Byla 2-15-880/2015
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei G. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovei G. J., jos atstovei advokatei Giedrei G. B., atsakovui R. J., jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei G. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

  1. nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo R. J. ( - ) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
  2. padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:
  • ½ dalį buto, esančio ( - ), natūra priteisti G. J., o atsakovui už netektą turto dalį iš ieškovės priteisti 20600 Lt piniginę kompensaciją;
  • ieškovės vardu įregistruotas transporto priemones: VW POLO, valst. Nr. ( - ) ir VW POLO, valst. Nr. ( - ) po santuokos palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise;
  • atsakovo vardu įregistruotas transporto priemones: Mazda 929, valst. Nr. ( - ) ir Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) po santuokos palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise;
  • santuokos metu įgytą negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. ( - ), po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo nuosavybe;
  1. įpareigoti atsakovą išsikelti iš buto, esančio ( - ), Širvintos, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos kai ieškovė į atsakovo sąskaitą perves 20600 Lt kompensaciją už netekto turto dalį;
  2. Po santuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę – J.;
  3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad tiek ji, tiek atsakovas gyvendami šeimoje pažeidė tarpusavio lojalumo pareigą, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 3.61 straipsnio pagrindu santuokos iširimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu santuokos iširimą lėmė tiek ieškovės, tiek atsakovo lojalumo ir pagarbos stoka šeimos santykiuose. Dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje būtų padėjęs atkurti darnius santuokinius ryšius. Pastaruoju metu šalys bendro ūkio neveda, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė nurodė, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, ½ buto, esančio ( - ), buvo įgyta po santuokos sudarymo 1992 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kita dalis buto įgyta paveldėjimo teisės pagrindu, todėl kita ½ buto dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintina, todėl atsakovui pagal įstatymą priklauso ¼ dalis buto. Ieškovė prašo visą butą priteisti jai, nurodant, kad ieškovė atsakovui už jam tenkančią buto dalį atsakovui sumoka 20600 Lt kompensaciją, nes remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ginčo buto vertė yra 82400 Lt. Ieškovė prašo natūra nedalinti buto, nes gaunantis nuolatines pajamas ir kompensaciją iš ieškovės, atsakovas turės galimybę išsinuomoti ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Į bylą pateikti atsakovo medicininiai dokumentai patvirtina, kad pastarasis turi rimtų priklausomybės nuo alkoholio problemų, kurios pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimais, keliančiais nepatogumus ir grėsmę ieškovei. Be to, butas yra nedalus, nes jame negalima suformuoti dviejų atskirų butų, todėl padalinus natūra ieškovės ir atsakovo gyvenimas iš esmės nepasikeistų, nes jie ir toliau būtų priversti gyventi po vienu stogu, o ieškovė ir toliau būtų priversta kęsti atsakovo dėl priklausomybės alkoholiui beveik asocialų gyvenimo būdą, o buto bendras valdymas sukeltų konfliktines situacijas. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutinka, jog garažas, unikalus Nr. ( - ), po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad ji nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi ir nereikalauja iš atsakovo išlaikymo.

5Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti butą, esantį ( - ), bendra jungtine šeimos nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ buto dalį. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šis turtas yra gyvenamoji patalpa, kurioje atsakovas ir ieškovė kartu gyveno su jų dukra ir jį naudojo bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovo manymu, byloje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis. Butas, kuriame gyveno šalys jo įsigijimo metu, kainavo 30334 Lt. Jame bendromis sutuoktinių lėšomis yra atliktas kapitalinis remontas, kurio metu vietoje keturių kambarių panaikinant sienas įrengti trys kambariai. Iš esmės buvo pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, langai, durys, santechnikos prietaisai, įstiklintas balkonas, įrengtos pakabinamos lubos, pakeista tualeto įranga. Remontas atliktas per du kartus ir kainavo apie 70000 Lt. Tokiu būdu remontu iš esmės pagerintas ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas. Be to, atsakovas nurodo, kad santuokos metu už po motinos mirties likusią po 1/6 buto dalį ieškovės broliui ir seseriai atsakovas su ieškove iš bendrų lėšų sumokėjo po 12000 Lt.

6Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad nėra įstatyminių pagrindų nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir visi nesutarimai gali būti išspręsti nenutraukus santuokos. Atsakovas taip pat nesutinka, kad butas būtų padalintas ieškovės prašomu būdu ir mano, kad jam turi priklausyti ½ buto, nes dalis jo buvo išpirkta santuokos metu, santuokos metu buvo sumokėtos kompensacijos ieškovės broliui ir sesei už jiems po motinos mirties atitekusias dalis, o be to, butas buvo esmingai pagerintas. Jis taip pat nurodo, kad ieškovės pateikti medicinos ligų kodai nepatvirtina atsakovo susirgimų, nes tai nėra medicinos dokumentai, kuriuose būtų užfiksuotos atsakovo ligos. Jis šiomis ligomis neserga, nesirgo ir nesigydė ir mano, kad tokie atsakovės teiginiai yra nesąžiningi ir neetiški. Todėl nėra jokių priežasčių butą dalinti ne natūra. Atsakovas nurodė, kad jis neprieštarauja dėl transporto priemonių ir garažo pasidalijimo tvarkos ir sutinka su ieškovės prašymu palikti jai sutuoktinę pavardę. Jis taip pat nurodė, kad jokių kreditorių neturi ir nereikalauja iš ieškovės išlaikymo.

7Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo jį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad ½ buto dalis buvo įsigyta realiai iš jos vienos lėšų, nes butas buvo pirktas du mėnesiai po santuokos sudarymo ir šalys tikrai nebuvo sukaupę bendrų lėšų, o pati buto pirkimo procedūra buvo pradėta gerokai iki santuokos sudarymo, o santuokos metu baigta įforminti. Kita ½ buto dalis yra ieškovės įgyta paveldėjimo būdu, po to kai mirė jos motina. Todėl ½ buto priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

8Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

9Dėl santuokos nutraukimo.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas ( - )Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 28. (b.l. 4).

11Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

12Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nesutaria su atsakovu, jie nuolat konfliktuoja, santykiuose trūksta pagarbos, nėra bendrų interesų, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to gydėsi, todėl prašė santuoką su juo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori skirtis, o jeigu teismas nuspręstų santuoką nutraukti, prašė ją nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ji turi kitą vyrą.

13CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

14Byloje nėra duomenų apie ieškovės neištikimybę atsakovui, kaip kad nurodo atsakovas. Atsakovo medicinos dokumentų išrašas (b.l. 32) taip pat neįrodo, jo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nesilaikant lojalumo, pagarbos, tarpusavio paramos ir kitų pareigų. Santuokos išsaugoti nėra galimybės, šalims buvo nustatytas terminas susitaikyti, tačiau šalys nesusitaikė, todėl tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15Dėl turto padalijimo.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis Upelio g. 2-20, Širvintos, unikalus Nr. ( - ) (b.l. 9). Ieškovės vardu taip pat įregistruotos transporto priemonės VW POLO, valst. Nr. ( - ) ir VW POLO, valst. Nr. ( - ) Atsakovo vardu yra registruotas garažas, unikalus Nr. ( - ) (b.l. 130 ir transporto priemonės Mazda 929, valst. Nr. ( - ) ir Toyota Avensis, valst. Nr. ( - )

17Ginčo dėl transporto priemonių pasidalijimo tarp šalių nėra, todėl ieškovei atitenka transporto priemonės VW POLO, valst. Nr. ( - ) ir VW POLO, valst. Nr. ( - ) kurių bendra vertė 2896 eurų, o atsakovui transporto priemonės Mazda 929, valst. Nr. ( - ) ir Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) kurių bendra vertė 2896 eurų.

18Šalys teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl kilnojamojo turto pasidalinimo ginčo nėra, todėl teismas kilnojamojo turto padalijimo klausimo nesprendžia.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu, t.y. 2001 metais yra įsigytas ir atsakovo vardu yra registruotas garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio rinkos vidutinė vertė 1676 eurai (5787 Lt). Šį garažą ieškovė prašo priteisti atsakovui, su tuo sutinka ir atsakovas, todėl garažas priteisiamas atsakovui.

20Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria tik dėl dalytino buto apimties ir dėl jo padalijimo būdo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo sutartimi G. J. ir jos motina R. M. įsigijo nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b.l. 55-56). 1995 m. lapkričio 2 d. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą G. J. paveldėjo jos motinai priklausiusią ½ dalį minėto buto.

21Tarp šalių nėra ginčo, kad 1992 m. rugpjūčio 26 d. ½ buto šalys nusipirko santuokos metu ir ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), šalims priklauso lygiomis dalimis, t.y. šalims priklauso po ¼ dalį minėto buto. Ginčas byloje yra dėl likusios ½ dalies buto, kurios ieškovė prašo nedalinti, nes turtas yra paveldėtas ir nedalintinas. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad ieškovė paveldėjo ½ buto kartu su broliu ir seserimi, o atsakovas su ieškove iš bendrų lėšų 1995 metais jiems sumokėjo po 12000 Lt kompensacijas už jiems tenkančias buto dalis. Be to, atsakovas nurodo, kad jis iš esmės pagerino butą, todėl jam kaip ir ieškovei priklauso lygiai pusė buto.

22Nagrinėjamu atveju konkrečių rašytinių atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovas ir ieškovė iš bendrų lėšų sumokėjo ieškovės broliui ir sesei už jiems tenkančias po 1/6 buto dalis, nes teismo posėdžio metu ieškovės brolis, apklaustas liudytoju, nurodė, kad ieškovė už jam tenkančią buto dalį 1995 metais jam sumokėjo 500 dolerių. Be to, maždaug tuo pat metu atsakovas pardavė savo butą, todėl tikėtina, kad jo pinigai galėjo būti panaudoti buto dalies išpirkimui. Todėl laikytina, kad ieškovės broliui ir sesei tenkančios buto dalys yra įsigytos iš bendrų šalių lėšų santuokos metu ir yra dalinamos lygiomis dalimis. Ieškovei pagal paveldėjimą tenkanti 1/6 buto dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Remdamasis aukščiau išdėstytu, ieškovei priteistina 7/12 dalys buto, o atsakovui 5/12 dalys buto.

23Kaip jau minėta, atsakovas teismo prašo butą padalinti lygiomis dalimis, nes jis jį iš esmės pagerino.

24CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

25Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai.

26Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr.3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.

27Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas iš esmės pagerino butą savo lėšomis ir jam turi būti padidinta priklausančio buto dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad butas yra šiuolaikiškai suremontuotas, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad butas remontuotas maždaug prieš dvylika metų, jis buvo remontuojamas abiejų sutuoktinių lėšomis, bute visą laiką gyveno atsakovas su ieškove ir jų dukra. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog butas buvo esmingai pagerintas. Visiškai normalu, kad šalys, gyvendamos bute daugiau kaip 20 metų, pakeitė langus, duris, plyteles ar šiek tiek pakeitė buto patalpų išsidėstymą. Atsižvengiant į tai ir į tai, kad atsakovui atiteko beveik pusė buto, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo didinti atsakovui tenkančią buto dalį.

28Kaip jau minėta, šalys nesutaria ir dėl buto pasidalinimo būdo, t.y. atsakovas prašo butą padalinti natūra, o ieškovė prašo jai priteisti butą, atsakovui priteisiant 5966 eurų (20600 Lt) kompensaciją piniginę kompensaciją.

29CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

30Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

31Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, jog ginčo butas būtų nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių, nes butas buvo keturių, o dabar perdarytas į trijų kambarių butą. Taigi, šiuo atveju netaikyti buto padalijimo natūra galima tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tačiau tokių teismas šioje byloje nenustatė. Nors ieškovė nurodė, kad nuolat konfliktuoja su atsakovu ir tolimesnis naudojimasis būstu negalimas, byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų fiziškai smurtavęs ieškovės atžvilgiu. To nenurodė ir pati ieškovė, kurios teigimu atsakovas naudoja prieš ją psichologinį smurtą. Tačiau po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas nebus sutuoktiniai, o tik buto bendraturčiai, todėl konfliktų turėtų kilti mažiau. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tai yra jo vienintelė turima gyvenamoji patalpa, jam beveik 61 metai, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, todėl konfliktiškų tarpusavio santykių pasekmes iš esmės perkelti vienam atsakovui būtų neteisinga ir prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Remiantis aukščiau išdėstytu, buto ginčas dalinamas natūra.

32Butą padalinus natūra, netenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš buto.

33Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

34Šalys nereikalauja vienas kitam tarpusavio išlaikymo, todėl jo klausimas nesprendžiamas.

35Šalys nurodė, kad neturi jokių nei bendrų, nei asmeninių kreditorių, todėl prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.

36Ieškovė po santuokos pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – J. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo nepalikti ieškovei santuokinės pavardės, nes santuoka nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu visiškai sutiko.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 349,57 eurus žyminio mokesčio (b.l. 3, 53) ir 521 eurą atstovavimo išlaidų (b.l. 18, 91, 94), o atsakovas sumokėjo 580 eurų atstovavimo išlaidų, o žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas.

39CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi yra patenkintas, o priešieškinys patenkinta iš dalies, į tai, kad ieškovei atstovavimo išlaidos padidėjo iš dalies dėl atsakovo kaltės, nes keletą kartų buvo atidedami teismo posėdžiai dėl atsakovo prašymų, teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 200 eurų žyminio mokesčio ir 150 eurų atstovavimo išlaidų.

40Be to, 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymu buvo atidėtas 358 eurus žyminio mokesčio mokėjimas, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

Nutarė

42Ieškovės G. J. ieškinį ir atsakovo R.J. priešieškinį tenkinti iš dalies.

43G. J. (a.k. ( - ) ir R. J. (a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - )Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 28), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

44Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - J.

45Padalyti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu:

461) Asmeninės nuosavybės teise G. J. (a.k. ( - ) priteisti 7/12 dalis buto, esančio ( - ), Širvintos, unikalus Nr. ( - )ir transporto priemones VW POLO, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), ir VW POLO, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ).

472) Asmeninės nuosavybės teise R. J. (a.k. ( - ) priteisti 5/12 dalis buto, esančio Upelio g. 2-20, Širvintos, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir transporto priemones Mazda 929, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), ir Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ).

48Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

49Priteisti iš R. J. G. J. 200 eurų žyminio mokesčio ir 150 eurų atstovavimo išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

50Priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą 358 eurus žyminio mokesčio.

51Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 4. Ieškovė nurodė, kad tiek ji, tiek atsakovas gyvendami šeimoje pažeidė... 5. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti butą, esantį ( - ), bendra... 6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad nėra įstatyminių pagrindų... 7. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo jį atmesti kaip akivaizdžiai... 8. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.... 9. Dėl santuokos nutraukimo.... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas ( - )Širvintų rajono... 11. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o... 12. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nesutaria su atsakovu, jie nuolat... 13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 14. Byloje nėra duomenų apie ieškovės neištikimybę atsakovui, kaip kad nurodo... 15. Dėl turto padalijimo.... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės vardu yra registruotas butas,... 17. Ginčo dėl transporto priemonių pasidalijimo tarp šalių nėra, todėl... 18. Šalys teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl kilnojamojo turto... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu, t.y. 2001 metais yra įsigytas... 20. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria tik dėl dalytino buto apimties ir dėl... 21. Tarp šalių nėra ginčo, kad 1992 m. rugpjūčio 26 d. ½ buto šalys... 22. Nagrinėjamu atveju konkrečių rašytinių atsakovo nurodytas aplinkybes... 23. Kaip jau minėta, atsakovas teismo prašo butą padalinti lygiomis dalimis, nes... 24. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio... 25. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra... 26. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai... 27. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas... 28. Kaip jau minėta, šalys nesutaria ir dėl buto pasidalinimo būdo, t.y.... 29. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 30. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas... 31. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, jog ginčo butas būtų nedalus, t.... 32. Butą padalinus natūra, netenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl... 33. Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.... 34. Šalys nereikalauja vienas kitam tarpusavio išlaikymo, todėl jo klausimas... 35. Šalys nurodė, kad neturi jokių nei bendrų, nei asmeninių kreditorių,... 36. Ieškovė po santuokos pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – J. Nors... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 349,57 eurus... 39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Be to, 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymu buvo atidėtas 358... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2... 42. Ieškovės G. J. ieškinį ir atsakovo R.J. priešieškinį tenkinti iš... 43. G. J. (a.k. ( - ) ir R. J. (a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( -... 44. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - J.... 45. Padalyti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu:... 46. 1) Asmeninės nuosavybės teise G. J. (a.k. ( - ) priteisti 7/12 dalis buto,... 47. 2) Asmeninės nuosavybės teise R. J. (a.k. ( - ) priteisti 5/12 dalis buto,... 48. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 49. Priteisti iš R. J. G. J. 200 eurų žyminio mokesčio ir 150 eurų atstovavimo... 50. Priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą 358 eurus žyminio mokesčio.... 51. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...