Byla e3K-3-91-1075/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listeka“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listas“, kredito unijai „Amber“, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimo sutarčių aiškinimo, įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismo sprendimo (nutarties) motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 201 681,62 Eur draudimo išmokos, 11 238,92 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (už 339 dienas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.987 straipsnių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95, 96 straipsnių nuostatomis. Ji nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. UAB „Listeka“ su atsakove sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, pagal kurią nuo ugnies buvo apdrausta medžio anglies fasavimo linija. 2013 m. lapkričio 29 d. UAB „Listas“ su atsakove sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo sutartį, pagal kurią nuo gaisro buvo apdraustas ratinis krautuvas. 2014 m. gegužės 23 d. Ignalinos r., Naujojo Daugėliškio sen., Mikalavo k., Plento g., greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, jo metu buvo sugadinti apdrausti objektai. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo savaime užsidegus angliai gretimos įmonės įrangoje. UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ apie 2014 m. gegužės 23 d. įvykį pranešė atsakovei, pateikė sugadintą turtą apžiūrai bei visus atsakovės reikalautus dokumentus. Atsakovė, piktnaudžiaudama savo, kaip stipresniosios draudimo sutarties šalies, padėtimi, nepagrįstai plečiamai aiškina draudimo sutarčių sąlygas ir atsisako mokėti draudimo išmokas, motyvuodama tuo, kad draudėjos vykdė gamybinę veiklą nepranešusios draudikei. Objekte įvykio metu buvo baigiama montuoti įranga, vyko parengiamieji darbai, tačiau produkcija nebuvo gaminama, pakuojama, išvežama ir (ar) realizuojama (gamybinė veikla nebuvo vykdoma). Net jei gamybinė veikla būtų buvusi vykdoma, gaisro kilimas kitos įmonės teritorijoje ir šio gaisro pasekmės nesusijusios priežastiniu ryšiu su UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ sudarytų draudimo sutarčių sąlygų (ne)vykdymu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 77 343,29 Eur draudimo išmokos, 4310 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 986 Eur žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismo vertinimu, draudimo liudijimuose nurodytos sąlygos, kad bet kokios veiklos vykdymas laikomas rizikos pasikeitimu, todėl apie tai nedelsiant privalo būti informuota draudikė, kuri, įvertinusi pasikeitusią draudimo riziką, gali pakeisti draudimo sąlygas arba apskritai nutraukti draudimo sutartis, priešingai nei teigia ieškovė, yra aiškios ir reiškia, kad bet kokios veiklos vykdymas laikomas rizikos pasikeitimu. Gamybinės veiklos vykdymo aplinkybė objekte, kuris sudegė, yra reikšminga ne atsisakymo mokėti draudimo išmoką prasme, o sprendžiant dėl draudimo išmokos sumažinimo, nes gaisras kilo greta esančioje UAB ,,Regnus“, ne UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose. Aplinkybė, ar UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklą, teisinės reikšmės neturi, nes gaisras kilo ne dėl jų kaltės, taigi nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės atsisakoma išmokėti draudimo išmoka.
6. Nors medžio anglies gamyklų kompleksą sudaro UAB „Atiltas“, UAB „Difera“, UAB „Listas“, UAB „Listeka“, UAB „Regnus“, kurios yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narės, ir šios bendrovės vykdo (vykdė) bendrą veiklą pagal bendrą Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, tačiau tai, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad, kilus gaisrui, pasekmių prasme jos turi būti vienodos visų draudikų atžvilgiu. Draudimo sutartys nebuvo sudarytos visam medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, kiekviena bendrovė sudarė tik jai priklausančių įrenginių draudimo sutartis.
7. Teismas konstatavo, kad įvykis yra draudžiamasis ir atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas, vadovaudamasi Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 85 straipsnio ir Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 79 straipsnio nuostatomis. Tai, kad draudėjos, pradėjusios objekte vykdyti paruošiamuosius gamybos darbus, testuodamos, kaip veikia įdiegti įrenginiai, atlikdamos darbuotojų apmokymus, turėjo informuoti draudikę apie šias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Aplinkybė, kad draudėjos laiku neinformavo atsakovės apie padidėjusią riziką, teismo vertinimu, nesusijusi priežastiniu ryšiu su draudimo išmokos mokėjimu ar atsisakymu ją mokėti. Šios sutarties sąlygos pažeidimas, įvertinus jo sukeliamus teisinius padarinius, priešingai nei teigia atsakovė, negali būti vertinamas kaip esminių sutarties sąlygų pažeidimas. Toks draudėjų padarytas sutarties pažeidimas galėtų būti pagrindas atsisakyti mokėti arba mažinti draudimo išmoką ne apskritai, o tik tuo atveju, jei gaisras būtų kilęs dėl draudėjų kaltės, neatsargumo. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo gretimai esančioje įmonėje, todėl, remdamasi vien šia aplinkybe, atsakovė neturėjo teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šios aplinkybės taip pat negali būti pakankamas pagrindas mažinti draudimo išmokas.
8. Teismas sprendė, kad draudimo vieta ir įrenginiai nebuvo saugomi, kaip nustatyta draudimo liudijimuose, tai turėjo įtakos žalos padidėjimui, todėl draudimo išmokas sumažino 20 proc. Įvertinęs tai, kad įrenginiai buvo apdrausti nauja atkuriamąja verte, įrenginių nusidėvėjimas pagal draudimo taisykles – 20 proc., taip pat saugumo reikalavimų nesilaikymo aplinkybę, teismas sprendė, kad UAB „Listas“ mokėtina 806,30 Eur draudimo išmoka. Remdamasis 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21, atsižvelgdamas į medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainą, netinkamą draudėjos UAB „Listeka“ elgesį, teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 77 497 Eur. Iš bendros draudimo išmokos teismas išskaitė už metalo laužą gautą sumą (960 Eur).
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės ir ieškovės apeliacinius skundus, 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeitė, rezoliucinę dalį išdėstydamas taip: priteisti ieškovei iš atsakovės 96 919,11 Eur draudimo išmokos, 5400,92 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1838,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisė ieškovei iš atsakovės 370,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
10. Kolegija įvertino draudimo liudijimuose nurodytas su rizikos padidėjimu susijusias sąlygas (draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos; gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu; draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raštiško draudiko patvirtinimo; draudikas ir draudėjas susitaria ir draudėjas sutinka, kad, pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui raštu prieš dvi savaites; draudikas, apžiūrėjęs ir įvertinęs pasikeitusią riziką, koreguoja esamas draudimo sutarties sąlygas; jei draudėjas su naujomis sąlygomis nesutinka, sutartis nutrūksta po dviejų savaičių nuo draudiko pateiktos sutarties sąlygų koregavimo datos) ir konstatavo, kad sudarydama draudimo sutartis atsakovė vertino riziką. Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 nuostatose įtvirtinta, kad nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą yra laikomas esminiu draudimo sutarties pažeidimu, jei draudikui nebuvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius; draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio priežastys yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad su veiklos vykdymu susijusi sąlyga atsakovei, kaip draudikei, buvo reikšminga, jos svarbą turėjo suprasti ir draudėjos.
11. Nors gamybinės veiklos apibrėžtis draudimo sutartyse nepateikta, draudimo liudijimuose individualiai aptartas sąlygas kolegija laikė aiškiomis – pagal sutartis draudikė gamybinės veiklos pradžią sieja su draudimo rizikos padidėjimu, o rizikos padidėjimas yra susijęs su bet kokios gamybinės veiklos vykdymu. Kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kad rizikos padidėjimas yra susijęs su bet kokios veiklos vykdymu, nelogiška, nes tokiu atveju draudėjos būtų priverstos apie bet kokį draudimo vietoje ketinamą atlikti veiksmą informuoti draudikę, kas būtų neproporcinga. Trečiųjų asmenų objekte vykdyti parengiamieji darbai negali būti vertinami kaip gamybinė veikla. Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo arba suteikiančias teisę mažinti draudimo išmoką, kolegijos vertinimu, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų trečiųjų asmenų gamybinės veiklos vykdymo faktą, suponavusį draudėjų pareigą informuoti apie tai draudikę. UAB „Smart claims“ (nepasirašyta rengusio asmens) žalos ataskaita, įvykio vietos nuotraukos, darbuotojų paaiškinimai, publikacijos žiniasklaidoje, Nacionalinės mokėjimų agentūros 2016 m. sausio 19 d. raštas nepatvirtina, kad apdraustuoju įrenginiu buvo vykdoma gamybinė veikla – fasuojama medžio anglis. Darbuotojų paaiškinimai yra nekonkretūs, todėl iš jų turinio negalima spręsti, apie kokius būtent įrenginius juose yra kalbama. Vienoje iš žiniasklaidos publikacijų nurodyta, kad buvo pagaminta 70 tonų anglies, tačiau nėra aišku, kuriuo konkrečiai įrenginiu ir kuriame angare ji buvo gaminama. Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad ant medžio anglies fasavimo linijos sudėti maišai, tačiau vien tai taip pat negali patvirtinti gamybinės veiklos vykdymo fakto. Be to, ir iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2016 m. sausio 19 d. rašto matyti tik tai, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklą, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, jog ta veikla buvo vykdoma būtent ginčo įrenginiais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net trečiųjų asmenų nepranešimas draudikei apie galimai pradėtą vykdyti veiklą savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes gaisras kilo ne UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose.
12. Kolegija rėmėsi Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklą ar jos nevykdė, neturi teisinės reikšmės, nes gaisras kilo UAB „Regnus“, kuri, kaip ir UAB „Listas“ bei UAB „Listeka“, sudaro medžio anglies gamyklų kompleksą ir yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narė, įrenginyje, taigi gaisro kilimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su trečiųjų asmenų pradėta vykdyti veikla, apie kurią draudikė nebuvo informuota. Draudimo sutartys nebuvo sudarytos visam Medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, taigi turi būti atsižvelgta į kiekvienos konkrečios draudimo sutarties objektą ir jos sąlygas. Draudimo rizikos padidėjimas esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei būtent dėl draudėjų ar naudos gavėjų veikimo – pradėtos gamybinės veiklos (neveikimo) – būtų kilęs gaisras.
13. Kolegija konstatavo, kad argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, šiuo pagrindu draudimo išmoką sumažinęs 20 procentų, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Pažymėjusi, be kita ko, kad draudimo suma nebūtinai kiekvienu atveju sutampa su draudimo išmokos suma, įrodymų, jog dėl įvykio realiai patirtų nuostolių suma atitinka būtent draudimo sumą, nepateikta, kolegija apskaičiavo ir priteisė ieškovei iš atsakovės draudimo išmoką.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tretieji asmenys UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ vykdė gamybinę veiklą. Šią teismo išvadą paneigia vieni kitiems neprieštaraujantys ir pakankami bylos duomenys (2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ žalos ataskaita (kurioje nurodomi angaruose buvę įrenginiai, vykdoma veikla, jos pradžia); 2014 m. gegužės 26 d. atsakovės atstovo įvykio vietoje darytos nuotraukos; medžio anglies gamykloje iki įvykio ir po jo dirbusių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai (kuriuose nurodomos įvykio aplinkybės, be kita ko, kokiame konkrečiai įrenginyje kilo gaisras); apdraustųjų sąrašai (pagal kuriuos, UAB „Listas“ įvykio dieną dirbo 8 darbuotojai (įskaitant skaldyklės operatorius, malkų krovėjus ir krosnių remontininką), o UAB „Listeka“ – 12 darbuotojų (įskaitant krosnių operatorius, fasuotojus, malkų krovėjus); žiniasklaidoje publikuoti straipsniai (kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad medžio anglies gamyklų komplekse dar iki įvykio buvo gaminama medžio anglis); 2016 m. sausio 19 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas; Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikta 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 konstatuojamoji dalis (kurioje nurodyta, kad draudimo objektas – medžio anglies fasavimo linija – stovi UAB „Regnus“ priklausančiame angare, sumontuotame UAB „Diftera“ žemės sklypo dalyje; joje rastas ir kitas draudimo objektas – ratinis krautuvas; UAB „Listeka“ žemės sklypo dalyje jokių įrengimų nerasta, joje įmonė veiklos nevykdo, tačiau anglies gamybos veiklą vykdo UAB „Regnus“ ir UAB „Difera“ priklausančiose žemės sklypo dalyse; įmonės projektus įgyvendina kartu) ir ją papildanti Paraiškos patikros vietoje ataskaita (kurioje nurodyta, kad gamybos procesas yra vientisas, technologiškai įrenginiai vienas be kito dirbti negali); 2014 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LIST, Nr. 009, iš kurios matyti, kad dar iki įvykio UAB „Listeka“ pardavė UAB „Dainesa“ virš 5 tonų medžio anglies). Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21.
2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo (nutarties) turinį. CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Šiuo atveju dėl dalies atsakovo pateiktų įrodymų teismas pasisakė lakoniškai, nesigilindamas į jų turinį, nesivadovaudamas logika. Be to, dėl dalies atsakovo pateiktų įrodymų, bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų teismas apskritai nepasisakė (pvz., dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 konstatuojamosios dalies), tačiau nepaaiškino, kodėl tam tikri argumentai, įrodymai yra atmetami. Skundžiama nutartis nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl draudimo liudijimuose individualiai aptartų sąlygų (žr. 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016). Draudimo liudijimuose atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Listas“ bei UAB „Listeka“ susitarė, be kita ko, dėl šių individualiai aptartų sąlygų – draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos. Gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėja privalo pranešti raštu; draudikė ir draudėja susitaria ir draudėja sutinka, kad, pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, įsipareigoja apie tai pranešti draudikei raštu prieš dvi savaites. Teismas nepagrįstai ignoravo individualiai sulygtas sąlygas dėl to, kas yra laikoma rizikos padidėjimu. Šios sąlygos į draudimo sutartis buvo įtrauktos sąmoningai, atsižvelgiant į tai, kad draudikei buvo žinoma, jog draudimo vietoje veikia ne tik tretieji asmenys, bet dar trys įmonės (UAB „Regnus“, UAB „Atiltas“, UAB „Difera“), visos kartu sudarančios medžio anglies gamybos įmonių kompleksą. Draudimo rizika buvo vertinama ypač atsakingai. Nors teismas pripažino nurodytas sąlygas aiškiomis, netinkamai jas interpretavo, nepagrįstai dalį jų ignoravo, juolab kad skundžiamoje nutartyje pripažino jų reikšmę draudikei.
15. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasaciniame skunde nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad su apdraustais įrenginiais buvo vykdoma gamybinė veikla. Teismai išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis, pagrįstai nustatė, jog nė vienas iš rašytinių įrodymų nepatvirtina, kad apdraustuoju įrenginiu buvo vykdoma gamybinė veikla – fasuojama medžio anglis. Gamybinę veiklą vykdė komplekse įsikūrusios įmonės. Anglies fasavimo linija, ratinis krautuvas anglies negamina. UAB „Smart claims“ žalos ataskaitoje nenurodoma, kad apdraustuoju įrenginiu buvo vykdoma veikla – fasuojama produkcija. Tai patvirtina ir nuotraukos. Darbuotojų paaiškinimai, kaip teisingai nustatė teismas, nekonkretūs. Šie darbuotojai dirbo draudimo vietoje, tačiau su kitais įrenginiais, kituose angaruose. Ieškovė neneigė, kad medžio anglies gamybos komplekse buvo gaminama anglis, kaip nurodoma žiniasklaidoje publikuotuose straipsniuose, tačiau kitame angare ir su kitais įrenginiais. Visas gamybos kompleksas, trečiųjų asmenų verslas nebuvo apdraustas, taigi draudėjos galėjo vykdyti ir vykdė gamybinę veiklą. UAB „Listeka“ veikla (medienos pirkimas, skaldymas ir nerūšiuotos, nefasuotos anglies pardavimas) nesusijusi su draudimo objektais, tai ne gamybinė veikla. Apdrausti įrenginiai buvo draudimo sutartyje nurodytoje vietoje, o tai, kad medžio anglies fasavimo linija nebuvo pastatyta UAB „Listeka“ priklausančioje žemės sklypo dalyje, kaip nurodyta Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 konstatuojamojoje dalyje, neturi įtakos draudikės pareigai išmokėti draudimo išmoką.
2. Atsakovė draudimo sutartyje suformulavo teisiškai neapibrėžtą sąvoką – gamybinės veiklos vykdymas – ir nepagrįstai plečiamai ją aiškina, kad net gamybinės veiklos vykdymas kitais įrenginiais medžio anglies gamybos komplekso teritorijoje, kitų įmonių gamybinės veiklos vykdymas laikomas draudimo sutarties sąlygų pažeidimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad gaisro kilimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su trečiųjų asmenų pradėta vykdyti veikla, apie kurią neinformuota draudikė, t. y. gaisras kilo ne dėl šios veiklos.

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl draudimo sutarčių sąlygų, nustatančių draudimo apsaugos apimtį, taip pat sąlygų, susijusių su draudimo sutarties vykdymu, aiškinimo

16. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
17. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (nurodyto straipsnio 2 dalis).
18. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Su šios pareigos (ne)vykdymu susijusios pasekmės įtvirtintos nurodyto straipsnio 2–3 dalyse, nustatyta, kad draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jeigu draudėjas neįvykdo pirmiau nurodytos pareigos, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
20. Kasacinis teismas yra pabrėžęs vieno iš bendrųjų prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo – ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
21. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė (draudikė) atsisakė mokėti draudimo išmoką, tretiesiems asmenims UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ adresuotuose 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimuose nurodydama, kad pagal susitarimą draudėjos turėjo pranešti apie gamybinės veiklos pradžią ir apie bet kokią veiklą; apžiūros metu nustatyta, kad medžio anglis užsidegė transportavimo linijoje; draudimo vietoje dar nuo 2014 m. balandžio mėn. buvo vykdoma veikla (akmens anglių fasavimas, kaip nurodyta UAB „Listeka“ adresuotame pranešime); įvykio dieną buvo naudojamasi draudimo objektais iš anksto neinformavus draudikės. Nurodžiusi šias aplinkybes, draudikė konstatavo, kad įvykio dieną buvo vykdoma gamybinė veikla, pažeidžiant esminę draudimo sutarčių sąlygą – raštu informuoti draudikę apie ketinimą pradėti draudimo vietoje bet kokią veiklą, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui, todėl įvykis nedraudžiamasis, atitinkamai draudimo išmoka nebus mokama. Taigi iš pranešimų turinio matyti, kad draudikė atsisakymą mokėti draudimo išmokas grindė tiek gamybinės veiklos vykdymo draudimo vietoje faktu, tiek nepranešimo apie bet kokios veiklos pradžią aplinkybe (kaip esminės sutarčių sąlygos pažeidimu), galiausiai sprendė, kad įvykis nedraudžiamasis.
23. Pasisakydamas dėl nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kasacinis teismas nurodė, kad juos reikia atriboti dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių. Nurodytos sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis). Šios aplinkybės, į kurias draudikas turi atsižvelgti priimdamas sprendimą mažinti išmoką, reiškia kriterijus, kurie lemia draudimo išmokos mažinimą ir jo dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).
24. Nagrinėjamu atveju teismai konstatavo, kad įvykis buvo draudžiamasis, ir sprendė, ar buvo laikomasi draudimo sutarčių sąlygų. Šių sutarčių sąlygos nustatytos atitinkamai Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004 ir Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklėse Nr. 025 bei draudimo liudijimuose (polisuose).
25. Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 41 punktą, jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui nedelsdamas, iškart, kai apie tokius pasikeitimus sužino. Draudimo rizikos padidėjimu, be kita ko, laikomas draudėjo veiklos draudimo vietoje pasikeitimas ar nutraukimas (sustabdymas) (42.1 punktas). Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos, draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (43 punktas). Jeigu draudėjas nepraneša draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (44 punktas). Iš esmės tokios CK 6.1010 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančios sąlygos įtvirtintos ir Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklėse Nr. 025 (atitinkamai jų 41, 42.1, 43, 44 punktuose).
26. Draudimo išmoka pagal taisykles nemokama dviem atvejais – jeigu draudėjas bando suklaidinti draudiką, klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, kurie turi įtakos nustatant draudžiamojo įvykio priežastis, draudimo išmokos dydį, ir kai įvykis yra nedraudžiamasis (Taisyklių Nr. 004 82 punktas, Taisyklių Nr. 025 78 punktas). Minėta, kad šiuo atveju teismai nenustatė, jog įvykis buvo nedraudžiamasis. Antroji aplinkybė, pašalinanti draudikės pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, neįrodinėta. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, draudikė rėmėsi draudimo sutarčių sąlygos, susijusios su gamybinės veiklos vykdymu ir nepranešimu apie tai, pažeidimu kaip pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
27. Pagal draudimo taisykles draudėjo nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą, kai nuostolio ar jo padidėjimo priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką, priskirtas prie atvejų, kada draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti (Taisyklių Nr. 004 85.8 punktas, Taisyklių Nr. 025 79.8 punktas).
28. Draudimo polisuose nurodytos papildomos sąlygos, pagal kurias, be kitų: 1) draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos; gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu; draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raštiško draudiko patvirtinimo; 2) draudikas ir draudėjas susitaria ir draudėjas sutinka, kad, pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamosiose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui raštu prieš dvi savaites; draudikas, apžiūrėjęs ir įvertinęs pasikeitusią riziką, koreguoja esamas draudimo sutarties sąlygas; jei draudėjas su naujomis sąlygomis nesutinka, sutartis nutrūksta po 2 savaičių nuo draudiko pateiktos sutarties sąlygų koregavimo datos.
29. Ieškovės (naudos gavėjos teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartis perėmėjos) teigimu, Draudimo sutarčių sąlygos, susijusios su (gamybinės) veiklos vykdymu, reiškia, kad jei apdraustu turtu (įrenginiais) organizuotai ir planingai pradedama gaminti produkcija, pats produkcijos, kuri vėliau tikslingai panaudojama (pvz., realizuojama), gamybos procesas yra gamybinė veikla ir tik apie tokią veiklą turėjo būti informuota atsakovė, o kitos veiklos, kurios yra vykdomos draudimo vietoje, pvz., įrenginių montavimas, jų patikrinimas, derinimas (kalibravimas), saugojimas, perkėlimas į kitą vietą, nelaikytinos gamybine veikla ir nėra ta draudimo sutarčių sąlyga, apie kurią draudikė turi būti informuojama. Apeliacinės instancijos teismas vertino draudimo polisuose nustatytas draudimo sutarčių sąlygas, susijusias su gamybinės veiklos vykdymu, kaip draudimo riziką padidinančiu veiksniu, atsižvelgdamas į Taisyklių nuostatas, ir iš esmės pritarė tokiam ieškovės aiškinimui. Teismas konstatavo, kad draudėjo pareigos pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą nevykdymas, atsižvelgiant į galimus padarinius (teisę nutraukti sutartis ir reikalauti atlyginti nuostolius), laikytinas esminiu draudimo sutarties pažeidimu. Draudimo liudijimuose aptartas individualias sąlygas teismas laikė aiškiomis, nurodė, kad rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti, laikoma gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje. Atsakovės poziciją, kad rizikos padidėjimas yra susijęs su apskritai bet kokios veiklos vykdymu, teismas laikė nelogiška, o reikalavimą apie tai informuoti draudikę – neproporcingu. Trečiųjų asmenų objekte vykdytų parengiamųjų darbų teismas nevertino kaip gamybinės veiklos, t. y. įrenginio eksploatavimo pagal tikslinę paskirtį siekiant sukurti tam tikrą produktą.
30. Atsakovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino individualias draudimo sutarčių sąlygas, nustatančias, kas yra laikoma rizikos padidėjimu. Atsakovė ir tretieji asmenys aiškiai susitarė, kad, pradėjus vykdyti bet kokią veiklą, draudėjos apie tai įsipareigoja pranešti draudikei. Tokia sąlyga į sutartis įtraukta sąmoningai, atsižvelgiant į draudikei žinomą faktą, jog draudimo vietoje veikia ne tik tretieji asmenys, bet ir kitos įmonės, kartu sudarančios medžio anglies gamybos įmonių kompleksą.
31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas draudimo sutarčių individualias sąlygas, atsižvelgdamas į draudimo taisyklių nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, jog šios sąlygos yra aiškios, ir teisingai nustatė jų turinį. Tai, kad esminė draudimo sutarties sąlyga yra susijusi su draudimo rizikos padidėjimu būtent dėl gamybinės veiklos su draudimo objektais (fasavimo linija ir krautuvu), matyti ne tik iš draudimo liudijimuose nustatytų individualių sąlygų turinio, bet ir iš draudimo sutarčių šalių susirašinėjimo, kurį vertino apeliacinės instancijos teismas. Teismas nustatė, kad draudimo brokerė ne kartą teiravosi apie draudėjų veiklos pradžią. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad draudikei buvo žinoma (draudimo brokerė buvo informuota), jog jau 2013 m. rugpjūčio 28 d. draudimo vietoje buvo atliekamas krosnių testavimas ir derinimas, kad veikla planuojama pradėti 2013 m. spalio mėn., kad 2013 m. spalio 28 d. įranga yra gamybos vietoje. Draudimo sutartys su trečiaisiais asmenimis sudarytos vėliau, jau esant atskleistoms draudikei šioms aplinkybėms. Taigi, nors atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad pagal draudimo liudijimų sąlygas ji draudėjų turėjo būti informuota pradėjus vykdyti veiklą draudimo vietoje – visame medžio anglies gamyklos komplekse, nepriklausomai nuo to, ar pradeda funkcionuoti draudėjoms, ar kitoms susijusioms bendrovėms priklausanti įranga; kad jau pačioje pradžioje draudikė būtų atsisakiusi prisiimti draudimo riziką, teikti draudimo paslaugą, jei jai būtų buvę žinoma apie veiklos vykdymą anglies gamybos komplekse, neatitinka tikrovės, nes draudimo sutartis nagrinėjamu atveju draudikė sudarė žinodama, kad draudimo teritorijoje buvo vykdoma krosnių testavimo ir derinimo veikla, vėliau – kad draudimo objektas yra gamybos vietoje. Minėta, kad pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo.
32. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė draudimo sutartis sudarė žinodama apie pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo teritorijoje vykdytos (ne draudimo objektų) testavimo, derinimo veiklos ir gamybinės veiklos ne su draudimo objektais vykdymo atsakovė nelaikė esmine, draudimo apsaugą eliminuojančia aplinkybe ar aplinkybe, apie kurią draudikei pagal sutarčių sąlygas turėjo būti pranešta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Draudimo sutartyse šalys susitarė dėl būtent gamybinės veiklos draudimo teritorijoje naudojant draudimo objektus – fasavimo liniją ir krautuvą, kaip draudimo rizikos padidėjimą lemiančių aplinkybių, apie kurias draudėjos privalėjo pranešti draudikei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad testavimo darbai su apdraustais įrenginiais draudimo teritorijoje buvo atliekami. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad parengiamieji darbai (testavimas), naudojant apdraustus įrenginius, negali būti prilyginami gamybinei veiklai. Draudimo polisuose nesant pateiktos kitokios gamybinės veiklos apibrėžties, iš esmės sutiktina su ieškovės pateiktu aiškinimu, jog gamybinė veikla (ginčo draudimo sutarčių požiūriu) – tai tokia veikla, kurios metu, naudojant apdraustus įrenginius (fasavimo liniją ir krautuvą), sukuriama tam tikra produkcija, kuri vėliau tikslingai panaudojama (pvz. realizuojama). Kita, ne gamybinė, veikla (pvz., testavimas) pagal individualias šalių nustatytas sąlygas neeliminuoja draudimo apsaugos galiojimo, savaime nereiškia draudimo rizikos padidėjimo, o nepranešimas apie tokią veiklą nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.
33. Teismams konstatavus, kad įvykis buvo draudžiamasis, bei nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę – kad esminę reikšmę draudimo apsaugos galiojimui šiuo atveju turi gamybinės veiklos vykdymas naudojant draudimo objektus, tokios veiklos pradžia pagal draudimo sutartis laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjai privalo pranešti draudikei, spręstina dėl gamybinės veiklos fakto, kartu – iš jo išplaukiančios draudėjų informavimo pareigos neįvykdymo įrodytumo šioje byloje, kaip pagrindo taikyti draudimo sutartimis sulygtas pasekmes – teisę draudikei nemokėti draudimo išmokų ar jas mažinti.

12Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo, įrodinėjimo naštos paskirstymo

34. Klausimai, susiję su draudimo išmokos mokėjimu, reglamentuojami Draudimo įstatymo 96 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (nurodyto straipsnio 7 dalis). Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (8 dalis).
35. Taigi atsakovei, teigiančiai, kad egzistuoja aplinkybės, teikiančios pagrindą atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmokas, pagal įstatymą yra priskirta pareiga jas įrodinėti. Atsakovė taip pat turi įrodyti, jog atsisakant mokėti draudimo išmokas buvo įvertinti tokį sprendimą lemiantys kriterijai (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis).
36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinti kriterijai lemia tai, jog visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016, 19 punktą). Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004).
37. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl trečiųjų asmenų vykdytos gamybinės veiklos neįrodytumo. Atsakovės įsitikinimu, šią teismo išvadą paneigia vieni kitiems neprieštaraujantys ir pakankami bylos duomenys – 2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ žalos ataskaita; 2014 m. gegužės 26 d. atsakovės atstovo įvykio vietoje darytos nuotraukos; medžio anglies gamykloje iki įvykio ir po jo dirbusių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai; apdraustųjų sąrašai; žiniasklaidoje publikuoti straipsniai; 2016 m. sausio 19 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas; Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikta 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 konstatuojamoji dalis ir ją papildanti Paraiškos patikros vietoje ataskaita; 2014 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LIST, Nr. 009. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21.
38. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį ir atsižvelgusi į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis), tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir, teisėjų kolegijos vertinimu, iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados dėl trečiųjų asmenų gamybinės veiklos vykdymo apdraustais įrenginiais. Atsakovės kasaciniame skunde išvardytuose įrodymuose iš esmės nurodoma, kad buvo vykdoma anglių gamybos veikla, tačiau juose, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nepateikta informacijos apie tai, jog buvo vykdoma gamybinė veikla būtent apdraustais įrenginiais. Pvz., 2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ žalos ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. vidurio iki gaisro 2014 m. gegužės 23 d. įrenginiai buvo paleisti, testuojami, kalibruojami, bet nėra visiškai priduoti; pagal 2014 m. balandžio 15 d. sąskaitos faktūros duomenis buvo parduota nefasuota anglis; žiniasklaidoje publikuotuose straipsniuose nurodoma apie pagamintą anglies kiekį apskritai. Be to, kai kuriuose darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose, priešingai, nei teigia atsakovė, nurodoma apie vykdytą testavimo, ne gamybinę, veiklą. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą 2014 m. spalio 7 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-21. Nors teismas tiesiogiai nurodė, kad remiasi šios ataskaitos duomenimis, spręsdamas dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio, tai nereiškia, kad šis įrodymas nevertintas sprendžiant ir dėl gamybinės veiklos fakto (ne)įrodytumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši ataskaita, kurioje nurodyta, jog UAB „Listeka“ apskritai vykdo anglies gamybos veiklą, surašyta 2014 m. spalio 7 d., nors draudžiamasis įvykis kilo 2014 m. gegužės 23 d.
41. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė gamybinės veiklos, apie kurią draudėjai būtų privalėję ją informuoti, fakto ir nurodė, kad net tuo atveju, jei tretieji asmenys būtų nepranešę apie pradėtą vykdyti veiklą, tai savaime neteiktų pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi gaisras kilo ne apdraustuose įrenginiuose. Tokią teismo išvadą teisėjų kolegija laiko pagrįsta, atsižvelgiant į šios nutarties 23, 25, 34 punktus ir Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 atitinkamai 85.8 ir 79.8 punktus, pagal kuriuos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio ar jo padidėjimo priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką, tai draudikas turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką. Šiuo atveju, kaip nustatė teismas, gaisro kilimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su trečiųjų asmenų pradėta vykdyti veikla, apie kurią draudikė nebuvo informuota, taigi draudimo rizikos padidėjimas esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuomet, jei būtent dėl draudėjų ar naudos gavėjos veikimo – pradėtos gamybinės veiklos – būtų kilęs gaisras.
42. CPK 331 straipsnio 4 dalyje, kurios pažeidimo klausimą kelia atsakovė kasaciniame skunde, nustatyta teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį). Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą motyvuojamojoje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismas, remdamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl atsakovės teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra teisiškai nepagrįsti.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos.
47. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktai).
48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,90 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti ieškovei bankrutuojančiai kredito unijai ,,Vilniaus kreditas“ (j. a. k. 302586230) iš atsakovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 302279548), 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17Priteisti valstybei iš atsakovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 302279548), 3,90 Eur (tris Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.