Byla 2-1219/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Capital Partners“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4574-577/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Capital Partners“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ kreditorių komiteto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Izobara“ iškėlė bankroto bylą, nutartis yra įsiteisėjusi.

4Pareiškėjas UAB „Amber Capital Partners“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį, t. y. tą nutarimo dalį, kurioje patvirtinta bankroto administravimo procedūros išlaidų sąmata, ir perduoti šį klausimą kreditorių komitetui svarstyti iš naujo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Amber Capital Partners“ skundą.

6Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde ginčija bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Izobara“ kreditorių komiteto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, t. y. nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

7Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją, o laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų pagal įstatymą gina kreditorių interesus, sprendė, jog nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) ir nereglamentuojama galimybė ginčyti teisme kreditorių komiteto nutarimus, komitetų nutarimams ginčyti turėtų būti taikoma tokia pati tvarka kaip ir ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Pagal ĮBĮ 24 straipsnį kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti kreditoriai. Teismų praktikoje formuojama taip, kad asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, įskaitant ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto priimtus nutarimus tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Pareiškėjas nėra įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Izobara“ kreditoriumi, jo finansinis reikalavimas yra ginčijamas teisme, todėl, teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, nes yra BUAB „Izobara“ akcininkas, nesuteikia pareiškėjui teisinio pagrindo skųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nėra kreditorius, kaip tą reglamentuoja ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, todėl skundą atsisakė priimti.

  1. Atskirojo skundo argumentai

8Pareiškėjas UAB „Amber Capital Partners“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl BUAB „Izobara“ kreditorių komiteto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu – dalį dėl bankroto administravimo procedūros išlaidų sąmatos tvirtinimo – panaikinimo pagal UAB „Amber Capital Partners“ skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Priešingai nei nurodė teismas, kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto nutarimus gali skųsti ne tik bankrutuojančios įmonės kreditoriai, bet ir kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, kurių teises tokie kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto nutarimai pažeidžia. Skundžiamas nutarimas dėl bankroto administravimo procedūros išlaidų sąmatos tvirtinimo yra tiesiogiai susijęs ir su įmonės savininko (dalyvio) turtinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis). Nors ĮBĮ įmonės savininko (dalyvio) teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus teismo tvarka tiesiogiai nėra numatyta, tačiau šios įmonės dalyvio teisės neįtvirtinimas įstatyme nereiškia, kad įmonės savininkas (dalyvis) tokios teisės neturi. Įmonės savininko (dalyvio) teisės teismine tvarka ginčyti kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto nutarimus, pažeidžiančius jo teises, nepripažinimas pažeidžia asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriamus asmens teisinio suinteresuotumo įvertinimo kriterijus užtikrinant valstybės prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus garantuoti teisę į teisminį gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja įmonės kreditorių teises, bet neriboja įmonės savininko ar dalyvių teisės skųsti kreditorių susirinkimo kreditorių komiteto nutarimus. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti kreditoriai, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto nutarimus gali skųsti ir bankroto administratorius, ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkas.
  3. Pareiškėjas pareiškė 2 587 816,54 Lt finansinį reikalavimą, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) bankas „Finasta“ dėl šio finansinio reikalavimo pateikė prieštaravimus. Teismas, atsižvelgdamas į prieštaravimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, perdavė klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo posėdyje. Tik tuomet bankroto administratorius pakeitė poziciją ir pradėjo ginčyti pareiškėjo reikalavimą. Administratorius ir AB bankas „Finasta“ sutiko su dalimi pareikšto finansinio reikalavimo. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad AB bankas „Finasta“ ir bankroto administratorius nepagrįstai ginčijo visą finansinį reikalavimą. Tikėtina, jog šie asmenys turėjo tikslą užkirsti kelią vienam iš didžiausių kreditorių dalyvauti bankroto procedūrose, įmonės kreditorių komiteto rinkimuose ir naudotis kitomis ĮBĮ nustatytomis kreditorių teisėmis.
  1. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tiria pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, proceso teisės normas dėl asmens, kurio kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas ir ginčijamas teisme, bet jis yra bankrutavusios įmonės savininkas, teisės skųsti kreditorių komitete priimtą nutarimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (CPK 320, 338 straipsniai). Pažymėtina, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

12Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo padavė kaip potencialus kreditorius, t. y. asmuo, kuris yra pareiškęs bankrutavusios įmonei finansinį reikalavimą, tačiau jo reikalavimo pagrįstumas ginčijamas teisme, taip pat kaip bankrutavusios įmonės akcininkas, kuriam priklauso 90 procentų įstatinį kapitalą sudarančių akcijų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti tik kreditoriai, tačiau pareiškėjas įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra įtrauktas į BUAB „Izobara“ kreditorių sąrašą, taip pat pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra BUAB „Izobara“ akcininkas, nesuteikia pareiškėjui teisinio pagrindo skųsti bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kreditoriai teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį įgyja kreditoriaus reikalavimą patvirtinus teismui. Išsamiai šiuo klausimu yra pasisakęs kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Dėl to pareiškėjas, kaip kreditorius, įgis teisę skųsti kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimus tik tuo atveju, jei įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjas bus įtrauktas į BUAB „Izobara“ kreditorių sąrašą su atitinkamu finansiniu reikalavimu. Bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą, garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo, įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, ginčyti kitų kreditorių reikalavimus. Todėl norint pasiekti bankroto proceso tikslų turi būti suteikiama teisė kreditoriui, tapus bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinti ginčijami kreditorių reikalavimai, jei yra ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

13Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje kaip teisiškai nereikšminga įvardyta aplinkybe dėl pareiškėjo, kaip įmonės akcininko, tikėtino suinteresuotumo tam tikrais kreditorių susinkime (komitete) priimtais nutarimais. Kaip jau buvo minėta pirmiau, pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra ir bankrutavusios įmonės akcininkas, kuriam priklauso 90 procentų įstatinį kapitalą sudarančių akcijų. Pirmosios instancijos teismas to nepaneigė, priešingai, patvirtino, kad pareiškėjas yra BUAB „Izobara“ akcininkas. Nors duomenų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjo, kaip akcininko, teises, nei su skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikta, tačiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra įmonės savininkas (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.), bei nurodęs, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008, išaiškino, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Taigi juridinio asmens dalyvio teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2011). Toliau plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama akcininko teisė dalyvauti bankroto procese, tačiau laikomasi nuostatos, kad įmonės akcininkas turi įrodyti savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrindžia turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą. Pagrindęs šias aplinkybes, akcininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis. Akcininkui bankroto procedūros ypatingai svarbios dėl turtinio intereso, atitinkamai ir šiais klausimais priimami sprendimai. Šis akcininko interesas paaiškinamas tuo, kad pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalį turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo, kaip bankrutavusios įmonės akcininko teises, ginčijo kreditorių komiteto nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, t. y. tą nutarimo dalį, kurioje patvirtinta bankroto administravimo procedūros išlaidų sąmata. Aplinkybės apie tai, kiek svarbus ginčijamas nutarimas pareiškėjui ir ar egzistuoja realus pareiškėjo suinteresuotumas nutarimu, gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

15Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, iš jų ir akcininkai ) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013).

16Nagrinėjamos bylos kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, kad ĮBĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo sušaukimą, 6 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Taigi ši teisės norma suteikia teisę įmonės savininkui kartu su kitais šioje teisės normoje nurodytais asmenimis dalyvauti kreditorių susirinkimuose, apribojama tik savininko galimybė balsuoti dėl priimamų sprendimų. Tokios teisės suteikimas rodo, jog įstatymo leidėjas pripažino tikėtiną įmonės savininko suinteresuotumą kreditorių susirinkime priimamais sprendimas. Tai, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės savininkui suteikta teisė dalyvauti susirinkime, suponuoja išvadą dėl galimybės šiam asmeniui apskųsti susirinkime priimtus sprendimus. Kitoks šios teisės normos aiškinimas paneigtų (padarytų deklaratyvią) įstatymo leidėjo šią įmonės savininkui suteiktą teisę, nes dalyvavimas pats savaime jokios privilegijos nesuteikia. Be to, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta asmens pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Akivaizdu, kad asmuo, turėdamas įstatymu jam garantuojamą teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, teigdamas, kad priimtas susirinkime nutarimas pažeidžia, jo, kaip savininko teises, turi turėti teisę ir apskųsti susirinkime priimtus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju ta aplinkybė, jog yra skundžiamas ne kreditorių susirinkime, o komitete priimtas nutarimas, nepaneigia įmonės savininko suinteresuotumo dėl kreditorių (kreditorių vardu) priimamų sprendimų.

17Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja įmonės kreditorių teises, bet neriboja įmonės savininko teisės skųsti kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimus. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Capital Partners“ skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai