Byla 2K-390/2011
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

4Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 23 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

6V. L. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti. Ji 2009 m. gruodžio mėn. 6-13 d. laikotarpyje, bendrininkaudama su savo sūnumi A. L., kuris telefonu ją sukurstė įgyti narkotinių medžiagų, įgijo 3,248 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,753 g. narkotinės medžiagos - heroino. Šią narkotinę medžiagą V. L. neteisėtai laikė savo namuose Šimulionio g. 4-14, Vilniuje iki 2009 m. gruodžio 15 d. Tada, sūnui patarus, įsiuvo šią narkotinę medžiagą į striukę, taip ją paslėpdama, ir tą pačią dieną, ant siuntinio klaidingai nurodžiusi siuntėju J. V., o siuntinio gavėju - Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį J. V., pasiuntė į Kybartų pataisos namus, ten bausmę atliekančiam sūnui A. L. Tačiau 2009 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val., Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnams atlikus siuntinio tikrinimą, ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta.

7Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

8Kasatorė nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

9Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodoma, kad iš BK 42 straipsnyje numatytų bausmių sąrašo teismas turi parinkti adekvačiausią, kaltininko asmenybę ir veikos pavojingumą labiausiai atitinkančią bausmę. Atsižvelgdamas į baudžiamosios teisės ultima ratio principą, teismas neturėtų skirti per griežtos bausmės, net jei tai yra švelniausia bausmė numatyta straipsnio dispozicijoje, jeigu bausmės tikslus būtų galima pasiekti švelnesnėmis bausmėmis.

10Anot kasatorės, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad jos asmenybės pavojingumas nėra didelis. Ji gyvena su dukra, anūkėmis ir proanūkiu, kuriems būtų sunku išgyventi be jos pagalbos, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jiems visiems turėtų neigiamą poveikį. A. L. yra pensininkė, kol vyko bylos nagrinėjimas teismuose jai paūmėjo kairės kojos kelio artritas, ji sunkiai vaikšto, turi didelį kraujospūdį. Teismai skirdami bausmę, neatsižvelgė į sudėtingą nuteistosios sveikatos būklę ir neįvertino, kad jai reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, kurios pataisos namų ligoninėje negautų.

11Padarytą nusikaltimą suplanavo ir organizavo ne kasatorė, bet jos sūnus ir šis nusikaltimas nebuvo jos gyvenimo būdo ar antivisuomeninių nuostatų pasekmė. V. L. iki tol niekada nebuvo nusikaltusi, nusikaltimą padarė iš motiniškų jausmų, sūnaus prašymu ir jo pastūmėta. Narkotinių medžiagų ji neketino platinti pašaliniams asmenims, iš to negavo jokios naudos. Kasatorės veiksmai realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei nepadarė, kadangi narkotinė medžiaga adresato nepasiekė, realizuota nebuvo, kas, pagal teismų praktiką, rodo nedidelį rūšinį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Kasatorės nuomone, jai skyrus laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus nuo visuomenės, nebus pasiekti bausmės tikslai.

12Atsiliepime į kasacinį skundą prokurorė prašo nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti, motyvuodama tuo, kad ji padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Už šį nusikaltimą kasatorei teismas paskyrė minimalią dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

13Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistosios kasaciniame skunde minimos aplinkybes svarbios sprendžiant dėl bausmės dydžio, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

14Atsižvelgiant į byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad už padarytą veiką kasatorei paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Skirdami bausmę teismai BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl švelninti nuteistajai paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

15Kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

17Kasatorė prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę nurodydama, kad teismai tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, jos asmenybę apibūdinančių duomenų, ir paskyrė per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bausmę.

18Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

19Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. L. bausmę ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jos apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, iš esmės įvertino visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismai konstatavo, kad šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui. Su tokia teismų išvada negalima sutikti.

20Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji V. L. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė iš motiniškų jausmų, pastūmėta ir sukurstyta savo sūnaus, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra priklausomas nuo narkotikų. Byloje esančioje Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymoje nurodoma, kad A. L. įrašytas į priežiūros grupę su diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (T. 1; b. l. 172). Darydama šį nusikaltimą kasatorė veikė ne savarankiškai, bet vykdė sūnaus nurodymus dėl narkotinės medžiagos įgijimo ir perdavimo į laisvės atėmimo įstaigą, t. y. iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Ji neturėjo tikslo šios medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos. Be to, narkotinė medžiaga adresato nepasiekė, nes pareigūnams atlikus siuntinio tikrinimą, buvo surasta ir paimta. Šios aplinkybės rodo, kad V. L. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų.

21Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo reikšmingas ir kasatorės asmenybės vertinimas. V. L. apibūdinama išimtinai teigiamai, ankščiau jokių teisės pažeidimų nėra padariusi, yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, gyvena su dukra, anūkėmis ir proanūkiu, kuriuos prižiūri bei rūpinasi. Byloje esančioje darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad kasatorė yra geras ir nuoširdus žmogus, visada pasiruošusi patarti, ištiesti pagalbos ranką. Dirba labai atsakingai, visus darbus atlieka kruopščiai ir iki galo, moka suburti kolektyvą darniam darbui (T. 1, b. l. 200).

22Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant V. L. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorė nuteista už sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų platinimu, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas mažesnis nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje.

23Dėl nuteistojo A. L. veikos kvalifikavimo

24BPK 376 straipsnyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, kasacinės instancijos teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Šioje byloje nuteistas ir A. L. dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas. Jis nuteistas už tai, kad sukurstė ir padėjo savo motinai V. L. įgyti narkotinių medžiagų ir jam atsiųsti į laisvės atėmimo vietą bei pasikėsino šias medžiagas įgyti. Pirmosios instancijos teismo nuteistojo A. L. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatavęs, kad neįrodyta, jog A. L. narkotines medžiagas siekė įgyti turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

25A. L. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį. A. L. nuteistas už bendrininkavimą su savo motina V. L. neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Esant šioms aplinkybėms veiką, kuria nuteistasis ketino įgyti pagal išankstinį susitarimą motinos į laisvės atėmimo vietą jam siunčiamą narkotinę medžiagą, teismas be pagrindo papildomai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, kaip savarankišką nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų veiksmų kvalifikavimas priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. Vykdytojo veika nulemia kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika. Narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, siuntimas turint tikslą platinti yra alternatyvūs nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje požymiai. Nusikaltimas įvykdomas padarius bet kurią vieną iš paminėtų veikų. V. L. įgijo, laikė ir siuntė narkotines medžiagas turėdama tikslą jas platinti. Šiuo atveju bendrininkas A. L. atsako už vykdytojo padarytą veiką, jo padarytą veiką apima BK 24 straipsnio 5, 6 dalys ir 260 straipsnio 1 dalis, pagal kurias kvalifikuota nuteistojo A. L. veika. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini, A. L. veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 260 straipsnio 1 dalį, paliekant už šį nusikaltimą teismų paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

27Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

28V. L., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

29A. L. veiką iš BK 24 straipsnio 5 dalies, 6 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies bei BK 22 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kitos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl jo kasacinis skundas... 4. Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir... 6. V. L. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis,... 7. Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės... 8. Kasatorė nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 9. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 10. Anot kasatorės, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad jos... 11. Padarytą nusikaltimą suplanavo ir organizavo ne kasatorė, bet jos sūnus ir... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą prokurorė prašo nuteistosios V. L. kasacinį... 13. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios... 14. Atsižvelgiant į byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių... 15. Kasacinis skundas tenkintinas.... 16. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 17. Kasatorė prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai... 18. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji V. L. BK 260 straipsnio 1 dalyje... 21. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo reikšmingas ir... 22. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje... 23. Dėl nuteistojo A. L. veikos kvalifikavimo... 24. BPK 376 straipsnyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys,... 25. A. L. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo veika nepagrįstai... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį ir Kauno... 28. V. L., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 29. A. L. veiką iš BK 24 straipsnio 5 dalies, 6 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies...