Byla 2A-1854-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4sekretoriaujant Virginijai Kostenko,

5dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotam atstovui T. P.,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Magreira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Magreira“ dėl skolos priteisimo.

7Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė

9Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Magreira“ 59 466,41 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2006 – 2008 m. bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2004-1057 ir N01/2004-1055 (toliau – Sutartys) išnuomojo atsakovui 2 421 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartimis atsakovas įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant deklaracijose nurodyto žemės nuomos mokesčio už 2006 – 2008 m. susidarė 59 466,41 Lt įsiskolinimas, t.y. 57 400,02 Lt mokesčių ir 2 066,39 Lt delspinigių.

10Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinį pateikė reikalavimo teisės neturintis asmuo. Nurodė, kad reikalavimo teisę turi Vilniaus apskrities viršininko administracija, t. y. nuomotojas. Priminimą dėl skolos nesumokėjimo pateikė Vilniaus miesto savivaldybė, su kuria ieškovas jokių sutartinių santykių neturi. Prašė ieškinį atmesti.

11Atsakovas teismui pateikė priešieškinį dėl 59 000 Lt nuostolių atlyginimo, kurio atsisakė 2011-02-01 parengiamojo teismo posėdžio metu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-15 priėmė sprendimą: 1) ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 59466,41 Lt skolą su delspinigiais, 75,02 Lt išlaidų už dokumentų įteikimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 59466,41 Lt sumą nuo 2009-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2) priteisti iš atsakovo valstybei 1 784 Lt žyminio mokesčio, 3) priimti atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, ieškovas šioje byloje yra tinkamas ir turi reikalavimo teisę į atsakovo nesumokėtą žemės nuomos mokestį. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas žemės nuomos mokestį deklaravo už 2004 – 2008 metus, tačiau nesumokėjo viso deklaracijose nurodyto žemės nuomos mokesčio. Atsakovas nepaneigė ieškovo apskaičiuoto 57 400,02 Lt žemės nuomos mokesčio dydžio, nepateikė kitų paskaičiavimų. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 10 punkte ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 2 066,39 Lt delspinigių suma.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 29 punkto, Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 straipsnio nuostatas, nuomos mokestis už išnuomotą valstybinę žemę, kuri neperduota savivaldybei patikėjimo teise, sudaro valstybės pajamas, dėl ko šio mokesčio administravimo teisė priklauso valstybės institucijoms, anksčiau apskrities viršininko administracijai, šiuo metu Nacionalinei žemės tarnybai. Nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas ir tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamu, neegzistuojančiu pagrindu, kadangi Sutarčių egzemplioriai, perduoti atsakovui, nepasirašyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgalioto atstovo. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio turėjo būti grindžiamas ne nuomos sutartimi, o žemės naudojimo faktu, todėl ir sutartiniai delspinigiai negalėjo būti priteisti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neaptarė minėto atsakovo argumento, todėl byla nebuvo išnagrinėta išsamiai.

14Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės žemė, biudžetą. Atsakovas mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka deklaravo už 2004 – 2008 metų laikotarpį bei sumokėjo šį mokestį už 2004, 2005, ir didžiąja dalimi už 2006 metus (mokesčio nepriemoka už 2006 m. yra 4,88 Lt), tačiau visiškai nesumokėjo minėto mokesčio už 2007 – 2008 metus. Pažymėjo, kad vienintelis subjektas, galinti rinkti mokestį už valstybinę žemę, yra savivaldybė ir joks teisės aktas nenumato jokių kitų subjektų, turinčių teisę rinkti šį mokestį. Šią poziciją byloje palaikė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija bei Finansų ministerija. Nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tik UAB „Magreira“ pasirašytų Sutarčių egzempliorius, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė abiejų šalių pasirašytus Sutarčių egzempliorius. Be to, aplinkybę, kad minėtos Sutartys buvo pasirašytos abiejų šalių, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti , kad abi Sutartys buvo tinkamai sudarytos ir įregistruotos. Ieškovas pažymėjo, kad net jei būtų laikomasi pozicijos, kad Sutartys nebuvo pasirašytos, atsakovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį neišnyktų, nes atsakovas pripažįsta, kad faktiškai naudojosi minėtose Sutartyse nurodytu žemės sklypu, o žemės naudotojas valstybinės žemės sklypu gali naudotis tik atlygintinai, t. y. nuomos pagrindu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atsakovo pareigos sumokėti ieškovui valstybinės žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, tinkamai išaiškino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro, todėl šis skundas yra atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

182004-07-26 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Magreira“ buvo sudarytos Sutartys, kuriomis UAB „Magreira“ išsinuomojo 2 421 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už valstybinės žemės nuomą UAB „Magreira“ įsipareigojo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti žemės nuomos mokestį (Sutarčių 10 ir 11 punktai). Nors apelianto UAB „Magreira“ teigimu, Sutarys nebuvo sudarytos, kadangi kartu su ieškiniu pateiktuose Sutarties egzemplioriuose nėra Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgalioto atstovo parašo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinkti įrodymai, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 13-18), 2011-01-18 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo teismui pateikti abiejų šalių pasirašyti Sutarties egzemplioriai (b. l. 172, 173), patvirtina teisėtą Sutarčių sudarymo faktą. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Magreira“ mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka deklaravo už 2004 – 2008 metų laikotarpį bei sumokėjo šį mokestį už 2004, 2005, ir didžiąja dalimi už 2006 metus. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantas UAB „Magreira“ aiškiai suvokia savo sutartinę prievolę mokėti žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo nuomą.

19Analizuojant apelianto argumentus dėl to, kad ieškinį pateikė reikalavimo teisės neturintis asmuo, pažymėtina tai, kad Žemės įstatymas, reguliuodamas valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimų. Tais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, taikytinos CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi: nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais, darytina išvada, kad šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Be to, minėtu nutarimu buvo nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų (kad, pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę sudaro savivaldybių biudžetų pajamas ir savivaldybių finansinius išteklius) analizė leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, ir ši nuostata yra taikoma nepriklausomai nuo apelianto nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ įtvirtinto reglamentavimo, kad savivaldybės taryba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, nustatytąja tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise, o apskrities viršininkas išnuomoja kitą valstybinę žemę. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, turi teisę į atsakovo UAB „Magreira“ nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimą.

20Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal ieškinio reikalavimus.

21Apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt pašto išlaidų (b. l. 204), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto UAB „Magreira“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apelianto UAB „Magreira“ 11,30 Lt (vienuolika litų 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. sekretoriaujant Virginijai Kostenko,... 5. dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotam atstovui T. P.,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės... 7. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8.
  1. Ginčo esmė
...
9. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 10. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinį pateikė... 11. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį dėl 59 000 Lt nuostolių... 12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-15 priėmė sprendimą: 1)... 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės... 15. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis įpareigoja... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 18. 2004-07-26 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities... 19. Analizuojant apelianto argumentus dėl to, kad ieškinį pateikė reikalavimo... 20. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų... 21. Apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...