Byla 3K-3-51/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims M. O. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei D. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokinio turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė D. A. ieškiniu prašė teismo: a) nutraukti santuoką su atsakovu A. A. dėl jo kaltės; b) nustatyti nepilnametės dukters J. A., gimusios 1991 m. spalio 11 d., gyvenamąją vietą kartu su ieškove; c) priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį J. A. nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės; d) priteisti iš atsakovo A. A. dukteriai J. A. 7750 Lt išlaikymo skolą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir dukteriai S. A., gimusiai 1986 m. lapkričio 14 d., 5625 Lt išlaikymo skolą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės; e) padalyti santuokinį turtą – 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) - priteisiant ieškovei, o atsakovui - iš ieškovės 40 000 Lt piniginę kompensaciją; f) palikti santuokinę pavardę.

6Atsakovas A. A. priešieškiniu teismo prašė: a) nutraukti santuoką su ieškove D. A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; b) padalyti santuokinį turtą, priteisiant 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) ieškovei ir 1/4 dalį atsakovui.

7Byloje ginčas yra dėl santuokos nutraukimo, įrodymų pakankamumo, lemiančio vieno iš sutuoktinių kaltę, vieno sutuoktinio prašomos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikalingumo, kai kitas sutuoktinis to neginčija, taip pat santuokinio turto padalijimo formos ir nukrypimo nuo dalijamo santuokinio turto lygių dalių principo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės D. A. ieškinys ir atsakovo A. A. priešieškinis tenkinti iš dalies: santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, šalims paliktos santuokinės pavardės, nepilnametės J. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina D. A., iš A. A. priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai J. A. po 250 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki pilnametystės, ieškovei D. A. priteista 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), atsakovui A. A. priteista 60 250 Lt kompensacija iš ieškovės D. A. už 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini).

10Sprendime teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje gimė dvi dukterys – 1986 m. lapkričio 14 d. S. A. ir 1991 m. spalio 11 d. J. A. Sutuoktiniai negyvena šeiminio gyvenimo, jų santuoka iširusi. Pagal šalių vienas kitą kaltinančius paaiškinimus, rašytinius įrodymus (policijos medžiagą apie atsakovo netinkamą elgesį ir ieškovės savavaldžiavimo) teismas sprendė dėl abiejų sutuoktinių kaltės iširus santuokai. Teismas atsižvelgė į šalių pareikštą valią, nustatydamas J. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio teismas įvertino jos ligotumą, ieškovės gaunamas darbo pajamas, atsakovo nedarbą ir apskaičiavo priteistiną išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį. Teismas netenkino ieškinio dalies dėl išlaikymo skolos priteisimo iš atsakovo kaip neįrodytos, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo neteikė išlaikymo dukterims. Teismas atsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius, į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, dėl to paliko 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) ieškovei. Iš UAB ,,Geomatas“ ekspertizės 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 120 500 Lt (b. l. 4), dėl to atsakovui iš ieškovės skiriama 60 250 Lt kompensacija už mažesnę jam tenkančio santuokinio turto dalį.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės D. A. apeliacinis skundas netenkintas, atsakovo A. A. apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimą: ieškinį dėl nepilnametės J. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina D. A. atmesti; priteisti ieškovei D. A. ir A. A. po 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) natūra; likusios sprendimo dalies nekeisti.

12Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymais nepatvirtinta, kad atsakovas iki bylos iškėlimo netinkamai elgėsi šeimoje ir kad šeima iširo tik dėl jo kaltės. Šalys pareiškė, kad nebegali gyventi kartu, tai patvirtina nuolatiniai jų konfliktai, taigi santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Šalys sutiko, kad nepilnametei dukteriai išlaikyti reikia 700 Lt per mėnesį, dėl to iš nedirbančio ir turto neturinčio atsakovo priteista 250 Lt per mėnesį dukters išlaikymui suma yra pakankama, nes ieškovė, turėdama darbo pajamų, gali skirti didesnį išlaikymą. Dėl išlaikymo skolos pilnametei dukteriai S. A. priteisimo teismas nurodė, kad tokį ieškinio reikalavimą gali reikšti tik pati pilnametė, nes ieškovė nebėra jos įstatyminė atstovė. Dalijant santuokinį turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes laikantis šio principo bus pasiekta nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyra. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį tik tuo atveju, jei turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui. Pagal byloje pateiktą projektą ginčo butą padalyti natūra galima. Atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi, ieškovės kompensacija jam yra per maža butui įsigyti. Dėl to nurodytas butas dalytinas šalims lygiai po 1/4 dalį. Kadangi byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai šis ieškinio reikalavimas turi būti atmestas.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė D. A. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties dalis bei išspręsti ginčą taip: šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo A. A. kaltės, nustatyti nepilnametės dukters J. A. gyvenamąją vietą kartu su motina D. A., priteisti ieškovei D. A. 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini), atsakovui A. A. už 1/4 buto dalį priteisiant 40 000 Lt kompensaciją, kitas skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

15Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

161. Teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, t. y. policijos medžiagą dėl atsakovo netinkamo elgesio. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

172. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šalims po 1/4 dalį buto natūra, o ne 1/2 dalį buto ieškovei ir kompensaciją atsakovui, netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nes su ieškove liko gyventi duktė J. A., kuri yra ligota. Atsakovas yra konfliktiškas, dėl to turto atidalijimas natūra pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Byloje teismas dalydamas santuokinį turtą turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

183. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išspręsti ieškovės nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nes atsakovas iki bylos iškėlimo prieštaravo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (CK 3.59 straipsnis).

19Atsiliepimų į ieškovės D. A. kasacinį skundą nepateikta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Teismai nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. 1991 m. spalio 11 d. gimė duktė J. A. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuoka faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametė J. A. turi teisę į išlaikymą, kurį privalo teikti tėvai. Gyvendamos santuokoje šalys įgijo turtą - 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini).

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje teisės klausimai yra CK trečiosios knygos teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo formą ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007, Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

26CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kasaciniame skunde remiamasi įstatymo prezumpcija ir nurodoma, kad ieškovė buvo kreipusis į policiją dėl sutuoktinio žiauraus elgesio, nesirūpinimo šeima. Ši prezumpcija yra nuginčijama, nes kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių, tarp jų ir dėl pirmojo sutuoktinio kaltės. Byloje atsakovas rėmėsi aplinkybėmis apie ieškovės netinkamą elgesį šeimoje, jos konfliktišką būdą.

27Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie sutuoktinių abipuses konfliktines situacijas, nulėmusias faktinį šeimos iširimą, pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismai įvertino abiejų šalių pripažinimą, kad jos nebegali toliau gyventi kartu dėl nuolat kylančių konfliktų, todėl padarė išvadą, jog santuoka iširo esant mišriai sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai apie šeimos iširimo priežastis sprendė nevisapusiškai ištyrę ir netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismai, byloje nustatydami faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ar netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnius.

28Dėl santuokinio turto padalijimo būdo – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais – jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pagal išdėstytą teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, santuokinis turtas padalijamas natūra. Tačiau visais tais įstatyme išvardytais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalyti natūra, pvz., turtas yra nedalus (CK 4.6 straipsnis), arba atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylose yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją, kai dalijamas turtas yra nedalus, taip pat apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis A. V. v. L. V. byloje Nr. 3K-3-355/2003, 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis R. K. v. A. K. byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis A. P. v. D. P. byloje Nr. 3K-3-529/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis D. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-26/2006). Iš nagrinėjamos bylos priede esančio dalijamo buto plano teismų nustatyta, kad butas yra keturių kambarių, iš kurių vienas kambarys yra pirmame namo aukšte, likę trys, iš kurių vienas yra pereinamasis, – antrame, į kuriuos patenkama per pirmą aukštą kopėčiomis (UAB ,,Geomatas“ atliktos buto (duomenys neskelbtini) ekspertizės ataskaitos 4-3 ir 4-4 lapai). Šalių prašoma padalyti 1/2 dalis buto, likusi 1/2 dalis buto priklauso nuosavybės teise ieškovės motinai M. O. D., kuri gyvena nurodytame bute kartu su dukterimi (ieškove) ir dviem vaikaitėmis, kurių viena nepilnametė. Teismų nustatyta, kad išvardytos buto gyventojos ir atsakovas yra priešingos konfliktuojančios šalys. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad butas negali būti atidalijamas natūra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti nurodytą sprendimo dalį ir priimti priešingą sprendimą – atidalyti butą natūra šalims po 1/4 dalį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad buto patalpų išplanavimo būdas, neleidžiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitų patalpų, reiškiantis šio turto nedalumą, ieškovės ir kitų buto gyventojų konfliktinis santykių pobūdis su atsakovu, nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių butas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad ginčo 1/2 dalies buto padalijimas šalims po 1/4 dalis prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nes 1/4 dalies buto rinkos vertė yra daugiau nei per pusę mažesnė, nei 1/2 dalies buto rinkos vertė. Tą patvirtina bylos nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų išvada. Taigi buto padalijimas natūra šalims po 1/4 dalį kiekvienai šaliai reikštų nuostolius, apskaičiuojamus buto vertės ir likvidumo rinkoje sumažėjimu. Be to, buto kaip vientiso nekilnojamojo daikto atidalijimas ir savininkų daugeto tapimas bendraturčiais ne tik apsunkintų šio daikto valdymo, naudojimosi teisių įgyvendinimą, bet ir šio daikto disponavimą. Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius vienam sutuoktiniui (ieškovei) viso buto priteisimas, o atsakovui skyrimas kompensacijos pinigais atkurtų šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis) ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vienam iš sutuoktinių (atsakovui) priteistina teisinga kompensacija turi atitikti jo turto dalies vertę. Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisė atsakovui 60 250 Lt kompensaciją, kurios dydis yra pagrįstas buto dalies rinkos vertės įvertinimu. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi teisiškai nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto padalijimo būdo – vienam priteisiant butą natūra, kitam jo dalies kompensaciją.

29Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – teismui nutraukus santuoką išsprendžiami santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimai, tarp jų - nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą (CK 3.174 straipsnio 1 dalis, CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad dėl to nėra šalių ginčo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tėvai nepateikė susitarimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, o ieškinys šiuo klausimu tik patvirtina ginčo buvimą, todėl šis reikalavimas turėjo būti sprendžiamas ir pagrįstai buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsižvelgus į vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

30Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl buto padalijimo būdo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo naikintinos ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Dėl to ieškovei D. A., kurios naudai priimama teismo nutartis, priteisiamas jos sumokėtas už paduotą kasacinį skundą 100 Lt žyminis mokestis iš atsakovo A. A. (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimą.

34Priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo A. A. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė D. A. ieškiniu prašė teismo: a) nutraukti santuoką su atsakovu A.... 6. Atsakovas A. A. priešieškiniu teismo prašė: a) nutraukti santuoką su... 7. Byloje ginčas yra dėl santuokos nutraukimo, įrodymų pakankamumo, lemiančio... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės D. A.... 10. Sprendime teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1982 m.... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 12. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymais... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė D. A. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo... 15. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos... 16. 1. Teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, patvirtinančius... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šalims po 1/4 dalį buto... 18. 3. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išspręsti... 19. Atsiliepimų į ieškovės D. A. kasacinį skundą nepateikta.... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Teismai nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1982 m. rugpjūčio 27 d.... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje teisės klausimai yra CK trečiosios... 25. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės,... 26. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl... 27. Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai,... 28. Dėl santuokinio turto padalijimo būdo – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje... 29. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – teismui nutraukus... 30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys... 31. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 34. Priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo A. A. 100 Lt (vieną šimtą litų)... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...