Byla 1A-531-197/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Sigitos Bieliauskienės ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiosios E. K. atstovui advokatui R. G.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistojo J. Ž. priteista 1184,06 Eur (vienas tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt keturi Eur ir 6 eurocentai) turtinės žalos atlyginimo ir 8695,65 Eur (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt penki Eur ir 65 eurocentai) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K..

4Iš nuteistojo J. Ž. priteista 3671,84 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt vienas Eur ir 84 eurocentai) gydymo išlaidų Kauno teritorinėms ligonių kasoms.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6J. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 1 d. apie 21.00 val., ( - ) gatvės važiuojamoje dalyje, netoli 26 numeriu pažymėto gyvenamojo namo, vieną kartą sudavė dešine ranka V. V. į kairės pusės veido sritį, nuo šio smūgio V. V. griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušio sritimi atsitrenkė į asfaltuotą gatvės paviršių, šiais veiksmais jis padarė V. V. galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų išemija ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, nuo ko 2014 m. liepos 17 d. apie 03 val. 15 min. V. V. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tokiais veiksmais nužudė V. V..

7Nuteistasis J. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su nuosprendžiu, nes šis nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad sąmoningas leidimas atsirasti pasekmėms nužudymo netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, tai reiškia, kad kaltininkas turi tikslą. O jo veika pasireiškė tik trumpu, staigiu, vienkartiniu veiksmu, o ne ilgalaikiu aktyviu veikimu, ir veikimo pobūdis bei turinys buvo adekvatūs susidariusiai situacijai – V. V. ne pirmą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir jais girdė apelianto sugyventinę, ir tai jam nepatiko. Nesutinka su teismo motyvais, kad jis suprato, kad sužalojo V. V., nebuvo ant jo supykęs, jie sugyveno gerai ir nesipyko, tik apeliantui nepatiko nukentėjusiojo girtavimas su jo sugyventine. Jis nesuprato, kad nukentėjusysis nukritęs susižalojo, nes jokių sužalojimų nesimatė. Manė, kad jis neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo, nes buvo labai girtas ir patraukė nukentėjusįjį nuo kelio, kad ant jo neužvažiuotų automobiliai. Nurodo, kad nesuvokė, jog savo veiksmais gali kelti nukentėjusiojo gyvybei pavojų, į jo gyvybę nesikėsino, nenorėjo jos atimti ir to nesiekė. Kaip parodė liudytojai S. M., J. T., J. K., nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo nestiprus – per veidą delnu bei kad V. V. nukrito ir susižalojo labiau nuo girtumo, nes buvo labai girtas, vos laikėsi ant kojų, svirduliavo. Tai patvirtino ir liudytojas P. B., tik parodė, kad apeliantas sudavė kumščiu.

8Apelianto manymu, nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne tik nuo jo veiksmų, bet ir dėl savo paties kaltės – visiško girtumo ir nugriuvimo dėl didelio apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.

9Nuteistasis prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį bei, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtą bausmę sušvelninti.

10Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

12Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra teisinga.

13Iš apeliacinio skundo matyti, jog apelianto pozicija šiek tiek prieštaringa. Jis teigia, kad nukentėjusysis griuvo ne nuo jo suduoto smūgio, o labiau nuo savo girtumo, tačiau taip pat nurodo, kad kaltę pripažįsta, bet mano, jog veikė nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

14J. Ž. kaltė, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: specialisto išvada bei liudytojų teisme duoti parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai, kiti byloje esantys įrodymai.

15Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, galvos smegenų išemija ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene. Taip pat V. V. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje. Sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas – padaryti kietu buku daiktu paveikiant pakaušio sritį. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. liepos 1 d. Galvos sužalojimai galėjo gautis griuvimo traumos metu (1 t. b. l. 29-33).

16Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar nuteistasis iš tiesų tik nestipriai sudavė delnu nukentėjusiajam, ir ar šis nukrito nuo girtumo, ir įvertino visas įvykio aplinkybes, nuteistojo bei įvykį mačiusių liudytojų S. M., J. T., J. K. ir P. B. parodymus ir kitus reikšmės turinčius duomenis. Nuteistasis J. Ž. pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam išėjus iš parduotuvės maždaug 80 metrų atstumu jis pamatė V. V., kuris pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, jie ėjo vienas link kito. Jie susiartino ant žvyro prie pat betoninio kelio. V. V. užsimojo jam suduoti, bet jis pasilenkė, paskui pastūmė V. V. rankomis į krūtinę. Tai nebuvo smūgis, tai buvo pastūmimas, be to nelabai stiprus. Pastūmimo metu jis vienoje rankoje turėjo telefoną, kitoje piniginę. Nuo pastūmimo V. V. pradėjo judėti atgal, padarė vieną žingsnį atgal, darydamas kitą žingsnį užsikabino už betoninio kelio dangos ir nukrito. Jis matė ir girdėjo, kad V. V. atsitrenkė galva į betoninį kelią. Nukritęs nesikėlė, tada jis priėjo prie gulinčio ir pajudino jo veidą. V. V. jį pasiuntė ir jis nuėjo. Atsigręžęs jis pamatė, kad V. V. vis dar guli ant kelio. Nenorėdamas, kad jam kiltų pavojus dėl važiuojančių mašinų, jis vėl sugrįžo prie V. V., paėmė jį už pažastų ir nutempė nuo kelio prie medžio, pasodino jį prie medžio. Tokius nuteistojo parodymus paneigia tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Tai pat dar pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo ne pastūmęs, bet pripažįsta sudavęs delnu nukentėjusiajam per veidą.

17Be nuteistojo, įvykio vietoje buvo dar keturi liudytojai - J. K., S. M., J. T. ir P. B.. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad ji dirba pardavėja, įvykio vakarą užėjo J. Ž. sugyventinė, paprašė alaus, tačiau tuo pat metu į parduotuvę užėjo J. Ž.. Jis išbarė sugyventinę, atėmė iš jos pinigus, o joms pasakė daugiau neparduoti jai alkoholio. Sugyventinė išėjo iš parduotuvės, po kelių sekundžių jai iš paskos išėjo J. Ž.. Ji pamanė, kad gali įvykti konfliktas tarp J. Ž. ir jo sugyventinės, todėl ji, J. T. ir S. M. išėjo iš parduotuvės į lauką. Išėjus iš parduotuvės ji pamatė, kad J. Ž. eina link V. V., kuris tuo metu stovėjo ant važiuojamosios kelio dangos, ant betono, maždaug pora metrų iki kelio krašto, atrodė labai girtas. J. Ž. ėjo link jo, jie kažką sakė vienas kitam, tačiau ką tiksliai sakė, ji neišgirdo. Viskas įvyko labai greitai. J. Ž. priėjo prie stovinčio V. V. ir iš karto sudavė jam dešine ranka į veidą. Jai pasirodė, kad jis sudavė delnu. Nuo smūgio V. V. nukrito vietoje, galva link kelio vidurio. P. V. V. nieko nepadarė ir nebandė padaryti ar smūgiuoti J. Ž., jis buvo per daug girtas. Smūgį J. Ž. sudavė iš karto kai priėjo, be jokių pasiaiškinimų. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytoja J. T., tik parodė, kad J. Ž. sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu, bei liudytoja S. M., parodžiusi, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė dešine ranka, tik negalėjo tiksliai nurodyti, ar kumščiu, ar delnu. Liudytojas P. B. taip pat parodė, kad matė, kaip J. Ž. kumščiu sudavė V. V. į galvą, nuo smūgio V. V. nukrito ant nugaros ir stipriai atsitrenkė galva į asfaltą, nukrito link kelio vidurio. Visų šių liudytojų nuosekliais ir išsamiais parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis ant važiuojamosios betoninės kelio dalies nukrito ne pats užkliuvęs už jos krašto ir ne nuo girtumo, o būtent nuo J. Ž. ranka į galvą suduoto stipraus smūgio. Visi liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis krito smarkiai - buvo didelis garsas, kai jo galva trenkėsi į kelią. Be to, šie liudytojai nuosekliai parodė, kad V. V. J. Ž. nė nebandė suduoti jokio smūgio, viskas vyko labai greitai – nuteistasis smūgį sudavė be paaiškinimų. Apeliaciniame skunde jis analizuoja liudytojų parodymus dalyje dėl smūgio kumščiu ar delnu, klaidingai nurodo, kad J. T. tvirtai neparodė, kad jis sudavė kumščiu, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė ir nebuvo nustatyta teismo. J. Ž. buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad V. V. mirė nuo jo smūgio, suduoto dešine ranka, nedetalizuojant, ar tai padarė delnu, ar kumščiu.

18Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad tai, jog jis nepyko ant V. V., jie gerai sutarė, apeliantui nepatiko tik tai, kad nukentėjusysis girtauja su jo sugyventine. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Aplinkybę, kad J. Ž. pyko ant V. V., patvirtino ir jis pats, parodęs, kad jam nepatiko nukentėjusiojo girtavimas su jo sugyventine. Tai patvirtina ir byloje nustatytos kitos aplinkybės – nuteistasis įvykio dieną anksčiau jau buvo atėjęs į vietą, kur jo sugyventinė girtavo su keliais asmenimis, tame tarpe ir su V. V.. Nuteistasis susiginčijo su sugyventine, o ją užstojo būtent V. V., tačiau tą kartą tarp jų muštynių nekilo. Taigi ši aplinkybė tik patvirtina, jog J. Ž. galėjo laikyti pyktį ant nukentėjusiojo, ką ir parodo jo priėjimas prie nukentėjusiojo ir smūgio sudavimas į galvą, be paaiškinimų.

19Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).

20Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo mirtį lėmė ne sužalojimai, J. Ž. padaryti ranka suduodant nukentėjusiajam į veidą, o sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smūgio ir galva atsitrenkus į asfaltuotą kelio dangą. Tai yra būtent smurtiniai J. Ž. veiksmai, nuo kurių padarymo V. V. krito ir patyrė jo mirtį sukėlusius sužalojimus, teisingai nustatyti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Iš bylos taip pat matyti, kad V. V. mirė praėjus 17 dienų nuo patirtų sužalojimų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, V. V. mirė nuo galvos traumos, patirtos atsitrenkiant į asfaltuotą gatvės paviršių. Teismas laikėsi teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009). Akivaizdu, kad tarp J. Ž. suduoto smūgio V. V. į galvos sritį ir kilusių padarinių (jo mirties) yra priežastinis ryšys.

21Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog veikė neatsargiai, nenumatė, kad jo veiksmai gali atimti V. V. gyvybę, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo įrodymus, įvertino jų visetą ir atmetė nuteistojo argumentus dėl neatsargios kaltės formos. Nuteistojo J. Ž. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad gali atsirasti ir mirtini padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.

22Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas ranka į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą, kad tokie smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors J. Ž. ir nebuvo suinteresuotas nukentėjusiojo mirtimi, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo būdą, t. y. smogė kitam žmogui, stovinčiam ant asfaltuotos kelio dangos, į galvą, dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėja. Teismų praktika, kuri keitėsi, bet šiuo metu nusistovėjusi panašiose pagal faktus kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose, tokius atvejus traktuoja kaip kaltininko veikimą netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-629/2007, 2K-342/2009, 2K-224/2009, 2K-446//2010, 2K-292-489/2015). Nužudymas pripažįstamas padarytu netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

23Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad J. Ž. įvykio metu buvo blaivus ir matė, jog V. V. stovi ant asfalto, žinojo, kad nukentėjusysis yra labai girtas ir negali gintis, yra neorientuotas, tačiau sudavė stiprų smūgį ranka į veidą. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. J. Ž., sąmoningai sudavęs smūgį V. V., suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų V. V. gyvybė gali būti atimta, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

24Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Nuteistojo J. Ž. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą. Taigi jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

25Nuteistasis skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtą bausmę sušvelninti. Ir šios apeliacinio skundo dalies nėra pagrindo tenkinti.

262015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

27Šioje baudžiamojoje byloje J. Ž. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą. Taigi šiuo atveju nėra formaliojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Taip pat nėra teisinio pagrindo J. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam paskirta bausmė būtų akivaizdžiai neteisinga.

28Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertino tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į J. Ž. asmenybę. J. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, jo padaryto nusikaltimo padariniai yra negrįžtami – nužudytas kitas žmogus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. Ž. anksčiau neteistas, yra senyvo amžiaus, neįgalus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad, nors J. Ž. savo kaltę pripažino tik dalinai, tačiau teisiamojo posėdžio metu kelis kartus nuoširdžiai atsiprašė nužudytojo motinos ir išreiškė nuoširdų gailėjimosi dėl įvykusios nukentėjusiojo mirties, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas J. Ž. skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Teismo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl ją švelninti pagrindo nėra.

29Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš nuteistojo J. Ž. priteista 1184,06 Eur (vienas tūkstantis šimtas... 4. Iš nuteistojo J. Ž. priteista 3671,84 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. J. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 1 d. apie 21.00 val., ( - )... 7. Nuteistasis J. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su... 8. Apelianto manymu, nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne tik nuo jo veiksmų,... 9. Nuteistasis prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį... 10. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti,... 11. Nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.... 12. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 13. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apelianto pozicija šiek tiek prieštaringa.... 14. J. Ž. kaltė, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta... 15. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. V. mirė nuo... 16. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar nuteistasis iš tiesų tik... 17. Be nuteistojo, įvykio vietoje buvo dar keturi liudytojai - J. K., S. M., J. T.... 18. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad tai, jog jis nepyko... 19. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas... 20. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo mirtį lėmė ne... 21. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog veikė neatsargiai, nenumatė, kad jo... 22. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, normalaus... 23. Teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad J. Ž. įvykio metu buvo blaivus... 24. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132... 25. Nuteistasis skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio... 26. 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių... 27. Šioje baudžiamojoje byloje J. Ž. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio... 28. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino visas... 29. Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti....