vartotojų teises, stengėsi praturtėti atsakovo sąskaita.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, jog šis ginčas pirmiausia turėjo būti sprendžiamas ikiteismine tvarka. Ieškovui ir atsakovui pateikus atskiruosius skundus, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-373-798/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės. Teismas konstatavo, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovo neturi būti nagrinėjamas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

7Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įtraukti trečiaisiais asmenimis namo, esančio ( - ) Vilniuje, gyventojus, taip pat prašė Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Lietuvos metrologijos inspekciją įtraukti išvadą teikiančiomis institucijomis. Patikslintą ieškinį grindė tais pačiais argumentais kaip ir ieškinį.

8Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovas grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į ieškinį.

9Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo išvadoje nurodė, kad ji kontroliuoja paskirstymo metodų vykdymą, yra įgaliota vertinti, ar šilumos tiekėjas taiko tinkamą šilumos paskirstymo metodą. Pažymėjo, jog pagal pateiktus procesinius dokumentus komisija nenustatė, dėl kokių ginčo aplinkybių ji galėtų pateikti išvadą, byloje nėra aiškios ginčo aplinkybės ir faktinė ginčo situacija, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę komisijai pagal kompetenciją pateikti klausimus.

10Tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G., A. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo pripažino aplinkybę, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. nemoka jokių įmokų atsakovui, todėl susikaupė atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Nurodė, jog atsakovo veikla yra neaiški, o buhalterinė apskaita galimai neskaidri. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje nurodė skirtingus trečiųjų asmenų įsiskolinimo dydžius, nurodyti įsiskolinimai atsakovo 2014 m. gegužės 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose skiriasi nuo 2014 m. liepos 23 d. pateiktuose klausimuose išvadą teikiančiai institucijai nurodytų įsiskolinimų. Paaiškino, jog tretiesiems asmenims neaišku, kokiu būdu atsakovas apskaičiavo įsiskolinimų dydžius. Tuo tarpu, jei ieškovas apskaičiuotų, kokią skolos dalį sudaro kiekvieno iš trečiųjų asmenų skola už kiekvienam butui tenkančią energiją laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., minėtos skolos būtų nedelsiant apmokėtos kaip ir visos sąskaitos, išrašytos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad atsakovas savo neveikimu galėjo sukelti žalos bendrijos nariams, tai yra tretiesiems asmenims. Taip pat pažymėjo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) Vilniuje, savininkų bendrijos, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 21 743,78 Lt skolos,

121 934,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 678,26 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nustatė, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. su atsakovu sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053, kurios sąlygomis name, esančiame adresu ( - ) Vilniuje, buvo tiekiama šilumos energija. 2002 m. vasario 1 d. tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir ieškovo buvo pasirašyta turto nuomos sutartis, pagal kurią SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantys šilumos, karšto vandens, elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai bei teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas, teisės į pajamas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo perduoti ieškovui. Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. už teiktas paslaugas atsakovas nemokėjo, todėl susidarė 21 743,78 Lt įsiskolinimas bei Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties 8.3 punkto pagrindu buvo paskaičiuoti delspinigiai. 2013 m. birželio 26 d. buvo gautas atsakovo prašymas nutraukti paslaugų tiekimo sutartį su atsakovu ir sudaryti tiesiogines paslaugų tiekimo sutartis su kiekvienu buto savininku atskirai, todėl 2013 m. liepos 31 d. atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau į ją atsakovas nereagavo. Skola, kuri yra paskaičiuota iki ieškovo perėjimo prie tiesioginio atsiskaitymo su butais, iki šios dienos nėra apmokėta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo.

14Atsakovas savo atsiliepime ir patikslintame atsiliepime teigė, jog jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, tai yra fiziniai asmenys, vartojantys šias paslaugas ir energiją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys komunalinių paslaugų ir energijos tiekimo įmonėms. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikta sutartis buvo sudaryta ne su atsakovu, kuris buvo įsteigtas 2013 m. vasario 26 d., o su kita bendrija, kuri buvo įsteigta 1996 m. rugsėjo 16 d.

15Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo) (toliau – DNSB įstatymo) 8 str. 3 d. numatyta, kad bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Remiantis išrašu iš Juridinių asmenų registro matyti, kad bendrija buvo įsteigta 2013 m. vasario 26 d., taigi, už skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., apmokėjimą yra atsakinga bendrija. Atsakovo teiginys, jog Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis Nr. 27053 buvo sudaryta ne su atsakovu, kuris buvo įsteigtas 2013 m. vasario 26 d., o su kita bendrija, kuri buvo įsteigta 1996 m. rugsėjo 16 d., yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Akivaizdu, jog minėta sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui su namo, esančio ( - ) savininkų bendrija, ir nutraukta nebuvo iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. DNSB įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad bendrija atlieka bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimą, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymą, todėl bendrijos nariams, tai yra butų savininkams sutarus, bendrija turėjo atlikti tiesioginius apmokėjimus ieškovui už tiekiamą energiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog susidariusią skolą privalo apmokėti būtent bendrija, kadangi su ja buvo pasirašyta energijos tiekimo sutartis. Atsakovui sumokėjus skolą, jis įgytų regreso teisę į butų savininkus.

16Sprendžiant klausimą, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas nustatė, jog visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. Nagrinėjamoje byloje, pareikštas vienintelis reikalavimas – priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją. Šis reikalavimas, prašoma priteisti įsiskolinimo suma lemia ginčo teisinį santykį ir ginčo (ieškinio) dalyką. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą, yra ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

17Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 2 d. nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 str.), nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą apmokėti už vartotojo suvartotą šilumos energiją kreipdamasi į Inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Teismas pažymėjo, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. su atsakovu sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053, kurios sąlygomis name, esančiame adresu ( - ) Vilniuje, buvo tiekiama šilumos energija. Šalių ginčas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją kilo iš šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartinių santykių, nes pagal CK 6.384 str. 1 d. šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, byloje ginčo dalykas yra įsiskolinimo už šilumos energiją faktas ir dydis, šalių ginčas kilo iš sutartinių šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepatenka į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijų kompetenciją, šie ginčai tiesiogiai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2014).

18Nagrinėjamu atveju, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. su atsakovu sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053, kurios sąlygomis name, esančiame adresu ( - ) Vilniuje, buvo tiekiama šilumos energija. 2002 m. vasario 1 d. tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir ieškovo buvo pasirašyta turto nuomos sutartis, pagal kurią SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantys šilumos, karšto vandens, elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai bei teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas, teisės į pajamas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo perduoti ieškovui, todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teikė šilumos energiją namui, esančiam ( - ) Vilniuje, kurio butų savininkus atstovauja daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, bendrija šiuo atveju yra tinkamas atsakovas byloje, be to, energijos tiekimo sutartis buvo pasirašyta tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurio teises ir pareigas perėmė UAB „Vilniaus energija“, ir atsakovo. Minėtoje sutartyje mokėtoju (vartotoju) yra nurodytas atsakovas, todėl būtent atsakovui, o ne namo gyventojams, tenka tiesiogiai iš sutarties atsirandančios teisės ir pareigos. Teismas pažymėjo, kad bendrijos įregistravimas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre tik 2013 m. vasario 26 d. atsakovo pareigos mokėti skolą nepanaikina, kadangi prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

19Atsakovo teigimu, bendrijos ir ieškovo sudaryta ginčo sutartis yra pripažintina negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta asmens, tam neturinčio įgaliojimo, pažeidžiant vartotojų teises. Iš šio atsakovo argumento teismas sprendė, jog atsakovas pats sau prieštarauja, nes 2013 m. birželio 27 d. atsakovas ieškovui pateikė prašymą dėl paslaugų teikimo bendrijai sutarties nutraukimo, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino sudaręs Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053 ir žinojo jos sąlygas. Visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad minėta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl asmens, pasirašiusio šią sutartį ir neturėjusio teisės tai padaryti. Be to, 2013 m. liepos 31 d. atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl skolos apmokėjimo. Minėtoje pretenzijoje ieškovas nurodė susidariusios skolos dydį ir skolos nesumokėjimo pasekmes, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė, taip netiesiogiai pripažindamas skolą, o dabar teigia, jog turėtų būti panaikinta energijos tiekimo sutartis. Atsakovas, veikdamas namo gyventojų interesais, turėdamas savo valdymo organus ir būdamas savo srities, tai yra namų administravimo profesionalas, turėjo domėtis tiek tiekiamos energijos mokėjimo sąlygomis, tiek žinoti, kokios sutartys buvo sudarytos namo gyventojų atžvilgiu, ir jei tai kėlė atsakovui abejonių, bendrija nuo jos įregistravimo dienos, turėjo imtis visų priemonių, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ką nors daręs. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintą šilumos skaitiklį, nepateikė atsakovo prižiūrimo namo šilumos apskaitos žurnalo, buvo nesąžiningas, nuolat pažeidinėjo teisės aktus, vartotojų teises ir stengėsi praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas pažymi, jog ir šie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais tinkamais įrodymais. Remiantis Lietuvos metrologijos inspekcijos teismo posėdžio metu išsakytais argumentais matyti, kad skaitiklių patikrinimas buvo atliktas 2013 metų lapkričio mėnesį, tačiau tai nėra svarbu, kadangi

20UAB „Vilniaus energija“ atsakomybė prasideda nuo momento, kai yra sudaroma sutartis su gyventoju asmeniškai, o nagrinėjamu atveju, sutartys su gyventojais asmeniškai buvo sudarytos tik nutraukus Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 27053, tai yra nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Dėl Šilumos apskaitos žurnalo teismas pažymėjo, kad byloje yra ieškovo pateiktas Šilumos punkto eksploatacijos žurnalas, taip pat šilumos punkto projektinė dokumentacija, apskaitos mazgo eksploatacijos instrukcija, patikros sertifikatai Nr. 1210356 ir Nr. 1215909, Šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo – perdavimo į eksploataciją ir saugojimui aktas bei kita medžiaga, leidžianti teismui pagrįstai spręsti, jog ieškovas skolą už tiektą energiją apskaičiavo tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

21Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas buvo į bylą pateikęs lenteles apie įsiskolinusių butų skolas už tam tikrus laikotarpius, tačiau lentelėse nurodytų skolų dydis nesutapo, kas leido teismui spręsti, jog atsakovas nebuvo sąžiningas ir nurodė netikslų susidariusių skolų dydį.

22Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties Nr. 27053 8.3. punkte numatytas 0,2 proc. per dieną delspinigių dydis. Ieškovo paskaičiavimu, delspinigiai sudaro 7 737,90 Lt. Įstatymas teismui suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos yra neprotingai didelės. Šiuo atveju neįvykdytos prievolės suma yra 21 743,78 Lt, tuo tarpu reikalaujamų netesybų dydis – 7 737,90 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į paskaičiuotų netesybų sumos ir neįvykdytos prievolės sumos santykį, taip pat aplinkybę, kad vartojimo sutartyje vienašališkai nustatytas netesybų dydis,

237 737,90 Lt netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Teismo nuomone, šalių teisėtų interesų pusiausvyra būtų išlaikyta netesybų dydį sumažinus iki 1 934,48 Lt sumos, kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis, kuris taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

24Atsakovas ieškovui prašė skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesąžiningas ir nepagrįstas reikalavimas yra tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme, galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis taip pat pripažįstama situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog ieškovas buvo nesąžiningas ir sąmoningai pateikė ieškinį, nesilaikydamas išankstinės ginčių sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui netenkintinas. Be to, šiame sprendime jau buvo aptarta, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepatenka į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijų kompetenciją, šie ginčai tiesiogiai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-373-798/2014).

25Tretieji asmenys (apeliantai) Šarūnas R. Š., R. N., V. Š., M. M., V. A., U. M., R. V., E. V., D. V., J. V., A. J., L. S., J. S., A. J. T., A. B., R. B., A. M., J. N. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui bei nepagrįstą ir neįrodytą.

26Nurodė, kad atsakovas neatsako pagal įstatymą ir negali atsakyti už butų savininkų asmenines prievoles, nes pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 3 ir 2 d. bendrijai (atsakovui) draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, įskaitant apmokėjimą už bendrijos narių asmeniniams poreikiams gautą ir suvartotą šilumos energiją šiems nariams priklausančiuose butuose. Be to, atsakovas neatsako pagal savo narių prievoles, nes jis jokios veiklos nevykdo, lėšų neturi ir, kaip paaiškino atsakovas, bendrija atsiskaito su ieškovu tik iš gyventojų surinktomis lėšomis. Tačiau bendrijai nei įstatymu, nei įstatais nesuteikta teisė rinkti mokesčius iš bendrijos narių atsiskaitymui su šiluminės energijos tiekėju. Sandoris dėl sutarties šalies ir paslaugos gavėjo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, todėl jis laikytinas niekiniu ir negaliojančiu.

27Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje už padarytą įsiskolinimą atsakingų asmenų yra daugetas. Tokiu atveju, ieškovui pareiškus ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų įtraukimo į bylą. Taip pat turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl minėtų asmenų prievolės rūšies. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti kiekvieno iš Neužmirštuolių g. 6 namo butų savininkų įsiskolinimo dydį ir pagrįsti savo reikalavimą priteisti šį įsiskolinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas iki šiol nenustatė visų asmenų, sudariusių sąlygas įsiskolinimui ir žalai kilti. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad tikrieji atsakovai šioje byloje turi būti butų savininkai R. V. Š., M. B., A. G., D. M., A. R., S. G. ir V. P., kurie piktnaudžiaudami teisėmis nuo 2013 m. sausio 1 d. nemoka jokių privalomų mokesčių bendrijai, o taip pat neapmoka mokesčių trečiosioms šalims už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju, ieškovui, netinkamai nustačius atsakovą, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl negalėjo būti priimtas teisėtas sprendimas.

28Apeliantų nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas atsako už prievoles, atsiradusios iki atsakovo kaip juridinio asmens įsteigimo (2013 m. vasario 5 d.). Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra daugiabučio namo, kurį prižiūri atsakovas, butų savininkai. Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovas neįvertino, jog bendrija (atsakovas) yra savitas privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Paslaugos gavėjai yra namo butų savininkai, kurie suteiktą energiją ir kitas komunalines paslaugas naudoja savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Akivaizdu, kad pagal komunalinių paslaugų tiekimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis, energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, tai yra fiziniai asmenys, vartojantys minėtas paslaugas ir apmokantys už šias paslaugas.

29Atkreiptinas dėmesys, jog bendrija iš esmės veikia kaip butų savininkų ir ieškovo įgaliotinis, tarpininkas, atsakovas. Bendrijos sudaryta sutartis su ieškovu laikytina šilumos tiekėjo įgaliojimu bendrijai ieškovo vardu vykdyti šilumos skirstymą, tvarkyti skaitiklius ir gauti ieškovui skirtus apmokėjimus. Tačiau butų savininkai, būdami susiję tiesioginiais sutartiniais vartojimo santykiais su ieškovu, o ne bendrija, neturi pareigos mokėti bendrijai kokių nors sumų. Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalauja įsiskolinimo iš bendrijos, nors butų savininkai nėra sumokėję bendrijai už jiems suteiktas paslaugas. Tretieji asmenys nurodo, jog bendrija nėra tas juridinis asmuo, pagal įstatymą turėjęs visų butų savininkų vardu sudaryti įvairius sandorius dėl namo šildymo be karšto vandens teikimo. Bendrija taip pat neturėjo teisės rengti namo butų savininkų susirinkimus, priimti juose sprendimus bei imtis tam tikrų kitų veiksmų, kurie turi įtakos butų savininkams. Šiuo atveju, bendrija turi teisę sudaryti sutartis tik dėl bendro naudojimo objektų priežiūros. Atsižvelgiant į tai, bendrija neturėjo teisės sudaryti sutarčių dėl šaldymo ir jo tiekimo, kadangi šias paslaugas tiekė ir tiekia ne bendrija, bet UAB ,,Vilniaus energija“. Bendrija tikėtinai tik organizavo šių paslaugų tiekimą. Pažymėtina, jog bendrijos veikla yra susijusi su butų valdymu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi, bendrija atsako tik už savo prievoles, kadangi bendrija nėra ir negali būti paslaugos gavėja.

30Apeliantai tvirtina, jog šilumos tiekėjas nuolat elgėsi nesąžiningai, sistemingai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidinėjo vartotojų teises ir neteisėtais veiksmais stengėsi praturtėti.

31Taip pat ieškovas neteisėtai priskaičiavo atsakovui 7 737,90 Lt delspinigių, nors ieškovo ir butų savininkų kaip vartotojų santykius reglamentuoja ne 1997 m. vasario 1 d. sutartis, o standartinės šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys, kurios kaip ir įstatymas jokių palūkanų ir/arba delspinigių nenumato, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių

32(CK 6.258 str.1 d.). Be to, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, nors delspinigiams numatyta šešių mėnesių senatis, kurią atsakovas prašo taikyti.

33Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nurodė, jog apeliacinį skundą yra pasirašę ne visi asmenys. Pažymėtina, jog apeliaciniam skundui yra keliami bendri procesinių dokumentų reikalavimai, tai yra kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi pasirašyti (CPK 306 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinį skundą apeliantų vardu yra pasirašęs Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas, kuriam nėra suteikta teisė bendrijos vardu pasirašyti procesinius dokumentus.

35Pažymėtina, jog bendrija Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartimi prisiėmė pareigą sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams. Taip pat įsipareigojo surinkti mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti tiekėjui. Taigi, bendrijai prisiėmus minėtus įsipareigojimus, jai tenka pareiga juos vykdyti.

36Svarbu atkreipti dėmesį, jog pažymose už laikotarpį yra nurodyti skirtingi duomenys dėl įsiskolinimo dydžio, tai yra atsakovas nenurodė tiksliai asmenų ir jų skolų dydžio. Be to, nėra aišku, kurie konkrečiai asmenys yra neatsiskaitę už suteiktas paslaugas.

37Tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) Vilniuje, savininkų bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2 000 Lt. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 21 743,78 Lt skolos, 1 934,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau liko neišspręstas trečiųjų asmenų R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas.

38Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies, kadangi advokato padėjėjo rengti dokumentai yra nedidelės apimties, be to, advokato padėjėjas jau yra atstovavęs tas pačias šalis kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrijos ir jos narių, kas įrodo, jog su ginčo situacija advokato padėjėjas jau buvo susipažinęs. Paaiškino, kad dėl išdėstytų motyvų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir jos turėtų būti mažinamos iki 1 000 Lt.

39Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu trečiųjų asmenų R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) savininkų bendrijos trečiųjų asmenų R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 21 743,78 Lt skolos, 1 934,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. atsiliepimu į ieškinį bei atskiru prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovo visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2 000 Lt. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiųjų asmenų atstovas kartu su prašymu pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau šis klausimas sprendimu nebuvo išspręstas.

41Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovas, teisme gavus trečiųjų asmenų prašymą su pateiktais įrodymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsiliepimu nesutiko su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ir nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, kadangi advokato padėjėjo rengti dokumentai yra nedidelės apimties, be to, advokato padėjėjas jau yra atstovavęs tas pačias šalis kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrijos ir jos narių, kas įrodo, jog su ginčo situacija advokato padėjėjas jau buvo susipažinęs, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos iki 1 000 Lt.

42Ieškovo teigimu, trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos iki 1 000 Lt. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

43Tretieji asmenys prašo priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą, už papildomų rašytinių įrodymų pateikimą, susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad teisinė pagalba buvo teikiama penkiems asmenims ir procesiniai dokumentai buvo rengiami penkių asmenų, ne vieno, atžvilgiu. Trečiuosius asmenis byloje atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas. Be to, visiškai pagrįsti ieškovo argumentai, jog procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties ir advokato padėjėjas jau yra atstovavęs tuos pačius asmenis civilinėje byloje Nr. 2-961-433/2014, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrijos ir jos narių, tai yra atsakovo ir trečiųjų asmenų, kas įrodo, jog su ginčo situacija advokato padėjėjas jau buvo susipažinęs. Taigi, remiantis protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, teismas tokias išlaidas laikė nepagrįstomis ir jos buvo mažintinos iki 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) savininkų bendrijos, trečiųjų asmenų R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. naudai buvo priteista 1 000 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

44Tretieji asmenys (apeliantai) Šarūnas R. Š., R. N., M. M., V. A., U. M., R. V., E. V., D. V., J. V., A. J., L. S., J. S., A. J. T., A. B., R. B., A. M., J. N. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti trečiųjų asmenų R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. prašymą.

45Nurodė, kad tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. nepateikė jų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas tik neoriginalus kvitas už advokato paslaugas, tačiau nėra pateikto originalaus kvito bei sąskaitos už advokato paslaugas. Taip nėra minėtų paslaugų detalizavimo, kuris yra privalomas pagal CPK normas.

46Nors pagal bendrą taisyklę iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šios išlaidos turi būti tinkamai pagrįstos ir realios bei būtinos. Šioje byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Be to, nors užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino (3 000 Lt), tačiau tretieji asmenys sutinka, kad vien tai nesuteikia teisės pagrįsti ir priteisti faktiškai turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, nes teismas privalo įvertinti ir bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir būtinos. Be to, šios išlaidos yra neproporcingai didelės.

47Tretieji asmenys V. Š., D. M., A. R., S. G. ir M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

48Nurodė, kad trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pažymėtina, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Tuo tarpu nesutinka su teismo argumentais, jog procesiniai dokumentai buvo rengiami ne vienam, o penkiems asmenims, o tuo tarpu advokato padėjėjas su nagrinėjama situacija jau buvo susipažinęs anksčiau, kadangi šios aplinkybės negali būti esminis kriterijus, nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju, vieno advokato padėjėjo paslaugos ne vienam, bet penkiems asmenims sumažino išlaidų dydį. Be to, advokato padėjėjas keturis kartu vyko į susipažinimą su byla, taip pat rinko įrodymus, nustatinėjo įvairias aplinkybes, todėl patirtos 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

49Apeliaciniai skundai netenkintini.

50Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 320 str. 1 d.)). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

51Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo

52Pagal CK 4.82 str. 1 d. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.).

53CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pagal DNSBĮ (2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal DNSBĮ 3 str. 1 d. bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti ((CK 4.82 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007)). Pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

54Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal su atsakovu 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) Vilniuje, savininkų bendrija SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. sudarytos Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutarties sąlygas, buvo tiekiama šilumos energija gyvenamajam namui. Ieškovas nuo 2002 m. vasario 1 d. šilumos energiją tiekia atsakovui, kuriam reikia mokėti mokesčius už patalpos tiekiamą šilumos energiją, o susiformavusi skola yra įsiskolinimo likutis iki perėjimo prie tiesioginio atsiskaitymo butais nuo 2013 m. sausio 1 d. Atsakovas ieškovui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. už suteiktas paslaugas bendrija nemokėjo, todėl susidarė 6 297,43 Eur (21 743,78 Lt) įsiskolinimas bei Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutarties 8.3 punkto pagrindu buvo paskaičiuoti delspinigiai. Atsakovas atsisako apmokėti už šilumą, remdamasis tuo, kad pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, tai yra fiziniai asmenys, vartojantys šias paslaugas ir energiją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys komunalinių paslaugų ir energijos tiekimo įmonėms. Be to nurodė, kad ieškovo nurodyta sutartis buvo sudaryta ne su atsakovu, kuris buvo įsteigtas 2013 m. 2013 m. vasario 26 d., o su kita bendrija, kuri buvo įsteigta 1996 m. rugsėjo 16 d. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 3 d., bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrija buvo įsteigta 2013 m. vasario 26 d., taigi, už skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. apmokėjimą yra atsakinga tik bendrija. Tuo tarpu, trečiųjų asmenų argumentai, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta su kita bendrija yra atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.

55Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas (bendrija) neturi pareigos atsakyti už butų savininkų asmenines prievoles, nes pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 3 ir 2 d. bendrijai (atsakovui) draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, įskaitant apmokėjimą už bendrijos narių asmeniniams poreikiams gautą ir suvartotą šilumos energiją šiems nariams priklausančiuose butuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas trečiųjų asmenų argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją dėl skolos apmokėjimo, pateikė prašymą nutraukti paslaugų tiekimo sutartį su atsakovu ir sudaryti tiesiogines energijos tiekimo sutartis su kiekvienu būsto savininku atskirai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas kaip ir pripažino aplinkybę, jog tarp pastarojo ir ieškovo buvo sudaryta Šilumos energijos termofikacinio vandens tiekimo-vartojimo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti už teikiamas paslaugas. Taigi, susidariusią skolą privalo apmokėti bendrija, kadangi su ja buvo pasirašyta energijos tiekimo sutartis. Tuo tarpu, atsakovas sumokėjęs skolą, įgytų regreso teisę į butų savininkus.

56Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog atsakovas, veikdamas namo gyventojų interesais, turėdamas savo valdymo organus ir būdamas savo srities, tai yra namų administravimo profesionalas, turėjo domėtis tiek tiekiamos energijos mokėjimo sąlygomis, tiek žinoti, kokios sutartys buvo sudarytos namo gyventojų atžvilgiu, ir jei tai kėlė atsakovui abejonių, bendrija nuo jos įregistravimo dienos, turėjo imtis visų priemonių, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis konkrečių priemonių.

57Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliantų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

58Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo

59Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). CPK 88 str. pateiktas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes prie jų gali būti priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą subjektinę teisę, turi būti visiškai arba iš dalies padengtos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 str. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina išlaidas laimėjusiai šaliai.

60Nagrinėjamu atveju, tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai pastarųjų patirtas 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog procesiniai dokumentai buvo ruošiami ne vienam asmeniui, bet penkiems. Be to, nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, o byloje trečiuosius asmenis atstovauja ne advokatas, o advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos turinį bei sudėtingumą, sumažino reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai pastarųjų patirtas 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu, apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog anksčiau minėtiems asmenims priteistos bylinėjimosi išlaidos yra ne tik nepagrįstos, bet ir neproporcingai didelės, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantai minėtas bylinėjimosi išlaidas ginčija tik prielaidomis ir abejonėmis. Apeliantų argumentas, jog byloje yra pateiktas neoriginalus kvitas, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK normas. Pažymėtina, jog byloje kartu su prašymu buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, už kokias teisines paslaugas buvo atsiskaityta, tai yra už atstovavimą, dokumento surašymą bei kita (3 t. b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog tretieji asmenys visiškai nepagrindė savo reikalavimų. Taip pat nesutiktina su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos sudėtingumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, kaip buvo minėta anksčiau, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turinį, teismo posėdžių skaičių ir į kitas aplinkybes reikalaujamas 579,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 289,62 Eur.

61Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 3. Nurodė, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d. su... 4. Atsakovas 521 daugiabučio namo, esančio ( - ) savininkų bendrija atsiliepimu... 5. Nurodė, kad bendrija kaip butų savininkų atstovė, negali būti atsakovu... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo... 7. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įtraukti trečiaisiais asmenimis namo,... 8. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip... 9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 10. Tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G., A. R. pateikė atsiliepimą į... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo... 12. 1 934,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos... 13. Teismas nustatė, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1... 14. Atsakovas savo atsiliepime ir patikslintame atsiliepime teigė, jog jis nėra... 15. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų... 16. Sprendžiant klausimą, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui... 17. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 2 d. nustato privalomą... 18. Nagrinėjamu atveju, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997 m. vasario 1 d.... 19. Atsakovo teigimu, bendrijos ir ieškovo sudaryta ginčo sutartis yra... 20. UAB „Vilniaus energija“ atsakomybė prasideda nuo momento, kai yra sudaroma... 21. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas buvo į bylą pateikęs... 22. Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties Nr.... 23. 7 737,90 Lt netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Teismo nuomone, šalių... 24. Atsakovas ieškovui prašė skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą... 25. Tretieji asmenys (apeliantai) Šarūnas R. Š., R. N., V. Š., M. M., V. A., U.... 26. Nurodė, kad atsakovas neatsako pagal įstatymą ir negali atsakyti už butų... 27. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje už padarytą įsiskolinimą atsakingų... 28. Apeliantų nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas atsako... 29. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrija iš esmės veikia kaip butų savininkų ir... 30. Apeliantai tvirtina, jog šilumos tiekėjas nuolat elgėsi nesąžiningai,... 31. Taip pat ieškovas neteisėtai priskaičiavo atsakovui 7 737,90 Lt... 32. (CK 6.258 str.1 d.). Be to, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo delspinigius... 33. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 34. Nurodė, jog apeliacinį skundą yra pasirašę ne visi asmenys. Pažymėtina,... 35. Pažymėtina, jog bendrija Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu... 36. Svarbu atkreipti dėmesį, jog pažymose už laikotarpį yra nurodyti skirtingi... 37. Tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R. kreipėsi į Vilniaus... 38. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į trečiųjų... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu... 40. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26... 41. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovas, teisme gavus... 42. Ieškovo teigimu, trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi... 43. Tretieji asmenys prašo priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę... 44. Tretieji asmenys (apeliantai) Šarūnas R. Š., R. N., M. M., V. A., U. M., R.... 45. Nurodė, kad tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R.... 46. Nors pagal bendrą taisyklę iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos... 47. Tretieji asmenys V. Š., D. M., A. R., S. G. ir M. B. atsiliepimu į... 48. Nurodė, kad trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos... 49. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 50. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 51. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo... 52. Pagal CK 4.82 str. 1 d. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams... 53. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai... 54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal su atsakovu 521 daugiabučio namo,... 55. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas (bendrija) neturi... 56. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog atsakovas,... 57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 58. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. papildomo... 59. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 60. Nagrinėjamu atveju, tretieji asmenys R. V. Š., D. M., M. B., S. G. ir A. R.... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir...