Byla 2A-1863-343/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2513-800/2013 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir savavališkos statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo bei pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. D. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 97-100) ieškovė prašė: 1) nustatyti gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-9/11,73 kv.m, 1-10/2,88 kv.m, 1-11/15,08 kv.m ir 1-12/16,66 kv.m, 1-13/16,92 kv.m, 1-14/12,06 kv.m, 1-15/2,49 kv.m, 1-16/2,68 kv.m, iš viso 80,50 kv.m, kas sudaro 47/100 idealines dalis, atsakovui A. L. paskirti naudotis namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1/5,95 kv.m, ir 1-2/10,26 kv.m, 1-3/23,14 kv.m, 1-4/11,82 kv.m, 1-5/21,26 kv.m, 1-6/5,52 kv.m, 1-7/5,78 kv.m, 1-8/6,64 kv.m, iš viso 90,37 kv.m, kas sudaro 53/100 idealines dalis; 2) pripažinti ieškovei teisę be A. L. sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavalinės statybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu yra minėto gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 50/100 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi patalpomis tvarka nėra nustatyta, todėl ieškovė dar 2011 m. rugsėjo 4 d. pasiūlė atsakovui tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, tačiau atsakovas jokio atsakymo į pateiktą pasiūlymą nepateikė. Ieškovės siūloma naudojimosi patalpomis tvarka yra racionali, maksimaliai pašalina galimus bendraturčių nesutarimus, kadangi šalims nelieka naudotis nebendro naudojimo patalpų, atitinka nusistovėjusį faktinį naudojimąsi patalpomis, kadangi tokia tvarka šalys patalpomis naudojasi nuo 1994 metų. Ieškovė yra atlikusi naudojamų patalpų remontą, jas prižiūri, jomis rūpinasi. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei tektų patalpos antrame, o atsakovui pirmame aukšte, abiems šalims būtų užtikrintas atskiras patekimas į patalpas, patalpose yra įvesti atskiri skaitliukai, šildymo sistema. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nedaug nukrypsta nuo dalių, turimų bendrosios nuosavybės teise. Kadangi ieškovė sutinka, kad jai atitektų 6/100 dalimis mažiau patalpų natūra, negalima laikyti, kad siūloma tvarka pažeistų atsakovo teises. Ieškovės faktiškai valdomose ir jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose antrame aukšte buvo atlikti savavališkos statybos darbai: rytinėje namo pusėje pastatyti laiptai, namo išorinėje sienoje vietoj lango įrengta durų anga, antrame aukšte esamas koridorius atidalintas pertvara ir įrengtas sanitarinis mazgas, kuris yra virš pirmame aukšte esančio sanitarinio mazgo. Namo viduje praplatinta anga, įrengta nauja durų anga, buvusi vonios patalpa praplatinta ir joje įrengta katilinė, apšildanti atskirai antrą aukštą, katilinės patalpoje, virtuvėje ir naujai įrengtoje sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas vėdinimas nuo patalpos lubų išvedant ortakius pro stogą. UAB „Pastogė“ ieškovės prašymu padarė projektą, reikalingą savavalinės statybos įteisinimui. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą savavalinei statybai įteisinti yra nepagrįstas, kadangi atlikti savavališkos statybos darbai nepažeidžia jo teisių ir nekelia pavojaus namo konstrukcijoms. Ieškovė, atlikdama darbus, siekė, kad gyvenamajame name būtų įrengti du atskiri butai su atskirais įėjimais, neturintys bendro naudojimo patalpų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad atlikti darbai pakeis jo gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki darbų atlikimo, kitaip nei nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

5Patikslintu priešieškiniu (t. 1, b.l. 69-71) atsakovas prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šifras 1A2p, naudojimosi tvarką paskiriant atsakovui naudotis atskirai namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3 (16,45 kv.m), 1-4 (11,82 kv.m), 1-7 (5,78 kv.m), 1-8 (6,64 kv.m), 1-13 (16,92 kv.m), 1-14 (12,06 kv.m), 1-15 (2,49 kv.m), 1-18 (1,89 kv.m), bendrai – ½ dalį nuo visų patalpų: 1-1 (5,95 kv.m), 1-6 (5,52 kv.m), 1-9 (11,73 kv.m), 1-16 (2,68 kv.m) ir 1-17 (1,76 kv.m), o ieškovei paskirti naudotis atskirai namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (17,10 kv.m), 1-5 (17,10 kv.m), 1-10 (2,88 kv.m), 1-11 (15,08 kv.m), ir 1-12 (16,66 kv.m), bendrai – ½ dalį nuo visų patalpų 1-1 (5,95 kv.m), 1-6 (5,52 kv.m), 1-9 (11,73 kv.m), 1-16 (2,68 kv.m) ir 1-17 (1,76 kv.m). Atsakovas nurodė, jog su ieškove gyvenamuoju namu naudojosi bendrai, iki kol ieškovės įleistas gyventi asmuo A. K. savavališkai atliko namo pertvarkymą, savavališkai išardęs laiptus, vedančius į antrąjį aukštą, užkirto galimybę atsakovui naudotis antru namo aukštu. Atsakovas niekad nebuvo atsisakęs naudotis gyvenamojo namo antru aukštu, be to, esant prastai izoliacijai ypač girdisi, kai yra vaikščiojama antrame aukšte, dėl ko yra trikdomas poilsis bei ramybė, todėl atsakovas nesutinka, kad būtų patvirtinta ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką atsakovui tektų 49/100 dalys gyvenamojo namo, tačiau, kadangi ieškovė nurodė sutinkanti su jai dar mažesne tenkančia dalimi, atsakovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ieškovės teisių nepažeis. Kadangi ieškovės atlikti namo pertvarkymai nėra įteisinti, turi būti nustatyta naudojimosi tvarka tokiu objektu, koks pavaizduotas galiojančiuose kadastro matavimų planuose.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (t. 2, b.l. 23-29) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, ieškovei J. D. paskyrė naudotis gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-9, 11,73 kv.m, 1-10/2,88 kv.m, 1-11/15,08 kv.m, ir 1-12/16,66 kv.m, 1-13/16,92 kv.m, 1-14/12,06 kv.m, 1-15/2,49 kv.m, 1-16/2,68 kv.m, iš viso 80,50 kv.m, kas sudaro 47/100 idealines dalis, atsakovui A. L. paskyrė naudotis gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1/5,95 kv.m ir 1-2/10,26 kv.m, 1-3/23,14 kv.m, 1-4/11,82 kv.m, 1-5/21,26 kv.m, 1-6/5,52 kv.m, 1-7/5,78 kv.m, 1-8/6,64 kv.m, iš viso 90,37 kv.m, kas sudaro 53/100 idealines dalis, pripažino ieškovei teisę be atsakovo A. L. sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą pagal UAB „Pastogė“ parengtą savavališkos statybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo projektą (projekto vadovė ir autorė G. S.) Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei iš atsakovo 287 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei iš atsakovo priteisė 43,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionalesnė, labiausiai atitinkanti šalių interesus, nusistovėjusią per eilę metų naudojimosi tvarką bei sudarančią galimybę šalims išvengti konfliktų dėl bendrai naudojamų patalpų, kadangi pagal ieškovės pasiūlytą tvarką nebelieka bendrai naudojamų patalpų, kam kasacinis teismas teikia prioritetą. Teismas nurodė, kad atsakovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka tarp šalių susiklosčiusių faktinių naudojimosi santykių, abiejų šalių interesų, kadangi neaišku, kaip galimai ieškovei būtų kompensuotos būtinų pertvarkymų išlaidos. Antrame aukšte yra padarytas remontas, įrengta šildymo sistema bei atskirai įrengta elektra antrajame ir pirmajame aukšte, o nustačius gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal atsakovo siūlomą projektą, tektų keisti šildymo sistemą, nes šalys naudotųsi patalpomis abiejuose aukštuose, taip pat reikėtų pakeitimų elektros sistemoje, kai tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą tvarką jokie pakeitimai nereikalingi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pastatyti laiptai pažeidžia jo teises, kadangi šioje patalpoje atsakovas yra įsirengęs sandėliuką, be to pats jį uždengęs, todėl teismas sprendė, jog šviesos srauto sumažėjimas netrukdo naudotis patalpa.

8Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo leisti ieškovei įteisinti savavališkai atliktą remontą be atsakovo sutikimo nurodė, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ir teisėtus interesus į bendrą daiktą. Atsakovas atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams, kadangi prieštarauja pačiai ieškovės prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai. Teismas nurodė, kad savavališkų (rekonstruotų) pastato dalių išardymas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam atsakovo teisių pažeidimui. Teismas, nustatęs, kad laiptai į antrą aukštą įrengti prieš 5-6 metus ir tuo metu atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, priešingai, net pats savo darbu prisidėjo juos įrengiant, kad atsakovas pats pirmame aukšte yra perkėlęs sieną iš vienos vietos į kitą be ieškovės sutikimo, sprendė, kad tarp šalių iš pradžių buvo susitarimas tokiu būdu tvarkyti bendrą turtą, o ginčai tarp šalių dėl to kilo vėliau. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti iš esmės, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės įrengti laiptai pažeidžia jo teisę tinkamai naudotis jam priklausančio turto dalimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas sutikti su atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimu yra nepakankamai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad rekonstrukcijos atlikimo laikotarpis patvirtina, jog ilgą laiką atsakovo nurodyti sunkumai nebuvo pakankamas veiksnys ginti pažeistas savo bendrosios nuosavybės teises, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimo, sudarančio pagrindą jo atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Atsakovas teismui nenurodė protingų motyvuotų faktų, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pastato rekonstrukcija pakeis bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad dėl rekonstrukcijos darbų atsakovui gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai, todėl atsakovo atsisakymą duoti sutikimą pripažino nemotyvuotu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 34-37) atsakovas A. L. prašo panaikinti 2013m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šifras 1A2p, naudojimosi tvarką paskiriant atsakovui naudotis atskirai namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3 (16,45 kv.m), 1-4 (11,82 kv.m), 1-7 (5,78 kv.m), 1-8 (6,64 kv.m), 1-13 (16,92 kv.m), 1-14 (12,06 kv.m), 1-15 (2,49 kv.m), 1-18 (1,89 kv.m), bendrai – ½ dalį nuo visų patalpų: 1-1 (5,95 kv.m), 1-6 (5,52 kv.m), 1-9 (11-73 kv.m), 1-16 (2,68 kv.m) ir 1-17 (1,76 kv.m), o ieškovei paskirti naudotis atskirai namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (17,10 kv.m), 1-5 (17,10 kv.m), 1-10 (2,88 kv.m), 1-11 (15,08 kv.m), ir 1-12 (16,66 kv.m), bendrai – ½ dalį nuo visų patalpų 1-1 (5,95 kv.m), 1-6 (5,52 kv.m), 1-9 (11,73 kv.m), 1-16 (2,68 kv.m) ir 1-17 (1,76 kv.m). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą ir dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi tvarka numatyta pagal faktiškai esančią situaciją ir ieškovės neteisėtai atliktus darbus, todėl jei ieškovei nepavyktų įteisinti savavališkai atliktos namo rekonstrukcijos, šalys privalėtų naudotis neįteisintos rekonstrukcijos darbais jau nuo pat pirmos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. Nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia atsakovo teises, kadangi be jo sutikimo perkėlus antro aukšto šildymo kamino dūmtraukį į kitą vietą, atsakovo patalpos pirmajame aukšte yra nuodijamos smalkėmis, jis yra priverstas jomis kvėpuoti, prieš metus laiko vos nekilo gaisras.
  3. Ieškovė jau dešimtmetį nesinaudoja ginčo namu, be atsakovo sutikimo į antrą aukštą įleido gyventi kitą asmenį, todėl jos interesai naudotis gyvenamuoju namu pagal pateiktą naudojimosi tvarką yra neegzistuojantys, neatitinka tikrovės ir ieškinys dėl to turėtų būti atmestas.
  4. Atsakovo pasiūlytas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis projektas yra parengtas įstatymų nustatyta tvarka, pagal jį nereikia statyti naujų ir griauti senų laiptų, o jau atlikti pertvarkymai leidžia iš karto pradėti naudotis namu. Nustačius teisę atsakovui naudotis antro aukšto patalpomis, išeinančiomis į jo sklypo dalį, nekiltų problemų dėl šiukšlinimo. Ieškovė ketina sau pasilikti naudotis geriausiai įrengtą namo dalį – antrą aukštą, dėl ko teismas sprendimu tokias nevienodo vertingumo daikto dalis paskirstė naudotis skirtingiems bendraturčiams. Palikus galioti skundžiamą sprendimą galimi ginčai dėl neteisėtai įrengto dūmtraukio, dėl keliamo triukšmo pirmame namo aukšte vaikščiojant ir šokinėjant antro aukšto grindimis.
  5. Atsakovas nesutinka su ieškovės atlikta savavaline namo rekonstrukcija, kadangi ji pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pageidauja, jog būtų atstatyti vidiniai namo laiptai, nes atsakovui naujaisiais laiptais nėra leidžiama naudotis. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesniųjų teismų praktika ir neįvertino tos aplinkybės, kad pastatyti laiptai jam užstoja natūralų apšvietimą, nepagrįstai sprendė, kad nurodytoji patalpa yra naudojama kaip sandėliukas ir kad apšvietimas nėra svarbus. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė ir didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovės paaiškinimams ir jos liudytojų parodymams nei kad atsakovo paaiškinimams, kad ginčo laiptai buvo pastatyti prieš 5-6 metus, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčai tarp šalių dėl to vyko 2010 metais, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog atsakovas sutiko su minėtų laiptų įrengimu. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prisidėjo prie savo laiptų išardymo ir tuo pačiu kambario užtamsinimo įrengiant naujus laiptus.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (t. 2, b.l. 47-52) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš apelianto ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra grindžiama UAB „Pastogė“ parengtu projektu, kuriame nurodomas jau esantis, tačiau dar neįteisintas namo pertvarkymas, kadangi ieškovės pareikštas reikalavimas yra grindžiamas įteisintų kadastrinių matavimų planu, parengtu UAB „Archimatas“, VĮ Registrų centras atliktu pastato dalių skaičiavimo projektu. Be to, atsakovas taip pat naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal tą patį UAB „Archimatas“ parengtą kadastrinių matavimų planą, tik su atsakovo nurodytais pakoregavimais pirmame aukšte, kurių nėra natūroje.
  2. Ieškovės atlikta savavalinė statyba priskirtina kapitalinio remonto darbams ir šią aplinkybę patvirtina 2013 m. sausio 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus raštas Nr. USD-98. Ieškovė, prašydama įteisinti savavalinę statybą ir priskirti naudotis jai antrą namo aukštą, prisiima tokios statybos neįteisinimo riziką. Be to, nėra priežasčių, dėl kurių savavalinė statyba negalėtų būti įteisinta. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė prašo įteisinti tik kapitalinį remontą, apimantį vidines pertvaras antrame namo aukšte, kadangi UAB „Pastogė“ parengtas projektas apimta ir laiptų įteisinimą. Be to, apeliantas prieštarauja pats sau, nes skunde nurodo, kad ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal minėtos įmonės parengtą projektą, kuriame nurodyti ir laiptai. Aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad remonto tikslas yra įrengti atskirus du butus bendraturčiams su atskirais įėjimais ir neturinčius bendro naudojimo patalpų.
  3. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami kartu, kadangi ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal šiuo metu įteisintus kadastrinius matavimus, o rekonstrukcijos įteisinimą prisiėmė savo rizikon.
  4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės dėl šildymo katilo yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą. Tuo atveju, jei katilo perkėlimas pažeidžia atsakovo teises, jas jis gali ginti pareikšdamas ieškinį. Be to, atsakovas pateikia neteisingus duomenis dėl šildymo katilo perkėlimo, kadangi jis perstatytas prie tos pačios sienos, kaip kad ir stovėjo, tik iš kitos pusės, kas sudarė sąlygas nekeisti dūmtraukio vietos ir katilą įvesti į tą patį kaminą. Visi pažeidimai, nurodyti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašte Nr. 13-692 yra pašalinti ir jokie nauji pažeidimai nenustatyti, o jokių kitų argumentų dėl savo teisių pažeidimų atsakovas nenurodė.
  5. Teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionali, atitinka faktinius naudojimosi santykius, nelieka bendro naudojimo patalpų, atitinka bendraturčių dalis, kai tuo tarpu atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės teises, nes jai nelieka galimybės naudotis virtuvėmis, dėl ko ji negalės patenkinti savo fiziologinių poreikių, daugelį patalpų prašoma skirti bendram naudojimui, nelieka jokio privatumo, o tualeto patalpa šalims taip pat tektų naudotis bendrai. Daugeliui patalpų pasilikus bendro naudojimo, sudaromos prielaidos konfliktinėms situacijoms kilti. Be to, apelianto teiginiai dėl nelygiaverčių patalpų rodo jo nesąžiningumą, nes pripažinęs, kad antro aukšto patalpos įrengtos ieškovės lėšomis ir prašydamas nustatyti tvarką, pagal kurią jomis naudotųsi ir jis, atsakovas elgiasi nesąžiningai, pažeidžia geros moralės principus.
  6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad savavalinė statyba pažeidžia atsakovo teises, kadangi faktiniai naudojimosi namu santykiai susiklostė dar 1994 metais, o atsakovas iš karto nesiėmė priemonių, kad pastatyti laiptai galimai nepažeistų jo teisių. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laiptai į antrą aukštą pastatyti prieš 5-6 metus, kad juos įrengti padėjo pats atsakovas, o nesutarimai tarp šalių prasidėjo tik 2010 metais, kilus turtiniams ginčams. Nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, o atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes. Nepagrįsti ir argumentai dėl šviesos srauto sumažėjimo, kadangi atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o be to, jis jau daugiau kaip prieš dešimt metų yra užkalęs patalpoje 1-8 esantį langą ir šią patalpą pavertęs sandėliuku – rūkykla.
  7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo praktikos, kadangi apelianto nurodytos Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-74-153/2013 ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

12Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypdamas nuo teismų praktikos taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančiu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo ir leidimo bendraturčiui atlikti bendrosios nuosavybės teisės objektu esančio turto statybos darbus aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

16Apeliantas pateikė teismui prašymą civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydamas, kad yra būtina tirti naujus, teisingam civilinės bylos išsprendimui reikšmės turinčius įrodymus. Kartu su prašymu apeliantas pateikė teismui ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą Nr. 13-2082 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dūmtraukio ir šildymo įrenginių neatitikimai Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams. Apelianto teigimu, nurodytas įrodymas pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė yra netinkamai įrengusi šildymo prietaisą antrame minėto namo aukšte, dėl ko būtina jį perkelti į kitą vietą, t. y. į patalpą, kurią siūlo skirti naudotis ieškovei. Nurodytu atveju sumažėtų konfliktų galimybės, būtų užkirstas kelias apsinuodijimui ar apnuodijimui smalkėmis dėl neteisingai įrengto dūmtraukio. Apelianto teigimu, naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, todėl minėtas įrodymas turėtų būti ištirtas ir įvertintas žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantui išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas naudodamasis diskrecijos teise konstatuoja, kad nėra pagrindo apelianto A. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismui apelianto pateiktas rašytinis įrodymas priimtinas, kadangi pripažintina, kad jo pateikimo būtinybė iškilo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nurodytas įrodymas gali būti ištirtas ir įvertintas nagrinėjant bylą ir rašytinio proceso tvarka, dėl ko nėra būtinybės civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17Faktinės bylos aplinkybės

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas yra vieno buto 2 aukštų pastatas, bendro 170,87 kv.m ploto, kurio naudingasis plotas - 164,92 kv.m, gyvenamasis plotas - 103,32 kv.m (t. 1, b.l. 6-11). Nuosavybės teises į minėtą pastatą šalys įgijo 1994 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-5980 pagrindu. Ieškovė, siekdama nustatyti naudojimosi minėtu gyvenamuoju namu tvarką tarp bendraturčių, 2011 m. rugsėjo 13 d. prašymu, 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu, adresuotais apeliantui, o taip pat 2011 m. lapkričio 7 d. prašymu, adresuotu apelianto atstovui advokatui Dominykui Varnui (t. 1, b.l. 34-36), kreipėsi į apeliantą, prašydama teisiškai įregistruoti paveldėto turto naudojimosi tvarką pagal jos pasiūlytą variantą, tačiau jokio atsakymo iš apelianto nesulaukė. Ieškovė, siekdama įgyvendinti jai teisės aktais suteiktą teisę nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančio turto naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, kreipėsi į teismą. Taip pat nustatyta, kad ieškovė minėtame gyvenamajame name yra savavališkai atlikusi statybos darbus: rytinėje namo pusėje pastačiusi laiptus, namo išorinėje sienoje vietoje lango įrengusi durų angą ir namo viduje (laikančiojoje atitvaroje) praplatinusi angą iki 3 m., todėl siekiant įteisinti savavališkai atliktą statinio kapitalinį remontą privalo parengti statinio kapitalinio remonto projektą ir gauti kompetentingos institucijos įgalioto asmens rašytinį pritarimą šiam projektui bei pateikti statinio ir žemės sklypo bendraturčio rašytinį sutikimą (t. 1, b.l. 105). Apeliantui nesutinkant su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, teigiant, kad ieškovės atlikti gyvenamojo namo statybos darbai pažeidžia jo teises, apeliantas atsisako duoti ieškovei sutikimą įteisinti savavališkos statybos darbus.

19Dėl gyvenamojo namo bendraturčių teisių nustatyti naudojimosi namu tvarką

20Gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro gyvenamojo namo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių turto naudojimo santykiais. Taigi, nustatant naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

21Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose, nepažeidė pirmiau nurodytų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principų ar įrodymų vertinimo taisyklių.

22Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kadangi, apelianto teigimu, naudojimosi tvarka numatyta pagal faktiškai esančią situaciją ir ieškovės neteisėtai atliktus darbus, todėl tuo atveju, jei ieškovei nepavyktų įteisinti savavališkai atliktos namo rekonstrukcijos, šalys privalėtų naudotis neįteisintos rekonstrukcijos darbais jau nuo pat pirmos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu apeliacinio skundo argumentu nesutinka pažymėdamas, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra nustatyta pagal viešame registre įregistruotus minėto nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis. Nekilnojamojo turto registre ginčo pastato kadastriniai duomenys registruoti 1994 m. lapkričio 28 d. ir remiantis jais pirmajame ginčo namo aukšte esančios patalpos yra šios: 1-1/5,95 kv.m, 1-2/10,26 kv.m, 1-3/23,14 kv.m, 1-4/11,82 kv.m, 1-5/21,26 kv.m, 1-6/5,52 kv.m, 1-7/5,78 kv.m, 1-8/6,64 kv.m, o antrame aukšte – 1-9/11,73 kv.m 1-10/2,88 kv.m, 1-11/15,08 kv.m, 1-12/16,66 kv.m, 1-13/16,92 kv.m, 1-14/12,06 kv.m, 1-15/2,49 kv.m, 1-16/2,68 kv.m (t. 1, b.l. 85-86). Pažymėtina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atitinka nurodytus kadastrinius duomenis, kai tuo tarpu apelianto pareikštas reikalavimas nurodytų kadastrinių duomenų neatitinka, jo pareikštame reikalavime patalpų plotai nurodyti pagal esamą faktinę situaciją, t. y. su apelianto atliktais gyvenamojo namo pirmojo aukšto pertvarkymais, nors, kaip galima spręsti iš byloje fiksuotų apelianto pasisakymų, jis neketina įteisinti savavališkai atliktų remonto darbų. Nurodytos aplinkybės, apeliantui teigiant, jog teismas be pagrindo nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal faktiškai esančią situaciją ir ieškovės neteisėtai atliktus darbus, rodo apelianto nesąžiningumą ir dvigubų standartų taikymą ginčo atveju. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei teismas būtų patenkinęs apelianto reikalavimus, susidarytų analogiška šiuo metu esančiai situacijai, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui šalys turėtų naudotis gyvenamuoju namu su jame atliktais pirmojo aukšto pertvarkymais jiems nesant įteisintiems. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymas pagal galiojančius kadastrinius duomenis, tačiau atsižvelgiant į faktiškai esančią situaciją, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pateisinamas ir tikslingas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės galimybę įteisinti savavališkai atliktus kapitalinio remonto darbus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju savavališkai atliktų darbų neįteisinimo rizika tenka būtent ieškovei, todėl tuo atveju, jei savavališkai atlikti statybos darbai nebus įteisinti, ieškovei teks pareiga imtis priemonių jiems pašalinti. Tai, kad teismas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatė pagal šiuo metu viešame registre esančius duomenis nors ir atsižvelgdamas į faktiškai šiuo metu esančią situaciją ir padarytus gyvenamojo namo pakeitimus, negali sąlygoti teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šalims teismo sprendimu nėra paneigta teisė įteisinti padarytus gyvenamojo namo pakeitimus. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas apelianto pareikštas priešieškinys, savavališkai atliktų statybos darbų neįteisinimo rizika visų gyvenamajame name atliktų darbų apimtyje tektų abiems šalims, kas, atsižvelgiant į tai, jog kiekviena iš šalių tam tikrus statybos darbus atliko savo iniciatyva ir atskirai nuo kito bendraturčio, neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad apelianto pasiūlytas naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis projektas yra parengtas įstatymų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą ir nustatyti būtent jo projekte numatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atlikti gyvenamojo namo pertvarkymai leidžia iš karto pradėti naudotis gyvenamuoju namu pagal apelianto pasiūlytą naudojimosi tvarką. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, ką pagrįstai skundžiamame sprendime paminėjo ir pirmosios instancijos teismas, atlikti pertvarkymai kaip tik sudaro galimybę naudotis gyvenamuoju namu kaip atskirais butais, t. y. pirmame ir antrame namo aukštuose įrengta atskirai elektra, šildymas, kas, tenkinant apelianto pareikštus reikalavimus, turėtų būti pertvarkoma iš naujo, kadangi šalims nustačius galimybę atitinkamai naudotis tiek pirmo, tiek ir antro aukšto patalpomis, iškiltų poreikis pertvarkyti elektros instaliaciją taip, kad būtų galima apskaityti kiekvieno iš bendraturčių sunaudotą elektros energiją, o tai sąlygotų papildomų išlaidų atsiradimą, taip pat pertvarkyti šildymo sistemą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, ji yra atskira tiek pirmame, tiek ir antrame namo aukštuose. Be to, kaip nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, patenkinus apelianto reikalavimus, ieškovei neliktų galimybės naudotis virtuvės patalpomis, kas sąlygotų jos teisių pažeidimą, o ieškovei turint įsirengti papildomai virtuvės patalpas - ir papildomas išlaidas. Be to, ta aplinkybė, kad šalių santykiams esant įtemptiems ir konfliktiškiems, šalims tektų naudotis tam tikromis patalpomis bendrai, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią neliktų bendro naudojimo patalpų, yra racionalesnė, patogesnė ir labiau atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus.

24Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimų ginčų kilimas ateityje dėl neteisėtai įrengto dūmtraukio, dėl keliamo triukšmo pirmame aukšte vaikščiojant ir šokinėjant antro aukšto grindimis taip pat dėl šiukšlinimo negali lemti teisėto sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, jog kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, todėl apeliantas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra ar bus pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir nurodyti apelianto argumentai yra nenuoseklūs ir iš esmės prieštaraujantys vienas kitam. Apeliantas nurodo, kad nepatenkinus jo reikalavimų gali kilti ginčai dėl namo pirmame aukšte keliamo triukšmo vaikščiojant antro aukšto grindimis, tačiau pažymėtina, kad pagal apelianto siūlomą naudojimosi tvarką jam taip pat atitektų dalis antro aukšto gyvenamųjų patalpų, kas sąlygotų faktą, jog pats apeliantas, vaikščiodamas antro aukšto grindimis keltų triukšmą pirmame aukšte, kas taip pat galėtų sąlygoti ieškovės teisių pažeidimą. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes dėl keliamo triukšmo ar šiukšlinimo.

25Pripažintina, kad vienas iš kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti nustatant naudojimosi daiktu tvarką, yra dalių vertingumas, t. y. nustatant naudojimosi tvarką būtina įvertinti, ar bendraturčiams tenkančios naudotis dalys yra lygiavertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antro aukšto remonto darbus išimtinai savo lėšomis atliko tik ieškovė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šio kriterijaus neįvertinimas nelaikytinas pažeidžiančiu apelianto teises ir teisėtus interesus. Tais atvejais, kai bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (CPK 4.77 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo antrojo aukšto remonto darbai buvo atlikti ieškovės pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, t. y. atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojosi antruoju gyvenamojo namo aukštu, o apeliantas - pirmu, į tai, kad abi šalys jų naudojamuose gyvenamojo namo aukštuose tvarkėsi savo nuožiūra nereiškiant vienas kitam pretenzijų dėl atliekamų darbų, tikėtina, kad ieškovė gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbus atliko turėdama apelianto sutikimą, dėl ko nustatyta naudojimosi tvarka bendraturčiams paskiriant naudotis nevienodo vertingumo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

26Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia apelianto teises, kadangi be jo sutikimo perkėlus antro aukšto šildymo kamino dūmtraukį į kitą vietą, apelianto patalpos pirmajame aukšte yra nuodijamos smalkėmis, jis yra priverstas jomis kvėpuoti, o prieš metus laiko vos nekilo gaisras, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytu atveju apelianto teises pažeidžia ne pati nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, o tikėtinai ieškovės veiksmai įrengiant šildymo įrenginį antrame gyvenamojo namo aukšte. Tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, kadangi apeliantas dėl savo pažeistų teisių gynimo gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą Nr. 13-2082 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dūmtraukio ir šildymo įrenginių neatitikimai Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams. Apelianto teigimu, nurodytas raštas paneigia ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog ji yra ištaisiusi visus trūkumus, kurie buvo nustatyti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Sutikdama su apelianto nurodytu argumentu, kad pateiktas raštas paneigia trūkumų ištaisymo faktą, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti trūkumai iš dalies yra susiję ir su pirmajame aukšte esančiu bendro naudojimo dūmtraukiu bei šildymo įrenginiais, kadangi nustatyta, jog pirmame ir antrame namo aukštuose bei palėpėje neišlaikyti atstumai nuo bendro naudojimo dūmtraukio iki degių medžiagų ir degių statinio konstrukcijų, pastato palėpėje bendro naudojimo dūmtraukis techniškai nesutvarkytas ir neišbalintas, antrame aukšte laikomos degios medžiagos arčiau kaip 0,5 m nuo kieto kuro katilo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad būtent šis raštas patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog apelianto patalpos pirmajame aukšte yra nuodijamos smalkėmis ir jis yra priverstas jomis kvėpuoti. Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta, todėl negalima konstatuoti, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašte Nr. 13-2082 nurodyti pažeidimai sąlygoja būtent tokių pasekmių atsiradimą. Taigi, laikytina, kad nurodyti nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti teismo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką esant netinkamą, kadangi nurodyti pažeidimai gali būti pašalinami, o jei jie pažeidžia apelianto teises, jis turi teisę jas ginti įstatymuose nustatyta tvarka.

27Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei negyvenant ginčo name jos interesai naudotis gyvenamuoju namu pagal pateiktą naudojimosi tvarką yra neegzistuojantys, neatitinka tikrovės ir ieškinys dėl to turėtų būti atmestas. Nuosavybės teisė yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias pirmiau paminėtas teises (CK 4.37 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai ieškovei suteikia teisę jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti savo nuožiūra, sprendžia, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu ginčo namo antrame aukšte gyvena ne pati ieškovė, bet kitas asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, prašydama nustatyti jos pageidaujamą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Pažymėtina, jog ieškovė nėra perleidusi nuosavybės teisių į ginčo pastatą, viešame registre ji nurodyta kaip gyvenamojo namo bendraturtė, todėl ieškovė turi visas teises kreipdamasi į teismą ginti jos, kaip savininkės, teises.

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto nesutikimas su ieškovės pasiūlytu naudojimosi gyvenamuoju namu projektu, kai iš esmės nustatant tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką yra sukuriama galimybė bendraturčiams gyvenamuoju namu naudotis kaip dviem atskirais butais, siekimas tik savo interesų patenkinimo siekiant naudotis ieškovės lėšomis suremontuota namo dalimi, leidžia manyti, kad tokiu būdu apeliantas piktnaudžiauja savo teise, dėl ko apelianto pasiūlyta gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka vertintina kritiškai, o kaip optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka laikytina ieškovės pasiūlyta tvarka.

29Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kadangi teismas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatė remdamasis racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties abiejų bendraturčių interesams, palyginęs ieškovės ir apelianto pateiktus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas. Ši teismų išvada padaryta įvertinus pirmiau nurodytas įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas tokio pobūdžio ginčams reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

30Dėl teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ir dėl ieškovės teisės be apelianto sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta ieškovės teisė be apelianto sutikimo įteisinti savavališkai atliktą gyvenamojo namo kapitalinį remontą, apeliacinį skundą grindžiant argumentu, jog atlikti darbai pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovės pastatyti laiptai jam užstoja natūralų apšvietimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą poreikio apeliantui naudotis vidiniais namo laiptais nėra. Todėl apelianto pageidavimas atstatyti vidinius namo laiptus negali sąlygoti leidimo ieškovei be apelianto sutikimo įteisinti savavališkai atliktą kapitalinį remontą neišdavimo. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento dėl to, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pastatyti laiptai apeliantui užstoja natūralų apšvietimą, kad nepagrįstai sprendė, jog nurodytoji patalpa yra naudojama kaip sandėliukas ir kad apšvietimas nėra svarbus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio apelianto nurodyto argumento ir tinkamai įvertino visas su tuo susijusias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b.l. 72) ieškovės namo išorėje įrengti laiptai, skirti patekti į namo antrąjį aukštą, užstoja 2 langus, vienas iš kurių yra tąsa per visą namo aukštį einančio blokeliais įstiklinto lango, o kitas nedidelis langas, kurį, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo sumažinęs pats apeliantas. Sutiktina, jog dėl įrengtų laiptų yra sumažinamas per nurodytus langus patenkantis šviesos kiekis, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patalpa, į kurią patenka sumažėjęs šviesos kiekis yra naudojamas kaip sandėliukas, kad pats apeliantas ėmėsi veiksmų patenkamos šviesos kiekiui į šią patalpą sumažinti, pagrįstai sprendė, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo neleisti ieškovei įteisinti savavališkai atliktos statybos darbų. Kadangi patalpa, į kurią laiptai užstoja šviesos patekimą, yra naudojama sandėliavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkamos šviesos srauto sumažėjimo nevertino kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą neleisti ieškovei įteisinti savavališkai atliktų statybos darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atlikti savavališkos statybos darbai sudaro galimybę gyvenamąjį namą naudoti kaip du atskirus butus, taip iki minimumo sumažinant galimybę bendraturčiams bendrąja daline nuosavybe priklausančiu daiktu naudotis bendrai, išvengti konfliktų, todėl tam tikri nepatogumai, kuriuos apeliantas gali patirti dėl įrengtų laiptų, yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems atliktu remontu tikslams. Pažymėtina, jog, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė ir didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovės paaiškinimams ir jos liudytojų parodymams nei kad atsakovo paaiškinimams kad ginčo laiptai buvo pastatyti prieš 5-6 metus, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčai tarp šalių dėl to vyko 2010 metais, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog atsakovas sutiko su minėtų laiptų įrengimu. Be to, teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prisidėjo prie savo laiptų išardymo ir tuo pačiu kambario užtamsinimo įrengiant naujus laiptus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tai, kad teismas, spręsdamas dėl laiptų įrengimo, vadovavosi ne vieno apelianto paaiškinimais, o kelių asmenų, t. y. ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, tik parodo, kad teismas laikė įrodytomis tas aplinkybes, kurių buvimą patvirtino keli asmenys, o ne vienas apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas, turėdamas pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikritimų pagrindu, nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje esantys duomenys apie ginčus, kilusius tarp šalių 2010 metais dėl įrengtų laiptų, leidžia spręsti, kad laiptai nurodytu laikotarpiu ir buvo pastatyti. Vien apelianto kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl ieškovės savavališkai pastatytų laiptų 2010 metais, esant tai paneigiantiems įrodymams, nesudaro pagrindo spręsti, jog laiptai buvo pastatyti būtent 2010 metais, kas kartu leidžia daryti išvadą, jog apeliantas iki tol nesikreipdamas dėl savo teisių pažeidimo, sutiko su laiptų įrengimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir kad apeliantas šioje byloje teismui nenurodė protingų motyvuotų faktų, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pastato rekonstrukcija pakeis bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl rekonstrukcijos darbų apeliantui galintys kilti nepatogumai nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinį skundą atsisako tenkinti.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Ieškovė J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovė už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra sumokėjusi 1 000 Lt (t. 2, b.l. 53-4). Prašymas tenkintinas visiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduotina priteisti maksimali suma yra 1 500 Lt (1.5 koeficientas * 1 000 Lt = 1 500 Lt). Prašoma priteisti suma neviršija nurodytos rekomenduotinos maksimalios priteistinos sumos, bylos apimtis ir sudėtingumas, apeliaciniame skunde keliamo klausimo reikšmingumas ir sudėtingumas, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis ir motyvai, leidžia spręsti, kad ieškovės turėtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra pagrįstos, todėl jos priteistinos ieškovei iš apelianto.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Apeliacinį skundą atmesti.

36Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti J. D., a.k (duomenys neskelbtini) iš A. L., a.k (duomenys neskelbtini) 1 000 (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 97-100) ieškovė prašė: 1) nustatyti... 5. Patikslintu priešieškiniu (t. 1, b.l. 69-71) atsakovas prašo nustatyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (t. 2, b.l. 23-29)... 8. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo leisti ieškovei įteisinti... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 34-37) atsakovas A. L. prašo panaikinti 2013m.... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (t. 2, b.l. 47-52) prašo... 12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 15. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo... 16. Apeliantas pateikė teismui prašymą civilinę bylą apeliacinės instancijos... 17. Faktinės bylos aplinkybės ... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės... 19. Dėl gyvenamojo namo bendraturčių teisių nustatyti naudojimosi namu tvarką... 20. Gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo... 22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovės... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad apelianto pasiūlytas... 24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimų ginčų kilimas ateityje... 25. Pripažintina, kad vienas iš kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti... 26. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog nustatyta naudojimosi... 27. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei negyvenant ginčo... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto nesutikimas su... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus,... 30. Dėl teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai atliktą... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ir dėl ieškovės teisės be apelianto... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Ieškovė J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Apeliacinį skundą atmesti.... 36. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti J. D., a.k (duomenys neskelbtini) iš A. L., a.k (duomenys... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....