Byla 1-2403-369/2013
Dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusių Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Š. ir vyresniosios patrulės B. M., reikalavimus padėti peilį ir vykti su jais į policijos komisariatą, jiems pasipriešino, grasino policijos patrulių atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, perrėžti jiems gerkles bei laikydamas rankoje peilį juos puolė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nukentėjusiajai V. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3J. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 286 str.

4teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5J. J., būdamas neblaivus, 2013-04-06 apie 12.00 val., bute, esančiame ( - ), agresyviai nusiteikęs, laikydamas rankoje peilį, grasino buvusiai sutuoktinei - V. J., ją papjauti, t.y. nužudyti ir šiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas.

6J. J., 2013-04-06 d., apie 12.27 val. bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso ir atsisakė vykdyti teisėtus, pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusių Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Š. ir vyresniosios patrulės B. M., reikalavimus padėti peilį ir vykti su jais į policijos komisariatą, jiems pasipriešino, grasino policijos patrulių atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, perrėžti jiems gerkles bei laikydamas rankoje peilį juos puolė.

7Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad 2013-04-06 d. apie 12.00 val. buto, esančio ( - ), virtuvėje, neblaivus sėdėjo už stalo ir rankoje laikė virtuvinį peilį, tačiau buvusiai sutuoktinei, nukentėjusiajai V. J., susidorojimu negrasino. Į butą atvykus policijos pareigūnams, jų reikalavimus vykdė, fiziniu smurtu jiems negrasino ir nesipriešino. Mano, kad jo atžvilgiu nereikėjo naudoti elektros impulso. Policijos pareigūnų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti. Jo nuomone, šioje situacijoje nukentėjo ne policijos pareigūnai, o jis pats, nes po elektrošoko panaudojimo nukrito ant grindų ir patyrė kūno sužalojimą. Nemano, kad policijos pareigūnai patyrė moralinę skriaudą ir turi teisę už tai reikalauti piniginio atlygio.

8Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. J. savo kaltę, padarius LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad neblaivus peiliu smaigstė virtuvės stalą, jį stumdė bei grasino susidoroti su žmona bei sūnumi (b.l. 35). Papildomos apklausos metu J. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis teigė, kad peilį laikė rankoje, nes norėjo atsipjauti dešros. Sutuoktinei negrasino, tačiau rankoje laikytu peiliu badė virtuvės stalą. Atvykus policijos pareigūnams, nepakluso jų reikalavimams padėti peilį, tačiau fiziniu smurtu jiems negrasino. Kas įvyko po elektros impulso panaudojimo nieko neprisimena (b.l.38). Byloje yra duomenys, kad 2013-04-06 d. 13.44 val. J. J. organizme rastos 2.44 promilės alkoholio (b.l. 29).

9Apklausta teisme nukentėjusioji V. J., paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Po santuokos nutraukimo, jis kartu su ja ir sūnumi L. J., liko gyventi vieno kambario bute, esančiame ( - ). 2013-04-06 d. ryte, su sūnumi ji išėjo į parduotuvę. Sugrįžus apie 12.00 val., buto virtuvėje, rado sėdintį neblaivų J. J., kuris elgėsi agresyviai. Rankoje laikydamas virtuvinį peilį badė stalą, durų staktą bei šaukė, kad visus nužudys. Nepavykus J. nuraminti bei siekiant išvengti jo išsakytų grasinimų apie susidorojimą, sūnus išėjo į kiemą, o ji užsidarė kambaryje. Supratusi, kad J. nenurimsta, paskambino į sūnaus mobilaus ryšio telefoną ir paklausė ką daryti. Sūnus pasakė, kad jis kviečia policijos pareigūnus. Netrukus į butą atėjo sūnus ir du policijos pareigūnai. Pastarieji liepė jai ir sūnui būti kambaryje, o patys pradėjo derybas su J.. Ji girdėjo, kaip policijos pareigūnai prašė, kad šis padėtų peilį į šalį, tačiau jis atsisakė tai padaryti, vartojo necenzūrinius žodžius ir liepė policijai nešdintis iš jo buto. Ji negirdėjo, kad J. grasintų policijos pareigūnams fiziniu susidorojimu ir nematė, kad peilį būtų laikęs sau prie gerklės, o po to, su juo, puolęs atvykusius policininkus. Pareigūnų prašymas, kad J. padėtų peilį užtruko pakankamai ilgai ir laukiamo rezultato nedavė.

10Byloje yra 2013-04-06 V. J. rašytas pareiškimas į policiją, kuriame nurodė, kad jos vyras buvo agresyvus, su peiliu rankoje, grasino papjauti, užmušti, išvartė kambaryje stalus, su peiliu badė durų staktą. Atvykus policijos pareigūnams nevykdė jų reikalavimų ir peilio nepadėjo į šalį (b.l. 2). Analogiškas faktines aplinkybes apie agresyvų J. J. elgesį, jo išsakytus grasinimus V. J. patvirtino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17, 19-20).

11Apklaustas teisme liudytojas L. J. - kaltinamojo sūnus, davė analogiškus parodymus kaip ir jo mama, liudytoja V. J.. Jis patvirtino, kad sugrįžęs su mama iš parduotuvės į namus, buto virtuvėje, rado neblaivų ir agresyviai nusitekusį tėvą, kuris išvartęs virtuvėje stovėjusius baldus, laikydamas rankoje peilį šaukė, kad visus papjaus. Į jo prašymus nusiraminti tėvas nereagavo, peiliu badė stalą bei durų staktą ir toliau elgėsi agresyviai. Kadangi tėvas taip pasielgė pirmą kartą, todėl jis pasimetė ir nežinojo ką toliau daryti. Bijodamas, dėl neprognozuojamo tėvo elgesio bei galinčių kilti pasekmių, girdėdamas jo grasinimus su visais susidoroti, liepė mamai eiti į kambarį, o pats išėjo į lauką ir bandė telefonu susisiekti su atskirai gyvenančiu broliu ir paklausti jo patarimo. Netrukus jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvas nenurimsta ir toliau siautėja, todėl paskambino į policiją ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko du pareigūnai (vyras ir moteris), kuriuos jis palydėjo į butą. Policijos pareigūnai liepė jam eiti į kambarį, kuriame buvo mama, o patys pradėjo kalbinti jo tėvą, sakyti, kad šis nusiramintų ir padėtų peilį. Kas tiksliai vyko virtuvėje jis paaiškinti negali, nes tuo metu buvo gretimai esančiame kambaryje. Po kiek laiko jis išgirdo, kad policijos pareigūnai panaudojo elektrošoką ir atėjęs į virtuvėje pamatė ant žemės gulinti tėvą. Krisdamas tėvas susižalojo veidą, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau tėvas atsisakė vykti į ligoninę, todėl policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą.

12Apklausta teisme nukentėjusioji B. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad 2013-04-06 d. apie 12.00 val., pagal gautą pranešimą dėl buitinio konflikto šeimoje, ( - ). Kieme juos pasitiko susijaudinęs jaunuolis, kuris paaiškino, kad bute su peiliu siautėja neblaivus tėvas ir grasina visus išžudyti. Jaunuolis palydėjo juos iki buto. Įėjus į butą, pastebėjo virtuvėje išvartytus baldus, o jos kampe sėdintį neblaivų kaltinamąjį, kuris rankoje laikė peilį. Bute buvo apsiverkusi ir virpanti iš baimės moteris, kuriai buvo pasiūlyta eiti į kambarį, nes virtuvėje sėdėjęs kaltinamasis elgėsi neprognozuojamai. M. Š. pradėjo bendrauti su kaltinamuoju, jį kalbinti. Jis liepė nusiraminti ir padėti ant grindų peilį. Pastarasis į tai nereagavo. Jis grasino jiems (policijos pareigūnams) perpjauti gerkles ir priglaudęs peilį prie savo gerklės, demonstravo kaip ruošiasi su jais pasielgti, sakydamas, kad yra atlikęs karinę tarnybą Afganistane ir matė, kaip dušmanai pjausto gerkles. Tada M. Š. išsitraukė Taser prietaisą (elektrošoką) ir pasakė kaltinamajam, kad jeigu jis nepadės peilio į šalį, tai prieš jį bus panaudotas elektrošokas, tačiau šis atsakė, kad elektros nebijo. Peilio, kaip liepė M. Š., ant grindų nenumetė, o jį pasidėjo šalia savęs. Į pakartotinius kolegos paliepimus numesti peilį kuo toliau nuo savęs, kaltinamasis kelis kartus peilį, gulėjusį ant stalo, pastūmė toliau nuo savęs. Pamanęs, kad kaltinamasis nusiramino, M. Š. nuleido pakeltą Taser prietaisą, tačiau tuo metu kaltinamasis staigiai pašoko, sugriebė peilį ir žengė link jų (tarpduryje stovėjusių policijos pareigūnų). Jausdamas tiesioginę grėsmę, M. Š. panaudojo Taser ir iššovė. Kontakto adata įsmigo į kaltinamojo vilkėtą liemenę ir šis nuvirto ant grindų, tačiau jam pasilenkus adata iškrito ir kaltinamasis, rankoje laikydamas peilį atsisėdo virtuvės kampe. Tuo metu, jie įbėgo į virtuvę ir jį pargriovė ant grindų. Gulėdamas ant pilvo, kaltinamasis slėpė rankas, vienoje jų laikė peilį, rankų neatlaisvino ir nesant galimybės uždėti antrankių, jo atžvilgiu dar kartą buvo panaudotas Taser. Dėl šio įvykio ji laiko save nukentėjusiąją, nes patyrė moralinę nuoskaudą, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti piniginę satisfakciją.

13Apklaustas teisme nukentėjusysis M. Š. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji B. M.. Jis patvirtino, kad buto virtuvėje sėdėjęs kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, rankoje laikė peilį ir grasino jį panaudoti policijos pareigūnų atžvilgiu. Į jo reikalavimus nusiraminti ir peilį numesti kuo toliau nuo savęs, ant grindų, nereagavo ir laikydamas jį rankoje žengė link jų. Norėdamas išvengti galimų pasekmių (sužalojimų ir pan), kaltinamojo atžvilgiu panaudojo elektrošoką. Liudytojo įsitikinimu, kaltinamojo veiksmai kėlė realią grėsmę tiek jo, tiek kitų buvusių asmenų sveikatai ir gyvybei. Jo atžvilgiu buvo išsakyti grasinimai susidoroti, todėl jis pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos atlyginimo.

14Prietaiso Taser panaudojimo atskaitoje nurodyta, kad minėtas prietaisas 2013-04-06 13.38 val. buvo panaudotas prieš J. J., nes pastarasis kėsinosi į policijos pareigūno gyvybę ar sveikatą pavojingu būdu, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, buvo agresyvus, apsvaigęs nuo alkoholio ir nestabilios psichikos (b.l. 9).

15Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

16LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. LR BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant ar išreikštas grasinimas yra realus, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

17Šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė yra tokia, jog grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pabrėžtina, kad grasinimo sudėčiai pakanka, jog kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką pažymėjo, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. LR BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis 2K-341/2010).

19Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamojo J. J. kaltė, laikant rankoje peilį ir balsu išsakant grasinimus jį panaudoti t.y. nužudyti, įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. pripažino, kad girdėdama buvusio sutuoktinio išsakytus grasinimus papjauti, matydama jo rankose peilį, bei tai, kad peiliu jis bado stalą bei durų staktą, turėjo pakankamą pagrindą matyti, kad J. J. gali įvykdyti savo išsakytus grasinimus. Tai, kad nukentėjusioji bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos patvirtina ir tolimesni jos bei sūnaus veiksmai, t.y. policijos pareigūnų kvietimas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. J. taip pat pripažino savo kaltę, kad grasino peiliu buvusiai sutuoktinei, tačiau vėliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaltinamajam išsiblaivius ir susitaikius su nukentėjusiąją, tiek pastaroji, tiek J. J. ėmė teigti, kad nieko blogo neįvyko ir, kad šioje situacijoje didžiausia kaltė yra policijos pareigūnų, kurie atvyko į butą ir panaudojo prieš kaltinamąjį elektrošoką. Tačiau teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, mano, kad kaltinamojo J. J. išsakytas grasinimas buvusiai sutuoktinei buvo konkretus, kad tai nebuvo pajuokavimas ar pokštas patvirtino ir tolimesni kaltinamojo veiksmai, nes grasinimus susidoroti jis išsakė ir į butą atvykusiems policijos pareigūnams, bei tai pademonstravo aktyviais veiksmais, eidamas link jų su peiliu rankoje. Policijos pareigūnai, pagrįstai bijodami dėl savo bei kitų, bute buvusių asmenų (nukentėjusiosios ir jos sūnaus) gyvybės ir sveikatos, panaudojo kaltinamojo atžvilgiu elektrošoką. Konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai – grasinimas peiliu buvo realus ir konkretus ir jie atitinka LR BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę, kas ir yra pagrindinė sąlyga baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

20Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

21Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tyčinis smūgių sudavimas ar kūno sužalojimų padarymas kitu būdu. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Vadovaujantis teismų praktika, pagrindinis kriterijus, sprendžiant BK 286 str. ir ATPK 187 str. 1 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005; 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2007).

22Už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimą numatyta teisinė atsakomybė. Ją numato kaip Baudžiamasis, taip ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Taigi fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra atribojamasis nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo požymis.

23Įvertinęs policijos pareigūnų, nukentėjusiųjų B. M. bei M. Š. parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina ir V. J. bei L. J. parodymai, teismas mano, kad kaltinamojo J. J. veiksmai, jo neblaivumas, agresyvi būsena, rankoje laikytas peilis, jo demonstratyvus priglaudimas prie savo gerklės bei išsakyti grasinimai jį panaudoti į butą atėjusių policijos pareigūnų atžvilgiu, taip kaip Afganistane elgėsi dušmanai, davė pakankamą pagrindą policijos pareigūnams manyti, kad kaltinamojo ketinimai apie smurto panaudojimą yra pakankamai realūs. Jis nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir kuo toliau nuo savęs numesti ant grindų peilį, priešingai, atsistojo ir sugriebęs peilį žengė link jų. Siekdami užkirsti kelią galimoms pasekmėms, vengdami neprognozuojamo kaltinamojo elgesio, jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką. Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai ir policijos pareigūnų atžvilgiu išsakytas grasinimas panaudoti prieš juos fizinį smurtą, leidžia teismui jo veiksmus atriboti nuo administracinio teisės pažeidimo ir juos kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

24Teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, policijos pareigūnai B. M. bei M. Š. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir jie pateikė (kiekvienas atskirai) po 2000 litų civilinį ieškinį kaltinamajam J. J., dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Jie nurodė, kad buvo pažeminta jų, kaip policijos pareigūnų garbė, jie buvo įžeisti, patyrė stresą bei dvasinius išgyvenimus. Jie paaiškino, kad policijos pareigūnais dirba pakankami ilgą laiko tarpą, tačiau M. Š. nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai jam, kaip policijos pareigūnui buvo atvirai grasinama panaudoti prieš jį peilį, o B. M. paaiškino, kad vieną kartą jau buvo patyrusi sužalojimą peiliu, todėl pradėjusi dirbti po vaiko priežiūros atostogų, labai išsigando agresyvaus kaltinamojo ir jo išsakytų grasinimų panaudoti fizinį smurtą, patyrė stresą ir moralinius išgyvenimus.

25BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26Teismas sutinka su nukentėjusiųjų parodymais toje apimtyje, kad kaltinamojo veiksmai, jo išsakyti grasinimai jiems sukėlė moralinius išgyvenimus ir padarė moralinę žalą. Jų reikalavimai iš J. J. priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantami ir pateisinami. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu nukentėjusiųjų reikalaujama priteisti piniginė suma, kiekvienam po 2000 litų yra akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir įvykusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 200 litų sumos kiekvienam nukentėjusiajam atskirtai ir juos priteisia iš J. J.. Sumažindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamojo turtinę padėti, kaltinamasis niekur nedirba, pasekmių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27Skirdamas J. J. bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

28J. J. įvykdė dvi nesunkias, tačiau tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. J. J. nusikalstamas veikas įvykdė neblaivus ir minėta aplinkybė akivaizdžiai lėmė jo nusikalstamų veikų padarymą (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau teismas kaltinamojo neblaivumą negali pripažinti jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, (nutartis Nr. 1A-647/2013), nes prokuroras, surašydamas J. J. kaltinamąjį aktą, nenurodė, kad J. J. neblaivumas yra jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

29Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, teismas mano, kad už LR BK 145 str. 1 d. įvykdytą nusikaltimą J. J. baustinas laisvės apribojimo bausme, o už LR BK 286 str. numatytos veikos padarymą viešųjų darbų bausme. Minėtas bausmes subendrinus J. J. skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė.

30Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

Nutarė

31J. J., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

32Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 286 str. ir nubausti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

33Vadovaujantis LR BK 63 str., 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 3 p. a) pp. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmes subendrinti ir paskirti galutinę ir subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-06 iki 2013-04-07.

34Įpareigoti J. J. per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms.

35Išaiškinti J. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

361) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

372) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų (jeigu jie yra paskirti);

383) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

39J. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

40Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

41B. M. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. J. priteisti jai 200 (du šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

42M. Š. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. J. priteisti jam 200 (du šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

43Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinį peilį, kuris po apžiūros perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugyklą, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

44Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. J. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. teismas išnagrinėjęs bylą,... 5. J. J., būdamas neblaivus, 2013-04-06 apie 12.00 val., bute, esančiame ( - ),... 6. J. J., 2013-04-06 d., apie 12.27 val. bute, esančiame ( - ), būdamas... 7. Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad... 8. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. J. savo kaltę, padarius LR BK 145 str.... 9. Apklausta teisme nukentėjusioji V. J., paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs... 10. Byloje yra 2013-04-06 V. J. rašytas pareiškimas į policiją, kuriame... 11. Apklaustas teisme liudytojas L. J. - kaltinamojo sūnus, davė analogiškus... 12. Apklausta teisme nukentėjusioji B. M. patvirtino tarnybiniame pranešime... 13. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. Š. davė analogiškus parodymus kaip ir... 14. Prietaiso Taser panaudojimo atskaitoje nurodyta, kad minėtas prietaisas... 15. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.... 16. LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas... 17. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką... 19. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą,... 20. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.... 21. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar... 22. Už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar... 23. Įvertinęs policijos pareigūnų, nukentėjusiųjų B. M. bei M. Š.... 24. Teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, policijos pareigūnai B. M. bei M.... 25. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 26. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų parodymais toje apimtyje, kad kaltinamojo... 27. Skirdamas J. J. bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į... 28. J. J. įvykdė dvi nesunkias, tačiau tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau... 29. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei... 30. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d.... 31. J. J., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 32. Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 286 str. ir... 33. Vadovaujantis LR BK 63 str., 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 3 p. a) pp. šiuo... 34. Įpareigoti J. J. per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką... 35. Išaiškinti J. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 36. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 37. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 38. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 39. J. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 40. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. palikti kardomąją priemonę –... 41. B. M. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos... 42. M. Š. pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos... 43. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 44. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...