Byla e2A-2063-324/2015
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8374-638/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Consena“, T. C. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, priteisti iš atsakovės 411 Lt (119,03 Eur) žalos atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. T. C. vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) važiuodama keliu, esančiu Nuokalnės g. Kaune, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę. Duobė nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar atitvarais, vairuotojas negalėjo jos iš anksto pastebėti. Buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Kauno apskrities VPK Kelių policijos pareigūnai vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas nustatė, kad buvo nepataisomai sugadinta priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, reikalinga remontuoti ratų geometriją. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 411 Lt už padangos montavimą, 554,55 Lt už padangą, 100 Lt už ratlankio dažymą, iš bendros sumos atėmė 260,08 Lt dėl padangos nusidėvėjimo. Kaune esantys viešieji keliai priklauso atsakovei, privalančiai juos taisyti ir prižiūrėti. Atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelią, jo netaisė, todėl turi atlyginti padarytą žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog automobilio sugadinimas įvyko įvažiavus į kelio duobę, esančią aplink lietaus kanalizacijos šulinį. Policijos patrulio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vairuotojas įvažiavo į lietaus surinkimo kanalizacijos duobę, tačiau įvykio vietos fotonuotraukoje prie lietaus kanalizacijos šulinio jokios akivaizdžios duobės nematyti. Jeigu automobilis buvo apgadintas šioje vietoje, už šulinio ir jo dangčio įrengimą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“ kaip šio hidrotechnikos įrenginio savininkas (valdytojas). Turtinė žala trečiajam asmeniui galėjo atsirasti dėl UAB „Kauno vandenys“ neveikimo. Sprendė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, dėl kurio galimai neteisėtų veiksmų galėjo atsirasti žala.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

9Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nėra atsakinga dėl kelyje esančio inžinerinio statinio (šulinio) netinkamos priežiūros atsiradusios žalos. Viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakciją galiojusią eismo įvykio metu) 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 13 punktą šulinys yra statinys. Tai reiškia, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso kelias, jo priedai, ir jai kyla pareiga rūpintis ir prižiūrėti nuosavybės teise priklausančius kelius ir juose esančius šulinius. Už šių pareigų nevykdymą ir dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei kyla civilinė atsakomybė.

10Atsakovė ir UAB „Kauno vandenys“ 1998 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis). UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/ įrenginius (sutarties 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymas su UAB „Kauno vandenys“ nereiškia, jog atsakovė nėra teisėta statinių savininkė, o pareiga užtikrinti kelio priežiūrą, taip pat ir šulinio, išlieka. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

11Žala transporto priemonei atsirado ne įvažiavus į netvarkingą šulinį, o įvažiavus į dėl ištrupėjusios kelio dangos šalia šulinio susiformavusią duobę. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

12Teismui nustačius, kad už žalą atsakinga UAB „Kauno vandenys“, ji nepagrįstai neįtraukta į bylą bendraatsakove ar trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

13Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė nėra tinkama bylos šalis. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Automobilio sugadinimai atsirado įvažiavus į kelio duobę, esančią aplink lietaus kanalizacijos šulinį. Atsakovės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir šuliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“. Nebūdama šio turto savininkė ar valdytoja, negali ir neturi teisinio pagrindo daryti kokį nors poveikį kito savininko turtui.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonei įvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, pareiškė netinkamai atsakovei.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytu CK 6.271 straipsniu, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

20Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už šulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiūrą. Tokia pozicija atitinka teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtą administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Kauno miesto savivaldybė dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. A624-1698/2014.

21Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

22Pagal Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155, (toliau tekste – Tvarka) 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio Mersedes Benz sugadinimas įvyko įvažiavus į kelio duobę, esančią aplink lietaus nuotekų šulinį (Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulis E. V. 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad T. C. įvažiavo į lietaus surinkimo kanalizacijos duobę). Iš eismo įvykio nuotraukos matyti, kad vizualiai kelyje nėra duobės, dėl kurios nepataisomai galėjo būti sugadinta priekinė dešinės pusės padanga ir priekinis dešinės pusės ratlankis, reikėtų remontuoti ratų geometriją, šulinio dangtis nėra viename lygyje su kelio danga. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad žala atsirado dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir Tvarkos prasme, nes žala atsirado dėl kelyje esančio nuotekų šulinio, nesančio kelio dalimi.

24Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tvarkos 16 punkte nustatyta, jog statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22 punktas).

25Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

26Apeliantė teisingai nurodo, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Kauno vandenys“ yra sudaryta 1998 m. gruodžio 14 d. sutartis dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo, pagal kurią UAB „Kauno vandenys“ atsako už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės (valdymo) teise priklauso UAB „Kauno vandenys“. Ieškovė sutarties sudarymo fakto neginčijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis) (b. l. 119-120). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, sutarties pagrindu perdavė UAB „Kauno vandenys“, kuri, būdama atsakinga už nuotekų šulinio priežiūrą Kauno mieste, privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Kelio savininkė (atsakovė) nėra atsakinga už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą, todėl atsakovei pareikštas ieškinys atmestas pagrįstai (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

27Apeliantė savo reikalavimus nepagrįstai motyvuoja teismų praktika, aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Vilniaus zunda“, Vilniaus miesto savivaldybė dėl žalos atlyginimo, bylos Nr. 3K-3-422/2013, kurioje pasisakyta dėl savivaldybės ir želdinius pagal sutartį su savivaldybe įsipareigojusios prižiūrėti įmonės solidariosios atsakomybės už žalą, kurią automobiliui padarė nulūžusi medžio šaka. Šioje byloje teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje jau pasisakyta dėl savivaldybių kompetencijos želdynų priežiūros srityje ir konstatuota, jog tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, reiškianti, kad vietos savivaldos institucijos atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos apeliacijos faktinių aplinkybių, todėl apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina.

28Atmestinas apeliantės argumentas dėl UAB „Kauno vandenys“ nepagrįsto neįtraukimo dalyvauti byloje bendraatsakove.

29CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovo sutikimu. Apeliacine tvarka vertinamas sprendimas yra priimtas dėl ieškovės pareikšto ieškinio, kuriame atsakove nurodoma ne UAB „Kauno vandenys“, o Kauno miesto savivaldybė. Pirmosios instancijos teismui 2014 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kitų aplinkybių, teigė apie tai, kad atsakove byloje turėtų būti UAB „Kauno vandenys“ (b.l. 37). Ieškovė, apie tai žinodama, nepareiškė patikslinto ieškinio, įtraukiant į bylą bendraatsakovę UAB „Kauno vandenys“. Nesant CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos savivaldybę pakeisti kita atsakove ar įtraukti UAB „Kauno vandenys“ dalyvauti byloje bendraatsakove, nėra procesinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį netinkamai atsakovei, bylą išnagrinėjo neteisingai. Pažymėtina, kad tai neatima teisės ieškovei ateityje pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paletti“ v. UAB „Ajonda“, Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-256/2005).

30Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

31Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nurodė, kad „turtinė žala trečiajam asmeniui galėjo atsirasti dėl UAB „Kauno vandenys“ neveikimo“. Tokiu vertinimu teismas neįtrauktai į bylą UAB „Kauno vandenys“ jokių teisių ir pareigų nenustatė, nepripažino, nepakeitė, nepanaikino. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-103/2010).

32Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

35palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė atnaujinti praleistą ieškinio... 4. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. T. C. vairuojama transporto priemonė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.... 9. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nėra atsakinga dėl kelyje esančio... 10. Atsakovė ir UAB „Kauno vandenys“ 1998 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį... 11. Žala transporto priemonei atsirado ne įvažiavus į netvarkingą šulinį, o... 12. Teismui nustačius, kad už žalą atsakinga UAB „Kauno vandenys“, ji... 13. Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 21. Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių... 22. Pagal Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio Mersedes Benz sugadinimas įvyko... 24. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266... 25. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 26. Apeliantė teisingai nurodo, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių... 27. Apeliantė savo reikalavimus nepagrįstai motyvuoja teismų praktika, aptarta... 28. Atmestinas apeliantės argumentas dėl UAB „Kauno vandenys“ nepagrįsto... 29. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu... 30. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl... 31. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl... 32. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas... 33. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330... 35. palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą....