Byla 2A-1024-565/2018
Dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, UAB „Geoteksas“, UAB „Fosilija“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Vilniaus geologija ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Vilniaus geologija ir partneriai“ pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, UAB „Geoteksas“, UAB „Fosilija“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. UAB ,,Vilniaus geologija ir partneriai“ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji valdo nuosavybės teise šį turtą – priešgaisrinę vandens saugyklą, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ). Nurodė, jog 2002 metais reorganizuojant UAB „Vilniaus geologija“ pareiškėja iš reorganizuojamos bendrovės pirko teritorijos gelžbetoninį ir ažūrinį aptvėrimą su vartais, ažūrinius 1,5 metro aukščio atitvėrimus su vartais teritorijos viduje, asfalto dangą bei priešgaisrinį rezervuarą (priešgaisrinė vandens saugykla), kurių buhalterinė vertė 51 757 Lt. Buvo pasirašyta 2002 m. birželio 28 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo – perdavimo aktas. Nuosavybės teisės į priešgaisrinę vandens saugyklą nebuvo įregistruotos dėl teisinių žinių stokos. UAB „Vilniaus geologija“ yra likviduotas juridinis asmuo. 2002 m. birželio 28 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis prarasta. Pareiškėja negali gauti kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl kreipiasi į teismą.
  2. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė pareiškėjos prašymo netenkinti, nes nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų. Pareiškėja neįrodė, jog negali gauti notarinės 2008 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijos, kuri privalėjo būti sudaryta perleidžiant nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad priešgaisrinė vandens saugykla, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo sukurta įstatymų nustatyta tvarka.
  3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pareiškimo pagrįstumą prašo spręsti pagal atsiliepime išdėstytus faktus. Nurodė, jog ginčo daikto paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai, kurie užstatymo ploto neturi, o registro duomenų išraše nurodomas tik tūris. Ginčo daikto tiesioginė paskirtis buvo tiekti vandenį gaisrams gesinti, tačiau šiuo metu ji nėra reikalinga eksploatuoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neprieštaravo, kad ginčo daiktas būtų išbrauktas iš vandens šaltinių, skirtų gaisrams gesinti, sąrašų. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Vilniaus geologija“ nuosavybės teise valdė ir galėjo pagal aktą perduoti ginčo daiktą pareiškėjo nuosavybėn. Kadangi ginčo daiktas nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį (saugykla nebėra eksploatuojama), atskirta dalis žemės sklype nebūtų išskiriama (nuomojama ar parduodama).
  4. Suinteresuotas asmuo UAB „Geoteksas“ prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, jog pagal teismų praktiką teismas turi nustatyti, kad pirma, pareiškėja įgijo nuosavybės teises; antra, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau nėra išlikę; trečia, šių dokumentų negalima gauti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja neįgijo daikto įstatymų nustatyta tvarka, nes byloje nėra duomenų, jog ginčo daikto perleidėjas turėjo nuosavybės teises į ginčo daiktą. Be to, nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis privalomai turi būti notarinės formos, šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Byloje nėra duomenų, jog sutartis buvo notariškai patvirtinta ir kad ji dingo iš notaro.
