Byla 1A-234-387-2014
Dėl 2013-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d., ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, gynėjui adv. Valdui Burneikiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl 2013-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d., ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 166 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-10-15 iki 2012-11-26.

4D. S. išteisintas pagal BK 216 str. 1 d., nepadarius šiame straipsnyje numatytos veikos.

5Nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S., R. R. ir T. S.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

6Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

7D. S. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą bei atėmęs galimybę priešintis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

8jis, 2012-10-06 apie 20.00 val., iš anksto susitaręs ir turėdamas tikslą įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą - seifą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S., A. S. ir R. R., jo (D. S.) vairuojamu automobiliu Renault Espace, valst. Nr. ( - ), atvažiavo iki Lūkesčių g. Vilniuje, kur jam (D. S.) pasilikus laukti automobilyje ir stebėti aplinką, T. S. kartu su R. R. ir A. S. nuėjo iki J. G. priklausančio namo, esančio adresu ( - ), ten išdaužę namo rūsio langą, įsibrovė į vidų, tačiau negalėdami iš rūsio per užrakintas duris patekti į namą ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, visi trys R. R. pasakius nukentėjusiajai, kad jie iš policijos, o šiai išgirdus, kad tai jos nuomininkas ir atrakinus duris, apgaule įsibrovė į namą, ten T. S. ir R. R., pastūmę J. G., pargriovė ją ant grindų, suėmę už gerklės smaugė, užspaudę burną laikė prispaudę, taip sukeldami jai fizinį skausmą ir atimdami galimybę priešintis, po to R. R. paleidus nukentėjusiąją ir iš jos rankinės pagrobus 300 Lt, T. S. nutempus nukentėjusiąją į virtuvę ir grasinant užmušti, A. S. išnešus iš namo seifą - 2000 Lt vertės, kuriame buvo 2000 Lt, auksinis pakabuko ir žiedo su „saulės“ akmenimis komplektas bendros - 8000 Lt vertės, auksinis žiedo ir pakabuko su „juodosios žvaigždės“ akmenimis komplektas bendros - 10000 Lt vertės, dvi moteriškos auksinės grandinėlės bendros - 1200 Lt vertės, moteriška auksinė grandinėlė su kryželiu - 200 Lt vertės, auksinė vyriška grandinėlė - 7000 Lt vertės, vyriška auksinė apyrankė - 2000 Lt vertės, auksinis kaklaraiščio segtukas su rubino akmeniu ir grandinėle - 300 Lt vertės, auksinis kaklaraiščio segtukas - 350 Lt vertės, auksinės dantų karūnėlės - 10 000 Lt vertės, du moteriški auksiniai žiedai su rubino akmenimis bendros - 1400 Lt vertės, auksinis žiedas su ametisto akmeniu - 800 Lt vertės, keturios auksinės 10 rublių nominalo caro Nikolajaus monetos bendros - 5680 Lt vertės, dvi auksinės 5 rublių nominalo caro Nikolajaus monetos bendros - 1420 Lt vertės, dvi auksinės amerikietiškos monetos bendros - 9000 Lt vertės, auksinis laikrodis „Čaika“ - 500 Lt vertės, vyriškas auksinis laikrodis „Cartier“ - 20000 Lt vertės, vyriškas auksinis laikrodis - 2500 Lt vertės, 10 įvairių žiedų akučių akmenų bendros - 500 Lt vertės, vyriškas auksinis žiedas - 400 Lt vertės, Lenino ordinas - 1000 Lt vertės, 10 įvairaus nominalo sidabrinių monetų bendros - 1000 Lt vertės, dvi sidabrinės sagės bendros - 450 Lt vertės, sidabrinė kamėja su sidabro grandinėle - 300 Lt vertės, sidabrinis apyrankės ir sagės komplektas bendros - 500 Lt vertės, pagrobė J. G. priklausantį didelės - 88800 Lt vertės turtą ir iš įvykio vietos pasišalino jo (D. S.) vairuojamu automobiliu.

9Apeliaciniu skundu D. S. prašo pakeisti 2013-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pripažinti nuosprendžiu dar dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuoširdų gailėjimąsi ir dalinį žalos atlyginimą nukentėjusiajai J. G.) bei, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, jo antraeilį vaidmenį, paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Nurodo, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos iš esmės dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės – kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pasak apelianto, šia linkme yra formuojama ir Lietuvos teismų praktika. Teismui norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino nusikaltęs, taip pat būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – atsiprašo nukentėjusiojo, nusiteikia nebenusikalsti ir pan. Apelianto teigimu, tai, kad jis neketina daugiau nusikalsti parodo 2013-12-02 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 601766, pagal kurią jis, D. S., oficialiai pradėjo vykdyti individualią veiklą – variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, savo elgesį vertino kritiškai. Visa tai rodo jo nuoširdų gailėjimąsi, o tuo pačiu ir galimybę teismui paskirti D. S. švelnesnę bausmę. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jis atlygino nukentėjusiajai 200 Lt jos patirtos žalos, tad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tai turėtų būti taip pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad D. S. baigė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinę mokyklą, teisiamas pirmą karta, plėšimo metu tiesiogiai smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jo vaidmuo buvo pagalbinis bei vadovaujantis BK 54, 62 str. str., apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę negu BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė.

10Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

11Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. S. prašo patikrinti bylą tik jam paskirtos bausmės aspektu.

14Apeliaciniu skundu D. S. prašo teismo pripažinti dvi naujas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p., ir atsižvelgiant į jas bei į kitas byloje nustatytas aplinkybes (jis yra teisiamas pirmą kartą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagalbinis ir kt.), taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. ar 62 str. 2 d. nuostatas, paskiriant jam švelnesnę negu BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę.

15BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

16Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas, priešingai negu kad yra nurodoma skunde, savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, jog neketino dalyvauti plėšime. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie D. S. parodymai vertintini kaip siekis išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai yra nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokius D. S. parodymus paneigė kitų nuteistųjų R. R., A. S., T. S. bei nukentėjusiosios J. G. parodymai. Apklausiama teisiamajame posėdyje pastaroji nurodė, jog vaikinas, buvęs lauke (byloje nustatyta, kad tai buvo D. S.) du ar tris kartus skambino tam vaikinui, kuris stovėjo šalia jos, ir ragino kitus nuteistuosius paskubėti. Taigi pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog D. S. buvo puikiai žinoma, jog plėšimo metu namuose buvo nukentėjusioji, kurios atžvilgiu jo bendrininkai naudojo fizinį smurtą. Apeliacinio skundo argumentą, jog D. S. labai gailėjosi dėl savo įvykdyto nusikaltimo ir savo veiksmus vertino kritiškai, paneigia ir byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantas derino savo parodymus su nuteistuoju R. R., nurodydamas pastarajam sakyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jog jis plėšime nedalyvavo ir tik sėdėjo automobilyje (b. t. 2, b. l. 186, b. t. 3, b. l. 184). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. S., jau žinodamas, kad turtas buvo pagrobtas plėšimo metu, pasidalijo jį su kitais nuteistaisiais, aktyviai dalyvavo jo realizavime, o gautus pinigus (5 000 Lt) išleido savo reikmėms. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys paneigia ir D. S. skundo argumentą dėl jo pagalbinio vaidmens nusikaltimo padaryme.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrais nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta net 89 000 Lt turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji R. R. bei T. S. atlygino nukentėjusiajai atitinkamai 1 000 Lt bei 400 Lt (b. t. 6, b. l. 57). Tuo tarpu apeliantas nežymią nukentėjusiajai padarytos žalos dalį (200 Lt) atlygino tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo - 2013-12-20, t. y. praėjus daugiau negu metams nuo nusikalstamos veikos padarymo (2012-10-06). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, D. S. nurodoma aplinkybė dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo taip pat negali būti pripažinta kaip jo atsakomybė lengvinanti.

18Apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuotina, jog BK 62 str. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

19Apeliaciniu skundu D. S. taip pat prašo teismo paskirti jam švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias kitokia bausmė nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).

20Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. S., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos padarymo stadiją, padarytos žalos dydį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti D. S. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatų, nes paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, planuoja vykdyti individualią veiklą – remontuoti variklines transporto priemones bei atlikinėti jų techninę priežiūrą, baigė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinę mokyklą, tiesiogiai jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko ir t.t., nėra pagrindas daryti išvadą, kad už didelės vertės turto pagrobimą plėšimo būdu (sunkus nusikaltimas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad į apeliantą teigiamai apibūdinančias aplinkybes pirmos instancijos teismo jau buvo atsižvelgta paskyrus jam minimalią BK 180 str. 3 d. numatytą bausmę. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra nustatyta nei vienos D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas pagal susiklosčiusią teismų praktiką, yra būtina taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas.

21Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl D. S. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

22Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

23Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

24Nutartis neskundžiama.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S.... 3. Vadovaujantis BK 166 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir... 4. D. S. išteisintas pagal BK 216 str. 1 d., nepadarius šiame straipsnyje... 5. Nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S., R. R. ir T. S.. Nuosprendis jų... 6. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 7. D. S. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį... 8. jis, 2012-10-06 apie 20.00 val., iš anksto susitaręs ir turėdamas tikslą... 9. Apeliaciniu skundu D. S. prašo pakeisti 2013-12-06 Vilniaus miesto apylinkės... 10. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.... 11. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 14. Apeliaciniu skundu D. S. prašo teismo pripažinti dvi naujas jo atsakomybę... 15. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrais nuteistųjų neteisėtais veiksmais... 18. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių D. S. atsakomybę... 19. Apeliaciniu skundu D. S. taip pat prašo teismo paskirti jam švelnesnę... 20. Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą,... 22. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 23. Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.... 24. Nutartis neskundžiama....