Byla 3K-3-669/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilingės poilsio namai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. F., A. A. S., Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybų procesą, statinių įteisinimą (registravimą) bei pripažinimą tinkamais naudoti, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylą, aiškinimo ir taikymo.

6Pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. UAB „Šilingės poilsio namai“ nuosavybės teisę į statinius (nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su priklausiniais ir kitus statinius) ant suteikto statybai žemės sklypo, esančius adresu duomenys neskelbtini, Šventojoje ir (ar) kitu adresu, pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad 1985 m. birželio 27 d. Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas suteikė Elektros variklių gamybiniam susivienijimui „Elfa“ 3500 kv. m žemės sklypą Šventojoje 250 vietų valgyklos statybai. 1985–1991 m. šioje vietoje vyko 250 vietų valgyklos statybos, kurių metu buvo pastatyti statiniai, esantys Šventojoje, duomenys neskelbtini. Valgykla nebuvo baigta statyti, nes AB „Elfa“ prasidėjus privatizavimo procesams nebeskyrė tam finansavimo. 1995 m. gegužės 17 d. AB „Elfa“ valdyba posėdžio metu įsteigė UAB „Šilingės poilsio namai“, bendrovės poilsio namų „Šilingė“ bazėje, esančioje Šventojoje, duomenys neskelbtini. Žemės sklypas su iš dalies pastatyta valgykla pagal Turto perdavimo aktą buvo perduotas UAB „Šilingės poilsio namai“ kaip turtinis įnašas už akcijas. Tai patvirtina 1995 m. birželio 8 d. Turto perdavimo akto priedas – UAB „Šilingės poilsio namai“ perduodamų statinių ir žemės sklypų sąrašas, kuriuo perduodamas turtas Šventojoje, duomenys neskelbtini. Pareiškėjas nurodė, kad nuolatos prižiūrėjo šį turtą, mokėjo už jį mokesčius. 2007–2009 m. pareiškėjas, siekdamas suformuoti ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus neteismine tvarka, ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, Klaipėdos apskrities archyvą, prašydamas pateikti statybos leidimą ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad prašomi dokumentai nėra išlikę, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

7Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti statinius, esančius nesuformuotame žemės sklype Palangoje, Vilties takas 10A, bešeimininkiais. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ nuosavybės teise valdo pastatą, poilsio namus, esančius Palangoje, duomenys neskelbtini, o prašomi pripažinti bešeimininkiais statiniai yra tarp šio pastato ir žemės sklypo duomenys neskelbtini, todėl galbūt ir šiuos statinius statė ar perėmė, ar kitokiu būdu įgijo UAB „Šilingės poilsio namai“.

8A. A. S. ir K. F. paprašė būti įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis, nes teritoriją, kurioje stovi ginčo statiniai, apima žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises jos pretenduoja atkurti, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

10Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ statiniai (nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais ir kitais statiniais) ant suteikto statybai žemės sklypo, esančius adresu duomenys neskelbtini, Šventoji ir (ar) kitu adresu, pagal pateiktus dokumentus yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centre. Jų nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota UAB „Šilingės poilsio namai“. Teismas nurodė, kad pareiškėjas statiniais kaip nuosavybe naudojasi teisėtai, jis yra teisėtas jų savininkas, prieš tai buvusių savininkų nėra. Jie yra pagrindinio pastato – poilsio namų – priklausinys, todėl, gavus šalių atsiliepimus, pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu atlikti statinių bei nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją.

11Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens K. F. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą ir atmetė pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ prašymą. Teismas nurodė, kad A. A. S. ir K. F. į bylą suinteresuotais asmenimis įtrauktos pagrįstai, nes, nors jos ir nepretenduoja į pastatus, dėl kurių nuosavybės prašoma nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, tačiau šie statiniai yra teritorijoje, esančioje žemės sklype, į kurį jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, todėl teismo sprendimas turės įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms; pažymėjo, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Statinių statymo metu (iki 1991 m.) galiojo Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namu, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo), kurioje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik nustatyta tvarka gavus leidimus. Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami. Šią instrukciją pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek statinių (nebaigtos statybos) statybos metu, tiek perduodant juos pareiškėjui kaip turtinį įnašą, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Pradedant statybą statytojas turėjo turėti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Teismas nustatė, kad byloje duomenų apie tai, kad buvo išduotas toks leidimas, nepateikta, todėl pareiškėjas neįrodė, kad nebaigta 250 vietų valgyklos su pagalbinėmis patalpomis statyba, į kurią pareiškėjas prašė pripažinti nuosavybės teises, buvo pradėta ir vykdoma laikantis nustatytos tvarkos. Teismo nuomone, byloje neįrodyta ir kita sąlyga, būtina prašomam juridiniam faktui nustatyti, t. y. kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2007 m. lapkričio 9 d. prašymą, nurodė patikslinti statybos leidimo išdavimo metus ir vietovės adresą. Įrodymų, kad pareiškėjas įvykdė nurodymą ir pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, byloje nepateikta, nors tokią galimybę, teismo nuomone, pareiškėjas turėjo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. Ž. paaiškino, kad 250 vietų valgykla su pagalbinėmis patalpomis buvo statoma laikantis nustatytos tvarkos, t. y. buvo statinio projektas bei išduotas statybos leidimas, šie dokumentai buvo AB „Elfa“. Pareiškėjui paprašius pateikti dokumentų kopijas, AB „Elfa“ atsakė, kad įmonės archyve nebaigto statyti statinio, esančio Palangoje, duomenys neskelbtini, statybos darbo projekto, techninio projekto, statybos leidimo ir (ar) kitokių dokumentų nėra. Teismo nuomone, šis atsakymas yra neinformatyvus, iš jo negalima suprasti, ar prašomi dokumentai buvo, ar jų iš viso nebuvo, ar jų nėra tik AB „Elfa“ archyve, o to laikotarpio (praėjo daugiau kaip dvidešimt metų) dokumentai perduoti saugoti kitą archyvą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad dokumentų apie statybos leidimo išdavimą negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą, o nesant pagrindų palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai. Nepaisant to, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Klaipėdos apskrities archyvas bei statytojas AB „Elfa“ patvirtino, kad nėra išlikusių dokumentų, teismas padarė išvadą, kad neišnaudotos galimybės nuosavybę patvirtinančius dokumentus gauti ar atkurti neteisminiu būdu. Klaipėdos apskrities archyvas nurodė, kad duomenų apie statybos leidimą nerasta, o 1990–1995 metų dokumentai nėra perduoti saugoti. Kasatoriaus teigimu, kitų galimybių patikslinti statybos leidimo išdavimo metus nėra. Taip pat kasatorius nurodo, kad nepriimtina teismo išvada, kad „atsakymas yra neinformatyvus“, nes CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismo pareiga imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
  2. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog statybos buvo neteisėtos. Teismas rėmėsi statinių teisinį registravimą reglamentuojančiais teisės aktais, nors pagal tuos pačius teisės aktus registruojami tik pastatai, kurie ne tik buvo pastatyti laikantis reikalavimų, bet ir pripažinti tinkamais naudoti, priimti naudoti. Priimami naudoti tik užbaigti statiniai, o ginčo statiniai niekada nebuvo užbaigti, todėl negalėjo būti ir įregistruoti. Dėl to teismo išvada, kad pastatų neįregistravimas yra neteisėtos statybos rezultatas, yra nepagrįsta. Be to, pagal tuo metu galiojusias teisės normas nelegaliai pastatyti statiniai buvo griaunami apskrities valdytojo, įpareigoto statybos valstybinės priežiūros tarnybos ar savivaldybės, tačiau nebaigta kasatoriaus statybas nebuvo pripažinta neteisėta (statyba, vykdoma neturint statybos leidimo) jokios institucijos, prižiūrinčios statybas daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 1985 m. iki dabar). Be to, pagal Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namu, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtintą Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarką, leidimai statyti civilinius pastatus būdavo išduodami pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius ir sąmatas, pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai, objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą. Kasatoriaus teigimu, visi šie dokumentai ir duomenys yra pateikti byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad AB „Elfa“ tuo laiku, kai vyko statybos, buvusi didelė ir gerai žinoma bendrovė, kurios veikla buvo itin stebima, ginčo statinius statė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir neturėdama statybos leidimo.
  3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, išsikėlė sau papildomą statybos neteisėtos prigimties klausimą, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnį.
  4. Kasatorius nurodo, kad į bylą suinteresuotais asmenimis buvo nepagrįstai įtrauktos A. A. S. ir K. F., nes, pareiškėjui patikslinus pareiškimą, kreiptasi buvo tik dėl statinių, o ne jų ir žemės sklypo nuosavybės teisių pripažinimo, todėl nurodyti fiziniai asmenys, neturėdami jokių pagrįstų pretenzijų į ginčo statinius, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tam, kad A. A. S. ir K. F. galėtų įgyvendinti savo siekį susigrąžinti ginčo žemę natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, o statiniams esant žemės sklype, šis negali būti laikomas laisvu.
  5. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažodžiui cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010, nukrypo nuo ratio decidendi principo, nes cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Pirmojoje byloje statiniai buvo baigti statyti ir todėl egzistavo sąlygos juos pripažinti tinkamais naudoti ir teisiškai įregistruoti, todėl jų registracijos nebuvimas gali suponuoti išvadą apie statinių neteisėtą prigimtį. Nagrinėjamoje byloje statiniai niekada nebuvo baigti statyti, todėl negalėjo būti ir pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti.

    14

15Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys K. F. ir A. A. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Suinteresuotų asmenų teigimu, apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, be to, tinkamai vykdė ir CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos bylos aplinkybės, nes skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo iniciatyva gavo išvadą iš valstybinę statybų priežiūrą vykdančios institucijos, apklausė kaip liudytojus kasatoriaus nurodytus asmenis.
  2. Anot kasatoriaus, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą viena iš būtinų sąlygų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra ta, kad nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta statybos leidimo, taip pat nėra ir statinių kadastro duomenų bylos, todėl, nesant statybos teistumą patvirtinančių dokumentų, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Aplinkybė, kad atitinkamos institucijos atsisako suteikti statiniams adresą ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti teisinis pagrindas juridinę reikšmę turinčiam faktui dėl statinių nuosavybės nustatyti.
  3. Priešingai nei teigia kasatorius, į bylą yra pateikti nuosavybės teisių į žemės atkūrimą vykdančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys, kad K. F. ir A. A. S. yra pretendentės atkurti nuosavybės teises natūra į žemę, ant kurios stovi ginčo statiniai. Priklausomai nuo statinių nuosavybės, jų paskirties nustatymo, turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės sklypų, reikalingų jiems eksploatuoti, būtinumo ir dydžio, kas turės tiesioginę įtaką galimybei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, todėl K. F. ir A. A. S. buvo pagrįstai įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje byloje

19Pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. UAB „Šilingės poilsio namai“ nuosavybės teisę į statinius (nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su priklausiniais ir kitus statinius) ant suteikto statyti žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ statiniai (nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais ir kitais statiniais) ant suteikto statyti žemės sklypo pagal pateiktus dokumentus yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centre. Jų nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota UAB „Šilingės poilsio namai“.

20Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

21Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).

22Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

23Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisę į statinius su tikslu šiuos statinius ir daiktines teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

24Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis).

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė juridinį faktą, kad statiniai yra tinkamai suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl yra registruotini Nekilnojamojo turto registre. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neteisėtas.

26Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo pareiškimą atmetė dėl to, kad nebuvo nustatytos būtinosios sąlygos statinių valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Kasatoriaus teigimu, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų, remdamasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nes nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

27Pirma, byloje neįrodyta, kad statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas teigia, kad nei AB „Elfa“, nei jis leidimo statyti pateikti negali, nes dokumentas yra dingęs, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad neteismine tvarka gautų prarastą leidimą ar patvirtinimą, kad jis buvo, bet šiuo metu yra dingęs, nesiaiškino, ar gali būti Palangos miesto savivaldybės administracijoje ar kitoje institucijoje.

28Antra, byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal galiojusią tvarką priimami naudoti turėjo būti tik visiškai užbaigti statyti gyvenamieji namai ir visuomeninės paskirties pastatai, todėl statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, 1991 m., kai buvo sustabdyta statyba, ar 1995 m., kai jie buvo perduoti pareiškėjui, negalėjo būti įforminti, įregistruoti, tačiau nuo 2001 m., Statybos įstatyme reglamentavus nebaigtą statybą, pareiškėjas galėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, būtų įforminti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

29Dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pagrįstumo

30Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, nors A. A. S. ir K. F. ir nepretenduoja į pastatus, dėl kurių nuosavybės prašoma nustatyti juridinį faktą, šie statiniai pastatyti žemės sklype, kuriame jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, todėl teismo sprendimas turės įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, A. A. S. ir K. F. yra pagrįstai įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis, ir kasatoriaus argumentai šiuo klausimu atmestini.

31Dėl įrodymų tyrimo

32Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nesiėmė iniciatyvos nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo iniciatyva gavo išvadą iš valstybinę statybų priežiūrą vykdančios institucijos, apklausė kaip liudytojus kasatoriaus nurodytus asmenis, taigi veikė kaip nustatyta CPK 443 straipsnio 8 dalyje ir ėmėsi visų galimų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Kasacinis teismas patyrė 42,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš UAB „Šilingės poilsio namai“ (juridinio asmens kodas 152620516) 42,97 Lt (keturiasdešimt du litus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ kreipėsi į teismą... 7. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m.... 8. A. A. S. ir K. F. paprašė būti įtrauktos į bylą suinteresuotais... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 10. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi... 11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens K. F.... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ prašo... 14. ... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys K. F. ir A. A. S. prašo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje byloje... 19. Pareiškėjas UAB „Šilingės poilsio namai“ kreipėsi į teismą... 20. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį... 21. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5... 22. Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas... 23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę... 24. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė juridinį faktą,... 26. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo... 27. Pirma, byloje neįrodyta, kad statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta... 28. Antra, byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas,... 29. Dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pagrįstumo... 30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad,... 31. Dėl įrodymų tyrimo... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 34. Kasacinis teismas patyrė 42,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 37. Priteisti iš UAB „Šilingės poilsio namai“ (juridinio asmens kodas... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...