  5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo netenkinti pareiškimo. Nurodė, jog negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto – nuosavybės teisių į daiktą, kuris pastatytas savavališkai. Byloje nėra duomenų, jog asmuo, perleidęs ginčo daiktą pareiškėjai, turėjo nuosavybės teises į ginčo daiktą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Geoteksas“ iš pareiškėjos UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ 3 059,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 48,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
  2. Teismas nustatė, jog 2002 m. birželio 28 d. sutartis, kuria, kaip nurodė pareiškėja, ji nuosavybės teise įgijo priešgaisrinę vandens saugyklą, nėra išlikusi. Kadangi ginčo daikto perleidimo sutartis buvo sudaryta po 2001 m. liepos 1 d., jai taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatos. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 6.393 straipsnio 1 dalį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti privalomai sudaromi notarine forma. Pagal CK 6.393 straipsnio 2 dalį notarinės formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį jei sandoris negalioja dėl reikalaujamos formos negaliojimo, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. taikoma restitucija. Pareiškėja neįrodinėjo, jog ginčo daikto perleidimo sandoris buvo notarinės formos. Pareiškėja nesikreipė į notarą, saugantį sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Teismas sprendė, jog 2002 m. birželio 28 d. ginčo daikto perleidimo sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, jog tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėja turėjo įrodyti būtinąsias sąlygas, tai yra, kad: 1) ji įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindama daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog perleidimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis, spendė, jog pirma, nuosavybės teisės į ginčo daiktą nebuvo įgytos įstatymų nustatyta tvarka. Antra, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nebuvo, nes pasirašyta sutartis buvo niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ir atkurti nei teismine, nei neteismine tvarka, nes jie niekiniai. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė (CPK 444 straipsnis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
  1. Pareiškėja UAB ,,Vilniaus geologija ir partneriai” apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. byloje nėra ginčo, jog prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes šis faktas būtų pagrindas pareiškėjai įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo daiktą. Ginčo daikto perleidėias UAB „Vilniaus geologija“ yra likviduotas juridinis asmuo. UAB „Fosilija“, kuri yra UAB „Vilniaus geologija“ teisių perėmėja, 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu patvirtino, kad yra prarasta 2002 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis. UAB „Fosilija“ 2017 m. gegužės 19 d. raštu patvirtino, kad pareiškėja yra atsiskaičiusi pagal 2002 m. birželio 28 d. sutartį. Pareiškėja negali gauti kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl kreipiasi į teismą;
    2. aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą kaip būtinos sąlygos, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę;
    3. byloje yra pateiktas 2017-01-10 NTR CDB išrašas, kuriame yra duomenų apie pareiškėjai nuosavybės teisė priklausančius pastatus, nurodant jų įgijimo pagrindą – 2002 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr.R8-4581. Todėl pareiškėja neturėjo įrodinėti, jog ginčo daikto perleidimo sandoris buvo notarinės formos. Kita vertus, procese dalyvavo suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, kuris teismo proceso metu nepateikė (galimai neišsaugojo) 2002 m. birželio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr.R8-4581. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka;
    4. UAB „Geoteksas“, gindamas savo neva pažeistas teises, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis žemės sklypo dalyje, UAB „Geoteksas“ naudojamoje Nuomos sutarties ir susitarimo dėl Nuomos sutarties pakeitimo pagrindu, yra įkeistas, užtikrinant UAB „Geoteksas“ prievolės pagal kredito sutartį, sudarytą su banku Nordea Bank AB, įvykdymą. UAB „Geoteksas“ įkeitė bankui absoliučią žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo planą M 1:1000, kuriame nėra išskirta UAB „Geoteksas“ nuomojama žemė sklypo dalis. Todėl prašoma įvertinti tai, kad UAB „Geoteksas“ įkeitė daiktinę nuomos teisę didesniam žemės plotui (5354 kv.m. vietoje priklausančių 5112 kv.m.) jau po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-05-23 įsakymo Nr.49VĮ-(14.49.2)-580 „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ priėmimo dienos ir kuriuo UAB „Geoteksas“ grindė savo 2016-04-22 prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-37387-728/2015. Dėl fakto nustatymo UAB ,,Geoteksas“ nuomos santykiams apeliantė nurodo, jog ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
    5. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių visas 3 059,48 Eur dydžio UAB ,,Geoteksas” patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nesutinka su šiomis UAB ,,Geoteksas” bylinėjimosi išlaidomis: 1) UAB „Geoteksas“ pateikė teismui 2016-04-08 Sepa mokėjimo orderį sumai 1 150 Eur, nurodant 2016-04-08 sąskaitą už teisinės paslaugas GEO 3 (I tomas 78 psl.). Išlaidos susidaro iš 1000 Eur už prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo, 150 Eur už prašymą dėl papildomų dokumentų, jų gavimą bei susipažinimą. Teigia, kad 1000 Eur suma negali būti priteista už prašymo dėl proceso atnaujinimo priteisimą, nes UAB „Geoteksas“ apmokėjo už šią paslaugą 350 Eur pagal 2016-04-08 Sepa mokėjimo orderį pagal 2016-04-08 sąskaitą už teisinės paslaugas GEO 2 (I tomas, 63 psl.) arba už panašią paslaugą apmokėjo 300 Eur (I tomas 121-122 psl.). Teigia, kad 150 Eur negali būti priteista už prašymą dėl papildomų dokumentų, jų gavimą bei susipažinimą (Rekomendacijų 8.18 punktas nustato užmokesčio dydį už kiekvieną paklausimą 713,9 X 0,01=7,139 Eur); 2) UAB „Geoteksas“ pateikė teismui 2016-10-12 sąskaitą už teisinės paslaugas Nr. 014 su apmokėjimu sumai 201,74 Eur, kurie susideda iš 100 Eur už 2016-09-29 prašymo surašymą (1 val.), 100 Eur už 2016-10-03 prašymo surašymą (1 val.), 1,74 Eur kopijavimo išlaidos (II tomas 159 psl.). Pareiškėjas prieštarauja 200 Eur priteisimui už prašymų surašymą (Rekomendacijų 8.18 punktas nustato užmokesčio dydį už kiekvieną paklausimą 756,9 X0,01=7,569 Eur); 3) UAB „Geoteksas“ pateikė teismui 2017-03-10 sąskaitą už teisinės paslaugas Nr. 005 su apmokėjimu 300 Eur sumai už pasirengimą bylai ( 3 val.) ( II tomas 168 psl.). Rekomendacijų 8.19 punktas nustato užmokesčio dydį 817,6 X 0,1=81,76 Eur. Taigi šios išlaidos sudarytų 81,76 X 0, 1=81,76 Eur X 3 =245,28 Eur.
  2. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Geoteksas“ su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ji neginčija fakto, kad nuosavybės teisė į priešgaisrinę vandens saugyklą jai nepriklauso, o priklauso kam nors kitam. Tai, kad byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo objektą (priešgaisrinę vandens saugyklą), žodžiu patvirtino ir pareiškėjos atstovas (advokatas) 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje (garso įrašo 58.41-58.55 min.). Pareiškėja privalėjo įrodyti, jog įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (priešgaisrinę vandens saugyklą) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindama daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais). Šiuo atveju pareiškėja priešgaisrinės vandens saugyklos įsigijimą nuosavybėn įrodinėjo sandoriu – 2002 m. birželio 28 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Vilniaus geologija“. Todėl darant prielaidą, kad ši sutartis buvo galimai sudaryta, ji turėjo būti notarinės formos, o pagal CK 6.393 straipsnio 2 dalį notarinės formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pareiškėjos atstovas (advokatas), remdamasis pareiškėjos pateikta informacija, 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad 2002 m. birželio 28 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutartis niekada nebuvo sudaryta pas notarą (garso įrašo 54,35-54,48 min.), ji buvo tik rašytinės formos, t. y. notariškai patvirtintos sutarties net neegzistavo, todėl neįrodytos juridinę reikšmę turinčiam faktui dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatyti būtinos sąlygos, tai yra, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, taip pat, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu yra dingę;
    2. pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl 2017-01-10 NTR CDB išrašo, kuriame nurodyta 2002-06-28 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. R8-4581 pagal kurią pareiškėja iš UAB „Vilniaus geologija“ įsigijo priešgaisrinę vandens saugyklą, ir kuris, kaip nurodo pareiškėja, patvirtina, jog minėta sutartis jau yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja šiomis aplinkybėmis negrindė savo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi ši pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė neturėtų būti vertinama;
    3. byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal pareiškėjos nurodytą 2002 m. birželio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R8-4581 pareiškėja iš UAB „Vilniaus geologija“, vėliau reorganizuotos į UAB „Fosilija“, įsigijo ne priešgaisrinę vandens saugyklą, bet visai kito pastato – Gamybinio pastato (unikalus Nr. ( - )), dalį, kuriai po atidalinimo ir suformavimo nauju nekilnojamuoju daiktu yra suteiktas unikalus Nr. ( - ). UAB „Fosilija“ savo 2017 m. gegužės 19 d. pažymoje „Dėl atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį“, pateiktoje pirmosios instancijos teismui, įvardindama, kokį turtą UAB „Vilniaus geologija“ pardavė pareiškėjai pagal 2002 m. birželio 28 d. Pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, nenurodė, kad pareiškėjai buvo parduota gamybinio pastato (unikalus Nr. ( - )) dalis, kuriai po atidalinimo ir suformavimo nauju nekilnojamuoju daiktu yra suteiktas unikalus Nr. ( - ), ir kad šios sutarties registracijos numeris buvo ,,R8-4581“;
    4. pareiškėja neįrodė, jog sudarant 2002 m. birželio 28 d. Pastatų pirkimo – paradavimo sutartį, priešgaisrinė vandens saugykla buvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruota viešame registre, kas yra būtina, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo būtų patenkintas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad priešgaisrinės vandens saugyklos, kaip nekilnojamojo turto objekto, kadastro duomenys nustatyti tik 2015 m. gegužės 22 d., t. y. minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu priešgaisrinė vandens saugykla nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o tai reiškia, kad ji negalėjo būti prikimo – pardavimo objektu. Aplinkybė, kad kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priešgaisrinė vandens saugykla jau turėjo jai suteiktą unikalų numerį, nepatvirtina priešgaisrinės vandens saugyklos suformavimo nekilnojamojo turto daiktu;
    5. pareiškėjas pažeidžia CPK 18 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde iš naujo keldama klausimą dėl UAB „Geoteksas“ suinteresuotumo bylos baigtimi ir sprendimo įtakos jos teisėms bei interesams bei siekia klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo svarstymą pradėti iš naujo. Atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006);
    6. visos UAB „Geoteksas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, UAB „Geoteksas“ procesinis elgesys byloje yra sąžiningas. Byla yra labai sudėtinga (yra daug proceso dalyvių, bylos medžiagos ir informacijos kiekis yra didelis), reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir specialių teisinių žinių, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra patirtos dėl teisinių paslaugų, kurių reikėjo UAB „Geoteksas“ turtinėms teisėms apginti.
  3. Suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsilipime prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodomus argumentus ir faktus:
    1. remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (2016 m. lapkričio 23 d.) 2,8012 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), bendrąja nuosavybės teise priklauso M. S. 50/70 dalis žemės sklype, B. V. 50/7003 dalis žemės sklype, UAB ,,Čargas” 368/7003 dalis žemės sklype, Lietuvos Respublikai 6535/7003 dalis žemės sklype. Žemės sklypas suformuotas pagal kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypas yra kitos paskirties, jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Priešgaisrinės vandens saugyklos (unikalus Nr. ( - )) paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Užstatymo ploto minėta inžinerinės infrastruktūros dalis neturi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodomas tik priešgaisrinės vandens saugyklos 50 kub. m. tūris. Ginčo daikto tiesioginė paskirtis buvo tiekti vandenį gaisrams gesinti, tačiau šiuo metu ji nėra reikalinga eksploatuoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. 3-7-2358(8.3.-19) ,,Dėl gaisrui gesinti skirtos vandens talpyklos” nurodė, kad reikalingą vandens kiekį galima paimti iš vandens tiekimo šaltinių (gaisrinių hidrantų) ir neprieštaravo, kad ginčo daiktas būtų išbrauktas iš vandens šaltinių, skirtų gaisrams gesinti sąrašų;
    2. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl 2017-01-10 NTR CDB išrašo, kuriame yra duomenų apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius pastatus nurodant jų įgijimo pagrindą 2002 m. birželio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4581, neįrodo, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis buvo notarinės formos. CK 4.48 straipsnyje nurodoma, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Vilniaus geologija” nuosavybės teise valdė ir galėjo 2002 m. birželio 28 d. priėmimo – perdavimo aktu perduoti pareiškėjai priešgaisrinę vandens saugyklą (unikalus Nr. ( - ));
    3. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kadangi priešgaisrinė vandens saugykla nėra eksploatuojama pagal tiesioginę paskirtį, teigia, jog atskirta dalis žemės sklype nebūtų išskiriama (nuomojama ar parduodama).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl pateikto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
  2. Apeliacinis skundas atmetamas.
  3. Pagal CPK 44 straipsnio 2 d. 5 p. teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010, 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Atitinkamai, negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto, jei nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pavyzdžiui, nesilaikyta privalomos sandorio formos reikalavimų arba sandoris, pagal kurį įgytas daiktas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas.
  4. Pareiškėja teigia, kad nuosavybės teisę į priešgaisrinę vandens saugyklą, unikalus Nr. ( - ), ji įgijo sandorio – 2002 m. birželio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Vilniaus geologija“, pagrindu. Pareiškėjos nurodytos 2002 m. birželio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galioję CK 1.74 str. 1 dalies 1 punkto, 1.93 straipsnio 3 dalies, 6.393 str. 1 ir 2 dalies nuostatos nustatė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo, kad 2002 m. birželio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja teigia įgijusi nuosavybės teisę į priešgaisrinę vandens saugyklą, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), buvo sudaryta notarine forma, ir kad tokią notarine forma sudarytą sutartį yra praradę tiek sutarties šalys, tiek sutartį patvirtinęs notaras. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant notarine forma sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nėra galimybės nustatyti tokios sutarties pagrindu įgyto nekilnojamojo daikto valdymo teisės.
  5. Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro 2017 m. liepos 10 d. išraše yra duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teisė priklausančius pastatus, nurodant jų įgijimo pagrindą – 2002 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr.R8-4581, todėl pareiškėja neturėjo įrodinėti, jog priešgaisrinės vandens saugyklos perleidimo sandoris buvo notarinės formos. Pareiškėjos nurodytame išraše nurodyta, kad pareiškėja 2002 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.R8-4581 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gamybinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), o pareiškėjos nuosavybės teisė į priešgaisrinę vandens saugyklą, esančią ( - ), unikalus Nr. ( - ), liko įregistruota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37387-728/2015 pagrindu, kuris nustojo galios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atnaujinus procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-37387-728/2015 pagal pareiškėjos pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
  6. Pareiškėja pareiškė pareiškimą dėl priešgaisrinės vandens saugyklos valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, teigdama, kad nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą pareiškėja įgijo 2002 m. birželio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Vilniaus geologija“, pagrindu. Pareiškėja neprašė nustatyti nuosavybės teisių į priešgaisrinę vandens saugyklą įgyjamosios senaties pagrindu, nenurodė ir neįrodinėjo šio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo sąlygų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų taikymu.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesą pagal suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-37387-728/2015 pagal pareiškėjos pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, konstatavęs, kad priimtas teismo sprendimas turės įtakos suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“, kaip valstybinės žemės sklypo dalies, kurioje yra priešgaisrinė vandens saugykla, nuomininko teisėms ir pareigoms. Taigi, teismo sprendimo byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo įtaka suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“ teisėms ir pareigoms yra konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi.
  8. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 3 028,48 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Suinteresuotą asmenį UAB „Geoteksas“ atstovaujantis advokatas ruošė ir byloje teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo patenkintas, papildomus dokumentus suinteresuotiems asmenims, teismo iniciatyva įtrauktiems į bylos nagrinėjimą, atsiliepimą į pareiškėjos prašymą nustatyti ginčo turto valdymo nuosavybės teise faktą, rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo ir jame pareikštų papildomų prašymų, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl papildomų dokumentų pareikimo, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimas truko daugiau kaip metus. Atsižvelgiant į nurodytas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bendra 3 028,48 Eur išlaidų už advokato pagalbą suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Todėl ta aplinkybė, kad atlyginimas už kai kurių paslaugų suteikimą viršija maksimalaus atlyginimo už tas konkrečias paslaugas dydį, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“ naudai priteistas išlaidas už advokato pagalbą.
  9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  10. Pareiškėjos apeliacinį skundą atmetus, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“ naudai priteisiamos 350 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punku,

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti iš pareiškėjos UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ suinteresuoto asmens UAB „Geoteksas“ naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai