Byla e2A-511-254/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. D. bei A. D

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18159-638/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. D. bei A. D., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vairuotojo stažo pradžios momento ir įvykio pripažinimo draudiminiu, kuomet pagal galiojusią draudimo sutartį buvo numatyta, kad draudimo apsauga galioja valdytojų grupei, kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 metai; taip pat dėl atsakingo už žalą asmens – Kauno miesto savivaldybės ar / ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, iš kurio (-ių) draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti pagal draudimo sutartį išmokėtų sumų (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnis).

4Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 1 274,12 Eur žalos atlyginimą, 174,54 Eur palūkanas ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo posėdžio visiško įvykdymo.

5Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 16 d. trečiasis asmuo A. D. (toliau – trečiasis asmuo), vairuodamas trečiajam asmeniui A. D. priklausantį automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) (toliau – automobilis), Kaune, ( - ) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, susiformavusią aplink įdubusį šulinį. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai (keičiamos dalys: priekinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinė durų saugos pagalvė, dešinė stogo saugos pagalvė, priekinė dešinė stiklo statramsčio vidaus apdaila; remontuojamos dalys: priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė važiuoklė, stogo vidaus apdaila, elektros instaliacija). Įvykio metu automobilis ieškovės buvo apdraustas, todėl ieškovė sumokėjo draudėjui 1 274,12 Eur draudimo išmoką, kaip eismo įvykio žalos atlyginimą. Ieškovė, atlyginusi žalą, įgijo regreso teisę į atsakoves, kurios solidariai turi atlyginti ieškovei žalą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio savininkė ir valdytoja, todėl privalo prižiūrėti, taisyti kelius ir organizuoti saugų eismą Kaune esančiuose viešuose keliuose. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ yra kelio inžinerinių statinių – vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų / įrenginių valdytoja.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 16 d. nutarimo nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylą nustatė, kad policijos pareigūnai užfiksavo 2012 m. liepos 16 d. apie 16.40 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį Kaune, ( - ) ties namu Nr. 121, kurio metu automobilis ( - ) valstybinis numeris ( - ), vairuojamas trečiojo asmens A. D., įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią nepažymėtą kelio ženklais duobę – 8 cm gylio, 0,5 m pločio, 0,5 m ilgio ir 4,9 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis nebuvo nustatyta, todėl byla nutraukta.

9Teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. Kaip nurodoma draudimo polise, draudimo paslaugos galiojo Europoje ir vairuotojams, kurių vairavimo stažas daugiau nei 2 metai. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui vairuotojo pažymėjimas išduotas 2011 m. rugsėjo 13 d., todėl įvykio dieną jo vairuotojo stažas buvo mažesnis negu 2 metai. Todėl pagal galiojusią tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. D. draudimo sutartį, įvykis negalėjo būti laikomas draudiminiu. Šiuo atveju ieškovė kaip draudikas neturėjo pareigos mokėti draudimo išmoką, nes eismo įvykis nebuvo draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) įtvirtinta nuostata, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi išmoką, pasielgė rizikingai ir neįgijo subrogacijos teisės, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

10Teismas taip pat nurodė, kad papildomas pagrindas atmesti ieškinį, kuris pareikštas solidariai atsakovėms, yra tas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad dėl eismo įvykio buvo abiejų atsakovių bendra kaltė. Ieškovė nepateikė atsakovių tarpusavio sutarties, kad jos buvo sutarusios bendrai tvarkyti ir bendrai atsakyti už kelio atkarpą Kaune, ( - ) ties namu Nr. 121. Be to, iš jau minėto kelių policijos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į kelio duobę. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat yra pažymėta kelio duobė, o ne nuotekų šulinys. Kelių policininko tarnybiniame pranešime taip pat yra nurodoma kelio duobė. Tik trečiojo asmens A. D. paaiškinime nurodoma, kad jis įvažiavo į įdubusį šulinį. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininko tarnybiniame 2013 m. sausio 31 d. pranešime nurodoma, kad apie 2012 m. liepos 16 d. ( - ) galėjusį būti įdubusį šulinį jokių pranešimų negauta. Teismas prašė atsakovės pateikti duomenis, ar nurodomoje vietoje 2012 m. liepos 16 d. galėjo būti įdubęs šulinys, tačiau atsakovė dar kartą patvirtino, kad nurodomoje gatvės atkarpoje UAB „Kauno vandenys“ jokių kelio dangos ardymo darbų nevykdė, o tai reiškia, kad negalėjo būti tokio įgriuvusio ar įdubusio šulinio, kurį reikėjo taisyti ir už kurį buvo atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti remiantis šiais argumentais:

131. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įvykio dieną trečiojo asmens A. D. vairavimo stažas buvo mažesnis nei dveji metai. Byloje esančiame 2012 m. liepos 17 d. trečiojo asmens prašyme ieškovei įrašyta, kad vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 10 d. Pagal valstybės įmonės (toliau VĮ) „Regitra“ pateikiamą informaciją, 2009 m. rugsėjo 10 d. trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones. Po šios teisės suteikimo išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir tik vėliau išduodamas nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui išduotas 2011 m. rugsėjo 13 d. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal šio įstatymo 4 dalį, pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimą į nuolat galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus mokymus pagal nustatytą tvarką. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad įvykio metu trečiojo asmens vairavimo stažas buvo didesnis nei 2 metai.

142. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad neįrodyta abiejų atsakovių bendra kaltė. Tokia išvada teismas formuoja neteisingą ir neteisėtą precedentą, kad nei kelio savininkė Kauno miesto savivaldybė, nei kelyje esančių kelio inžinerinių įrenginių valdytoja atsakovė UAB „Kauno vandenys“ išlieka neatsakingos už joms pavestų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti dėl konkrečios atsakovės civilinės atsakomybės, o ne atmesti ieškinį abiejų atsakovių atžvilgiu neįrodžius bendros kaltės.

15Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remiantis šiais argumentais:

161. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vairuotojo trečiojo asmens vairavimo stažas yra mažesnis negu 2 metai, ir pridėjo VĮ „Regitra“ informaciją apie trečiojo asmens vairuotojo pažymėjimą. Apeliantė turėjo visas galimybes įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, todėl su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas, kuris galėjo būti pateiktas jau pirmajam pirmosios instancijos teismo posėdyje, negali būti vertinamas kaip paneigiantis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir ištirtus šalių pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

172. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo abiejų atsakovių kaltės ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Su tokiu apelianto argumentu atsakovė nesutinka, nes teisės aktais nustatyta ieškovės pareiga teikti visus įrodymus, susijusius su keliamu reikalavimu, ir įrodyti, kokia tiek vieno, tiek kito atsakovo kaltas, ir pagrįsti visas ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovė jokių eismo įvykio nuotraukų prie ieškinio nepridėjo, aiškių įvykio aplinkybių nenurodė. Kadangi tokio pobūdžio bylose teismui nėra pavesta rinkti įrodymus savo iniciatyva, teismas nėra aktyvus, jis tinkamai sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie įvykio aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie atsakingus asmenis, ir tinkamai nusprendė ieškinį atmesti.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

20Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos d. 16 nutarimo nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylos teiseną duomenimis (apeliacinės instancijos teismo iš šalių procesinių dokumentų priedų suformuoto aplanko b. l. 4) nustatyta, kad policijos pareigūnai užfiksavo 2012 m. liepos 16 d. apie 16.40 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį Kaune, ( - ) ties namu Nr. 121, kurio metu automobilis ( - ) valstybinis numeris ( - ), vairuojamas trečiojo asmens, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią nepažymėtą kelio ženklais duobę 8 cm gylio, 0,5 m pločio, 0,5 m ilgio ir 4,9 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis nebuvo nustatyta, todėl byla nutraukta, konstatavus, kad vairuotojas galėjo nepastebėti atsivėrusios kelio duobės, kuri buvo nepažymėta, greitį ribojančio kelio ženklų nebuvo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo.

21Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis), toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Subrogacijos („draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui“, skirtingai nei regresas, kuomet draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį) teisę siekianti įgyvendinti apeliantė privalo įrodyti, kad ji buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovės yra atsakingos už padarytą žalą (CK 6.1015 straipsnis). Abejonių, kad apeliantė buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 2–3).

22Dėl eismo įvykio kaip draudiminio įvykio

23Iš esmės apelianto regresiniai reikalavimai buvo atmesti todėl, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui vairuotojo pažymėjimas išduotas 2011 m. rugsėjo 13 d., todėl įvykio dieną (2012 m. liepos 16 d.) jo vairuotojo stažas buvo mažesnis negu 2 metai. Teismo nuomone, pagal galiojusią tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. D. draudimo sutartį, įvykis negalėjo būti laikomas draudiminiu. Kaip matyti iš 2012 m. liepos 16 d. įvykio metu galiojusio (galiojimo laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.) Transporto priemonės draudimo liudijimo (b. l. 2–3), draudimo apsauga galioja valdytojų grupei (kitiems vairuotojams), kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 metai.

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio dieną trečiojo asmens A. D. vairavimo stažas buvo mažesnis nei dveji metai. Prie ieškinio pridėtame 2012 m. liepos 17 d. trečiojo asmens prašyme apeliantei dėl draudimo išmokos (b. l. 1) įrašyta, kad vairuotojo pažymėjimas trečiajam asmeniui buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 10 d. Prie ieškinio pridėtame trečiojo asmens 2012 m. liepos 16 d. paaiškinime (b. l. 8) nurodoma, kad jo vairavimo stažas – 2 metai. Pagal apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktus valstybės įmonės (toliau VĮ) „Regitra“ duomenis apie vairuotojo pažymėjimą (b. l. 72), kuriuos sudaręs sutartį su VĮ „Regitra“ asmuo gali gauti tiesioginės prieigos būdu (https://www.eregitra.lt/viesa/vp_paiesk/Index.php), trečiajam asmeniui 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones. Kadangi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus (CPK 314 straipsnis), apeliantei jį pateikti būtinybė iškilo jau vėliau, po skundžiamo teismo sprendimo, teismui neįvertinus kitų byloje pateiktų įrodymų dėl vairuotojo stažo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui ir tai, kad nustatinėjamas fakto klausimas, jo pagrindu pasisako dėl trečiojo asmens vairavimo stažo (tokios pozicijos įrodymo vertinimo kontekste laikomasi kasacinio teismo praktikoje, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (nuo 2008-07-01 iki 2010-01-01) 22 straipsnio 4 dalį, po šios teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonę suteikimo pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir tik vėliau išduodamas nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimą į nuolat galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus mokymus pagal nustatytą tvarką. Nuolat galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui išduotas 2011 m. rugsėjo 13 d. Tačiau jame galiojimo terminas buvo nurodytas ne dveji metai, o jis galioja iki 2021 m. rugsėjo 13 d., kas savaime reiškia, kad trečiajam asmeniui 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas ne laikinai (dvejus metus) galiojantis vairuotojo pažymėjimas (b. l. 10). Atitinkamos kategorijos vairavimo stažas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada buvo išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas (t. y. teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonę įgijimo dienos) (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-289-557/2015; LAT 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2216/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su ieškiniu pateikta tik trečiojo asmens vairuotojo pažymėjimo pirmosios pusės kopija, tačiau nepateikta jo antroji pusė, kurioje „įrašo/grafos numeris 10“ pažymima teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones pirmojo suteikimo data (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. birželio 14 d. Nr. 1V-468 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ pakeitimo 5 punktas). Tokiu atveju, kilus abejonių dėl vairavimo stažo pagal byloje turimus duomenis, teismas nepagrįstai nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu ir neįpareigojo ieškovės pašalinti pateiktos vairuotojo pažymėjimo kopijos trūkumus (CPK 115 straipsnis) ir dėl šios procesinio teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai bei teismų praktika patvirtina, kad įvykio metu trečiojo asmens vairavimo stažas buvo didesnis nei 2 metai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti įvykį nedraudiminiu ir atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

25Dėl atsakovių civilinės atsakomybės solidarumo

26Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, kuomet skundžiamu teismo sprendimu apeliantės ieškinys buvo atmestas dar ir todėl, kad ieškinys pareikštas solidarioms atsakovėms, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad dėl eismo įvykio buvo abiejų atsakovių bendra kaltė.

27Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (LAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Vėliausioje kasacinis teismo praktikoje solidariosios atsakomybės atveju buvo suformuluota tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį (LAT 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-50-695/2016). Taigi, būtent atsakovės turėjo pagrįsti savo atsakomybės nebuvimą.

28Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atsakomybės. Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atsakomybė tokio pobūdžio bylose kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Aptariamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės 1998 m. gruodžio 14 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, juos remontuoti (sutarties 4.2 straipsnis, 4.4 straipsnio 2 dalis). Todėl šiai atsakovei atsakomybė kiltų tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų įvažiavęs būtent į įdubusį šulinį, o ne į duobę, kuomet atsakomybė kiltų atsakovei Kauno miesto savivaldybei (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2063-324/2015).

29Dėl Kauno miesto savivaldybės atsakomybės. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žala (nuostoliai) (CK 6.247 straipsnis), reikalingos atsakovės Kauno miesto savivaldybės deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

30Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų

31Policijos pareigūnų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra ne tik transporto priemonės vairuotojo (trečiojo asmens A. D.) paaiškinimai (nurodė, kad priekyje jo važiavo sunkvežimis, kuris užstojo matomumą, ir jis įvažiavo į nepaženklintą įdubusį šulinį, dėl ko išsiskleidė keleivio pusės durų oro pagalvės, buvo apgadintas ratas, iš po apačios varvėjo tepalai (b. l. 8), bet ir policijos pareigūno, dalyvavusio iš karto po pranešimo policijai apie įvykį, sudaryta įvykio vietos schema (b. l. 5–6, aiškiai pažymėta duobė kelio važiuojamojoje dalyje), tarnybinis pranešimas (b. l. 7, pareigūno nurodyta, kad eismo įvykio buvo apgadintas automobilis, vairuotojas nurodė, kad įvažiavo į duobę). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi, tačiau nepagrįstai neįžvelgė atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės, trečiajam asmeniui įvažiavus būtent į duobę, o ne į įdubusį šulinį, dėl ko būtų atsakinga atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.

32Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš kelių policijos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 4) matyti, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į kelio duobę. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5–6) taip pat yra pažymėta kelio duobė, o ne nuotekų šulinys. Kelių policininko tarnybiniame pranešime (b. l. 7) taip pat yra nurodoma kelio duobė. Tik trečiojo asmens A. D. paaiškinime (b. l. 8) nurodoma, kad jis įvažiavo į įdubusį šulinį. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininko 2013 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 28) nurodoma, kad apie 2012 m. liepos 16 d. ( - ) galėjusį būti įdubusį šulinį jokių pranešimų negauta. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis prašė atsakovės pateikti duomenis, ar nurodomoje vietoje galėjo būti įdubęs šulinys 2012 m. liepos 16 d., tačiau ši atsakovė dar kartą patvirtino, kad nurodomoje gatvės atkarpoje UAB „Kauno vandenys“ jokių kelio dangos ardymo darbų nevykdė, o tai reiškia, kad negalėjo būti tokio įgriuvusio ar įdubusio šulinio, kurį reikėjo taisyti ir už kurį buvo atsakinga ši atsakovė. Šias aplinkybes atsakovė UAB „Kauno vandenys“ patvirtino ir 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (13 min. 18 sek. – 13 min. 30 sek.).

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybė. Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6 ir 12.1. punktų reikalavimų. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Taigi pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

34Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, konstatuotina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Kauno m. ( - ) kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

35Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos

36Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina minėta policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Taip pat tai, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, patvirtina ir 2012 m. liepos 17 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), surašytas iškart po 2012 m. liepos 16 d. eismo įvykio, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinė durų saugos pagalvė, dešinė stogo saugos pagalvė, priekinė dešinė stiklo statramsčio vidaus apdaila; remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė važiuoklė, stogo vidaus apdaila, elektros instaliacija. Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir policijos pareigūnų tyrimo medžiagoje nustatyti automobilio sugadinimai atitiko transporto priemonės sugadinimų lokalizaciją. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes: kad eismo įvykio metu kelio duobė, esanti Kaune, ( - ) ties namu Nr. 121, buvo kaip nors paženklinta ar aptverta, ar apie kelio duobę buvo įspėta kelio ženklais. Taip pat nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą, todėl teismas sprendžia, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą.

37Dėl žalos (nuostolių) dydžio

38Apeliantė padarytos žalos (nuostolių) dydį nustatė tinkamai, nes jos pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui (trečiajam asmeniui) padarytos žalos dydį (b. l. 11‑25), yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką, vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010 m. kovo 31 d. redakcija, galioja nuo 2010 m. balandžio 19 d.). Pagal šių taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą, transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1 274,12 Eur (4 399,29 Lt) (pagal UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija AF Nr. 012836) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką ((b. l. 11‑25). Kaip nurodė ieškinyje apeliantė, pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nes sugadintos dalys pakeistos ne naujomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais skaičiavimais. Atliktų automobilio darbų kaina atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

39Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų

40Remiantis CK 6.261 straipsniu, apeliantei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisiamos 174,54 Eur (1 274,12 Eur x 0,05 / 365 x 1 000 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012 m. spalio 3 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015 m. birželio 29 d.) (LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

41Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, apeliantei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisiamos ieškovei 5 proc. metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

42Įvertinus tai, kad byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinei atsakomybei kilti, ir atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas iš dalies ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai ir ieškovei priteisiamas 1 274,12 Eur žalos atlyginimas, 174,54 Eur palūkanos, 5 proc. metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 33 Eur žyminis mokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš apeliacinėje instancijoje bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės Kauno miesto savivaldybės, apeliantei priteisiamas 16 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

44Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

46Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

47Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 1 274,12 Eur žalos atlyginimą, 174,54 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 448,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Eur žyminį mokestį.

48Panaikinti 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybei priteistas 17,77 Eur žyminis mokestis ir pašto išlaidos.

49Sprendimo dalį, kuria ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistą.

50Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vairuotojo stažo pradžios momento ir... 4. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 16 d. trečiasis asmuo A. D. (toliau –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 16 d.... 9. Teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių... 10. Teismas taip pat nurodė, kad papildomas pagrindas atmesti ieškinį, kuris... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015... 13. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įvykio dieną trečiojo asmens... 14. 2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad neįrodyta abiejų... 15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. 1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vairuotojo... 17. 2. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo abiejų atsakovių kaltės ir... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 20. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 21. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo... 22. Dėl eismo įvykio kaip draudiminio įvykio... 23. Iš esmės apelianto regresiniai reikalavimai buvo atmesti todėl, kad, kaip... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas padarė... 25. Dėl atsakovių civilinės atsakomybės solidarumo... 26. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje... 27. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK... 28. Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“... 29. Dėl Kauno miesto savivaldybės atsakomybės. Žalos, atsiradusios dėl... 30. Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų... 31. Policijos pareigūnų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra ne tik transporto... 32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš kelių policijos... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už šio įvykio... 34. Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų... 35. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios... 36. Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios... 37. Dėl žalos (nuostolių) dydžio... 38. Apeliantė padarytos žalos (nuostolių) dydį nustatė tinkamai, nes jos... 39. Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų... 40. Remiantis CK 6.261 straipsniu, apeliantei iš atsakovės Kauno miesto... 41. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, apeliantei... 42. Įvertinus tai, kad byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį... 44. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 45. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 46. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį... 47. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio... 48. Panaikinti 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės akcinės... 49. Sprendimo dalį, kuria ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“... 50. Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės...