Byla 2A-2668-611/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-03 ieškovas atsakovo prašymu į atsakovo banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, kaip paskolą pervedė 5000 Lt. Sąskaitos eilutėje „Paaiškinimai“ nurodyta, kad ši pinigų suma yra paskolinta („PASK.“). Žodiniu ieškovo ir atsakovo susitarimu, ieškovas paskolino atsakovui 5000 Lt, paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo laiku, t.y. ieškovui pareikalavus, grąžinti paskolą. 2013-07-09 atsakovui registruotu laišku išsiuntė pretenziją dėl negrąžintos skolos, pareikalavo atsakovo ją grąžinti iki 2013-07-20. Atsakovas per pareikalautą terminą paskolos negrąžino.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovo nurodytos pinigų sumos nesiskolino, paskolos sutarties nesudarinėjo, jokios pretenzijos dėl skolos negrąžinimo nėra gavęs. Atsakovas ieškovui pats buvo paskolinęs 5000 Lt grynais, kuriuos ieškovas atsakovui grąžino 2010-11-03 pavedimu į atsakovo banko sąskaitą su prierašu „PASK.“, o atsakovas grąžino ieškovui paskolos raštelį. Nurodė, kad jokie paskolos teisiniai santykiai ieškovo ir atsakovo nesieja, todėl prašo ieškinį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. G. 500 Lt bylinėjimo išlaidų atsakovui V. T. ir 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pasirašę paskolos raštelio ar kito skolos dokumento, todėl nėra galimybės aiškinti sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, jog 2013-07-09 pavedime nuorodoje „paaiškinimai“ įrašius PASK., pats įrašas patvirtina paskolos suteikimo faktą. Vertinant lingvistiškai žodžio trumpinys „PASK.“ lietuvių kalboje reikšmės neturi ir gali būti tik žodžio šaknimi. Vienareikšmiškai teigti, kad trumpiniu „PASK.“ buvo užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas negalima, kadangi, vertinant protingo žmogaus požiūriu, ir grąžinant paskolą, kaip teigia atsakovas, galėjo būti įrašytas trumpinys „PASK.“

9Atsakovui ginčijant paskolos suteikimo faktą ir laikant, jog būtent ieškovas grąžino atsakovui jo paskolintus pinigus, teismo vertinimu 2013-07-09 pavedimo negalima prilyginti skolos dokumentui, jame negalima nustatyti šalių valios, t.y. ar buvo grąžinta skola, ar buvo suteikta paskola. Minėtas pavedimas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu atsakovo prievolę ieškovui. Be to, nėra duomenų apie įsipareigojimų grąžinti pinigus aptarimą, aplinkybių dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką buvimo, įrašų apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, grąžinimo terminų pakeitimo ar kt.). 2013-07-09 pavedimas vertintinas kaip patvirtinantis prievolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, kadangi jų nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai (kaip paaiškino teismo posėdžio metu jie buvo menkai pažįstami), tačiau nekankamas nustatyti paskolos teisinius santykius CK 6.870 straipsnio prasme.

10Teismas liudytojo M. R. parodymais nesirėmė ir taikė CK 1.93 str. 2 d. nustatytą ribojimą, kadangi byloje nėra CK 1.93 str. 6 d. numatytų išlygų (nėra kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutarties sudarymo faktą, nėra duomenų apie raštinių įrodymų praradimą, ieškovas nenurodė aplinkybių, jog objektyviai negalėjo pasirašyti skolos dokumento, be to, rėmimasis liudytojo, kuris nematė sandorio sudarymo aplinkybių, parodymais, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Kadangi aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o šioje byloje nenustatytas faktas, kad atsakovas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį pinigų jam perdavimą, ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 3 d., rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi, šiuo atveju banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovui pervedama 5 000 Lt suma yra paskola („PASK.“). Apeliantas rašytiniais įrodymais pagrindė faktą, kad atsakovui kaip paskolą pervedė 5 000 Lt sumą.
  2. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir jis privalėjo pateikti šiuos savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą keitė savo parodymus, nukrypdamas nuo atsiliepime išdėstytos pozicijos dėl raštelio grąžinimo atsakovui.
  3. Pirmosios instancijos nepagrįstai teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, o tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios pareigą skolininkui įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
  4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu apelianto finansinė padėtis buvo gera, jis visiškai išlaikė save ir savo šeimą, turėjo pastovių pajamų iš darbo santykių, turimų vertybinių popierių bei valdomų įmonių, santaupų. Tuo tarpu atsakovas buvo iš esmės išlaikomas tėvų, nors ir dirbo, tačiau iš darbo santykių gaunamos pajamos buvo labai nedidelės. Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis buvo tokia, kad jis neturėjo galimybių menkai pažįstamam žmogui paskolinti 5 000 Lt.
  5. Teismas netinkamai vertino liudytojo M. R. parodymus ir be pagrindo taikė CK 1.93 str. 2 d. numatytą ribojimą. Siekdamas apklausti liudytoją, apeliantas norėjo įrodyti savo finansinę padėtį ginčo aktualiu metu. Be to, teismas nepagrįstai nieko nepasisakė apie liudijusios atsakovo tetos parodymus, kad atsakovui ginčo laikotarpiu 5000 Lt suma buvo didelė ir reikšminga. Atsakovas registruotą laišką su pranešimu grąžinti skolą asmeniškai priėmė, pasirašydamas įteikimo lapą, tačiau neįvykdė. Pažymėtina, kad nepareiškė jokio prieštaravimo dėl reikalavimo grąžinti skolą.
  6. Apeliantas patvirtina, kad investavimas į verslą buvo viena iš jo veiklos sričių ir piniginių operacijų įforminimas jam yra suprantamas ir žinomas, tačiau pabrėžia, kad paskolos suteikimas atsakovui buvo ne investicija, o paskolos sutartis tarp dviejų fizinių asmenų.

13Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. atsakovui ginčijant paskolos sutarties sudarymo faktą, pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymą tenka kreditoriui, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių.
  2. Teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad atsakovas tiksliai neprisimena, kas 2010 metais atsitiko su paskolos rašteliu, pagal kurį anksčiau jis buvo paskolinęs pinigus ieškovui – šią paskolą ieškovas atsakovui grąžino, todėl atsakovui nebuvo pagrindo saugoti skolos raštelį. Ieškovas iš esmės bendravo tik su atsakovo tėvu, su kuriuo turėjo verslo reikalų, o ne su pačiu atsakovu. Atsakovas tik atsitiktinai trumpam laikui buvo paskolinęs tėvo seife tuo metu buvusius savo grynuosius pinigus, skirtus (sutaupytus) motoroleriui pirkti, kai ieškovui skubiai verslui prireikė grynųjų pinigų (vairuotojų komandiruotpinigiams), logiška, kad tėvo akivaizdoje vietoj pinigų į seifą padėto skolos raštelio tikslaus turinio atsakovas negali atkartoti, juolab, jog jokio ginčo dėl šių pinigų nebuvo ilgą laiką.
  3. Šalių finansinė padėtis savaime neįrodo fakto, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Ieškovo pateikti į bylą dokumentai neleidžia daryti išvados, kad apelianto materialinė padėtis 2010-11-03 buvo gera. Pavienių dienų banko sąskaitos išrašai leidžia manyti, kad sąskaitoje nuolat nebuvo didesnių piniginių lėšų, o paskutinieji du įrašai prieš 2010-11-03 įrodo, kad apeliantui trūko ar galėjo trūkti piniginių lėšų verslo apyvartai ir investicijoms, apie kurias jis pats kalbėjo. 2010-09-28 banko sąskaitoje tebuvo 2941 Lt, 2010-10-30 – 5048, taigi mažai tikėtina, kad apeliantas būtų skolinęs paskutinius savo pinigus atsakovui neapibrėžtam laikui neaiškiam tikslui neaptarus sutarties sąlygų. Be to, liudytojas M. R. tik iš paties apelianto žodžių žinojo apie jo neva gerą materialinę padėtį, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų nepateikė ir nenurodė.
  4. Aplinkybė, kad atsakovas tuo metu buvo išlaikomas tėvų kaip tik pagrindžia faktą, jog jis neturėjo poreikio skolintis pinigų, už mokslus mokėjo mama, smulkioms išlaidoms pakako savo pajamų ir tėvų teikiamų kišenpinigių, tad nebuvo jokio poreikio ir tikslo skolintis tokią sumą iš tėvo verslo partnerio.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Apeliacinis skundas netenkinamas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

17Byloje nustatyta, kad 2010-11-03 ieškovas į atsakovo banko sąskaitą pervedė 5 000 Lt. Mokėjimo pavedimo paaiškinimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „PASK.“. Ieškovas teigė, kad šią sumą paskolino atsakovui, tačiau pastarasis skolos negrąžino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pavedimo paaiškinimuose nurodytas įrašas „pask.“ nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, o ieškovas neįrodė paskolos sudarymo. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydamas pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi jų visuma patvirtina, kad jis suteikė atsakovui paskolą, tačiau jis jos negrąžino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

18CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus ir nevisiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino, ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas, šias išvadas motyvavo.

19Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su apeliantu, jog bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sandorio šalys įrodinėjimo procese gali pasinaudoti įstatyminėmis prezumpcijomis tik tuo atveju, kai byloje yra neginčijamai konstatuotas faktas, kuriam įstatymo suteikiama privilegijuota reikšmė (pas kreditorių yra paskolos sutartis, pas skolininką yra skolos dokumentas ar pakvitavimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr.3K-3-187/2008). Taigi, šiuo atveju ieškovui neturint tinkamos formos paskolos sutarties ar paskolos raštelio, o atsakovui ginčijant paskolos sudarymo faktą, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimo fakto neįrodė.

20CK 6.871 str. 1 d. įtvirtina rašytinę paskolos sutarties formą, o pagal CK 1.73 str. 2 d. ir CK 6.192 str. 2 d. rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šia norma remiamasi, kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tiek rašytinės paskolos sutarties, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčo šalims nepasirašiusius paskolos raštelio ar paskolos sutarties, turi būti nustatytas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas bei paskolos teisinių santykių egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr.3K-7-430/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame pervedant 5000 Lt sumą atsakovui paaiškinimuose nurodytas trumpinys „pask.“ jokiu būdu nepatvirtina, kad toks pavedimas ir paaiškinimas reiškia ar įrodo paskolos suteikimo faktą, o kartu ir gavėjo įsipareigojimą grąžinti šią sumą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šį trumpinį dar ir lingvistiniu metodu, pagrįstai nusprendė, kad trumpinys „pask.“ gali būti nurodytas ne tik paskolinant pinigus, tačiau ir grąžinant paskolą, todėl iš šio paaiškinimo negalima nustatyti ginčo šalių valios. Apelianto ar liudytojų nurodytos aplinkybės, neva paskolos suteikimo metu jo finansinė padėtis buvo gera, o atsakovas buvo išlaikomas tėvų, jokiu būdu neįrodo paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto bei paskolos teisinių santykių egzistavimo. Be to, ieškovas pats patvirtino, kad viena iš jo veiklos sričių yra investavimas, todėl sutiktina su ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog tokių piniginių operacijų tinkamas įforminimas ir įforminimo paskirtis jam turėjo būti suprantama, nepriklausomai nuo to, ar mokėjimo pavedimas buvo susijęs su investicijomis ar ne. Taigi, tinkamai ir aiškiai neįforminęs savo mokėjimo, ieškovas turi prisiimti jam dėl to kylančias neigiamas pasekmes.

21Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30), teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 6; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir teismo motyvų nekartoja. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako ir nevertina.

22Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas patyrė 500 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatas, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsakovui V. T. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. G..

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti jam iš atsakovo... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pasirašę... 9. Atsakovui ginčijant paskolos suteikimo faktą ir laikant, jog būtent... 10. Teismas liudytojo M. R. parodymais nesirėmė ir taikė CK 1.93 str. 2 d.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 13. Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Byloje nustatyta, kad 2010-11-03 ieškovas į atsakovo banko sąskaitą... 18. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 19. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę... 20. CK 6.871 str. 1 d. įtvirtina rašytinę paskolos sutarties formą, o pagal CK... 21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo,... 22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 23. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti... 26. Atsakovui V. T. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų...