Byla 2A-2246-577/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. Z

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Grinda“ ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. Z..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovių 6 386,20 Lt (1 849,57 EUR) dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-10 Vilniuje, Gurių g. automobiliui Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę buvo sugadintos automobilio priekinės padangos, dešinės pusės ratlankis, priekinis bamperis, vairo traukė, rato guolis. Automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Itella informatikon“, autoįvykio metu automobilį vairavo P. Z.. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 6 386,20 Lt (1 849,57 EUR) žala. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas išmokėjo 6 386,20 Lt (1 849,57 EUR) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Vadovaujantis Vilniaus m. VPK 2011-01-25 nutarimu, automobilio Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Gurių gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Atsakovas UAB „Grinda“ buvo atsakinga už šios gatvės dangų remontą ir priežiūrą 2007-06-22 sutarties Nr. A62-12-(16.30-ADM-10) dėl pietinės Vilniaus m. dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros, sudarytos su Vilniaus miesto savivaldybe, pagrindu. Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai. Pažymėjo, kad automobilis Opel Insignia, valst. Nr. ( - ) pagamintas ir pradėtas eksploatuoti 2010 metais. Šis automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ nuo šio automobilio eksploatavimo pradžios. Iki 2011-01-20 šis automobilis nebuvo sugadintas, AB „Lietuvos draudimas“ informuotas tik apie 2011-01-20 įvykį. Visi transporto priemonės sugadinimai nustatyti atlikus pakartotinę automobilio apžiūrą, automobilio sugadinimus nustatė transporto žalų vertintojas. Ieškovo nuomone, atsakovų teiginiai, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, yra nepagrįsti.

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Nurodė, kad sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Pažymėjo, kad gatvių priežiūrą bei remontą pavedė atlikti savo srities profesionalei – UAB „Grinda“, todėl negalima konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto veikimo ar neveikimo siekiant užtikrinti saugumą Vilniaus miesto gatvėse. Pagal atsakovų sudarytą sutartį UAB „Grinda“ tapo gatvių valdytoja atsakinga už tinkamą gatvių priežiūrą bei remontą, todėl UAB „Grinda“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoja, prisiėmusia civilinės atsakomybės riziką, galinčią kilti dėl netinkamos gatvių priežiūros. Tvirtino, jog autoįvykis įvyko sudėtingomis sąlygomis, t. y. sutemus, kelio danga buvo šlapia, todėl automobilio vairuotojas privalėjo imtis visų saugumo priemonių, tačiau tikėtina, kad automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nebandė išvengti kelyje buvusios duobės, o tai ir sąlygojo žalos atsiradimą. Nesutikdama su ieškovo paskaičiuotos žalos dydžiu nurodė, kad automobilis buvo naudojamas beveik 8 mėnesius, todėl turėjo būti skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas.

6Atsakovė UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl neva blogai prižiūrimo kelio ir atsakovių kaltės. Atsakovo nuomone, ieškovo apskaičiuotas žalos dydis patvirtina tik automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o būtent autoįvykio pasekmė, todėl laikytina, jog žalos dydis šiuo atveju nėra įrodytas, kadangi pats faktas, jog ieškovas apmokėjo sąskaitą, savaime nereiškia, kad ši sąskaita yra susijusi su autoįvykiu bei joje nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu konkreti duobė nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai reikalauti, kad atsakovai kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą. Be to, atsakovo teigimu, automobilio vairuotojo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, elgesys neatitiko jam keliamų reikalavimų, žala atsirado dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo, todėl nėra pagrindo atsakovams atlyginti jo patirtą žalą. Taip pat UAB „Grinda“ tvirtino, kad ji įsipareigojo vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, o tokio užsakymo negavus, negalima laikyti UAB „Grinda“ atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą. Nurodė, jog autoįvykio metu oro temperatūra buvo neigiama, o esant neigiamai bei kintamai temperatūrai ir kelio dangos drėgmei yra neįmanoma užtaisyti jokių kelio duobių, todėl laikyti, kad UAB „Grinda“ atsivėrusios duobės negalėjo užtaisyti ir dėl autoįvykio metu buvusių oro sąlygų, t. y. dėl force majeure aplinkybių. Papildomai pažymėjo, kad dėl ieškovo neatsakingumo atsakovai neturi objektyvios galimybės paskirti ekspertizės dėl patirtos žalos, kadangi, kai automobilis jau suremontuotas, jo pažeidimo nebeįmanoma identifikuoti.

7Trečiasis asmuo P. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad Gurių gatvė autoįvykio metu nebuvo apšviesta, buvo tamsus paros metas, lynojo. Važiavo dešine kelio puse apie 40 km/h greičiu, iš priešpriešinės eismo juostos važiavo automobilis ir jis pajautė smūgį įvažiavęs į duobę, kuri buvo didelė, gili, aštriom briaunom, gero pusmetrio dydžio. Pažymėjo, kad Gurių gatvėje duobės nuolat buvo tvarkomos, tačiau jos vis atsiverdavo. Į duobę įvažiavo priekiniu dešiniu ratu, nuo smūgio ir aštrių duobės briaunų, buvo visiškai prakirsta padanga, sugadintas ratlankis, pažeistas dešinysis sparnas, bamperis. Nurodė, kad iki 2011-01-20 jokių kitų eismo įvykių su šiuo tarnybiniu automobiliu nebuvo, nes juo naudojosi tik jis.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 102,60 EUR (354 Lt) žalos atlyginimo nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Grinda“ 1 748,46 EUR (6 032,20 Lt) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 748,46 EUR sumą nuo ieškinio priėmimo teisme 2014-01-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 52,57 EUR (181,37 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado transporto priemonei Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Įvertinęs teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, pirmos instancijos teismas nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas, tačiau pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Teismas, įvertinęs tai, jog administraciniai teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus, kelio savininko (valdytojo) atsakomybę kildino CK 6.271 str. pagrindu, o bendrosios kompetencijos teismai – CK 6.266 str. pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog specialioji teismingumo kolegija, suvienodindama teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nurodė, jog šie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams bei kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė kildinama taip pat CK 6.266 str. pagrindu, nustatydamas faktinį ginčo kelio valdytoją, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas darė išvadą, kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, nurodyto eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažintina būtent UAB „Grinda“, todėl ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo atmestas. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Atsižvelgdamas į byloje esančius Vilniaus apskr. VPK pažymą, Eismo įvykio protokolą, fotonuotraukas, Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, žalos įvertinimo aktą, ieškovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimus, teismas sprendė, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), sugadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos 6 032,20 Lt (1 748,46 EUR) priteisimo yra pagrįstas. Nurodė, kad UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojui, atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Atsakovui jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodžius (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamą žalos sumą.

11III.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Grinda“ yra gatvių valdytojas. Taip pat atsakovas tvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog konkrečiu momentu konkrečioje vietoje galimai egzistavo kelio trūkumas, nesudaro pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti, kadangi iš bendrovės negalima pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus iškart pašalintų. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju reikėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1554/2014, kuriose buvo aiškinama nagrinėjamai bylai aktuali 2011-01-25 sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“. Be to, atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad žala atsirado ne dėl automobilio vairuotojo neatsargumo, o tik dėl UAB „Grinda“ kaltės. Tvirtina, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. Apelianto nuomone, automobilio vairuotojas neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties bei sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalą sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., atsakovai turi būti atleisti visiškai ar bent jau iš dalies nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas nusutinka ir su pirmos instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Tvirtina, kad ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros tik patvirtina remonto faktą, tačiau į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio tai, jog šis remontas buvo nurodomo autoįvykio pasekmė, o ne eilinis remontas, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, patvirtinantis atsakovų neteisėtus veiksmus. Nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietos apžiūrą, todėl atsakovų neteisėti veiksmai buvo įrodinėjami tik remiantis žalą patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudimo išmoką, liudijimu. Apelianto vertinimu, policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti. Be to, atsakovas tvirtina, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą, nes dabar nuo eismo įvykio jau yra praėję trys metai. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog nėra pagrindo UAB „Grinda“ atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo, tai tokiu atveju, atsakovo nuomone, žala turėtų būti mažinama CK 6.259 str. pagrindu, nes ji atsirado ir dėl paties vairuotojo neapdairumo ir neatsargumo, bei CK 6.828 str. pagrindu.

14Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jei UAB „Grinda“ apeliacinis skundas būtų patenkintas ir už padarytą žalą būtų pripažinta kalta Vilniaus miesto savivaldybė, tai ieškovui žala turėtų būti priteisiama iš Vilniaus miesto savivaldybės.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinio skundo motyvų pagrįstumo nuspręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakomybė už nagrinėjamo įvykio metu kilusią žalą kyla tik UAB „Grinda“ kaip kelio, esančio Gurių g. Vilniuje, valdytojui. Pažymi, kad 2010-12-21 sutartimi iš UAB „Grinda“ buvo perkamos ne tik Vilniaus miesto kelių remonto, bet ir priežiūros paslaugos, kurios yra suprantamos kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Atsakovo nuomone, UAB „Grinda“ teiginiai, kad 2010-12-21 sutarties pagrindu atsiradusios prievolės nėra tokios apimties, jog ji galėtų būti laikoma sutarties dalyko valdytoju, yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė nagrinėjamu atveju yra kildinama iš CK 6.266 str., Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, pagrįstai buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė mano, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į automobilio vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, keliamus atidumo ir rūpestingumo standartus bei paties vairuotojo neatsargumą nagrinėjamu atveju . Nurodo, kad teismas turėjo vertinti ne tik, ar vairuotojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, bet ir nustatyti aplinkybė, ar vairuotojas galėjo pastebėti kliūtį ir aplinkybę, ar vairuotojas turėjo galimybę išvengti kliūties arba sumažinti eismo įvykio pasekmes. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, o į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros tik patvirtina automobilio remonto faktą, tačiau neįrodo to, kad remontas buvo autoįvykio pasekmė. Be to, tvirtina, kad ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 str. 1 d. pagrindu, kadangi iš dalies nukentėjęs asmuo dėl atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats.

16Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, su skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymu bei teisingai nustatė, kad atsakomybė už kelio būklę ir padarytą žalą kyla būtent UAB „Grinda“ ir kad UAB „Grinda“ turi atlyginti visą eismo įvykio metu padarytą žalą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-10 Vilniuje, Gurių g. automobiliui Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į duobę buvo sugadintos automobilio priekinės padangos, dešinės pusės ratlankis, priekinis bamperis, vairo traukė, rato guolis. Automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Itella informatikon“ (1 t., b. l. 5, 137), autoįvykio metu automobilį vairavo trečiasis asmuo P. Z. (1 t., b .l. 6). Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-01-25 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. AV2-404 nutraukė, nustačiusi, kad transporto priemonės Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), vairuotojas P. Z. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi duobės laiku pastebėti negalėjo, o pavojinga vieta nebuvo paženklinta, todėl nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties (1 t., b. l. 7). Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 4). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs kreipėsi į ieškovę, kaip turto draudiką (1 t., b. l. 10). Ieškovė, apžiūrėjusi transporto priemonę, nustatė, jog minėto eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis (1 t., b. l. 9), taip pat priekinis dešinės pusės rato guolis, vairo traukė, priekinis bamperis (1 t., b. l. 133). Nukentėjusiajam kreipusis dėl minėtos transporto priemonės remonto į UAB „Žaibo ratas Vilnius“, pastarasis už atliktus remonto darbus pateikė ieškovei 2011-02-03 PVM sąskaitą-faktūrą 6 386,20 Lt be PVM sumai (1 t., b. l. 12). Iš minėtos sąskaitos ir į bylą pateikto žalos įvertinimo akto (1 t., b. l. 13) matyti, kad atstatant minėtos transporto priemonės iki eismo įvykio buvusią būklę, buvo pakeistas priekinis dešinės pusės ratlankis, dvi padangos, priekinis dešinės pusės rato guolis, dešinės pusės vairo traukė, priekinis bamperis ir smulkūs laikikliai, tai pat atlikti su tuo susiję darbai. Ieškovė dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos apskaičiavo draudimo išmoką (1 t., b. l. 16) bei 2011-02-24 išmokėjo UAB „Itella Information“ 6 386,20 Lt sumą (1 t., b. l. 22). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Grinda“ su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingą už žalą asmenį (1 t., b. l. 18). UAB „Grinda“, atsakydama į minėtą pretenziją nurodė, jog inicijavo minėto įvykio tyrimą (1 t., b. l. 17). Taip pat ieškovas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingą už žalą asmenį (t1, b. l. 20). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į minėtą pretenziją nurodė, kad nėra jokio pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti (1 t., b. l. 14). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 6 386,20 Lt (1 849,57 EUR) dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 102,60 EUR (354 Lt) žalos atlyginimo nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš UAB „Grinda“ 1 748,46 EUR (6 032,20 Lt) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 748,46 EUR sumą nuo ieškinio priėmimo teisme 2014-01-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 52,57 EUR (181,37 Lt ) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo atmestas. UAB „Grinda“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) nagrinėjamu atveju žalą privalo atlyginti kelio savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė; 2) pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino didelio paties vairuotojo neatsargumo ir neatidumo vairuojant transporto priemonę; 3) pirmos instancijos teismo išvados dėl žalos dydžio yra nepagrįstos, kadangi ieškovas neįrodė, jog žala atsirado būtent dėl autoįvykio; 4) tuo atveju jei nėra pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tai pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nesumažino žalos CK 6.259 str. pagrindu. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu nesutinka ir ieškovė, kuri apeliaciniu skundu prašo tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad UAB „Grinda“ nėra atsakinga už jam atsiradusią žalą, žalą jo naudai priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės.

20Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės

21Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-108/2013).

22Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 15 str.; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1 p.), tačiau, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).

23Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo motyvais dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ji savo funkcijas, susijusias su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu ir tiesimu, pagrįstai 2010-12-21 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-1078(3.1.36-UK) (Sutarties 1.1 p.) perdavė UAB „Grinda“ (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.), todėl jai nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nekyla prievolė asmeniškai, nei solidariai su UAB „Grinda“ atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo, nebekartoja skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų ir nurodytos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Papildomai pastebėtina ir tai, kad pagal 2010-12-21 Sutarties 1.1 punktą gatvių dangos remontas ir priežiūra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sąskaita (Sutarties 4.2.2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, ši Sutarties sąlyga taip pat patvirtina būtent UAB „Grinda“ atsakomybę nagrinėjamu atveju.

24Atkreiptinas apelianto UAB „Grinda“ dėmesys, kad gatvių ir kiemo dangų priežiūros darbai, teisės aktuose yra apibūdinami kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi akivaizdu, jog gatvių dangų remonto darbai ir priežiūros darbai savo reikšme yra skirtingų kategorijų darbai, t.y. remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu vienkartiniu gatvės remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami darbai padeda užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog atsakovo argumentai, kad kad jis 2010-12-21 Sutarties pagrindu nebuvo atsakingas už gatvių priežiūrą, yra niekuo nepagrįsti. Pastebėtina, jog tokios pozicijos šiuo klausimu yra laikomasi ir naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1598-656/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1725-577/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 2A-828-603/2014 ir kt.).

25Sutiktina ir su pirmos instancijos teismo pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams, ir tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė grindžiama CK 6.266 str. nuostatomis, teismai nustatydami faktinį ginčo kelio valdytoją privalo vadovautis bendrosios kompetencijos teismų suformuota praktika, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas neturi pagrindo remtis atsakovo UAB „Grinda“ nurodomomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

26Taigi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės normų, todėl nagrinėjamu atveju neįžvelgtini jokie neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas vertinant Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės klausimą nagrinėjamu atveju, todėl sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

27Dėl UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės

28Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šioje byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskr. VPK KPV 2011-01-25 nutarimas (1 t., b. l. 7), Vilniaus apskr. VPK KPV pranešimas ieškovui (1 t., b. l. 6), 2011-01-20 Eismo įvykio protokolas (1 t., b. l. 8), trečiojo asmens P. Z. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t. y. atsakomybė be kaltės. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio dangos defekto – duobės, atsiradimo priežastis ar priežastys (oro sąlygos, natūralus susidėvėjimas ir/ar kiti veiksniai) neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybė kyla vien dėl to, kad jis, vykdydamas gatvės dangos priežiūrą ir remontą, neužtikrino tokios gatvės dangos būklės, kuri reikalingos gatvės įprastam naudojimui.

30Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-01-25 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad 2011-01-20 apie 20:47 val. Vilniaus apskrities VPK Opertyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie eismo įvykį Gurių g. , Vilniuje. Atvykę į įvykio vietą Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai rado apgadintą automobilį OPEL INSIGNIA, valst. Nr. ( - ) o automobilį vairavęs P. Z. paaiškino, kad važiuodamas Gurių gatve, kelio ruožu, kur nėra apšvietimo, artėjant priešpriešais važiavusiam automobiliui, traukėsi įmanomai arčiau dešinio važiuojamosios dalies karšto ir įvažiavęs į duobę apgadino automobilio priekinę pakabą (1 t., b.l. 7). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis OPEL INSIGNIA, valst. Nr. ( - ) Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tokiai pirmos instancijos teismo išvadai nepritarti. Pakartotinai pažymėtina, kad galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-01-25 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-404, aiškiai konstatuota, jog vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės laiku pastebėti negalėjo, pavojinga vieta paženklinta nebuvo. Nors ir sutiktina su apelianto pozicija, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog nėra ir civilinės atsakomybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog apeliantas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o vien atsakovo samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, ir pažeidęs bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). UAB „Grinda“ taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovo UAB „Grindos“ neteisėtais veiksmais (neveikimo). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti.

31Dėl žalos dydžio

32Pirmos instancijos teismas priteisė visą ieškovo prašomą žalą, t.y. 1 748,46 EUR (6 032,20 Lt), kadangi sprendė, jog visi ieškovės nurodyti transporto priemonės Opel Insignia, valst. Nr. ( - ), sugadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. Tokį savo sprendimą pirmos instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančius: Vilniaus apskrities VPK pažymą (1 t., b. l. 6), Eismo įvykio protokolą (1 t., b. l. 8), fotonuotraukas (2 t., b. l. 84-93, 99-117), Transporto priemonės techninės apžiūros aktą (1 t., b. l. 9), žalos įvertinimo aktą (1 t., b. l. 13), ieškovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimus. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad ginčo automobilis Opel Insignia, valst. Nr. ( - ) buvo naujas, t.y. 2010 m. gamybos, o įvykis įvyko 2011-01-20.

33Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Atsakovui UAB „Grinda“ nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.

34Byloje nenustačius aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, konstatuotina, jog apelianto argumentai dėl atlygintos žalos dydžio sumažinimo taip pat yra teisiškai nepagrįsti (CK 6.271 str.).

35Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

36Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovo ir atsakovo UAB „Grinda“ apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 6. Atsakovė UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 7. Trečiasis asmuo P. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu civilinę... 11. III.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jei... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus... 16. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-10 Vilniuje, Gurių g. automobiliui... 20. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės ... 21. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties –... 22. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio... 23. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo... 24. Atkreiptinas apelianto UAB „Grinda“ dėmesys, kad gatvių ir kiemo dangų... 25. Sutiktina ir su pirmos instancijos teismo pozicija, kad, atsižvelgiant į tai,... 26. Taigi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų... 27. Dėl UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės... 28. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra... 30. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato... 31. Dėl žalos dydžio... 32. Pirmos instancijos teismas priteisė visą ieškovo prašomą žalą, t.y. 1... 33. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 34. Byloje nenustačius aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio... 35. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo... 36. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 37. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti...