Byla 2YT-370-1006/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., G. T., A. S., A. B., Z. M

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjai D. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., G. T., A. S., A. B., Z. M., ir

Nustatė

2Pareiškėja D. P. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., G. T., A. S., A. B., Z. M., kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P. priėmė savo motinos V. S., mirusios ( - ) palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

3Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvai P. S. ir V. S. santuokoje susilaukė 6 vaikų: S. S. (dabar B.), G. S. (dabar T.), A. S., A. S. (dabar B., Z. S. (dabar M.) ir pareiškėjos D. S. (dabar P). Pareiškėjos motina mirė ( - ). Kadangi pareiškėjos motinos vardu nebuvo registruota jokio turto, į notarus pareiškėja nesikreipė. Tik 2012 m. birželio 28 d. pareiškėjos mamos vardu buvo įregistruotas ( - ) dalys mechaninių dirbtuvių ir ( - ) kombainų garažo. Abu statiniai yra ( - ) Jie buvo užregistruoti praėjus 10 metų po pareiškėjos mamos mirties. Pareiškėja kreipėsi į notarus dėl palikimo priėmimo, tačiau terminai palikimui priimti buvo praleisti ir notaras atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. S., po kurio mirties visą jo turtą paveldėjo pareiškėja pagal testamentą. Pareiškėja, mirus mamai, visu likusiu tėvų turtu rūpinosi, prižiūrėjo likusią sodybą, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. Kadangi po motinos bei tėvo mirties visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, jų asmeninai daiktai, baldai liko pareiškėjai, kuriuos ji prižiūrėjo, tvarkė, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

4Suinteresuoti asmenys S. B., G. T., A. S., A. B., Z. M. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį patenkinti bei prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymą bei į tai, jog jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

5Liudytojas J. K. parodė, jog yra pareiškėjos žentas. Paaiškino, kad pareiškėja visuomet rūpinosi ir prižiūrėjo savo tėvus kai jie buvo gyvi. Tiek ir esant tėvams gyviems, tiek ir po jų mirties rūpinosi jų turtu, prižiūrėjo, tvarkė jį.

6Pareiškimas tenkintinas

7Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

8Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bylos medžiaga, pareiškėjos, liudytojo, parodymais, nustatyta, jog ( - ) susituokė pareiškėjos tėvai P. S. ir V. S. (b.l. 8). Santuokoje gimė 6 vaikai - S. S. (dabar B.), G. S. (dabar T.), A. S., A. S. (dabar B.), Z. S. (dabar M.) ir pareiškėja D. S. (dabar P.) (b.l. 7). Pareiškėjos motina mirė ( - ) (b.l. 10), o tėvas P. S. ( - ). (b.l. 11). Pareiškėja ( - ) paveldėjo pagal testamentą mirusiojo tėvo P. S. turtą (b.l. 12). Dėl V. S., mirusios ( - ), palikimo priėmimo į Anykščių rajono savivaldybės 1-ajį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 13). 2012 m. birželio 28 d. pareiškėjos mamos vardu buvo įregistruotas ( - ) dalys mechaninių dirbtuvių ir ( - ) kombainų garažo (b.l.14-17). Pareiškėja, mirus mamai, visu likusiu tėvų turtu rūpinosi, prižiūrėjo likusią sodybą, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Taigi, pareiškėja, mirusiosios dukra, priėmė ir pradėjo valdyti V. S. priklausantį turtą, pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

13D. P. pareiškimą patenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a.k. ( - ) palikimą po savo motinos V. S., gim. ( - ), mirties ( - ), priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

15Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai