Byla 2A-721-370/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Techvitas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Techvitas“ ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Talas“, atstovaujamos bankroto administratorės E. M., apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-173/2015 pagal ieškovės BUAB „Talas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Techvitas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė E. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas arba įmonės vadovas) 335 466, 42 Lt žalai atlyginti, 5% proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas (direktorius), netinkamai ir nesąžiningai vykdė savo pareigas, bendrovei esant nemokiai laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to įmonė patyrė žalą, jos dydis apskaičiuotas pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Bendrovė nuo 2005 metų dirbo nuostolingai, iki bankroto bylos iškėlimo (2009-08-20) jos skolos tik didėjo, o veiklos rezultatai buvo neigiami. Šias aplinkybes patvirtina bylos faktiniai duomenys (įmonės balansai už 2005-2009 metus, pelno (nuostolių) ataskaitos), be to, nesąžiningus ir neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina ir kitos nustatytos aplinkybės. Įmonės dokumentai patvirtina, kad, pirma, atsakovas be teisėto pagrindo, įmonei realiai neįsigijus prekių, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., fiziniams asmenims išmokėjo 35 675,40 Lt; antra, neįnešė į bendrovės kasą 21 000 Lt, kurie gauti iš UAB „Swedbank lizingas“ už parduotą automobilį pagal 2009 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT082586/PPS; trečia, neužtikrino kreditoriui Medicinos bankui įkeisto turto apsaugos, tuo padarydamas įmonei 76 576,40 Lt žalą; ketvirta, bendrovei realiai nevykdant ūkinės veiklos, 2009 m. kovo mėn. į darbą priėmė penkis naujus darbuotojus, nustatydamas jiems neprotingai didelius atlyginimus, nors realiai jie jokių darbinių funkcijų nevykdė, nesudarė nė vienos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, tuo padarydamas bendrovei 23 200,13 Lt (patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai bankroto byloje) žalą; penkta, neteisėtai 2008 m. gruodžio 31 d. pasitvirtino sau 8 400 Lt dydžio atlyginimą, tuo padarydamas įmonei per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. 30 800 Lt žalą; šešta, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 3 d. išmokėjo iš bendrovės kasos už automobilio nuomą 2 495 Lt, tačiau kasos išlaidų orderiuose nėra asmenų, kuriems ši suma buvo išmokėta, parašų; septinta, išmokėjo iš bendrovės kasos 16 000 Lt už teisines paslaugas, tačiau šių lėšų panaudojimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais; aštunta, įmonei iškėlus bankroto bylą, išmokėjo iš įmonės kasos 307,26 Lt administravimo išlaidų, nors tam nebuvo teisinio pagrindo.

6BUAB „Talas“, tikslindama ieškinio sumos reikalavimus, nurodė, kad bendra visų kreditorių teismo nutartimis patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 264 377,75Lt. 2011 m. birželio 23 d. įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino patikslintą administravimo išlaidų sąmatą. Ja patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas - 15 000 Lt ir 5 proc. lėšų, išieškotų bankroto procedūros metu iš įmonės skolininkų ir lėšų, gautų išieškojus priteistas sumas pagal administratoriaus pareikštus ieškinius. Ūkio išlaidoms patvirtino: 5000 Lt (plius PVM) apskaitos vedimui, 2000 Lt (plius PVM) ryšio paslaugoms, pašto, kanceliarijos ir kt. išlaidoms. Teisinėms paslaugoms - 10 proc. lėšų, išieškotų bankroto procedūros metu iš skolininkų ir lėšų, gautų išieškojus priteistas sumas; antstolių paslaugoms - pagal faktines išlaidas; 2000 Lt (plius PVM) turto saugojimui; išlaidas archyvo tvarkymui ir pridavimo saugojimui už mažiausią pasiūlytą kainą. Šios sumos įtraukiamos į ieškinio reikalavimus, todėl bendra prašoma priteisti iš atsakovo pinigų suma yra 335 466, 42 Lt (97 157,79 EUR).

7Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad padidinus įmonės įstatinį kapitalą, įmonė domėjosi lengvatinio kredito gavimu verslo plėtrai skatinti. Naujojo akcininko R. P. įmonės „Techvitas“ iniciatyva buvo kreiptasi į Medicinos banko Klaipėdos filialą, bankas suteikė 20 000 EUR kreditą. Jeigu įmonė būtų nemokumo būsenoje, tai R. P. įmonė „Techvitas“ nebūtų pirkusi UAB „Talas“ akcijų, o Medicinos bankas nebūtų suteikęs kredito.

8Be to, bendrovės savininkais buvo du asmenys, turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, todėl inicijuoti įmonės bankrotą turėjo teisę ne tik įmonės vadovas, bet ir E. M., valdęs 50 proc. bendrovės akcijų. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su prekių įsigijimu iš fizinių asmenų ir įkeisto Medicinos bankui turto verte, prieštarauja faktiniams bylos įrodymams, o duomenys apie gautus iš UAB „Swedbank lizingas“ 21 000 Lt neatitinka tikrovės, kadangi bankas patvirtino, jog nurodytos sumos UAB „Talas“ nemokėjo. Naujų darbuotojų priėmimą į darbą lėmė tuometinės sąlygos, įmonė tikėjosi atgaivinti savo veiklą ir vykdyti prekių pardavimus. Be to, administratorius neginčijo nei vienos iš darbo sutarčių, taip pat ir darbuotojų finansinių reikalavimų bankroto byloje.

9Trečiasis asmuo UAB „Techvitas“ (toliau – trečiasis asmuo) ieškinį palaikė ieškovo nurodytais motyvais.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu: 1) ieškinį atmetė; 2) iš ieškovo atsakovui priteisė 376,5 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 3) iš ieškovo valstybei priteisė 37,65 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad bendrovė nemoki buvo 2007 m. gruodžio 31 d., o atsakovui, kuris buvo bendrovės vadovas, apie tai tapo žinoma 2008 m. balandžio 30 d., tvirtinant 2007 finansinių metų parengtą atskaitomybę.

13Nurodė, kad siekiant taikyti atsakomybę įmonės vadovui dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti kada konkrečiai vadovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga. Teismas, įvertinęs įmonės balansus ir kreditorių sąrašą, pateiktą kartu su 2009 m. liepos 28 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame atsispindi įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, padarė išvadą, kad įmonė buvo moki tiek 2007, tiek 2008 metais. Tik iš 2009 m. birželio 30 d. balanso (sudaryto 2009 m. liepos 14 d.) spręstina apie įmonės nemokumą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas apie įmonės nemokumą sužinojo tik 2009 m. liepos 14 d., todėl ši data siejama su įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2009 m. liepos 28 d., teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė ĮBĮ nuostatų, įpareigojančių įmonės vadovą savalaikiai kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Įmonė visus savo veiklos vykdymo metus buvo riboto mokumo, atsakovas veikė nesąžiningai, t. y. vykdė abejotinus prekių pirkimus iš fizinių asmenų, už perkamas prekes mokėjo grynaisiais pinigais iš įmonės kasos, ne visai darbo dienai sudarė darbo sutartis su itin brangiai apmokamais darbuotojais ir jiems mokėjo atlyginimą iš kasos, nors liko skolingas atleistiems anksčiau dirbusiems darbuotojams. Atsakovo vadovaujama įmonė sistemingai buvo vedama prie bankroto, tyčiniais vadovo veiksmais didinami bendrovės nuostoliai bei įsipareigojimų kreditoriams mastas.
  2. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu ĮBĮ nustatytu nemokumo sąvokos apibrėžimu, išsamiai nevertino byloje esančios medžiagos, priimdamas skundžiamą sprendimą neįsigilino nei į ieškovo pateiktus argumentus, nei į trečiojo asmens nuomonę.

16Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti š atsakovo 97 157,80 Eur (335 466,42 Lt) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Įmonė visą gyvavimo laikotarpį vienasmeniškai vadovaujama atsakovo buvo gresiančioje nemokumo stadijoje (išimtis tik 2006 metai). Iš ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų lingvistinės konstrukcijos darytina išvada, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla jau tada, kai įmonei tik gresia nemokumo situacija.
  2. Teismas formaliai vertino, kad 2007 m. gruodžio 31 d. į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 211 119 Lt, ½ šios vertės sudaro 105 559,50 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 95 270,99 Lt, nors bendrovės kasoje įrašytas 90 277,72 Lt pinigų likutis. Teismas visiškai nevertino ieškovo teismui pateiktų įrodymų, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turto padėties, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės nemokumo – į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė.
  3. Nagrinėjamos bylos baigtis reikšminga viešojo intereso prasme, nes, patenkinus ieškinį, kurio suma pagrįsta nepatenkintų kreditorių reikalavimų ieškovo bankroto byloje dydžiu, būtų patenkinti kreditorių reikalavimai ir apgintas viešasis interesas. Egzistuojant viešajam interesui, teismas turėjo būti aktyvus ir vertinti (tirti) ieškovo nurodytus faktus, juos įrodant arba paneigiant.
  4. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovas pripažino, jog įmonė 2007 metais buvo moki. Ieškovė nuosekliai visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atkreipdavo dėmesį, kad formaliai 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Talas“ nebuvo nemoki. Teismas klaidingai interpretavo šią ieškovės vartotą formuluotę.
  5. Teismas nurodė netikslius 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Šio balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 203 930 Lt, o įmonės turtas – 217 186 Lt.
  6. Įmonės valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Atsakovas, sukėlęs įmonei, o kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi pareigą ją atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta ĮBĮ.
  7. Ieškovas įrodė, kad UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, nagrinėjant bylą įrodyta, kad nuo 2008 metų kreditorių reikalavimai augo, o bendrovės turtas mažėjo. Per laikotarpį nuo momento, kada vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2007-12-31) iki faktinio kreipimosi dienos (2009-07-28) bendrovės vadovas nepagrįstai didino įmonės sąnaudas. Minimu laikotarpiu nuostoliai sudarė 213 453 Lt (2008 m. – 49503 Lt, 2009 m. – 163 949 Lt), trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 116 211 Lt, turto (įskaitant kasos likutį) sumažėjo 150 414 Lt. Atsakovas tyčiniais veiksmais kreditorių reikalavimus padidino iki 116 211 Lt, tuo padarydamas bendrovei bei jos kreditoriams 335 466,42 Lt žalą.

17BUAB „Talas“ bankroto administratorė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko trečiojo asmens prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant ieškovės ieškinį visiškai. Taip pat sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

18Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti; 2) palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą; 3) priteisti iš apelianto (ieškovo) atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškovas neįrodė vadovo civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (CPK 6.246 – 6.249, CPK 178 straipsnis). Taip pat neįrodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Talas“ direktorius, netinkamai ir nesąžiningai vykdė savo pareigas, bendrovei esant nemokiai – laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo; apeliantas neįrodė atsakovo kaltės, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo. Dalyvavimas versle visada susijęs su rizika, o priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi.
  2. Finansinės atskaitomybės dokumentai paneigė apelianto siekiamą įrodyti poziciją, kad BUAB „Talas“ nuo 2005 metų buvo nemoki. Priešingai, finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2005 metais ieškovas patyrė 3983 Lt nuostolių, o 2006 ir 2007 metais dirbo pelningai (2006 metais į įmonės balansą įrašyto turto vertė pradelstus įmonės įsipareigojimus viršijo 39 773 Lt, o 2007 metais - 8470 Lt).
  3. Sąvokos „nemokumas“ ir „gresiantis nemokumas“ nėra tapačios. Teismas, įvertinęs tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus, taip pat remdamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrįstai atmetė apelianto motyvus dėl įmonės nemokumo 2007 metais.
  4. Apeliantas abejoja įmonės balanse esančiais duomenimis, nurodydamas, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turtinės padėties, tačiau jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto argumentai vertintini kaip prielaidos.
  5. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, turi tirti ne tik ieškovo (apelianto) bet ir atsakovo teikiamus įrodymus.
  6. Apeliaciniame skunde ieškovas sąmoningai nutyli aplinkybę, kad remiantis ĮBĮ 5 straipsniu, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turėjo teisę pateikti: kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, tačiau į teismą nesikreipė nei vienas kreditorius, taip pat ir antrasis įmonės savininkas.
  7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Talas“ esant gręsiančio nemokumo stadijoje atsakovas be teisėto pagrindo, įmonei neįsigijus prekių, tariamiems tiekėjams iš tariamo kasos likučio mokėjo pinigus už faktiškai neįsigytas prekes. Pirma, visi šie kaltinimai patikrinti tyrėjų, tyrusių ikiteisminio tyrimo bylas, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta; antra, šie kaltinimai paneigti teismui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad visos pirktos prekės buvo užpajamuotos; trečia, bankroto administratorius neginčijo ne tik šių, bet ir kitų atsakovo įmonės vardu sudarytų sandorių.
  8. UAB „Talas“ bankrotą ir patirtą žalą nulėmė pasaulinė ekonominė krizė, kurios įrodinėti nereikia.

19Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą. Nurodo, kad trečiasis asmuo yra įsigijęs 50 proc. UAB „Talas“ akcijų. Jei įmonė būtų buvusi nemoki ar ribotai moki, trečiasis asmuo nebūtų to daręs. R. P. firmai „Techvitas“ pakeitus statusą ir tapus UAB „Techvitas“ 2007 m. lapkričio 16 d. 50 proc. „Talas“ akcijų parduota darbuotojui E. M., kuris, tapęs UAB „Talas“ bendrasavininkiu, vietoj konstruktyvaus bendradarbiavimo, pradėjo rašyti skundus policijai ir prokuratūrai dėl neva blogo įmonės valdymo. Pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Visos pirktos prekės buvo užpajamuotos ir įtrauktos į įmonės apskaitą, todėl atmestini R. P. argumentai, kad atsakovas veikė nesąžiningai, vykdė abejotinus prekių pirkimus. R. P. pozicija, kad atsakovas savo veiksmais vedė įmonę prie bankroto nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nuosekliai ir visapusiškai ištyrė tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl įmonės vadovui taikytinos atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2596-395/2009 iškelta UAB „Talas“ bankroto byla (įsiteisėjo 2010 m. kovo 18 d.).

23Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorius (pradžioje UAB „Kirkiliavas“ įgaliotas asmuo, vėliau - E. M.) kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

24Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-413/2012 ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo ieškovui priteisė 192 692,46 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo priteisė 4854 Lt žyminio mokesčio ir 48,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo bei atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos santykį, taip pat, kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad žalos dydžiui nustatyti, reikia tikrinti, ar tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Talas“ turėjo nepatenkintų kreditorių reikalavimų, ir kiek jie padidėjo dėl to, kad atsakovas nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovui tenka pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus, t. y. nurodyti, kokią žalą patyrė įmonė dėl to, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kiek šie kreditorių reikalavimai padidėjo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

26BUAB „Talas“ bankroto administratorė patikslino ieškinio sumą ir iš atsakovo prašė priteisti 335 466,42 Lt. 2015 m. sausio 19 d. procesiniame dokumente dėl bylai nagrinėti reikšmingų duomenų pateikimo teismui nurodė, kad UAB „Talas“ buvo nemoki 2007 m. gruodžio 31 d., o atsakovui apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą tapo žinoma 2008 m. balandžio 30 d., kuomet buvo tvirtinama 2007 finansinių metų parengta atskaitomybė. Nurodė, kad UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso turto suma 211 119 Lt neatitinka tikrovės, o tikroji viso turto vertė sudarė ne daugiau kaip 120 000 Lt. Pradelstų skolų prekių ir paslaugų tiekėjams UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo 95 270,99 Lt.

27Pirmosios instancijos teismas BUAB „Talas“ bankroto administratorės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad pagal 2007 ir 2008 metų balansus ir atsakovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą kreditorių sąrašą, negalima daryti išvados, kad įmonė buvo nemoki. Įmonės nemokumą patvirtina 2009 m. birželio 30 d. balansas, sudarytas 2009 m. liepos 14 d. Jo pagrindu įmonei ir buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie įmonės nemokumą buvo žinoma tik sudarius įmonės balansą (2009 m. liepos 14 d.), o atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2009 m. liepos 28 d., teismas padarė išvadą, kad nebuvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata.

28Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir kvestionuoja priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nurodžius, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto kilo 2008 m. balandžio 30 d., aktuali ĮBĮ redakcija galiojusi nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad iki 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ nebuvo tiesiogiai įtvirtinta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo padarinių. 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. liepos 1 d., ĮBĮ 8 straipsnis papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ir iki šios įstatymo normos įsigaliojimo juridinio asmens vadovai buvo atsakingi už žalą, padarytą kreditoriams neteisėtais veiksmais, inter alia laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama tuo, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; kt.). Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta ĮBĮ.

30Pagal formuojamą teismų praktiką civilinės atsakomybės taikymas vadovui nelaikytinas sankcija, todėl reikalinga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė – preziumuojama. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepažeidė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįžvelgė atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų bendrojo pobūdžio teiginiais, susijusiais su viešojo intereso svarba, kreditorių teise patenkinti savo finansinius reikalavimus ir kt., tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31Iki 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2 straipsnio 8 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors įmonės vadovas apie tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais gali įvertinti anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2014). Atsižvelgiant į tai, atmestini BUAB „Talas“ bankroto administratorės argumentai, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau tada, kai įmonei tik gresia nemokumo situacija.

32Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

33Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas kaip tik ir analizavo įmonės balansus, juose įrašyto turto vertę su kreditorių sąraše nurodytais pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, padarydamas išvadą, kad įmonės nemokumą atspindėjo tik 2009 m. birželio 30 d. balansas, iš kurio matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, kartu paneigdamas ieškovo (apelianto) argumentus, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki, todėl įmonės vadovas jau tada turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

34Iš įmonės balanso už 2007 metus (sudarytas 2008 m. balandžio 30 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto už 211 119 Lt, iš jo ilgalaikio turto už 41 596 Lt, trumpalaikio už 169 523 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 202 649 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos 80 289 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 122 360 Lt; nuostoliai – 31 303 Lt.

35Iš įmonės balanso už 2008 metus (sudarytas 2009 m. sausio 15 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto iš viso už 217 186 Lt, iš jo ilgalaikio už 31 653 Lt, trumpalaikio už 185 533 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 258 219 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos 54 289 Lt, per vienerius metus – 203 930 Lt; nuostoliai – 49 503 Lt.

36Iš įmonės 2009 m. birželio 30 d. balanso (sudarytas 2009 m. liepos 14 d.) matyti, kad įmonė turėjo turto už 69 070 Lt, iš jo ilgalaikio už 2 Lt, trumpalaikio už 69 068 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 264 492 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos – 27 312 Lt, per vienerius metus – 237 180 Lt; nuostoliai – 154 380 Lt.

37Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad balanse įrašytos per vienerius metus mokėtinos sumos nebūtinai sutampa su įmonės pradelstais įsipareigojimais, todėl vertinant įmonės (ne)mokumą svarbus būtent turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtu kreditorių sąrašu, nurodydamas, kad 2007 metais įmonės pradelstų įsipareigojimų suma buvo 5222,26 Lt, 2008 metais – 31 212,27 Lt, 2009 metais – 237 160 Lt. Lyginant su 2007 ir 2008 metų balanse įrašyto turto verte, konstatuotas įmonės mokumas nurodytais laikotarpiais. Pažymėtina, kad minėtu patikslintu kreditorių sąrašu (toliau – kreditorių sąrašu) vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių sąrašą BUAB „Talas“ bankroto byloje (bankroto bylos t. 1, b. l. 148-158), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtu kreditorių sąrašu, spręsdamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su turimo turto verte.

38Apeliacinės instancijos teismui sutikrinus kreditorių sąraše nurodytus pradelstus įmonės įsipareigojimus 2007, 2008 ir 2009 metais, nustatyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 2007 metais buvo 4 885,43 Lt, 2008 metais išaugo 121 413,62 Lt ir buvo 126 299,05 Lt, 2009 metais išaugo 110 881,06 Lt ir buvo 237 180,11 Lt.

39BUAB „Talas“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino, kad 2007 m. gruodžio 31 d. į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 211 119 Lt, ½ šios vertės sudaro 105 559,50 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 95 270,99 Lt, nors bendrovės kasoje įrašytas 90 277,72 Lt pinigų likutis. Teismas visiškai nevertino ieškovo teismui pateiktų įrodymų, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė neatitiko tikrosios įmonės turto padėties, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės nemokumo – į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Taigi, apeliantas ginčija 2007 metų balanse įrašyto turto vertę, taip kartu grįsdamas savo poziciją, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki ir įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorė atlikusi UAB „Talas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinų sumų analizę nustatė, kad pradelstos skolos prekių ir paslaugų tiekėjams pagal sąskaitas Nr. 4430 ir 4461 sudarė 95 270,99 Lt. Tačiau pridėtose sąskaitose (t. 7, b. l. 140 – 141) neatsispindi skolų mokėjimo terminai, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad įmonės pradelstos skolos 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė būtent 95 270,99 Lt, juolab, kai egzistuoja šiems argumentams priešingi įrodymai – kreditorių sąrašas, kurio duomenimis įmonės pradelstų įsipareigojimų suma 2007 metais buvo 4885,43 Lt.

40Bankroto administratorius 2007 metų balanse įrašytą turto vertę ginčija nurodydamas, kad įmonei 2007 metais turint įsipareigojimų už 122 360 Lt, iš jų – 95 270,99 Lt pradelstų, neįtikėtina, kad įmonė kasoje būtų turėjusi 90 277,72 Lt ir jų nepanaudojusi atsiskaitymui su kreditoriais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad įmonės administracinėse patalpose 2007 m. rugsėjo 25 d. įvyko vagystė (pavogtas kompiuteris ir mašina). Atsižvelgiant į tai, apeliantas (ieškovas) daro išvadą, kad 2007 metais turto tikroji masė sudarė ne daugiau kaip 120 000 Lt, o pradelstos skolos – 95 270,99 Lt, todėl 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-18 nutartis c. b. Nr. 2-1406/2011, 2013-10-03 nutartis c. b. Nr. 2-2300/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto (ieškovo) nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais, siekiant paneigti įmonės balanse įrašyto turto vertę. Vien tai, kad įmonė neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina įmonės nemokumo būsenos 2007 metais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir sutinkant su bankroto administratoriaus argumentais, kad 2007 metais į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo ne 211 119 Lt, o 120 000 Lt, pradelsti įmonės įsipareigojimai 2007 metais neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė minėtu laikotarpiu buvo moki, o atsakovui nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nustatytas įmonės nuostolingas veikimas tik 2008 ir 2009 metais.

41Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nurodė netikslius 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įmonės finansinės padėties 2008 metais, nustatė, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 217 186 Lt, įmonės turtas – 217 186 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai išaugo 25 990,01 Lt ir sudarė 31 212,27 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs įmonės 2008 metų balansą (sudarytą 2009 m. sausio 15 d.), taip pat kreditorių sąrašą nustatė, kad įmonė turėjo turto už 217 186 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 203 930 Lt, iš kurių pradelsti įsipareigojimai – 126 299,05 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį 2008 metais, neteisingai nustatė įmonės įsipareigojimų ir turto santykį, t. y. padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad įmonė 2008 metais buvo moki. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įmonės 2008 metų finansinę padėtį, nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą.

42Minėta, kad įmonės balansas už 2008 metus sudarytas 2009 m. sausio 15 d., o akcininkų patvirtintas tik 2009 m. gegužės 11 d. protokolu Nr2009/B (bankroto bylos t. 1 b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors faktiškai atsakovas apie sunkią įmonės finansinę padėtį sužinojo 2009 m. sausio 15 d., sudarius įmonės balansą už 2008 metus, tačiau momentas, nuo kurio skaičiuojama įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sietinas su balanso už 2008 metus patvirtinimu. Patikrinus informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad 2009 m. gegužės 26 d. atsakovas pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškimas paliktas nenagrinėtas dėl procedūrinių pažeidimų). Antrą kartą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreiptasi 2009 m. liepos 28 d., sudarius įmonės 2009 metų birželio 30 d. balansą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nelaikytina, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar pažeidė kitas fiduciarines pareigas įmonei, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas vadovas. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų), civilinė atsakomybė atsakovui nekyla.

43Kiti apeliacinių skundų argumentai (tarp jų ir apelianto UAB „Techvitas“, kuris apeliaciniu skundu iš esmės palaikė bankroto administratoriaus poziciją) nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45Pagal CPK nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios pusės. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde prašė iš atsakovo apeliantui (ieškovui) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino bankroto administratorės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

47Atsakovas atsiliepime į bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašė iš apelianto (ieškovo) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki posėdžio pabaigos nepateikė jų dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

48Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors klaidingai įvertino įmonės finansinę padėtį 2008 metais ir įmonės nemokumą konstatavo tik pagal 2009 metų birželio mėnesio balansą, tačiau teisingai taikė vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas ir padarė teisingą išvadą dėl atsakomybės atsakovui netaikymo, nenustačius jo veiksmuose neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 333 straipsniais,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė E. M. kreipėsi į teismą... 5. Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas (direktorius), netinkamai ir... 6. BUAB „Talas“, tikslindama ieškinio sumos reikalavimus, nurodė, kad bendra... 7. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad padidinus įmonės įstatinį... 8. Be to, bendrovės savininkais buvo du asmenys, turintys po 50 proc. bendrovės... 9. Trečiasis asmuo UAB „Techvitas“ (toliau – trečiasis asmuo) ieškinį... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu: 1) ieškinį atmetė; 2)... 12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad bendrovė nemoki buvo 2007 m.... 13. Nurodė, kad siekiant taikyti atsakomybę įmonės vadovui dėl nesavalaikio... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos... 16. Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde prašo... 17. BUAB „Talas“ bankroto administratorė atsiliepime į trečiojo asmens... 18. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo: 1) apeliacinį... 19. Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m.... 22. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje... 23. Ieškovo BUAB „Talas“ bankroto administratorius (pradžioje UAB... 24. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.... 25. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo bei... 26. BUAB „Talas“ bankroto administratorė patikslino ieškinio sumą ir iš... 27. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Talas“ bankroto administratorės... 28. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir kvestionuoja... 29. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nurodžius, kad atsakovui pareiga... 30. Pagal formuojamą teismų praktiką civilinės atsakomybės taikymas vadovui... 31. Iki 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad... 32. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas... 33. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas... 34. Iš įmonės balanso už 2007 metus (sudarytas 2008 m. balandžio 30 d.)... 35. Iš įmonės balanso už 2008 metus (sudarytas 2009 m. sausio 15 d.) matyti,... 36. Iš įmonės 2009 m. birželio 30 d. balanso (sudarytas 2009 m. liepos 14 d.)... 37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad balanse įrašytos per... 38. Apeliacinės instancijos teismui sutikrinus kreditorių sąraše nurodytus... 39. BUAB „Talas“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde nurodo, kad... 40. Bankroto administratorius 2007 metų balanse įrašytą turto vertę ginčija... 41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nurodė netikslius... 42. Minėta, kad įmonės balansas už 2008 metus sudarytas 2009 m. sausio 15 d., o... 43. Kiti apeliacinių skundų argumentai (tarp jų ir apelianto UAB... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 45. Pagal CPK nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai... 46. BUAB „Talas“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde prašė iš... 47. Atsakovas atsiliepime į bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašė... 48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....